Baudžiamoji byla Nr. 2K-291/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.
1.2.9.9.
1.2.20.15. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutarties.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal BK 164 straipsnį aštuoniasdešimt parų arešto ir pagal BK 245 straipsnį dvidešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta devyniasdešimt parų arešto.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartimi nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
J. V. nuteistas už tai, kad 2000 m. spalio 30 d. Tauragės rajono apylinkės teismui priteisus E. V. mokėti lėšas dukters (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dukters (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1/2 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2000 m. spalio 18 d. iki dukters (duomenys neskelbtini) pilnametystės, po to 1/3 dalį visų rūšių gaunamo uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus (duomenys neskelbtini) pilnametystės, po to 1/4 visų rūšių gaunamo uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 1 MGL iki dukters (duomenys neskelbtini) pilnametystės, nuo 2006 m. gegužės 1 d. tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl ko įsiskolinimas E. V. sudaro 1854,17 Lt.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. gruodžio 22 d. nevykdo Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia nemoka E. V. periodinių išmokų po 50 Lt kas mėnesį jos išlaikymui, kurių mokėjimas pradėtas skaičiuoti nuo 2005 m. sausio 10 d., dėl ko 2007 m. liepos 1 d. įsiskolinimas E. V. sudaro 1450 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartį: bylą pagal BK 164 straipsnį nutraukti, o pagal BK 245 straipsnį skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasatorius skunde teigia, kad teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat paskyrė per griežtą bausmę.
Kasatorius nurodo, kad jis pagal BK 164 straipsnį nepagrįstai nuteistas už vengimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes visi jo vaikai, tame tarpe ir jauniausia jo dukra, gim. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu buvo jau pilnamečiai. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį galima tik esant nepilnamečiams vaikams, kuriems pagal teismo sprendimą privalu mokėti išlaikymą. Kasatoriaus manymu, po to, kai jo vaikai tapo pilnamečiais, išliko teismo sprendimo vykdymo procesas, kurį turi vykdyti antstoliai.
Taip pat kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 245 straipsnį. Nors teismas civilinėje byloje priteisė kasatoriui nukentėjusiosios E. V. išlaikymui mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 50 Lt., kasatorius pirmosios instancijos teismo prašė patikrinti priteisto išlaikymo teisėtumą, nes E. V. sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio metu, todėl, kasatoriaus manymu, išlaikymą E. V. turi mokėti eismo įvykio kaltininkas, o ne jis.
Kasatorius teigia, kad teismas skirdamas jam arešto bausmes už nusikalstamų veikų padarymą neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. į veikos mažareikšmiškumą bei sveikatos būklę. Kasatorius nurodo, kad jo įsiskolinimas vaikams sudarė tik 1854,17 Lt, o nukentėjusiajai E. V. – 1450 Lt, todėl teismas jam turėjo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius pažymi, kad dėl sveikatos būklės negali atlikti jam paskirtos subendrintos 90 parų arešto bausmės, tuo tarpu išsigydęs jis sugebėtų įsiskolinimus padengti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra ligotas žmogus, gyvenantis tik iš atsitiktinių minimalių pajamų, o visą jo buvusios šeimos turtą valdo E. V., todėl jai išlaikymas nereikalingas.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinio skundo teiginys, neva jis pagal BK 164 straipsnį nuteistas nepagrįstai, nes teismo nuosprendžio priėmimo metu visi jo vaikai, taip pat ir jauniausioji dukra (duomenys neskelbtini), buvo pilnamečiai, tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 164 straipsnį galima tiktai tuomet, kai yra nepilnamečiai vaikai, kuriems privalu pagal teismo sprendimą mokėti išlaikymą, yra nepagrįstas.
