Baudžiamoji byla Nr. 1-410-843/2012
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01965-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai A. V.,
sekretoriaujant Laurai Vaicekauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,
kaltinamajam R. A.,
kaltinamojo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) 2009-06-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. A. pasiųstas atlikti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;
2) 2010-11-11 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, bausmę atliko;
3) 2012-01-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009-06-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose, į bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2010-12-20 iki 2010-12-21;
4) 2012-01-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2010-09-11 iki 2010-09-13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi prie 2012-01-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu R. A. skirtos bausmės pridėta dalis 2012-01-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirti 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie 2009-06-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šia nutartimi subendrintos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityti 2009-06-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012-01-05 ir 2012-01-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiais į bausmę įskaityti laikotarpiai (nuo 2010-09-11 iki 2010-09-13 ir nuo 2010-12-20 iki 2010-12-21), taip pat pagal bet kurį iš šių nuosprendžių atlikta bausmės dalis;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
R. A. pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose pas pažįstamą J. A., paprašęs jos ir paaiškinęs, kad jam reikia internetu pervesti pinigus, o pastarajai sutikus, paėmė nešiojamąjį kompiuterį Fujitsu Siemens AMILO li 1818, 800 Lt vertės su neonine klaviatūra 300 Lt vertės ir pele 50 Lt vertės, kuriais pasinaudojęs pažadėjo iš karto grąžinti, išėjo iš buto, išsinešdamas minėtus daiktus, ir jų negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai J. A. priklausantį turtą viso už 1150 Lt.
Taip R. A. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. A., nurodydamas savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, teigė, kad kaltę pripažįsta pilnai, tačiau pateikdamas savo paaiškinimus nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn., dienos tiksliai nepamena, galimai 24 d., apie 22 val. kartu su savo drauge A. B. buvo svečiuose pas J. A. adresu Gerosios Vilties, tikslaus adreso nepamena, galimai (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jam reikėjo pervesti pinigus internetu, todėl jis pasiskolino iš J. A. kompiuterį. Vietoje to negalėjo padaryti, nes nebuvo interneto, todėl kompiuterį išsinešė. Nuvažiavo pas savo draugą L., jis gyvena Tyzenhauzų gt., namą jis parodė, bet buto nepamena. Perversti pinigų neišėjo, nes kažkas ne taip su internetu buvo. Jis buvo išgėręs alaus ir laiptinėje kompiuteris jam išslydo ir sudužo. Todėl jis jo ir negrąžino. Niekam nesakė, kad kompiuterį sudaužė, nukentėjusiajai neskambino, nebendravo su ja po įvykio, tačiau negali paaiškinti kodėl. Pati nukentėjusioji jam po įvykio gal ir skambino, bet jis su ja nekalbėjo. To taip pat negali paaiškinti. Gal gėda buvo, gal todėl, kad nebūtų patikėjusi. Kompiuterį išmetė į konteinerį. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Prie kompiuterio dar atrodo buvo pelė ir galimai klaviatūra, tiksliai nepamena. Sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis daiktų vertėmis. Žalos nėra atlyginęs, bet ketina tai padaryti.
Ikiteisminio tyrimo metu R. A. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes (b. l. 57, 59-60, 73).
Parodymų patikrinimo vietoje metu R. A. buto, kuriame gyvena jo draugas, vardu L., negalėjo parodyti (b. l. 63-66).
