Civilinė byla Nr. e2S-535-864/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09419-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arbovita ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė        

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-13929-1125/2022, ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui R. Ž. iš atsakovo S. A. D. 700 Eur neturtinės žalos bei 96 Eur žyminio mokesčio ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arbovita ir Ko“ iš atsakovo S. A. D. 700 Eur neturtinės žalos bei 2 395,80 Eur už teisines paslaugas.

2.       Atsakovas S. A. D. pateikė teismui prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-13929-1125/2022, nustatant, kad ieškovui R. Ž. priteistos 796 Eur sumos mokėjimas išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atsakovui mokant po 33, 17 Eur, o ieškovei UAB „Arbovita ir Ko“ priteistos 3 095,80 Eur sumos mokėjimas išdėstomas 36 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atsakovui mokant po 85, 99 Eur sumą. Prašyme nurodo, kad atsakovo gaunamos pajamos 2020 – 2021 metais dėl COVID-19 pandemijos buvo ženkliai sumažėjusios. Teigia, kad atsakovo pajamas sudaro tik iš individualios veiklos pagal individualios veiklos pažymą gaunamos lėšos ir pagal teismui pateikiamas deklaracijas, 2020 m. pajamos atskaičius mokesčius sudarė 3 018, Eur, o 2021 m. – 2467, 61 Eur.

3.       Atsiliepimu ieškovai R. Ž. ir UAB „Arbovita ir Ko“ su prašymu nesutiko. Nurodė, kad teikdamas tokį prašymą atsakovas siekia kuo ilgiau nevykdyti įsipareigojimų ieškovams. Ieškovų teigimu, skolininkas nuosavybės teisėmis valdo likvidų turtą, šį turtą galimą realizuoti sprendimo vykdymui iš karto.

4.       Atsakovas S. A. D. teismo posėdžio metu palaikė prašyme išdėstytus argumentus, nurodė, kad 2022 gautos pajamos iš individualios veiklos sudarė apie 10 000 Eur prieš mokesčius. Paaiškino, kad užsiima akademine veikla.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovų R. Ž. ir UAB „Arbovita ir Ko“ atstovas advokato padėjėjas David Gurvič palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė atsakovo prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsakovo S. A. D. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies, t. y. nutarė išdėstyti teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovei UAB „Arbovita ir Ko“ iš atsakovo S. A. D. priteistos sumos – 3 095,80 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą nuo šios nutarties įsiteisėjimo 12 mėnesių iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 257,98 Eur. Likusioje dalyje prašymą atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu iš S. A. D. ieškovui R. Ž. priteista 700 Eur neturtinės žalos bei 96 Eur žyminio mokesčio, ieškovui UAB „Arbovita ir Ko“ priteista 700 Eur neturtinės žalos bei 2 395,80 Eur už teisines paslaugas.

8.       Atsakovas negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą motyvuoja savo sunkia turtine padėtimi, t. y. kad neturi finansinių galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimą, todėl prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, kaip atsakovas nurodė teismo posėdžio metu jo metinės pajamos iš individualios veiklos 2022 m. sudarė apie 10 000 Eur prieš mokesčius. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas turi transporto priemonę Hyundai Tucson.

10.       Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo turtinė padėtis nėra ypatingai sunki, tačiau sprendimu priteista suma pagal jo gaunamas pajamas yra pakankamai ženkli atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra du ieškovai ir jiems priteistos skirtingos sumos teismas pasisakė dėl skolos išdėstymo kiekvieno ieškovo atžvilgiu atskirai:

10.1.                      Nurodė, jog atsakovas prašo ieškovo R. Ž. naudai priteistą 796 Eur sumą išdėstyti 24 mėnesiams mokant po 33, 17 Eur. Teismo posėdžio metu paklausus, ar bent dalis skolos nuo 2022 m. rugsėjį priimto sprendimo yra sumokėta savanoriškai, atsakovas nurodė, kad savanoriškai nei dalies skolos nepadengė, t. y. per tris mėnesius nuo sprendimo priėmimo nemokėjo ieškovui. Teismas pažymėjo, kad šis ieškovas yra fizinis asmuo, asmeniui priteista suma nėra didelė ir per tris mėnesius atsakovui dedant pastangas iš esmės galėjo būti apmokėta. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas jau nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. žinodamas apie priteistas sumas galėjo dėti pastangas jas grąžinti, taupyti lėšas, todėl šio ieškovo atžvilgiu atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo netenkintinas.

