Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-361/2019

                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56773-2017-1

                      Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7

K L A I P Ė D O S  A P Y G A R D O S  T E I S M A S

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, 

sekretoriaujant Linai Gricienei,

dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,

nuteistajam A. Z., jo gynėjui advokatui Evaldui Jonui Šoriui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL dydžio (2 259,60 Eur) bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas A. Z. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 01.16 val. iki 2017 m. lapkričio 1 d. 17.55 val., t. y. 1 para, tai prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 58 MGL dydžio (2 184,28  Eur) bauda, nurodant baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.  

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu konfiskuotas A. Z. priklausantis automobilis „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas  UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. A. Z. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent už tai, kad 2017 m. lapkričio 1 d., apie 00.16 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,18 promilių etilo alkoholio kraujyje).

2. Apeliantas skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog teismas netinkami įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.1. Teismas besąlygiškai patikėjo liudytojų G. K. ir A. B. parodymais, tačiau nevertino, jog į policiją jos kreipėsi po to, kai tarp jų ir A. B.?aus kilo konfliktas. Konflikto metu A. B. iškeikė jas necenzūriniais žodžiais, spjovė į veidą. Apeliantas šiame konflikte aktyviai nedalyvavo. Be to, minėtos liudytojos nusikalstamai melagingai nurodė, jog apelianto automobilis kliudė kieme kitą stovėjusį automobilį. Pareigūnai įvykio vietoje nenustatė nei nukentėjusiųjų, nei jokių dviejų automobilių kontakto. Liudytojos teigė užuodusios nuo apelianto sklindantį alkoholio kvapą. Paaiškina, jog apeliantas neginčijo aplinkybės, jog prieš konfliktą A. B. bute vartojo alkoholį. Kitų liudytojų, t. y. policijos pareigūnų N. B. ir J. S., parodymai nepaneigė ir nepatvirtino apelianto nusikalstamo vairavimo neblaiviu fakto. A. B. teisme neapklaustas, o apelianto mamos R. Z., jai prisiekus, duotais parodymais nepagrįstai nesivadovauta. Mama pro buto langą matė įvykį kieme, matė, kad apeliantas nevairavo automobilio. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismui nurodė, jog nevairavo neblaivus, be to, pareigūnai sulaikė jį ne automobilyje, o namo laiptinėje ir 2,18 prom. neblaivumas jam nustatytas tik komisariate.

2.3. Teismas netinkamai išsprendė bausmės skyrimo apeliantui klausimą. Byloje yra duomenų, jog jis yra bedarbis, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir skyrė jam piniginę baudą. Teismas nevertino galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą apeliantui, o turto konfiskavimo klausimą išsprendė nesilaikydamas proporcingumo principo.

3. Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė tenkinti skundą, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas prašo jį išteisinti, teigdamas, jog byloje nėra įrodymų, jog jis būdamas neblaivus vairavo automobilį. Tačiau teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvus, kuriais nuteistasis A. Z. siekia būti išteisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vertina kaip nepagrįstus. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija įsitikino, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino jį kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. A. Z. kaltumas grindžiamas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje nurodytais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas, spręsdamas A. Z. kaltės klausimą, tirdamas įrodymus, kvalifikuodamas veiką, skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

5. A. Z. kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, neabejotinai patvirtina tiek apelianto kvestionuojamų liudytojų G. K. ir A. B., tiek liudytojų (policijos pareigūnų) N. B. ir J. S. parodymai, policijos alkotesterio rodmenys, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti duomenys. Nuteistojo A. Z. versija, jog automobilio nevairavo, o alkoholį vartojo laiptinėje, iki atvykstant pareigūnams, vertinama kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

6. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškus A. Z. įtarimą padarius aptariamą nusikalstamą veiką, jis 2017 m. gruodžio 14 d. apklausos metu kaltės nepripažino (t. 2, b. l. 75–76), o papildomai apklausiamas 2018 m. balandžio 3 d. kaltę dėl vairavimo neblaiviu pripažino ir nuoširdžiai galėjosi tokią nusikalstamą veiką padaręs (t. 2, b. l. 81–82). Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas prokuroro 2018 m. balandžio 16 d. nutarimas atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį mamos R. Z. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą, skiriant baudžiamojo poveikio priemones, apeliantas apskundė, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad kaltę pripažino, nes buvo psichologiškai paveiktas prokuroro, o gynėjas neišaiškino prisipažinimo pasekmių. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi iš dalies tenkino A. Z. skundą ir panaikino prokuroro 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir grąžino bylą tolimesnio procesinio sprendimo priėmimui (t. 1, b. l. 17–19, t. 2, b. l. 114–116). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme A. Z. dėl minėto prisipažinimo padarius jam inkriminuotą veiką 2018 m. balandžio 3 d. apklausoje paaiškino, jog prisipažino, nes advokatas sakė, kad jam bus grąžintas automobilis (t. 3, b. l. 22). Nurodytų aplinkybių visuma atskleidžia A. Z. parodymų nenuoseklumą. Nors kaltinamojo prisipažinimas nėra lemiamas jo kaltės padarius nusikalstamą veiką įrodymas, tačiau aptartas konkretus A. Z. elgesys leidžia apskritai abejoti šio nuteistojo asmenybės sąžiningumu.

7. Pareigūnų J. S. ir B. K. ekipažas į įvykio vietą atvyko pagal gautą iš budėtojo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme neblaivūs automobilio „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai atsitrenkė į kitą automobilį ir bando pasišalinti. Atvykusius pareigūnus pasitiko pranešėja A. B. ir G. K., kurios nurodė mačiusios, kaip abu vyrai (A. Z. ir A. B.) pasikeisdami vairavo automobilį. Pareigūnai sulaikė A. Z. ir A. B. namo kieme ir išsivežė, nes abu tikrinti girtumą vietoje atsisakė, nuo jų sklido alkoholio kvapas, jie kalbėjo nerišliai, jų judesiai buvo nekoordinuoti. Kitas ekipažas, kuriame dirbo ir vyriausiasis patrulis N. B., liko aiškintis įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais liudytojų G. K., A. B., policijos pareigūnų N. B., J. S. bei tyrėjos G. P. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad nepažįstamos, svetimos A. Z. bei A. B.?ui liudytojos A. B. ir G. K. ar juolab policijos pareigūnai dėl kažkokių priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį. Aplinkybė, jog pranešimas apie galbūt padarytą eismo įvykį, nepasitvirtino, savaime nereiškia, jog A. Z. ar A. B. nevairavo būdami neblaivūs automobilio kieme. Nežymūs automobilio kontaktai su kito automobilio buferiu jokių reikšmingų žalai konstatuoti pėdsakų nepalieka, nes amortizuojasi susidūrimo metu. A. Z. mamos R. Z. duotus parodymus, jog ji neva pro buto, esančio 10 aukšte, langą nakties metu matė, kad sūnus nevairavo, o tik sėdėjo mašinoje, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip duotus suinteresuotos bylos baigtimi asmens, be kita ko, motyvuodamas, kad šios liudytojos parodymų, be kaltinamojo parodymų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

8. Apeliantas akcentuoja aplinkybę, jog į policiją G. K. ir A. B. kreipėsi dėl jų konflikto su neblaiviu A. B.?umi ir jokio automobilio A. Z. savo automobiliu kieme nekliudė. Tačiau nukreipdamas dėmesį į šias aplinkybes, apeliantas ignoruoja įrodytas byloje aplinkybes, jog tiek jis, tiek jo pažįstamas kartu alkoholį su juo pastarojo bute nuo 22.00 val. vartojęs A. B. pareigūnų buvo sulaikyti nedelsiant po pilietiškų merginų pranešimo, o atvykus pareigūnams jie bandė pasišalinti iš įvykio vietos eidami į namo laiptinę. Šias aplinkybes patvirtina pareigūnų N. B., J. S. parodymai, kurie dera su liudytojų G. K., A. B. parodymais apie akivaizdžiai neblaivių A. Z. ir A. B.?aus elgesį vairuojant automobilį namo kieme. Todėl pritartina apylinkės teismo vertinimui, jog A. Z. versija dėl alkoholio vartojimo laiptinėje iki atvykstant pareigūnams neatitinka tikrovės, o yra pasirinkta gynybos taktika. Tokia apelianto versija, pakartota skunde, neįtikino ir apeliacinės instancijos teismo.