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. A. nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 21.30 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaltinamasis ir jo draugė A. R. paprašė paskolinti kompiuterį. Tai buvo jos vyro Anglijoje pirktas kompiuteris, tad ji nenorėjo jo duoti. Tačiau R. labai prašė, sakė jam reikia pervesti pinigus, kad po 15 minučių atneš, netoliese mašina atvažiavusi, pasinaudos ir atneš. Ji paskolino jam kompiuterį. Po to skambino jam, kalbėjosi ir ne vieną kartą prašė grąžinti kompiuterį, jis žadėjo atnešti. Vėliau buvo ir grasinanti žinutė, kad jei ji kreipsis į policiją, tai bus blogai. Buvo paimtas FUJITSU Siemens kompiuteris, pirktas Anglijoje už 2600 Lt, dabar jį įvertino 800 Lt. Dar buvo neoninė klaviatūra, jos vertė 300 Lt, buvo pirkta už daugiau nei 400 Lt, bei pelė. Jos vertė – 50 Lt. Palaiko ieškinį 1150 Lt sumoje. Tai jai padaryta turtinė žala. Jos namuose yra internetas, juo buvo galima pasinaudoti, tačiau ji nepamena, ar kaltinamasis apie tai teiravosi.
Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34, 35, 36, 37).
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekos metu J. A. atpažino R. A. kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus ( b. l. 41, 42-43).
Nukentėjusioji pateikė kompiuterio FUJITSU Siemens atitikties deklaraciją (b. l. 6-8).
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. nurodė, kad neatsimena įvykio aplinkybių, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. nurodė, kad J. U. buvo jos draugė, tačiau šiuo metu su ja nebendrauja. Per ją susipažino su R. A. kaip jos vaikinu. Jie atvažiuodavo kartu pas ją į svečius. 2011 m. vasarą, tiksliau pasakyti negali, J. paprašė jos paskolinti SEB banko kortelę ir prisijungimo duomenis. Šių duomenų reikėjo ir jai, ir R. A., kad pervesti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą. Daugiau jokių detalių apie tai ji nežino. Vėliau jai kortelę grąžino ir viskas buvo tvarkoje. 2011 m. vasarą, tiksliau pasakyti negali, J. buvo likusi pas ją nakvoti. Po to, gal 23 val., o gal vėliau, ar tai R. skambino, tiksliai neatsimena, ar tai J. iš jos telefono jam skambino. Atsimena, kad naktį R. atėjo į jos butą, bet atėjo pas J., kadangi ji buvo likusi nakvoti, su savimi jis turėjo kažkokį nešiojamą kompiuterį. Atsimena sakė, kad tą kompiuterį pasiskolino, dėl ko jis pasiskolino tą kompiuterį neatsimena. Po to jam pradėjo kažkas skambinti, kad grąžintų kompiuterį, ir jis išėjo su tuo kompiuteriu. Vėliau R. grįžo, po kiek laiko neatsimena, tačiau jau be kompiuterio, ir liko kartu su J. nakvoti pas ją, sakė, kad kompiuterį atidavė. Daugiau nieko dėl šio įvykio pasakyti negali (b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su savo vaikino šeima. Jos vaikino vardas yra A. A.. Pastarasis turi brolį R. A.. 2011 m. rugpjūčio 25 d. jie dviese kartu su R. nuvažiavo pas jo draugę į svečius. Ji gyvena kažkur Savanorių prospekte, adreso nežino, kurioje vietoje parodyti negalėtų, nes nepamena. Jos vardo irgi nežino. Ten nuvažiavo vėlai vakare dviese. Ten svečiuose pas jo draugę buvo dar dvi nepažįstamos merginos, kurios vėliau išėjo. Jie gėrė alų. R. paprašė buto šeimininkės paskolinti nešiojamąjį kompiuterį, nes jis norėjo pasinaudoti internetu. Tam tikslui jis norėjo išeiti į lauką. Pasižadėjo, kad už valandos grįš. Šeimininkė jam davė nešiojamąjį kompiuterį ir jis išėjo. Liudytoja pasiliko dar pusvalandį. Tada šeimininkė ją palydėjo, nes galvojo, kad R. ją pasitiks kažkur pakeliui. Kai jos privažiavo iki ,,Spartos“ sustojimo link stoties, R. paskambino merginai ir pasakė, kad lauks jos prie jos namų laiptinės, nes nori grąžinti kompiuterį. Mergina išvažiavo atgal. R. ji pamatė kitą dieną, bet jis jai nieko nesakė dėl kompiuterio. Ar R. gražino tą kompiuterį merginai, ar jam kas nors rašė žinutes ar skambino, ji nežino. Jai R. iš anksto nieko nesakė, kad nori paimti iš pastarosios kompiuterį (b. l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. U. nurodė, kad R. A. pažįsta apie metus. Šiuo metu su juo nebendrauja. 