Baudžiamoji byla Nr. 1-107-791/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47269-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.;2.1.15.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant J. R.,

dalyvaujant prokurorei R. B.,

nukentėjusiajai D. B.,

nukentėjusiosios atstovei advokatei A. L.-K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2015-04-28 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste –BK) 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2015-05-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme. LR BK 641 str. - 10 mėn. laisvės apribojimo bausme. BK 63 str. 4 d. ir 9 d. subendrinta su 2015-04-28 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistas - 1 m. laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

3) 2015-07-16 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. -  laisvės apribojimu 1 metams. Taikant BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3.  Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-05-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

4) 2015-08-25 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2d. 63 str. – laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., skiriant įpareigojimus. Taikyti BK 641 straipsnį, paskirtą bausmę D. I. sumažinti vienu trečdaliu. Taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 metams;

5) 2015-09-29 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 258 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-08-25 teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmes dalinai sudedant ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams. 

6) 2015-10-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 258 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d.  Vadovaujantis LR BK 63 str. bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu  ir  paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus;

7) 2015-11-26 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., BK 187 str. 3 d., 63 str. 1d., 3 d. 2 metams laisvės atėmimo. BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-09-29 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-10-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, bausmes dalinai sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus;

8) 2016-02-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., taikant BK 63 str., 641 str. nuostatas, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2015-11-26 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus (nuosprendis neįsiteisėjęs), turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

kaltinamasis D. I. 2015 m. rugpjūčio 24 d. apie 07.55 val. (duomenys neskelbtini)šalia (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos, vairavo kelių transporto priemonę registruotą A. P. vardu - automobilį „Renault Laguna“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, pirmoje ir antroje eismo juostoje važiavusioms transporto priemonėms sustojus prieš pėsčiųjų perėją praleisti į ją įėjusią pėsčiąją D. B., nesulėtino greičio ir nesustojo įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiojo kuriam galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios D. B., ją patrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai D. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl dauginių dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens kaulinio žiedo vientisumą.

              Kaltinamasis D. I. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn., įvykio dieną, ryte apie 7.55 val., važiavo kartu su I. U., kurią vežė į darbą. Važiuojant link  žiedinės nereguliuojamos sankryžos, jis važiavo trečia eismo juosta. Jo greitis turėjo būti didesnis nei 50 km/val. Kitomis juostomis važiavo automobiliai. Žinojo, kad šalia žiedo yra pėsčiųjų perėja. Kadangi automobiliai kitomis eismo juostomis judėjo, jis nepastebėjo perėja ėjusios pėsčiosios. Savo dėmesį jis buvo sukoncentravęs į žiedinę sankryžą, ji buvo tuščia, todėl norėjo pirmas, aplenkdamas kitus automobilius, įvažiuoti į sankryžą. Likus keliems metrams iki sankryžos, maždaug 5-6 m., jis pastebėjo pėsčiąją. Pradėjo stabdyti, tačiau sustabdyti automobilio nepavyko, įvyko susidūrimas. Moterį kliudė automobilio šoniniu žibintu. Moteris užvirto ant automobilio, trenkėsi galva į priekinį stiklą, po to nukrito ant asfalto. Stiklas buvo suskaldytas. Jis išlipo, nukentėjusioji šaukėsi pagalbos. Buvo iškviesta greitoji pagalba.  Nukentėjusioji buvo sąmoninga. Buvo nuvykęs į ligoninę, tačiau nukentėjusiosios duktė neleido domėtis nukentėjusiosios sveikata. Automobilio faktinis naudotojas buvo jis,  tik nebuvo atlikta registracija. Įvykio dieną oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, tačiau jo neakino. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Sutinka nukentėjusiajai atlyginti 5000 eurų neturtinę žalą. Jis yra neįgalus, neįgalumas iki 2050 metų, jam nustatytas 40  procentų darbingumas. Esant užsakymams, pagal verslo liudijimą atlieka remonto darbus.

