Civilinė byla Nr. e2-1456-196/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00326-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Klaista“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo Mažeikių rajono Vaikų našlaičių ir senelių globos namų ieškinį atsakovei UAB „Klaista“ dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Mažeikių rajono Vaikų našlaičių ir senelių globos namai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1. priteisti iš atsakovės 81 787,51 Eur nuostolius, 1 117,16 Eur skolą už sunaudotą, bet nesumokėtą elektros energiją ir vandenį, 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Klaista“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą, o jei ir šio nebūtų ar būtų nepakankamai, areštuoti UAB „Klaista“ priklausančias pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti ir areštuoti atsakovei UAB „Klaista“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštos ieškinio reikalavimo 82 904,67 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškovu, vykdyti operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomų mokesčių mokėjimu valstybei.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kurio suma 82 904,67 Eur. Taip pat ieškovas ieškiniu prašo priteisti procesines palūkanas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negalima spręsti, jog atsakovės finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, kad atsakovei pareikštų reikalavimų suma, lyginant su atsakovės turimu turtu, nėra didelė, todėl nėra pagrindo manyti, jog būsimą ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą atsakovė gali nesunkiai įvykdyti.

4. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto ieškinio reikalavimo ribų (82 904,67 Eur) (CPK 144 str. 1 d., CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 punktai, CPK 145 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovė UAB „Klaista“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo Mažeikių rajono Vaikų našlaičių ir senelių globos namų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas susidarė nuomonę, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš 2014 m. liepos 25 d. statybos darbų rangos sutarties, pagal kurią atsiradusių nuostolių atlyginimas buvo apdraustas draudiko bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE, veikiančioje per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, pagal 2014-07-29 išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą / polisą Nr. SĮLD 088494, todėl ieškovo ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Atsakovės žiniomis, ieškovas draudikui pareiškė              2015-12-28 reikalavimą Nr. D3-708 ir 2016-01-25 reikalavimą Nr. D3-808 dėl nuostolių atlyginimo, todėl akivaizdu, kad šioje byloje atsakovu neturėtų būti UAB „Klaista“.

2. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta nepranešant atsakovei. Ieškovas, atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, galėjo ir turėjo surinkti duomenis apie atsakovės finansinę ir turtinę padėtį (atsakovės finansinė atskaitomybė pateikta VĮ Registrų centrui, duomenys apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonės yra viešuose registruose). Ieškovas šių duomenų nepateikė tikslingai, siekdamas, kad teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones atsakovei.

3. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio pareiškimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ir atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei laikytina didele, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. UAB „Klaista“ 2016 m. I ketvirčio balanso duomenimis atsakovės įstatinis kapitalas sudarė 184 036 Eur , nuosavas kapitalas 877 313 Eur, atsakovei priklausančio turto vertė yra 975 172 Eur (ilgalaikio turto vertė yra 704 119 Eur, trumpalaikis įmonės turtas sudaro 271 053 Eur), t.y. daugiau kaip 10 kartų viršija atsakovei pareikšto ieškinio reikalavimo sumą. Per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 97 859 Eur.                Vadinasi, vien atsakovės trumpalaikio turto užtenka visiems trumpalaikiams įsipareigojimams padengti ir įvykdyti ieškovo pareikštą 82 904,67 Eur reikalavimą, jeigu jo pagrįstumas būtų patvirtintas teismo sprendimu.  Atsakovė tiek 2015 m., tiek 2016 m. I ketvirtį dirbo pelningai. Atsakovei priklauso ne mažai nekilnojamojo turto. Pastatas-pirtis, unikalus Nr. 7995-8008-9016, kurio vertė 166 242 Eur, įregistruoto arešto mastas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-183-769/2016 yra tik 3 824,85 Eur. Iš pirkėjų gautinos sumos sudaro 255 287 Eur. Vien šio atsakovės turto užtenka visiškai pareikšto ieškinio reikalavimams įvykdyti.

5. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Atsakovei paneigus bent vieną iš nurodytų sąlygų teismas neturi teisės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė visiškai paneigė objektyvios grėsmės  (dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimui įvykdymui egzistavimą. Be to, ieškinio reikalavimas nėra bent tikėtinai pagrįstas. Nesant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones viseto, teismas negali laikinųjų apsaugos priemonių taikyti.

