(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. N. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde (b. l. 1-7) prašo priteisti iš Vilniaus pataisos namų 204,12 Eur žalą dėl laikotarpyje nuo 2003-01-01 iki 2011-09-30 neišduotų tarnybinės uniformos dalių.

Skunde teismui paaiškino, kad jis dirbo Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiuoju padėjėju. Nuo 2003-01-01 iki 2011-09-30 pareiškėjui nebuvo išduodamos priklausančios uniformos dalys taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, patvirtinto

2000 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. VIII-1631 (toliau – Statutas), 18 str. nuostatas, kad pareigūnams nemokamai išduodamos sukomplektuotos ir reikalavimus atitinkančios uniformos. Taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje, patvirtintoje 2003-04-25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 128 (toliau - Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka) nustatyta, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ir jos dalių dėvėjimo terminui, turi būti išduota nauja tarnybinė uniforma ir/arba jos atitinkamas dalys, arba sumokama kompensacija. Atsakovas nesilaikė šių nuostatų ir netinkamai įgyvendino Statuto 18 str. įtvirtintą pareigą aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos ar jos dalių neišdavimo turi būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą. 2012-07-20 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-199 buvo patvirtinti nauji Kalėjimų departamento pareigūnų tarnybinių uniformų pavyzdžiai. Konkretūs terminai, iki kada turi būti išduotos naujo pavyzdžio uniformos nebuvo nustatyti, tačiau pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad naujo pavyzdžio uniformos išduodamos, kuomet susidėvi pareigūno nešiota seno pavyzdžio uniforma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. pareiškėjas prašė priteisti patirtos žalos atlyginimą. Nurodė, kad buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę. Dėl to patyrė didelių nepatogumų – uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, taisyti. Dėl dažno skalbimo ji išbluko, praktiškai nuolat tarnyboje nešiodavo savo lėšomis įsigytus batelius, marškinius, kostiumą ir pan. Duomenys apie pareiškėjo patirtas išlaidas yra pateikti Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus 2016-01-06 pažymoje Nr. 14-72 apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičiaus ir vertės dydį 2003-04-25 – 2011-09-30, kadangi asmens kortelėje yra žymimas kiekvienas faktinis tarnybinės uniformos dalių išdavimas. Minėtoje pažymoje nurodyta neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė, kuri sudarė 680,42 Eur. Pareiškėjo nuomone, jis turi teisę į 30 proc. neišduotų uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą, t. y. 204,12 Eur.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17-19) nurodė su skundu nesutinkantis.

Paaiškino, kad dėl piniginės kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis, Kalėjimų departamento pareigūnai turi raštu kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu „Dėl tarnybinių uniformų“. Atsakydami į pareiškėjo prašymą, Vilniaus pataisos namai pateikė 2016-01-06 pažymą Nr. 14-72 apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį, kurios dėvėjimo laikas baigėsi laikotarpiu nuo 2003-04-25 iki 2011-09-30. Pažymoje nurodytas neišduotos uniformos (jos dalių) vertės dydis už minėtą laikotarpį ir tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis minimu laikotarpiu – finansinių lėšų trūkumas. Laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2014 m. laikotarpiu pareiškėjas į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t.y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis.

Pažymėjo, kad Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, atsakovas neturi pagrindo pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

Pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namų šių metų patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenumatytos ir neskirtos. Reikiama papildoma asignavimų suma turi būti pateikta Vilniaus pataisos namų asignavimų valdytojui, planuojant sekančių metų įstaigos biudžetą. Atsižvelgiant į galiojančias įstatymines normas, pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Skaičiuojant kompensacijos dydį, atsakovas prašė taikyti senaties institutą. Pagal analogiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 str. nuostatomis, 219 str. bei bendromis teisės normomis, taikyti 3 metų senaties terminą.

Teismo posėdyje, pareiškėjas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Vilniaus pataisos namų pareigūnui už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2003-01-01 iki 2011-09-30 Vilniaus pataisos namuose dirbo Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiuoju padėjėju. Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjui nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė nuostolių.