Panašius parodymus kaltinamasis D. I. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 93-95, 97-98).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą  įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Nukentėjusiosios D. B. parodymai, kad 2015-08-24, apie 07.50 val. ėjo iš savo buto į darbą. Maždaug per 5 min. nuėjo nuo buto iki žiedinės sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Apie 07.55 val. buvo prie perėjos. Pasižiūrėjo kairėn, pirmosios ir antrosios eismo juostų automobiliai sustojo, todėl drąsiai ėjo per perėją. Ėjo skubiu žingsniu, nebėgo. Nepasižiūrėjo į trečiąją eismo juostą, vos įėjusi į ją, buvo parblokšta joje važiuojančio automobilio. Ėjo pačiu pėsčiųjų perėjos viduriu. Mašina partrenkė ją visai nestabdžiusi, negirdėjo stabdomų padangų garso. Ligoninėje nustatė, kad sulaužyti dubens, kojų kaulai. Įvykio metu buvo sudaužytas jos telefonas, akiniai, sugadinti dėvėti rūbai (T. 1, b. l. 36).

Liudytoja I. M. – M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015-08-24 apie 8 val. vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, mėlynos spalvos, važiavo į darbą Naująja gatve link Putinų. Važiavo apie 40 km/h greičiu, antra eismo juosta (vidurine). Likus apie 15-10 m. iki žeidinės Jazminų-Vilties-Naujosios gatvių sankryžos, pamatė, kad pirma eismo juosta važiavęs automobilis stabdo, nes per perėją bėgo moteris. Ji pradėjo stabdyti, kad praleistų moterį, nes ji bėgo per pėsčiųjų perėją. Kol ji stabdydama artėjo prie pėsčiųjų perėjos, likus kokia pora metrų iki perėjo (piešinio, žyminčio pėsčiųjų perėją), moteris jau buvo prabėgusi jos judėjimo juostą ir bėgo trečiąja juosta, kai išgirdo smūgio garsą. Pakreipusi galvą pamatė, kad ta pati moteris, kuri bėgo per perėją, yra nublokšta automobilio, lekia ore. Tiksliai negali pasakyti, ar tuo metu, kai matė šitą kontaktą, automobilis ir moteris buvo prieš perėją, perėjoje ar už perėjos. Jeigu prieš arba už perėjos, tai labai nedaug, nes kai ją matė prieš smūgį, ji bėgo perėjoje, negalėjo nubėgti už perėjos ribų. Sustojo. Automobilis, kuris nutrenkė moterį, sustojo už perėjos. Iš jo išlipusi moteris (sėdėjo šalia vairuotojo) pradėjo sakyti „ėjo ne per perėją“. Jai matant moteris bėgo per perėją, todėl mano kad ir trečiąja juosta moteris bėgo perėjos ribose. Negirdėjo mašinos stabdymo garso prieš susidūrimą, gal dėl to, kad tuo metu klausė radijo, buvo uždaryti langai (T. 1, b. l. 43-44).

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dieną važiavo apie 07.30 val. (laiko tiksliau nepasakyti negali, buvo ką tik nuvežęs žmoną į darbą, o ją veža 7.30 val.) Alytuje, Naująja gatve nuo Putinų link centro, turėjo sukti į Vilties gatvę, link namų. Sustojo prieš perėją, esančią prieš žiedą, už perėjos jau yra nusukimas į Jazminų gatvę, ir stovint, praleidinėjant žmones, išgirdau garsų „bum“ smūgio garsą. Pamatė, kad atvažiuojant Naująja gatve nuo centro, prieš žiedą, ten esančioje perėjoje automobilis partrenkė moterį. Matė kaip moteris krenta nuo smūgio. Matėsi gerai, nes tarp jo automobilio ir įvykio vietos kitų mašinų nebuvo. Kiek matė, įvykis įvyko perėjoje. Sustojęs pamatė, kad moteris yra jo kaimynė D.. Partrenktai moteriai padėjo svetimi žmonės, tie, kurie partrenkė, stovėjo nuošaliau. Kiek matė,  moteris buvo pertrenkta perėjoje. Ar moteris prieš tai bėgo, nematė (T. 1, b. l. 46-47).