6. Ieškovas Mažeikių rajono Vaikų našlaičių ir senelių globos namai pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos  teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1251-253/2016 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje. Draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje,  2014-07-29 išduotas sutartinių  įsipareigojimų  įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas  / polisas Nr. SĮLD 088494 galiojo iki 2015-12-31, galiojimo terminas nebuvo pratęstas. Ieškovas kreipėsi dėl piniginių sumų išieškojimo, kurias atsakovė privalo kompensuoti ieškovui už atliktus darbus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. Atsakovė nuo 2016 m. sausio 1 d. neturėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo laidavimo draudimo, todėl ieškovas neturi pagrindo kreiptis į draudiką, kad pastarasis kompensuotų ieškovo patirtus netekimus, atsiradusius atsakovei pažeidus sutartį jau po draudimo rašto galiojimo pabaigos, t.y. po 2015-12-31. Pažymėtina ir tai, kad draudikas laidavo už  25 186,49 Eur sumą, o ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti 82 904,67 Eur sumą, atsiradusią atsakovei pažeidus sutartį. Reikalaujama priteisti kompensacija yra didesnė nei draudiko įsipareigojimai, todėl net ir tuo atveju jei iš draudiko būtų reikalaujama kompensuoti netekimus už laikotarpį, už kurį draudikas nebuvo laidavęs, tai atsakovė vis tiek turėtų padengti didžiąją dalį reikalaujamos sumos, nes draudiko liudijime nustatyta laidavimo suma sudaro tik trečdalį reikalaujamos kompensacijos.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė visus argumentus, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį laikė preliminariai pagrįstu. Ieškovo nuomone, priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo teismas vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu, pateiktais įrodymais bei argumentais ir pagal tai priima sprendimą.

3. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė viešai prieinamus duomenis apie atsakovės turimus įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, atsakovės turtui taikomus areštus bei informaciją apie bendrą kreditingumo reitingą, kuris creditinfo.lt duomenimis yra 99 procentai, o tai reiškia, kad atsakovė neturi finansinių resursų netgi susimokėti valstybei priklausančius mokesčius, neskaitant skolų grąžinimo kreditoriams, ką patvirtina atsakovės turtui pritaikyti 4 areštai įregistruoti centrinėje hipotekoje. Vieša informacija yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu yra tikėtinai pagrįstas.

4. Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad įmonės įstatinis kapitalas ir valdomas nekilnojamasis turtas yra didelės vertės, tačiau kaip matyti iš atsakovės elgesio, mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimų kitiems kreditoriams, atsakovė sąžiningai nesinaudoja turimu turtu tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais ir valstybe. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimu metu atsakovė apskritai nuspręs nutraukti veiklą, o ieškovo interesai taip ir liks neapginti.        

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.
9. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se (pats savaime) nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę <..> Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).

11. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad esant palankiam teismo sprendimui atsakovės turimo turto, kuris 10 kartų viršija ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą, pakanka galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl pinginių sumų išieškojimo iš atsakovės į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipėsi ir kiti kreditoriai, ypatingai kreditorių aktyvumas dėl piniginių sumų išieškojimo iš atsakovės padidėjęs 2016 m. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovei priklauso nekilnojamasis turtas – pastatas-pirtis, kurio unikalus Nr. 7995-8008-9016, esantis Kovo 11-osios g. 19, Grigiškėse, Vilniaus miesto savivaldybėje, kuriam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-183-769/2016 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad vykdomasis dokumentas, išduotas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-183-769/2016 yra pilnai įvykdytas, tačiau VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad pastarajam atsakovės turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdant kitų kreditorių reikalavimus atsakovės atžvilgiu (CPK 179 str. 3 d.). Toks kreditorių aktyvumas atsakovės atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia atsakovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su ieškovu. Šių aplinkybių nepatvirtina ir atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai (UAB „Klaista“ 2016 metų I ketvirčio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaita  bei UAB „Klaista“ turto sąrašas). Be to, iš viešai internete skelbiamų duomenų http://rekvizitai.vz.lt/imone/klaista/ nustatyta, kad atsakovė tendencingai vėluoja atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto skyriumi. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos padarytos išvados, kad ieškovo ieškinio reikalavimo suma atsakovei laikytina žymi ir ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Ieškovas ir apeliantė pateikė skirtingas pozicijas dėl draudiko bei atsakovės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą ieškovui pagal neįvykdytos statybos rangos darbų sutarties sąlygas. Dėl šių atsakovės atskirajame skunde ir ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šioje bylos stadijoje nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, o ieškovo ir atsakovės pozicijos dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo bus įvertintos, sprendžiant šalių ginčą iš esmės.

13. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                Konstantinas Gurinas