Civilinė byla Nr. e2A-353-896/2026

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00140-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.19.1.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. L. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2174-1027/2025 pagal V. L. ir G. L. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai Grilio Restobaras dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusio su valdymo pažeidimu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Zarasų rajono savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybės administracija. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) nugriauti medinius laiptus ir cemento pagrindą, esančius ieškovams priklausančiame 0,0397 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), bei pašalinti po šiais laiptais esančias šiukšles ir senas paletes ir sutvarkyti teritoriją; 2) išmontuoti nuo atsakovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos lauko oro kondicionierių, įrengtą virš ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) išmontuoti nuo ieškovams priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos atsakovės įsirengtą lauko apšvietimo žibintą; 4) nutraukti gaminamo maisto ir svilėsio kvapų iš atsakovės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patekimą į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą; 5) už teismo sprendimo nevykdymą atsakovei skirti 50 Eur arba teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, pusę jos išieškant ieškovų naudai; 6) priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovai nuo 2022 m. vasario 23 d. yra žemės sklypo ir jame esančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovė yra gretimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir jame vykdo ūkinę veiklą. Atsakovė neturi jokių daiktinių ar prievolinės teisės pagrindu atsiradusių teisių į ieškovams priklausantį turtą, nepaisant to, dalimi turto naudojasi savo reikmėms. Atsakovė ieškovams priklausančiame žemės sklype turi medinius laiptus su cemento pagrindu, tuo būdu savavališkai yra užėmusi 4,48 m2 ieškovams priklausančio žemės sklypo, po laiptais primėtyta šiukšlių, laiptais naudojamasi atsakovės reikmėms, jais nusileidžiama į ieškovų žemės sklypą ir bent kartą per dieną yra išnešamos šiukšlės, ant laiptų rūkoma. Dėl savavališkai įrengtų laiptų ieškovai negali užbaigti kiemo išklojimo trinkelėmis darbų, laiptai trukdo patogiam patekimui į ieškovams priklausantį pastatą, nes ieškovams lieka tik 1-1,4 m pločio praėjimas. Ieškovai neturi jokio privatumo savo žemės sklype, šiltuoju metų sezonu negali atverti langų dėl sklindančių rūkalų kvapo. Ieškovai nesutinka, kad jų sklype stovėtų mediniai laiptai, kiemas būtų naudojamas šiukšlių išvežimui, todėl reikalauja nugriauti medinius laiptus su cemento pagrindu, pašalinti po laiptais esančias šiukšles ir senas paletes. Ant jai priklausančio pastato atsakovė yra įrengusi lauko kondicionierių, kondensatas teka ieškovams priklausančiu žemės sklypu, nes nėra jokio kondensato surinkėjo. Kondicionierius įrengtas virš ieškovams priklausančio žemės sklypo, nors ieškovai nėra davę tam leidimo. Atsakovė galimai pažeidė ir viešosios teisės normas, nes kondicionieriaus įrengimo darbams paprastai privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba paprastojo remonto projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė ant ieškovams priklausančio pastato sienos, virš medinių laiptų yra įrengusi lauko apšvietimo žibintą, kurio įrengimui ieškovai nėra davę sutikimo, atsakovai neturi teisių naudotis ieškovų pastatu. Atsakovės pastato stoge prie ventiliacinės angos yra sumontuotas vamzdis, iš kurio nuolat sklinda dūmų ir svilėsių kvapas, šiltuoju metų laiku ieškovai negali atverti langų, kvapai jaučiami ir ieškovų žemės sklype, todėl prašo įpareigoti atsakovę nutraukti gaminamo maisto ir svilėsių kvapų patekimą į ieškovų žemės sklypą ir pastatą.