Baudžiamoji byla Nr. 1-311-853/2012
Proceso Nr. 1-73-1-00597-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.3.;1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4; 2.10.1.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O
BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 16 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
M. Z. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2012 m. birželio 13 d. apie 20.50 val. gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 promilių girtumas), užgesino degančią cigaretę kartu gyvenančiai žmonos I. Z. mamai J. Z. į kaklą, taip sukeldamas J. Z. fizinį skausmą.
Be to, jis grasino nužudyti savo žmoną, o būtent: 2012 m. birželio 13 d. apie 21 val. gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 promilių girtumas) ir grasindamas necenzūriniais bei kitais žodžiais „nevala, užmušiu kale tave vis tiek“ smaugė rankomis savo žmoną I. Z..
Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad maždaug prieš 16 metų, tiksliai datos nepamena, po santuokos su I. įregistravimo, apsigyveno žmonos I. tėvų namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. 2012 m. birželio 13 d. gavęs socialinę pašalpą paprašė, kad žmona nupirktų alaus. Tą pačią dieną apie 15 val. I. parvežė jam prašyto alaus, vieną 2 litrų talpos butelį. Tą alų namuose kartu su I. ir išgėrė. Tą patį vakarą apie 18 val. I. parvežė dar du tokius pat alaus butelius. Begeriant alų tarp jo ir uošvienės J. Z. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad M. Z. uošvienei papriekaištavo dėl jos laikomų šunų skaičiaus, nes kaimynai skundžiasi dėl laikomų neprižiūrėtų šunų. Uošvienė pasiūlė jam nešdintis iš jos namų. Ką tiksliai pasakė uošvienei ir ar vadino ją kokiais nors necenzūriniais žodžiais, nepamena. Tačiau neneigia, jog galėjo ją išvadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, nes nuolat su ja konfliktuoja dėl tų pačių šunų. Be to, buvo tuo metu ant jos labai piktas. Dar pamena, jog begeriant alų, namo virtuvėje, žodinio konflikto su uošviene metu, metė į ją degančią cigaretę, tačiau ar ji į ją pataikė, ar ne, neįsidėmėjo. Įvykio metu buvo girtas, todėl gerai nepamena visų konflikto smulkmenų. Žmona I. pyko ant jo dėl to, kam priekaištauja jos mamai ir netrukus dėl to tarp jo ir žmonos taip pat įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu abu su žmona vienas kitą išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Įtariamasis teigė tik apsižodžiavęs su žmona, jokių smūgių jai nesudavęs, jos nesmaugė. Ar grasino žmoną užmušti tiksliai nepamena. Tačiau neneigia, jog tikrai galėjo pasakyti žmonai, kad ją užmuš, nes yra ir ankščiau jai taip pasakęs kai susipykdavo. Jokio fizinio smurto prieš žmoną, kiek pamena, nenaudojo ir jos nesmaugė. Netrukus atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė į komisariatą. Kas iškvietė pareigūnus ir dėl ko, nežino. Su žmona ir uošviene namuose yra ne kartą konfliktavęs, buvo jas kažkada pastūmęs, tačiau sužalojęs jų kaip nors nebuvo (56 b.l).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Z. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2012-06-13 apie 21 val. jos namuose girtas, kartu gyvenantis, žentas M. Z. išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais bei įspaudė jai į kaklą degančią cigaretę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą pradėjo klykti ir išbėgo kviesti pagalbos. Į namo vidų grįžo tik kartu su atvykusiais pareigūnais, nes bijojo eiti viena į namo vidų. Tuomet įėjusi į namo vidų, iš ten buvusios dukros I. sužinojo, jog M., jai išbėgus kviestis pagalbos, naudojo smurtą ir prieš ją. Dukra buvo išsigandusi, ant jos kaklo matė raudoną žymę lyg po suspaudimo. Paklausta ar M. ir prieš ją smurtavo dukra jai tai patvirtino, tačiau smulkiai kas ten įvyko nepasakė. Policijos pareigūnai M. sulaikė ir išsivežė į komisariatą. Grįžęs į namus po poros dienų žentas juokėsi iš jos ir pasakė, kad gerai pamelavo pareigūnams, kad ir ji ir dukra buvusios abi girtos ir, kad pareigūnai bei teisėja juo patikėjo. Dėl nusikalstamų žento veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, neturtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereiškia, tik nori, kad M. būtų nubaustas pagal įstatymus ir kad daugiau prieš ją nebesmurtautų. Įvykio metu ir ji, ir dukra, buvusios blaivios. M. girtavo nuo pat ryto. Žentas nuolat smurtauja prieš ją ir jos dukrą, ne kartą rašė dėl tokio jo elgesio pareiškimus (13-14 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. Z. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2012-06-13 vyras namuose girtavo. Ji buvo dieną darbe, pavakary grįžusi ėjo padėti mamai ravėti daržų. Paprašyta vyro M. prieš tai parvežė šiam alaus, kurį jis namo virtuvėje gėrė. Tos pačios dienos vakare vyras pradėjo kabinėtis prie jos mamos, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Mama pasiūlė M. kraustytis iš jos namų, jei nepatinka arba eiti miegoti, nes yra girtas. Tačiau jis tik išvadino jos mama įvairiais necenzūriniais žodžiais. M. nusiraminti ir nebeįžeidinėti jos mamos prašė ir ji, tačiau M. tuomet pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir ją pačią. Tuo metu M. vaikščiojo su degančia cigarete rankoje ir netrukus priėjęs prie jos mamos, tą cigaretę ar tai metė, ar spriegė. Cigaretė kliuvo mamai į kaklą ji net sucypė iš skausmo ir išbėgo iš virtuvės verkdama kviesti policijos. Netrukus M. jai virtuvėje sugriebė ranka kaklą ir spausdamas išstūmėją pro duris. Prieš tai jis jai pagrasino, kad vis tiek ją užmuš. Kadangi M. prieš ją ir jos mama yra ankščiau ne kartą panaudojęs smurtą ji bijo dėl savo ir mamos gyvybės bei sveikatos, nes girto M. elgesys yra neprognozuojamas, ji nežino, kas jam gali „šauti“ į galvą. Ant kaklo po jo suspaudimo jokios žymės ar sužalojimo neliko. Dėl to jai buvo padaryta fizinė ir moralinė žala. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nereiškia, tačiau nori, kad M. būtų tinkamai nubaustas pagal galiojančius įstatymus, kad nebesmurtautų prieš ją ir jos mama, kad leistų ramiai gyventi. Įvykio metu tiek ji, tiek jos mama buvo blaivios. Atvykę policijos pareigūnai M. išsivežė į komisariatą. Grįžęs po kažkurio laiko jis atrodė labai patenkintas, sakė gerai pareigūnams prisimelavo, dėl ko jį teisme teisėja išteisino ir kad nei ji, nei jos mama nieko jam negali padaryti (10-11 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad kaimynystėje gyvenantis M. dažnai išgėręs triukšmauja, jo šūkavimai girdėdavosi net jo namuose. Yra girdėjęs, kaip negražiai vadina ir uošvienę, ir savo žmoną. Be to, kaimynė J. jam yra ne kartą skundusis, jog žentas M. ją muša. Ant I. rankų yra matęs M. padarytų sužalojimų. Prieš atvykstant pareigūnams M. išsivežti, jis girdėjo, kaip šis keikėsi kieme įvairiais necenzūriniais žodžiais, tačiau ar tais žodžiais jis ką nors vadino, nesuprato ( 20 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas E. Z. parodė, kad jo tėtis M. Z. nuolat būdamas neblaivus smurtauja prieš mamą ir prieš močiutę. Tai kaip tėtis jas muša yra matęs ne kartą. Pats teigia ne kartą prašęs tėvo nesmurtauti, tačiau šis nesiklausydavo. Bandė ne kartą mamą apginti, tačiau tėtis į tai nekreipdavo dėmesio. Jis nori, kad tėvai greičiau išsikirtų ir nebematytų tėvo nuolatinio smurto. Tėvas mamai su močiute nepadeda dirbti jokių ūkio darbų, niekur nedirba. Šeimą išlaiko mama, kartais padeda močiutė (21 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad šių metų birželio 13 d. jam dirbant pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su to paties būrio patruliu D. V., apie 21 val., tiksliai laiko nepamenu, iš komisariato budėtojo per radijo ryšį gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nebepamena, kur pasak budėtojo iš pranešėjos žodžių kartu gyvenantis žentas smurtauja. Nuvykus budėtojo nurodytu adresu į minėtą kaimą juos pasitiko moteris pasivadinusi I. Z., kuri pasakė, jog jos vyras M. Z. gavo socialinę pašalpą ir