(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens (apelianto) A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. prevencinį ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilo bitė“ ir trečiajam asmeniui A. D. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. 2017 m. sausio 20 d. trečiasis asmuo A. D. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-238-141/2006 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7 punktais. Trečiasis asmuo taip pat nurodė proceso atnaujinimo pagrindus, įtvirtintus CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-238-141/2006 trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-238-141/2006 įsiteisėjo 2006 m. liepos 6 d., trečiasis asmuo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-238-141/2006 kreipėsi praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo įsiteisėjimo dienos. Kadangi CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis penkerių metų terminas pasibaigęs, teismas nurodė, jog trečiojo asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme. Taip pat teismas nurodė, jog trečiasis asmuo tais pačiais teisiniais pagrindais jau buvo pateikęs prašymą atnaujinti procesą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens prašymą, ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas trečiojo asmens prašymą vertino kaip pakartotinį, pateiktą tuo pačiu teisiniu pagrindu, todėl, teismo vertinimu, prašymas negalimas pagal CPK 374 straipsnį.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti civilinę bylą Nr. A2-8625-1012/2017. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Prevenciniam ieškiniui ir negatoriniams reikalavimams netaikoma ieškinio senatis, todėl teismai nepagrįstai atsisako atnaujinti civilinį procesą.
2. Teismas ignoruoja įstatymus ir tuo jau ilgą laiką pasižymi Vilniaus apylinkės teismas, netaikydamas Konstitucijos, kuri yra tiesiogiai taikoma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
8. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje 3K-3-303/2007; kt.). Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, tačiau tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybą, tačiau ši  suteikta teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis. CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Taigi, matyti, jog minėtoje normoje nurodyti dviejų rūšių terminai – atnaujinamasis ir naikinamasis. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 4 dalis), o naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (CK 1.117  straipsnio 6 dalis). Taigi, CPK 368 straipsnio kontekste, asmuo dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, nuo kurios pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, šis terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis). Tačiau praėjus penkeriems metams po sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, termino atnaujinimo klausimas negali būti spręstinas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). ). Nagrinėjamu atveju, apeliantas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje 2006 m. birželio 7 d. buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, sprendimo įsiteisėjimo diena yra 2006 m. liepos 6 d. Akivaizdu, jog po sprendimo įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei penkeri metai. Taigi, darytina išvada, jog apeliantas (trečiasis asmuo) prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs penkerių metų naikinamąjį terminą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą (CPK 370 straipsnio 1 dalis).
9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas gretina iš esmės skirtingus terminus – ieškinio senaties terminą ir naikinamąjį terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį). O procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą. Taigi ieškinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013. Nagrinėjamu atveju apeliantas praleido procesinį terminą, t. y. terminą, per kurį jis galėjo įgyvendinti savo procesinę teisę – kreiptis dėl civilinės bylos atnaujinimo, o ne terminą, per kurį jis gali kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu.
10. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tais pačiais teisiniais pagrindais jau buvo pateikęs 2016 m. birželio 3 d.  prašymą atnaujinti procesą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl toks prašymas turėjo būti atsisakytas priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 374 str.).
11. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens A. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,             

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Vaclovas Paulikas