Atsakovas 2016-01-14 raštu Nr. 9-306(03) (b. l. 9-10), atsakydamas į pareiškėjo 2015-10-23 prašymą Nr. 8-11616 (b. l. 8), informavo pareiškėją, kad jis 2003-2014 m. laikotarpiu į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t.y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Taip pat paaiškino, kad tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Kadangi pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl Vilniaus pataisos namai neturi pagrindo pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti DK 27 str. nustatytą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad DK 27 str. 2 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ieškinio senačiai taikomos CK ir Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, jeigu šiame kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Kadangi šiam ginčui formaliai turi būti taikomas DK numatytas senaties terminas, tačiau DK nėra nustatytos ieškinio senaties skaičiavimo taisyklės, todėl taikytina CK 1.127 str. numatyta ieškininio senaties skaičiavimo tvarka (žr., pvz., LVAT 2015-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1259-662/2015). Nagrinėjamu atveju DK 27 str. nuostatos netaikytinos, nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 8 d. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

LVAT ne kartą akcentavo senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 str., 2.271 str.). Tokiems ginčo santykiams teismas paprastai taikydavo CK 1.127 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, nuostatas. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu teismas konstatuodavo, kad CK1.127 str.5 d. taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimai būdavo pripažįstami pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (žr. pvz., administracines bylas Nr. A-492-3379/2011, Nr. A-552-1838/2013, Nr. A-438-1796/2013; Nr. A-438-1652/2013, Nr. A-810-662/2015).

Pabrėžtina, kad ginčo situacija nėra analogiška toms, kuriose aptariami pareiškėjų teisės pažeidimai, susiję su tarnybinės uniformos dalių neišdavimu, kurie teismų praktikoje buvo pripažįstami tęstiniais.

Pagal CK1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus pataisos namuose dirbo iki 2011-09-30, taigi kreipimosi į teismą metu, t.y. 2016 m. vasario mėn. pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Teismo vertinimu, būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpinant pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, arba kompensuojant nuostolius, vadovaujantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014-04-30 galiojusi redakcija). Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. tarnybinės uniformos dalių neišdavimas, taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, kad būtent nuo 2012-08-03 turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams, pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo faktiškai suvokti, kad jam jau nebebus išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys ir kad jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu – taikant kompensavimo mechanizmą. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014-04-30 galiojusi redakcija) 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas į savo buvusią darbovietę kreipėsi tik 2015-10-23, o į teismą – 2016 vasario mėn., taigi praėjus daugiau nei trejiems metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokiu būdu, buvo praleistas ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad LVAT, paprastai pritardamas išvadai dėl tarnybą atliekančių asmenų, kuriems neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, teisių pažeidimo pripažinimo tęstiniu pažeidimu, taip pat yra pažymėjęs, kad tokio teisių pažeidimo tęstinį pobūdį nulemia ir tai, kad atsakovas kiekvienais po tam tikros pareiškėjo tarnybinės uniformos dalies nusidėvėjimo (normų taikymo prasme) metais galėjo (privalėjo) aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis (vietoje nusidėvėjusių dalių) ir taip sumažinti pareiškėjo nuostolius ir (arba) juos kompensuoti Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje nustatytu būdu. Tai reiškia, kad pareiškėjas kiekvienais ateinančiais kalendoriniais metais turėjo pagrindą tikėtis, jog jo pažeistos teisės bus atkurtos administracine tvarka. (žr. pvz., administracines bylas Nr. A-143-1695/2013 Nr. A-143-249/2014). Ginčo atveju tokių sąlygų, kurios darytų tiesioginę įtaką pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimui tęstiniu, nėra, nes, kaip jau minėta, nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovas neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėjo naujomis uniformos dalimis, jo neteisėti veiksmai nebesitęsė kiekvieną dieną, o pats pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis pažeistų teisių atkūrimo administracine tvarka. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo pareiškėjas teįgijo teisę per CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių, laiku neišdavus uniformos ar jos dalių, kompensavimo pinigine išraiška, prašant atlyginti 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, tačiau tokių veiksmų neatliko.

CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pareiškėjas savo teisės gauti teisės aktuose numatytas garantijas laiku nerealizavo, aplinkybių, kurios sustabdytų ieškinio senaties terminą (CK 1.129 str.), byloje nenustatyta, todėl šis terminas nenutrūko (CK 1.130 str.), pareiškėjas ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių priežasčių nenurodė ir neįrodinėjo.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimai priteisti jam 204,12 Eur žalos atlyginimą, susidariusį dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laikotarpyje nuo 2003-01-01 iki 2011-09-30,, atmestini.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :             

Pareiškėjo A. N. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                      Violeta Petkevičienė