Liudytoja I. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. I. yra jos sugyventinis. 2015-08-24 D. vežė ją į darbą. Ji sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje, šalia D., kuris vairavo. Važiavo iš Tvirtovės gatvės, link Likiškėlių gatvės, link (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos, trečiąja eismo juosta. Privažinėjant prie perėjos pamatė kad perėja tuščia. Nekreipė dėmesio kokiu greičiu važiavo. Važiavo per perėją, esančią prieš tą žiedą, ir pamatė kad iš dešinės pusės link jų bėga moteris. Ji bėgo kokia pusė metro už perėjos (gal kiek mažiau, gal kiek daugiau). Bėgo labai greitai. Pradėjau šaukti D. „stok žmogus atbėga iš šono“. Jis iš karto pradėjo stabdyti, bet partrenkė moterį. Kliudė ją dešiniu priekiniu automobilio kampu. Ta moteris dar užvirto ant stiklo, ir nukrito ant asfalto. D. buvo blaivus. Automobilis, kurį vairavo D., priklauso jai (T. 1, b. l. 49-50).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-08-24, 08.02 val. Alytaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas Alytaus r. savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimas apie tai, kad į Alytaus apskr. S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatė D. B., kuri 2015-08-24 apie 08.00 val. Alytuje, Naujojoje g., ties namu Nr. 42, nukentėjo eismo įvykio metu (T. 1, b. l. 3). 

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta. Protokole konstatuota, kad įvykio vietoje stovi automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairiosios pusės galinė dalis 0,9 m. atstumo nuo kelkraščio bortelio,, priekinė dalis - 0,85 m., dešiniosios pusės galinė dalis - 3,6 m. atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, priekinė dalis nuo žiedinės sankryžos nutolusi 3,3 m. atstumu, matomos dvigubos ištisinės stabdymo žymės, kairioji 11,6 m. ilgio, dešinio 14,2 m. ilgio, ties automobiliu ant asfalto yra dešiniojo priekinio žibinto stiklo šukės, prie ženklo „Pėsčiųjų perėja“, 1 m. atstumu nuo kelkraščio bortelio rasta šlepetė, kita šlepetė rasta priešais automobilį, 3,2 m. atstumu nuo automobilio ir 0,2 m. atstumu nuo kelio juostos skiriamosios linijos (T. 1, b. l. 8-12, 13, 14-19).

Iš Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad išoriniai sugadinimai matomi jo priekiniame stikle, variklio dangtyje, dešinės pusės priekiniame žibinte, bamperyje, valstybinio numerio ženkle (T. 1, b. l. 26-27).  

Iš Alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad 2015-08-24 d. 08.39 val.  D. I., gim. (duomenys neskelbtini). iškvėptame ore yra 0,00 ‰, tai yra kaltinamasis buvo blaivus (T. 1, b. l. 88).

Specialisto išvada G 1029/15 (06) patvirtina, kad D. B. kliniškai nustatyta abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimas, gaktinės sąvaržos prasiskyrimas, kairio klubakaulio kryžkaulio sąnario pažeidimas, kairės šlaunies sumušimas ir odos nubrozdinimai, dešinės blauzdos srities hematoma, dešinio šeivikaulio galvutės lūžimas, juosmeninio V stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, muštinė žaizda kairėje alkūnėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, smogiant judančio automobilio dalimis (sužalojimai dešinėje kojoje) bei, po smūgio judančio automobilio dalimis, krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius. Dėl dauginių dubens kaulų lūžių, suardžiusių dubens kaulinio žiedo vientisumą, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 56-60).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina D. I. kaltę  jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kelių eismo taisyklių 30 punktas numato, kad vairuotojas artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; Taisyklių 31 punktas numato, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų; jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Kaltinamasis nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, pirmoje ir antroje eismo juostoje važiavusioms transporto priemonėms sustojus prieš pėsčiųjų perėją praleisti į ją įėjusią pėsčiąją, nesulėtino greičio ir nesustojo įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiojo kuriam galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios nukentėjusiosios, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamojo D. I. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios sunkiu  sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo D. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Daiktinių įrodymų nėra.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo D. I. priteisti 10000 eurų neturtinės žalos (T. 2, b.l. 1-5). Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai D. B. 575,17 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos (T. 2, b.l. 53-56). Nukentėjusioji prašo teismo papildomai priteisti 10000 eurų neturtinės žalos iš kaltinamojo D. I..