2011 m. vasarą, tiksliau pasakyti negali, ji buvo pas draugę, A. K., kai jai paskambino R. ir pasakė, kad ateis pas jas. Jau buvo labai vėlu, gal apie 24 val., nes jau buvo tamsu. R. atėjo ir pas jį buvo nešiojamas kompiuteris. Jos paklausė, iš kur jis gavo kompiuterį, o jis atsakė, kad paskolino draugė. Kokia draugė paskolino, ji nežino. R. bandė pajungti kompiuterį, tačiau jis neįsijungė. Po to jam kažkas skambino, kad grąžintų kompiuterį. Skambino kažkoks vyriškis ir R. tam vyriškiui sakė, kad kompiuterį grąžins. Jis pabuvo iki ryto. Ryte jis pasakė, kad neša kompiuterį grąžinti ir ji daugiau to kompiuterio nematė. Vakare ji R. paklausė, ar jis grąžino tą kompiuterį, jis atsakė, kad grąžino. Buvo su R. susitikusi „Spartos“ stotelėje. Po to girdėjo iš R. motinos, kad lygtai R. tą kompiuterį pardavė stotyje lombarde. Daugiau apie tai nieko nežino (b. l. 47).
Atlikus mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. A., išklotinių analizę nustatyta, kad nuo 2011-08-24 22.42 val. iki 2011-08-26 13.01 val. iš minėto telefono buvo skambinta ir siųstos SMS į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. A., šiuo laikotarpiu tarp šių abonentų fiksuoti 6 pokalbiai (b. l. 13, 17-22).
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre R. A. negydytas. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje R. A. gydytas nuo 2011-03-12 iki 2011-03-18, diagnozė: psichikos ir elgesio surikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-117 nurodyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizę R. A. skirti netikslinga (b. l. 91, 92, 94).
Nors R. A. pateikdamas paaiškinimus savo kaltės dėl reiškiamų kaltinimų iš esmės nepripažino, ją patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Nukentėjusioji J. A. nurodė, kad R. A. prašymu paskolino jam nešiojamą kompiuterį, kuris buvo su klaviatūra ir pele, šis žadėjo grąžinti jį po 15 minučių, tačiau taip ir negrąžino, kalbėjosi su juo apie tai telefonu, buvo žadama kompiuterį grąžinti, tačiau vėliau gavo grasinančią žinutę, kad jeigu kreipsis į policiją, jai bus blogai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiosios paaiškinimų teisingumu, ji davė nuoseklius ir išsamius paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekos metu ji kaltinamąjį atpažino. Šie nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad R. A. kompiuterį paėmė ne norėdamas laikinai juo pasinaudoti, o siekdamas neteisėtai neatlygintinai jį užvaldyti. Kaltinamasis neneigė paėmęs ir negrąžinęs kompiuterio, tačiau tvirtino jį tik pasiskolinęs, o negrąžinęs todėl, kad sudaužė. Šie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. R. A. nurodė, kad pasiskolino kompiuterį norėdamas pervesti pinigus, tačiau nukentėjusioji J. A. patvirtino, jog jos bute buvo internetas ir juo buvo galima pasinaudoti. R. A. nenurodė, kad teiravosi jos apie tokią galimybę, nors būtent toks jo elgesys įvardijamoje situacijoje būtų logiškas. Tai netiesiogiai taip pat patvirtina kaltinamojo tikslą kompiuterį pagrobti. R. A. teigė, kad paėmęs kompiuterį nuvažiavo pas savo draugą L., gyvenantį Tyzenhauzų gatvėje, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu jis negalėjo nurodyti šio asmens gyvenamosios vietos, nors neabejotinai buvo tuo suinteresuotas. Jis negalėjo nurodyti ir jokių kitų konkrečių duomenų, kurie galėtų padėti identifikuoti šį asmenį ir jį apklausti. Be to, šie jo teiginiai prieštarauja liudytojos A. K. parodymams. Ji nurodė, kad R. A. naktį buvo atvažiavęs pas J. U., kuri buvo likusi pas ją nakvoti, turėjo su savimi nešiojamą kompiuterį, jam kažkas skambino dėl šio kompiuterio grąžinimo, ir jis jį išsinešė, vėliau grįžo jau be kompiuterio. Šie liudytojos parodymai prieštarauja kaltinamojo teiginiams, kad jis iš J. A. nuvažiavo pas savo draugą L., su kuriuo būdamas laiptinėje kompiuterį sudaužė, po ko jį išmetė. Pagrindo abejoti liudytojos A. K. parodymų patikimumu teismas nenustatė. Juos patvirtino ir liudytojos J. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti analogiški parodymai. Kaltinamasis R. A. teigė, kad po to, kai sudaužė kompiuterį, apie tai nukentėjusiajai nepranešė ir apskritai su ja nebendravo, tačiau iš byloje esančių išklotinių matyti, kad nuo 2011-08-24 22.42 val. iki 2011-08-26 13.01 val. tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo naudojamų telefonų abonentų buvo 6 pokalbiai. Minėtos išklotinės patvirtina ir tai, kad tarp šių abonentų buvo siunčiamos/gaunamos sms žinutės. Šie įrodymai prieštarauja kaltinamojo parodymams ir atitinka nukentėjusiosios teiginius. Įvertinęs visumą šių įrodymų pagal vidinį įsitikinimą teismas R. A. parodymus nevertina kaip patikimus ir jais nesivadovauja, tačiau vadovaujasi kitų byloje esančių įrodymų visuma, nes jie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, abejonių dėl jų patikimumo teismui nekilo. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas.
R. A. reiškiamuose kaltinimuose jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvira vagystė. Tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, jog vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (kasacinė nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-415/2008). Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nukentėjusioji J. A. nesuvokė neteisėto jos turto pagrobimo fakto, nes patikėjo R. A. tvirtinimu, jog neužilgo jis kompiuterį grąžinsiąs, tad pagrindo kvalifikuoti nustatytus veiksmus pagal BK 178straipsnio 2 dalį nėra, jie kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tai kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina.
Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę, į tai, kad nukentėjusiajai padaryta žala nėra atlyginta. Atsižvelgtina ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau teistas, tame tarpe ir už nusikaltimą nuosavybei, teistumas už tyčinius nusikaltimus nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau panaikintas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis institutas nagrinėjamu atveju nepasiteisino, o R. A. iš ankstesnių teistumų nedaro jokių teigiamų išvadų. Jis baustas administracine tvarka, nedirbantis, teismas neturi jokių duomenų apie jo gaunamas kokias nors pajamas, nevedęs, išlaikytinių neturi. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.
R. A. nusikalstamą veiką padarė 2011 m. rugpjūčio 24 d., t.y. prieš paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžio) priėmimą bei prieš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, priėmimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, šiuo nuosprendžiu R. A. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, prie minėta nutartimi paskirtos laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirtos bausmės atlikta dalis.
Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1150 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 39). Teisminio bylos nagrinėjimo metu jį palaikė. Byloje surinkti minėti įrodymai patvirtina nukentėjusiosios pareikšto reikalavimo, su kuriuo kaltinamasis sutiko, pagrįstumą, tad civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš R. A. J. A. naudai priteistina 1150 Lt turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis R. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo panaikinta 2012 m. balandžio 26 d. teismo nutartimi. Pagrindo skirti kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, prie minėta nutartimi paskirtos laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o būtent 3 (tris) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirtos bausmės atliktą dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. birželio 22 d.
R. A. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neskirti.
Priteisti iš R. A. nukentėjusiosios J. A. naudai 1150 (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt) Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Valinskienė