Baudžiamoji byla Nr.1-2262-598/2024

Teisminio proceso Nr.1-01-1-08186-2024-4

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2;

 (S)

                                                                                       1.1.7.2.5;1.1.7.2.2;1.1.8.1.1; 1.1.8.12;

                                                                                           1.1.10.1;1.1.8.11;1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2;

                                             2.3.6.4.5.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 18 d.

Jonava          

        Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

         Sekretoriaujant Eglei Tamulevičiūtei, 

dalyvaujant prokurorei O. G., kaltinamajam J. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. sausio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 45 parų arešto bausmę;

2) 2008 m. vasario 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

3) 2012 m. sausio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

4) 2016 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 641 straipsnį – 10 MGL (376, 60 eurų) dydžio bauda;

5) 2018 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį - 90 parų arešto bausme ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda;

6) 2019 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. Ž. visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta visa 2018 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant J. Ž. visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda (laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2024 m. balandžio 24 d., bauda neišieškota),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

           J. Ž. 2024 m. vasario 25 d. dienos metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl J. Š. neva keliamo triukšmo metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė J. Š. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarė J. Š. minkštųjų audinių sumušimus bei kraujosruvas dešinėje kaktos ir veido pusėje su kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kakle, dešinėje krūtinės pusėje su VII – VIII šonkaulių lūžiais vidurinėje pažastinėje linijoje, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairiame rieše, dešinio blauzdikaulio viršutinėje dalyje, kairio kelio srityje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Š. sveikatą.

        Kaltinamasis J. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad galimai 2024 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje tarp 29 ir 30 butų įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusios, kuri jį kaltino vagystėmis. Nukentėjusiajai sudavė smūgius į kaklą rankomis, kiek smūgių sudavė – neprisimena. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl detalių neprisimena. Visų sužalojimų, kurie, konstatuoti nukentėjusiajai, jis padaryti negalėjo. Daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Nukentėjusioji skundėsi skausmu krūtinėje, tačiau jokių sužalojimų nesimatė.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagarsinti nukentėjusios J. Š. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji parodė, kad gyvena viena, jos kaimynystėje gyvena moteris vardu J., kuri dažnai iš jos skolinasi pinigus, bet J. visada skolą grąžina. Ji pati gyvena kukliai, todėl turi santaupų (paskutiniu metu kiek prisimena, turėjo 28 kupiūras po 100 eurų kupiūromis ir apie 700 eurų po 50 eurų kupiūromis). Pinigus ji visada turėdavo prie savęs. Jai yra žinoma, kad J. gyvena su vyru vardu J.. Tikslios datos nurodyti negali, bet prisimena, kad prieš kelias dienas iki tos dienos, kai buvo pristatyta į ligoninę, ją jos bute sumušė kaimynės J. draugas vardu J.. Prisimena, kad įvykio dieną jos bute buvo J. su savo draugu J., prisimena, kad kažkuriuo momentu J. iš jos buto išėjo, o jos bute likęs J. rankomis ir kojomis pradėjo jai sudavinėti smūgius, ko pasėkoje ji galimai prarado sąmonę, nes J. iš jos buto išėjus ji pradėjo vemti. Prisimena, kad dieną prieš jos sumušimą ji J. buvo paskolinusi 250 eurų. Prisimena, kad J. suduodamas jai smūgius reikalavo, kad ji jam atiduotų savo turimus pinigus, tačiau ji jam pinigų nedavė, todėl J. po to, kai ji nuo jai suduotų smūgių nukrito ant grindų, iš jos vilkėto chalato kišenės paėmė jos visus turėtus pinigus ir iš jos buto išėjo. Nuo J. jai suduotų smūgių juto stiprų fizinį skausmą, vėmė, ir tik po kelių dienų kai pasijuto geriau, ji nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), ir ją sumuštą pamačiusi pardavėja iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio kai buvo sumušta ji gyvena su broliu J. Š., kuris ja rūpinsis, kadangi po įvykio ji bijo būti bute viena. Civilinio ieškinio nereiškia, tik nori kad kaimynas J. grąžintų jai priklausančius pinigus (1 t., b.l.46-49).

        Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. N., parodė, kad 2024 m. sausio ar vasario mėnesį, datos tiksliai neprisimena, į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atėjo sumušta močiutė. Sumušimas buvo akivaizdžiai matyti, todėl ji iškvietė pagalbą. Paminėjo, kad sumušė trys „pacanai“, priežasties nenurodė.

        Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. Š., parodė, kad jo sesuo J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Sesuo gyveno (duomenys neskelbtini). Kažkas iš ligoninės pranešė, kad dėl sumušimo sesuo paguldyta į ligoninę. Sumušimo aplinkybės jam nežinomos, nes gyvena Kaune. Aplankius seserį ligoninėje, ji buvo sąmoninga ir minėjo, kad ją sumušė kaimynės sugyventinis J., kuris reikalavo pinigų. Minėjo, kad J. paskolino 250,- Eur. Sesuo daugiau jokių skriaudikų neminėjo, taip pat neminėjo, kad su kuo nors konfliktuotų, tik su J. ir jo sugyventine.

        Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. G., parodė, kad J. Š. buvo jos kaimynė, J. Ž. – dažnai ateinantis, prie namų ūkio padedantis asmuo, bet ne sugyventinis. J. Š. kaimynystėje gyveno apie keturis metus. Ji jos bute lankėsi du kartus, J. Ž. – vieną kartą. 2024 m. žiemą, datos neprisimena, J. Š. paprašius, ji nupirko maisto produktų. Atnešė maisto produktus, grąžą ir užėjo išgerti kavos. J. Š. pasikvietė ir J. Ž., kuris rūkė laiptinėje. Ji išėjo namo, nes pasikvietė dukra, o J. Ž. dar liko. Alkoholis vartojamas nebuvo. Jiems būnant visiems J. Ž. pasiskolino 250,- Eur. Geriant kavą, jokių konfliktų nebuvo, kalbėjo apie kauną. Jokio smurto nematė. Tą naktį J. Š. bute rėkavo, bildėjo, bet ji į tai nereagavo. J. Ž. grįžęs iš J. Š. pamiegojo ir išėjo, pas ją nenakvojo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja J. G. juos iš dalies patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad viena gyvena su dviem mažamečiais vaikais, apie 7 mėnesius bendrauja su J. Ž., tačiau jie nėra sugyventiniai. Jos kaimynystėje gyvena pagyvenusi moteris J. Š.. Prisimena, kad 2024 m. vasario 25 d. pas ją į namus buvo atėjęs J. Ž.. Apie 14.00 val. išeidama iš savo buto sutiko kaimynę J. Š., kurį paprašė jai nupirktų maisto produktų. J. jai padavė 35 eurus, kuriuos ištraukė iš dėvimo chalato kišenės. Parduotuvėje nupirkusi J. jos prašomų maisto produktus, grįždama iš parduotuvės iš karto nupirktas prekes nunešė kaimynei J. Š.. Kai ji su prekėmis grįžo iš parduotuvės, J. Ž. laiptinėje rūkė, todėl jis matė, kad ji su prekėmis nuėjo pas J. į butą. Jai atėjus pas J. į butą, pastaroji pasiūlė kartu išgerti kavos, ji sutiko ir jos kartu J. bute gėrė kavą. Po kurio laiko į J. butą atėjo J. Ž., kuris su savimi atsinešė skardinę alaus ir pas J. bute J. gėrė alų, o jos su J. gėrė kavą. Jie visi tarpusavyje bendravo, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Būdamas J. bute J. paprašė J. paskolinti jam 250 eurų, nes J. yra kažkokiam asmeniui skolingas pinigų. J. sutiko ir iš kito kambario atnešė 250 eurų, kuriuos padavė J., o J. pinigus padavė jai (J. G.). Po kurio laiko tarp J. ir J. prasidėjo žodinis konfliktas, nes neva J. naktimis kelia triukšmą. Šio žodinio konflikto metu jai matant J. Ž. sudavė du smūgius J. delnu į veido sritį. Sudavęs J. smūgius, J. liepė jai (J. G.) eiti namo. Kadangi tuo pat metu į J. butą atėjo jos dukra I. M., kuri pakvietė ją grįžti namo, ji su dukra iš J. buto išėjo, o J. Ž. liko J. bute. Būdama savo bute ji girdėjo J. bute triukšmą, girdėjosi kažkoks bildesys, smūgių sudavimas. Kai bildesys nurimo, pas ją į butą grįžo J. Ž., kuris būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio jai pasakė, kad sumušė kaimynę J.. J. jai pasakė, kad sudavė J. smūgius į veidą, daugiau apie suduotus smūgius J. nieko nesakė. Grįžęs iš J. buto, J. Ž. iš karto nuėjo miegoti. Ar J. iš J. buto paėmė kokius nors daiktus ar pinigus jai nėra žinoma. Kai J. nuėjo miegoti, ji nusprendė nueiti pas kaimynę J.. Ji beldė į kaimynės J. buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, matėsi, kad durys užrakintos iš vidaus. Po įvykio ji kaimynės J. nematė kelias dienas, tik 2024 m. vasario 29 d. girdėjo kaimynės J. balsą, sklindantį iš jos buto, o kaimynės J. paklausus ar jai viskas gerai, kaimynė J., neatidariusi buto durų, jai tik pasakė: „Atstokit, man viskas gerai, aš savo gyvenimą gyvenu“. Prisimena, kad J. Ž. grįžęs iš kaimynės J. buto jai pasakė: „J. užvažiavau, daugiau nieko nedariau“ (1 t., b. l. 103-106).  Liudytoja J. G. nurodė, kad jokio smurto prieš nukentėjusiąją nematė, ginčo tarp nukentėjusios ir J. Ž. dėl triukšmo naktimis nebuvo. Kai ji grįžo iš J. Š., o J. Ž. liko pas nukentėjusiąją, girdėjo jos bute bumbsėjimą. J. Ž. minėjo, kad sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į veidą, daugiau jokių detalių neminėjo.

        Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2024 m. kovo 1 d. 10.23 val. gautas pranešimas (pranešėja A. N.), kad į parduotuvę atėjo senyvo amžiaus moteris, kuri nesiorientuoja aplinkoje, moteris stipriai sumušta, mėlynas ir ištinęs veidas, paklausus moters kas nutiko, moteris nurodė, kad prieš keletą dienų ją sumušė nepažįstami jaunuoliai, kurie iš jos atėmė pinigus, moteris prašo pagalbos. 2024 m. kovo 1 d. 11.45 val. gautas pranešimas iš LSMU Kauno klinikų, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažas į gydymo įstaigą atvežė J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad prieš kelias dienas ją sumušė kaimynas (J. Š. konstatuoti viso kūno sužalojimai) (1 t., b. l. 11-13).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad 2024 m. kovo 1 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK gautas J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimas, kad 2024 m. vasario 28 d. apie 20.00 val. į jos butą atėjo kaimynė J. su sugyventiniu J. ir dar keliais asmenimis ir kaimynas J. pradėjo iš jos reikalauti pinigų, o jai atsisakius duoti jam pinigus, kaimynas J., kaimynei J. matant, pradėjo pareiškėjai rankomis ir kojomis sudavinėti smūgius į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje pareiškėja nuo suduotų smūgiu nukrito ant grindų ir prarado sąmonę. Kaimynas J. sudavęs jai smūgius iš jos pagrobė 4500 eurų ir iš jos buto išėjo. Iš karto į policiją nesikreipė, nes bijojo ir dėl suduotų smūgių juto didelį skausmą. 2024 m. kovo 1 d. ji nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur ją sumuštą pamačiusi pardavėja iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 18-22).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. kovo 4 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu atitraukus kambaryje stovinčią sofą ant grindų po sofa rasti ir paimti pinigai 3715 eurų sumoje (2800 eurų po 100 eurų kupiūromis, 900 eurų po 50 eurų kupiūromis, viena 10 eurų kupiūra, viena 5 eurų kupiūra), suvynioti į žurnalo lapą (1 t., b. l. 25-40).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2024 m. kovo 4 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuota 2024 m. kovo 4 d. atlikta įvykio vietos apžiūra ir įvykio vietoje rasti pinigai (1 t., b. l. 41-43).

Pakvitavimu nukentėjusiajai J. Š. grąžinti 2024 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros metu rasti pinigai 3715 eurų sumoje (1 t., b. l. 50).

         Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2024 m. kovo 1 d. policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (J. Š.), kurios veido dešinė pusė yra sužalota (su kraujosruvomis), kuri nurodo, kad ji buvo sumušta, o atvykusiems medikams moteris nurodo, kad jos kaimynė su vyru atėjo pas ją, ją sumušė ir atėmė visus pinigus. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad moteris atvykusiems medikams nurodo, kad jai skauda krūtinės ląsta, kad viskas įvyko prieš dieną, tačiau medikė nurodo, kad pagal konstatuotus sužalojimus moteris sumušta ne prieš dieną, o anksčiau (1 t., b.l.117-121).