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo  civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo įmonėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Draudimo liudijime nurodyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal LR Transporto  priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (Toliau – Įstatymas), šiuo pagrindu draudimo bendrovė byloje buvo įtraukta civiliniu atsakovu (T. 2, b.l. 49). Tiek pagal šio Įstatymo 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str., po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, eismo įvykio kaltininkas ar transporto priemonės valdytojas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos). Iš pateiktų duomenų matyti, kad draudimo bendrovė atlygino įstatymo ribose nurodytą neturtinės žalos dydį – 5000 eurų.

   Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau  Lietuvos Respublikos Aukščiausias teismas  ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio  išgyvenimus.

Kaltinamasis neginčija, kad  turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, tačiau prašo mažinti iki 5000 eurų, nurodo, kad šiuo metu jis nedirba, jo turtinė padėtis  sunki, dėl patirtos traumos yra neįgalus, jam nustatytas tik 40 procentų darbingumas.

Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas.  Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pripažintina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, gilius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinį sukrėtimą, pergyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nurodytus CK 6.250 str. 1 d. Eismo įvykio pasekmės jaučiamos ir šiuo metu, po įvykio praėjus nemažam laiko tarpui. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ligoninėje gydėsi nuo 2015-08-24 iki 2015-08-31, iškentė operaciją, jai nustatyti daugybiniai sužalojimai, pagal specialisto išvadą nukentėjusiajai yra nustatytas sunkaus sveikatos sutrikdymo mastas (T. 1, b.l. 56-60). Išliko ilgalaikės neigiamos pasekmės. Traumos pasekmėms pašalinti nukentėjusiajai nustatyta nauja operacija, kurios sėkmė šiai dienai nėra aiški. Nukentėjusioji nuo įvykio dienos iki šiol yra nedarbinga. Taip pat dėl įvykio prarado darbo sąlygų pagerinimą (T. 2, b.l. 20). Negali pilnai tenkinti savo poreikių.  Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, neturi turto,  dėl patirtos traumos iki 2050 metų turi neįgalumą, jam nustatytas tik 40 procentų darbingumas. Taip pat teismas vadovaujasi susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose (nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20 000 Lt (kas atitinka 5792,40 Eur) iki 80 000 Lt (kas atitinka 23 169,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.). Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisminę praktiką, teismas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą įvertina 14000 eurų suma. Kadangi neturtinės žalos dalį – 5000 eurų, kaip numato įstatymas, atlygino draudikas, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 9000 eurų neturtinės žalos. Civilinis ieškinys draudimo bendrovės, kaip civilinio atsakovo, atžvilgiu dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Nukentėjusioji  naudojosi teisine advokato pagalba, dėl to jos turėtos išlaidos, kurios pagrįstos pateiktais pinigų priėmimo kvitais (T. 2, b.l. 43, 44, 45), priteistinos iš kaltinamojo, nes jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 106 str. 2 d.).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. D. I. yra teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu, bausmės atlikimo metu. Kaltinamasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eilę kartų yra baustas administracinėmis nuobaudomis (T. 1, b.l. 118-160). Iš Savivaldybių probacijos tarnybos rašto matyti, kad D. I. laikosi probacijos sąlygų, pažeidimų nedaro (T. 1, b.l. 162). Registruojasi darbo biržoje, turi neįgalumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. I. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, jos vykdymą atidedant, tikint, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.). Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.), kadangi kaltinamasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, šio įvykio padaryti pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes pasekmes. 

Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 641 str. straipsnio nuostatos.

Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2016-02-03 nuosprendis  nėra įsiteisėjęs, todėl teismas šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės nebendrina su 2016-02-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,

n u s p r e n d ė :

D. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. I. paskirti 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant D. I. bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose  nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, skirti D. I. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – du metus uždrausti vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš D. I. nukentėjusiajai D. B. 9000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 490 eurų turėtoms advokato išlaidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                             Vilma Dapkevičienė