paprašė jos iš parduotuvės nupirkti alaus. Jai parvežus prašyto alaus, vyras jį išgėrė ir užsipuolė jos mamą J. Z., su kuria jie kartu gyvena viename name. I. Z. paaiškino, jog girtas jos vyras M. užgesino jos mamai cigaretės nuorūką į kaklą, po ko ši šaukdama išbėgo kviestis pagalbos. Tuo metu, pasak I. Z., namuose likęs vyras pagrasino jai necenzūriniais ir kitais žodžiais „nevala, užmušiu tave vis tiek“ ir pradėjo smaugti ją sugriebęs rankomis už kaklo. Apžiūrėjęs I. Z. kūną ant jos išorinių smurto žymių nematė. Ant J. Z. kaklo dešinėje pusėje matė raudonos spalvos sužalojimo žymę. Namuose kitų asmenų tuo metu nebuvo. I. Z. dėl netinkamo savo vyro elgesio ir smurto prieš ją bei jos mamą parašė pareiškimą. Įtariamasis M. Z. buvo pristatytas į komisariatą jam nustatytas beveik dviejų promilių girtumas. Nukentėjusiosioms I. Z. ir jos motinai Z. neblaivumo alkotesterio pagalba nenustatinėjo, nes nebuvo jokio įtarimo dėl jų neblaivumo, tai yra jos elgėsi adekvačiai, nuo jų nesklido joks alkoholio kvapas (22 b.l.).
M. Z. kaltė įrodoma ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2012-06-19, nukentėjusiosios J. Z., asmens dalinės apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios kaklo yra 1 cm ilgio sužalojimo žymė (16-19 b.l.). M. Z. laikino sulaikymo protokolu (27 b.l.).
Teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis M. Z. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, nes jo kaltė yra visiški įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad M. Z. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino iš dalies, motyvuodamas, tuo, kad konflikto, su J. Z. ir žmona I. Z., metu buvo girtas ir ne viską prisimena. M. Z. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiųjų J. Z. ir I. Z. parodymai, liudytojų V. Š., E. Z. ir A. Š. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai. M. Z. nusikalstamos veikos baigtos, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis M. Z. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jam nustatytas 1,93 promilių girtumas, tačiau duomenų, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams, byloje nėra.
Paskelbus įtariamajam M. Z. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, taip pat sutiko ir dėl siūlomos viešųjų darbų bausmės dydžio (59 b.l.).
Todėl teismas, skirdamas bausmę M. Z., siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kurie negali būti pateisinami, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje, yra neteistas (41 b.l.), baustas administracine tvarka (44-47 b.l.), sutinka su viešųjų darbų bausme, teismas laiko, jog kaltinamajam už padarytus nesunkius nusikaltimus skirtina švelniausia straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė; už nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje paskirti bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, už nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje paskirti bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas M. Z. laikino sulaikymo laikas išbūtas nuo 2012-06-13 iki 2012-06-15 (27-28 b.l.), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną šešioms viešųjų darbų valandoms (2 dienos x 6 viešųjų darbų valandos = 12 viešųjų darbų valandų).
Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (57-58 b.l.), M. Z. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui;
M. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti M. Z. laikino sulaikymo laiką išbūtą nuo 2012-06-13 iki 2012-06-15, prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną šešioms viešųjų darbų valandoms (2 dienos x 6 viešųjų darbų valandos = 12 viešųjų darbų valandų).
Išaiškinti, kad jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėją nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda ar areštu.
Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda ar areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento kopijos įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Andželika Butkuvienė