9. Be to, apeliantas nutyli kitas reikšmingas, jo vairavimą kieme neblaiviam, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtinančias aplinkybes. Pareigūnė J. S. parodė, jog atvykus pamatė kieme automobilį, jame žmonių nebuvo, automobilio šviesos buvo įjungtos, o A. Z. pamatė  namo  laiptinėje,  jis slėpėsi už draugo (A. B.?aus). Automobilio raktelius pareigūnė rado būtent pas A. Z., o pastarojo draugas A. B. ekipažui nurodė, kad automobilį vairavo A. Z.. Automobilio savininkas ir valdytojas įvykio metu buvo A. Z. (t. 1, b. l. 51). Aplinkybę, jog A. B. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje apylinkės teisme, lėmė objektyvios priežastys (jis dirba užsienyje). Taigi nesant galimybės jį apklausti, teismas paskelbė A. B.?aus apklausos protokolą. Tokiu būdui A. B.?aus nedalyvavimą procese teismas kompensavo teisiamajame posėdyje perskaitydamas jo duotus parodymus tyrėjui. Kita vertus, A. B.?aus, atsižvelgiant į tai, jog jis yra A. Z. draugas, duoti prieštaringi parodymai (vėliau teigė neatsimenantis, kad pareigūnei būtų nurodęs, jog draugas vairavo automobilį) savaime nebuvo ir nėra lemiantys apelianto (ne)kaltumo įrodymai ir apylinkės teismas pagrįstai jais nesirėmė.

10. Konstatuojant A. Z. kaltę padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą, svarbu ir tai, kad bėgant laikui alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai tik mažėja. Alkoholis žmogaus organizme cheminių procesų metu skyla į vandenį ir anglies dvideginį, vidutiniškai per valandą skaidosi 0,1 promilės. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Tačiau tuo atveju, jei praėjus nepilnai valandai (šiuo atveju 57 min.) nuo vairavimo fakto asmeniui nustatomas vidutinis (gydymo įstaigoje nustatytas 2,23 promilių apelianto neblaivumas) girtumo laipsnis, akivaizdu, kad šis laipsnis asmens vairavimo metu galėjo būti tik didesnis (policija apeliantui nustatė 2,33 promilių neblaivumą). Todėl šiuo konkrečiu atveju nekyla jokių abejonių, jog A. Z. neblaivumo laipsnis transporto priemonės vairavimo metu buvo didesnis kaip 1,5 promilės. Apelianto nesutikimas su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu yra pagrįstas subjektyviais samprotavimais ir įsitikinimu, tačiau tai nepaneigia nuosprendyje pateikto, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkančio įrodymų vertinimo.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir apeliantui pagrįstai ir teisėtai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

12. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – asmens vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustačius, jog apeliantas pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nėra pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl skirtos apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės – būtent jam priklausančio automobilio konfiskavimo. Šią priemonę vertinti kaip neproporcingą ar neatitinkančią teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros ar varžančią asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pagrindo nėra.

14. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Teismas nenustatęs apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdamas į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, asmenybę, kaltės rūšį ir formą ir uždrausdamas jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, t. y. nustatydamas tokios poveikio priemonės vidurkį, viršijantį jos taikymo terminą, parinko proporcingą priemonę (BK 61 straipsnio 4 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Apeliantui paskirta švelniausia iš galimų už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą bausmė – bauda, o skirtas 60 MGL baudos dydis yra artimas minimaliam tokios rūšies bausmės dydžiui. Be to, įskaičius apelianto laikino sulaikymo laiką, bauda sumažėjo iki 58 MGL. Kartu su tokia bausme paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės leidžia pagrįstai manyti, jog tokia bausmė užtikrina nuteistojo ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyrą. Galiausiai apelianto argumentas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo atmestinas kaip juridiškai neaktualus, nes jam nuosprendžiu skirta ne šiam institutui taikyti reikšminga laisvės atėmimo, o baudos bausmė.

16. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                  Dalius Jocys

                                                          Savinijus Katauskas

                 Aurelija Sadauskaitė