BK 164 straipsnis nustato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui nevykdymą. Nuteistajam pareiga mokėti lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui nustatyta Tauragės rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 30 d. sprendimu. Kasatorius nurodo, kad lėšos vaikų išlaikymui turi būti mokamos iki jauniausios dukros pilnametystės, tačiau tas faktas, kad vaikas jau yra pilnametis, nepanaikina pareigos, kuri atsirado dar iki vaiko pilnametystės. Todėl J. V. pagal BK 164 straipsnį nuteistas pagrįstai. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad nuteistasis už 2000 m. spalio 30 d. teismo sprendimo nevykdymą nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gegužės 1 d. buvo nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu. Kadangi J. V. ir toliau vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, Tauragės rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu jį pripažino kaltu už 2000 m. spalio 30 d. teismo sprendimo nevykdymą ir pagrįstai nuteisė pagal BK 164 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pabrėžė, kad 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, t. y. jis tęsiasi tol, kol pats kaltininkas nutraukia nusikalstamą veiką ar išnyksta atitinkama kaltininko pareiga. Teismo sprendimą išlaikyti vaikus J. V. turėjo vykdyti iki jauniausiosios dukters pilnametystės, t. y. iki 2007 m. birželio 25 d., todėl jo nuteisimas pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį šios pareigos vykdymo nepanaikino ir teismo sprendimas turėjo būti vykdomas ir po minėto nuosprendžio priėmimo.
Atsiliepime taip pat teigiama, kad J. V. pagrįstai nuteistas pagal BK 245 straipsnį, nes, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, teismo sprendimas, kuriuo J. V. buvo priteista mokėti E. V. išlaikymui po 50 Lt kiekvieną mėnesį, nebuvo pakeistas ar panaikintas, todėl turėjo būti vykdomas. Byloje nustatyta, kad J. V. sąmoningai nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o tai atitinka BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Be to, apygardos teismas pabrėžė, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 22 d. sprendime konstatavo, kad nuteistajam priklausančios nekilnojamojo turto dalies perdavimas E. V. negali būti laikomas pakankama parama jos pragyvenimui, todėl nuteistojo teiginys, kad išlaikymo priteisimas buvusiai žmonai yra nereikalingas, nepagrįstas, nes yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus teiginys dėl jo padarytų veikų mažareikšmiškumo, nes jo alimentų įsiskolinimas vaikams tesudarė 1854,17 Lt, o išlaikymo įsiskolinimas E. V. – 1450 Lt, todėl teismas neturėjo pagrindo jam skirti arešto bausmės, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad jis turėdamas neišnykusį teistumą tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas (nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą), suprato ir žinojo, kad reikia išlaikyti vaikus ir vykdyti teismo sprendimus, tačiau dėl konfliktų su buvusia sutuoktine ir vaikais tai vengė daryti ir netgi neketino to daryti ateityje. Nuteistasis savo nusikalstama veika pažeidė vaiko ir šeimos interesus, pakirto piliečių pasitikėjimą įstatymais ir socialiniu teisingumu. Nuteistasis jau anksčiau buvo teisiamas už išlaikymo nemokėjimą, tačiau išvadų nepadarė, todėl teismas laikė, kad jam tikslinga paskirti bausmę susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštą, kuris nėra tolygus terminuotam laisvės atėmimui. Tuo tarpu jokių duomenų apie nuteistojo sveikatos būklę, kurie keltų abejonių dėl nuteistojo galimybės atlikti paskirtąją bausmę, byloje nėra. Kartu su kasaciniu skundu nuteistojo pateiktoje nedarbingumo pažymėjimo kopijoje tokių duomenų taip pat nėra.
Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis nepagrįstai kasaciniame skunde teigia, kad jo veikoje nėra BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes alimentai iš jo buvo priteisti, kai jo vaikai buvo pilnamečiai, todėl mokėti jiems neprivalo. Tiek Konstitucija, tiek kiti įstatymai nustato tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nuteistasis šios pareigos nevykdė ir už analogiškus veiksmus jau buvo nuteistas, tačiau po to vėl piktybiškai vengė mokėti alimentus. Taip pat nuteistojo argumentų nepagrįstumą įvertino apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinį skundą.
Taip pat atsiliepime nukentėjusioji nurodo, kad J. V. pagrįstai nuteistas pagal BK 245 straipsnį dėl teismo sprendimo mokėti jai 50 Lt išlaikymą kas mėnesį nevykdymą. Nukentėjusioji nurodo, kad jos sveikatos būklė pablogėjo, jai nustatyta pirmoji neįgalumo grupė ir ji yra pripažinta asmeniu su visiška negalia, taip pat pažymi, kad nuteistasis po santuokos nutraukimo atėjęs į namus ją sumušė ir šis faktas yra fiksuotas medicinos specialisto išvadoje. Be to, nuteistasis klaidingai mano, kad nukentėjusiajai išlaikymas yra priteistas dėl patirto sužalojimo eismo įvykio metu, nes kito sutuoktinio išlaikymo teisė ir pareiga atsiranda nutraukiant santuoką ir tokį išlaikymą turi mokėti kaltoji dėl santuokos iširimo pripažinta šalis, esant kitos šalies poreikiui gauti išlaikymą (CK 3.72 straipsnis).