Kauno

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad J. Š. konstatuoti sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai bei kraujosruvos dešinėje kaktos ir veido pusėje su kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kakle, dešinėje krūtinės pusėje su VII – VIII šonkaulių lūžiais vidurinėje pažastinėje linijoje, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairiame rieše, dešinio blauzdikaulio viršutinėje dalyje, kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu ir galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ir spardant. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais smūgiais. Sužalojimai padaryti kelios paros iki J. Š. apžiūros LSMUL Kauno klinikose 2024 m. kovo 1 d., sužalojimai galėjo būti padaryti J. Š. nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškinti visus sužalojimus griuvimais ar net tyčiniu savęs žalojimu negalima. Sužalojimai visumoje yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tiek didelės apimties, gausūs įvairių kūno dalių sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis, tiek ir dešinės pusės VII-VIII šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties parų (1 t., b. l. 88-91)

Specialisto paaiškinimų protokolu nustatoma, kad J. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. vasario 25 d., J. Š. konstatuoti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, galimai tą pačią dieną, kadangi medikai sužalojimų aprašymuose neišskyrė, nepažymėjo kokių nors išsiskiriančių, senesnių ar šviežesnių sužalojimų (1 t., b. l. 98-100).

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo J. Š.. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Tai yra tyčia tarpusavio konflikto metu kaltinamasis rankomis ir kojomis suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajai ją sumušė. Nukentėjusiajai J. Š. specialisto išvadoje konstatuota minkštųjų audinių sumušimai bei kraujosruvos dešinėje kaktos ir veido pusėje su kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kakle, dešinėje krūtinės pusėje su VII – VIII šonkaulių lūžiais vidurinėje pažastinėje linijoje, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairiame rieše, dešinio blauzdikaulio viršutinėje dalyje, kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu ir galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ir spardant. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais smūgiais. Sužalojimai padaryti kelios paros iki J. Š. apžiūros LSMUL Kauno klinikose 2024 m. kovo 1 d., sužalojimai galėjo būti padaryti J. Š. nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškinti visus sužalojimus griuvimais ar net tyčiniu savęs žalojimu negalima. Sužalojimai visumoje yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tiek didelės apimties, gausūs įvairių kūno dalių sumušimai su poodinėmis kraujosruvomis, tiek ir dešinės pusės VII-VIII šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties parų (1 t., b. l. 88-91). Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, nesunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą, kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Jo tyčia neapibrėžta, nekonkretizuota. Smurtaudamas jis galėjo numatyti įvairius padarinius. Atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirti, amžių, į tai, kad smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, teismas mano, kad kaltinamasis turėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Nukentėjusioji pati įvardino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris ją sužalojo, jos painiojimasis parodymuose dėl asmenų skaičiaus vertintinas kaip sąžiningas klydimas, nes nukentėjusioji garbaus amžiaus, patyrusi sunkią traumą, tačiau kaltinamąjį ji visada minėjo, nors priešiškumo jam ir nebuvo. Vertinant liudytojos J. G. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad liudytoją sieja glaudus asmeninis ryšys su kaltinamuoju ir jos parodymai nenuoseklūs, manytina, duodami siekiant švelninti kaltinamojo padėtį. Dėl šios priežasties teismas negali visiškai pasitikėti liudytojos J. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Tačiau atsižvelgiama į tai, kad pačioje tyrimo pradžioje liudytoja nurodė kaltinamąjį kaip asmenį sužalojusį J. Š., kas užfiksuota tarnybiniame pranešime (1 t. b. l. 144-145). Būtent nuo jos suteiktos informacijos nustatytas įtariamasis. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad J. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. J. Ž. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo  teistas šešis kartus, tačiau teistumas išnykęs (2 t. b. l. 1-22), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (1 t., b.l.158-161), VšĮ Jonavos PSPC PSC lankosi nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29-30).

        Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymu, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą  J. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

        BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog J. Ž. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam J. Ž. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo J. Ž. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 3 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį J. Ž.– per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas) .

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 246,71 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. 

         Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl pilnai priteistinas iš kalto asmens.

        Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 246,71 eurų už nukentėjusios J. Š. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 246,71 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo J. Ž..

Kiti su byla susiję klusimai

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – CD laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos. J. Ž. tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) – grąžintina J. Ž..

        Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

 n u s p r e n d ž i a :

J. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį  ir nubausti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (376,60 Eur) bauda, bausmes visiškai sudedant ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir  10 MGL (376,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. Ž. atidėti 3 (trejiems) metams.

Įpareigoti  J. Ž. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Tęsti 10 MGL (376,60 Eur) baudos vykdymą pagal 20219 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.

Priteisti iš J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 246,71 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 71 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.        

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti J. Ž. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.        

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą – CD laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, J. Ž. tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) – grąžinti J. Ž..

Nuosprendis  per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                  Banga Bartkienė