10.2.                      Atsakovas taip pat prašo išdėstyti kito ieškovo UAB „Arbovita ir Ko“ naudai priteistą 3 095,80 Eur. Ši suma pagal atsakovo gaunamas pajams yra reikšminga, tačiau jos išdėstymas 36 mėnesių laikotarpiui nebūtų sąžiningas ieškovo atžvilgiu, atsakovas savanoriškai šiam ieškovui per tris mėnesius taip pat nemokėjo nei vienos įmokos, todėl teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), priėjo prie išvados, kad yra pagrindas šioje dalyje tenkinti iš dalies atsakovo prašymą ir teismo sprendimo vykdymą ieškovės UAB „Arbovita ir Ko“ naudai išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokant po 257,98 Eur.

11.       Toks įvykdymo išdėstymas, teismo vertinimu (atsižvelgiant į numanytiną priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas), geriausiai atitiktų abiejų šalių teisėtus interesus.

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovai pateikė prašymą priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą parengimą. Pagal bylos duomenis šią sumą sumokėjo ieškovė UAB „Arbovita ir Ko“, iš dalies tenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ieškovei UAB „Arbovita ir Ko“ iš atsakovo S. A. D. priteistina 547 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovė UAB „Arbovita ir Ko (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13929-1125/2022 dalį, kurioje S. A. D. prašymas patenkintas ir šioje dalyje jo prašymą atmesti.

14.       Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo bendrosios taisyklės, kad sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant, ir tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą, pažeidžiantį šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėtus lūkesčius. Pažymėjo, jog atsakovas nuslėpė turintis turtą. Apelianto nuomone, jo turtas likvidus ir gali būti nukreiptas sprendimo vykdymui.

15.       Atsakovas S. A. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, jog priimdamas skundžiamą nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsiaiškino ir nustatė visas prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimui esmines ir reikšmingas faktines aplinkybes, jas įvertino ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nors atsakovo turtinė padėtis nėra ypatingai sunki, tačiau sprendimu priteista suma pagal jo gaunamas pajamas, atsakovui yra pakankamai ženkli. Atsakovo nuomone, tinkamai nustatęs faktines aplinkybes apie atsakovo turtinę padėti, teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent toks įvykdymo išdėstymas (12 mėnesių mokant po 257,98 Eur), teismo vertinimu (atsižvelgiant į numanytiną priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas), geriausiai atitinka abiejų šalių teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas atsakovo S. A. D. prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, pagrįstumas ir teisėtumas.

19.       Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kurioje S. A. D. prašymas patenkintas ir šioje dalyje jo prašymą atmesti. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdėstė sprendimo dalies vykdymą, kadangi byloje nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstytas, tuo nukrypo nuo teisminės praktikos. Apeliantės nuomone, atsakovas nesąžiningai nuslėpė duomenis apie turimą turtą.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

20.       Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

21.       Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo. Asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

23.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).

24.       Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, jo metinės pajamos iš individualios veiklos 2022 m. sudarė apie 10 000 Eur prieš mokesčius. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas turi transporto priemonę Hyundai Tucson. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertino byloje surinktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį ir priėjo prie išvados, kad atsakovo turtinė padėtis nėra ypatingai sunki, tačiau sprendimu priteista suma pagal jo gaunamas pajamas yra pakankamai ženkli atsakovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino aplinkybę, jog sprendimas vykdytinas dviejų atsakovų (fizinio asmens ir juridinio asmens) naudai ir pripažino, jog apeliantės naudai išieškotina suma (3 095,80 Eur) pagal atsakovo gaunamas pajams yra reikšminga, todėl atsakovo prašymą tenkino iš dalies, sprendimo vykdymą šioje dalyje išdėstydamas 12 mėnesių (mokant po 257,98 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu (atsižvelgiant į numanytiną priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas), jog toks sprendimo vykdymo išdėstymas geriausiai atitinka abiejų šalių teisėtus interesus.

Dėl įrodymų vertinimo

25.       Atskirajame skunde apeliantė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo prašymo nagrinėjimu susijusių faktinių aplinkybių bei įrodymų atlikto vertinimo. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

27.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl procesinės baigties

28.       Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei pritaikius ginčo situaciją reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos keisti. Dėl šio atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Apeliantė pateikė teismui prašymą priteisti apeliacijos procese patirtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r ė :

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Arbovita ir Ko“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                  Ramunė Mikonienė