Atsiliepime nurodoma, kad sprendžiant santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo klausimas, nuteistajam teismo sprendimu buvo priteista 1/2 dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų bei padalintas kitas turtas. Tačiau dėl to, kad nuteistasis nemokėjo alimentų vaikams ir susidarė didžiulis įsiskolinimas, turtas antstolio patvarkymu buvo perduotas nukentėjusiajai.
Nuteistojo J. V. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nuteisimo pagal BK 164 straipsnį
BK 164 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Taigi pagal šį BK straipsnį baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ar teisėjo nutarimui mokėti nustatyto dydžio alimentus savo vaikui išlaikyti.
Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 164 straipsnį reikšmingas yra vaikų amžius nusikaltimo darymo metu, o ne teismo nuosprendžio priėmimo metu. Nuosprendžiu tik konstatuojama, kad nuteistasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį vaiką, mokėti lėšas jam išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Nuteistajam pareiga mokėti išlaikymą savo trims vaikams buvo nustatyta Tauragės rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 30 d. nutarimu. Už šio sprendimo nevykdymą nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gegužės 1 d. kasatorius jau buvo nuteistas ankstesniu Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, tačiau ir toliau nemokėjo vaikams išlaikymo. Todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. jis vėl buvo nuteistas už išlaikymo vaikams nemokėjimą: o būtent už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. birželio 25 d. dėl dukters (duomenys neskelbtini) ir už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. birželio 19 d. dėl sūnaus (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. V. dirba, todėl išlaikymą vaikams mokėti gali. Be to, kaip jis pats parodė, išlaikymo vaikams nemoka, nes vaikai su juo nebendrauja. Šios aplinkybėms patvirtina, kad nuteistasis teismo nutarimu nustatytos pareigos mokėti vaikams išlaikymą nemoka piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
Dėl nuteisimo pagal BK 245 straipsnį
BK 245 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis nuo 2005 m. sausio 1 d. nevykdė Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo buvo pakeistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo papildant jį atskira dalimi dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priteisimo, priteisiant E. V. išlaikymą po 50 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos.
Nuteistojo teiginys, kad nukentėjusiajai išlaikymą turi mokėti ne jis, o eismo įvykio, kurio metu jai buvo sutrikdyta sveikata, kaltininkas, yra susijęs su Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimo teisėtumu. Šis klausimas nenagrinėtinas baudžiamojoje byloje, kadangi tai yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 245 straipsnį svarbu teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, vykdymo arba nevykdymo faktas, o ne šio sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai. Šis teismo sprendimas nebuvo pakeistas ar panaikintas, todėl turi būti vykdomas.
Taigi teismui 2005 m. gruodžio 22 d. priėmus sprendimą dėl E. V. išlaikymo iš buvusio sutuoktinio, kasatorius privalėjo šį sprendimą vykdyti, tačiau to piktybiškai nevykdė. Esant šioms aplinkybėms, J. V. pagrįstai nuteistas pagal BK 245 straipsnį.
Dėl paskirtos bausmės
Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas bausmes J. V., teismas įvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę. Parinkdamas bausmės rūšį ir nurodydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas pažymėjo, kad nuteistasis jau anksčiau būdamas teistas už vengimą išlaikyti savo vaikus, vėl tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas – analogišką nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižvengimą, t. y. vengė pareigos mokėti savo vaikams pagal teismo sprendimą priteistą išlaikymą ir nevykdė teismo sprendimo, kuriuo jo buvusiai sutuoktinei E. V. buvo priteistas išlaikymas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš ankstesnio savo poelgio išvadų nepadarė, ir toliau piktybiškai pažeidinėja įstatymus ir yra recidyvistas. BK 56 straipsnis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu apylinkės teismas kasatoriui paskyrė švelnesnę arešto bausmę. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tuo atveju, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas bausmės skyrimo dalyje J. V. pritaikytas tinkamai, todėl švelninti paskirtąsias bausmes nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Piesliakas