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka iš dalies. Laiptai buvo įrengti dar prieš atsakovei įsigyjant pastatą, atsakovė naudoja juos kaip tiesioginį priėjimą prie pastato, tokia praktika buvo dar prieš atsakovei įsigyjant pastatą, atsakovės teisė prieiti ir privažiuoti per ieškovų žemės sklypą užtikrinta servituto teise (Nekilnojamojo turto registre pažymėtu servitutu S-2). Kondicionierių įsirengė, kai ieškovai dar nebuvo įsigiję savo turto, todėl nebuvo ko prašyti sutikimo, kondensato nutekėjimo problemą sutvarkė. Su reikalavimu dėl žibinto nukabinimo sutiko, nurodė, kad žibintą nukabino. Atsakovė nėra gavusi jokių oficialių skundų, išvadų, patvirtinančių, jog būtų viršijami kvapų ar kiti taršos normatyvai, kvapo buvimas pats savaime neįrodo pažeidimo, būtina objektyvi analizė ir kompetentingų institucijų vertinimas. Atsakovė papildomai pateiktais rašytiniais paaiškinimais prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl laiptų nugriovimo, nes laiptai pastatyti labai seniai, daugiau nei prieš 25 metus, kas išmūrijo laiptų pagrindą ir pastatė laiptus atsakovei nėra žinoma. Ieškovai neturi daugiau teisių, nei prieš tai buvusi šio žemės sklypo ir pastato savininkė valstybė. Reikalavimas nugriauti laiptų pagrindą yra neįgyvendinamas, nes laiptų pagrindas vientisas su ieškovų laiptais, sujungtas su abiem pastatais, jį nuardžius pastatams galėtų kilti grėsmė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių stiprų svilėsių kvapą. Ieškovai prieš įsigydami pastatą turėjo žinoti, kad šalia esančiame atsakovės pastate gaminamas ir tiekiamas maistas. Jei ieškovai ir jaučia kokius nors gaminamo maisto kvapus, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad kvapai sklinda išimtinai iš atsakovės valdomo pastato, nes šalia ieškovų pastato yra dar dvi maitinimo įstaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos apylinkės teismas 2025 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę MB Grilio Restobaras per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sienos lauko oro kondicionierių, įrengtą virš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, skyrė atsakovei MB Grilio Restobaras ieškovų V. L. ir G. L. naudai 25 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo išmontuoti lauko apšvietimo žibintą nuo pastato (duomenys neskelbtini), sienos bei reikalavimo pašalinti po mediniais laiptais, esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias šiukšles ir senas paletes, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovams V. L. ir G. L. iš atsakovės MB Grilio Restobaras 874 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės MB Grilio Restobaras 11,90 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2021 m. vasario 3 d. pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą yra komercinių pastatų grupės, prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė pastate yra įrengusi kavinę, vykdo viešojo maitinimo veiklą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei priklausantis pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre – 2005 m. rugsėjo 20 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 14-939, nuo 2024 m. sausio 25 d. patikėjimo teise žemės sklypas perduotas valdyti Zarasų rajono savivaldybei. Atsakovė žemės sklypą nuomojasi pagal 2022 m. vasario 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Pastatas ir žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklypui kaip viešpataujančiam daiktui yra nustatyti tarnaujantys žemės (kelio) servitutai, plane pažymėti indeksais S, S1 ir S2, suteikiantys teisę žemės sklypo savininkui prieiti ir privažiuoti prie žemės sklypo, servitutų įregistravimo pagrindas - 2005 m. rugsėjo 20 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 14-939. Žemės sklypas yra 0,0217 ha ploto, užstatyta teritorija - 0,0217 ha, pastato bendras plotas 172,82 kv. m, užstatytas plotas – 220,00 kv. m (0,0220 ha), taigi žemės sklypas yra 100 proc. užstatyta teritorija.

Teismas nustatė, kad ieškovai nuo 2022 m. vasario 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra visuomeninės paskirties žemės sklypo su administracinės paskirties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), savininkai. Žemės sklypas ir pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Ieškovai pastato antrame aukšte vykdo apgyvendinimo veiklą, teigia pirmame aukšte esančias patalpas ketinantys nuomoti. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklypui kaip tarnaujančiam daiktui yra nustatyti viešpataujantys žemės (kelio) servitutai, plane pažymėti indeksais S1 ir S2, leidžiantys kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, servitutų įregistravimo pagrindas – 2008 m. rugsėjo 8 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 14-1583.

Teismas nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra nustatytas tarnaujantis, o žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytas viešpataujantis žemės servitutas S2 – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas turi teisę prieiti ir privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo 6 m pločio ir 85 kv. m ploto keliu, plane pažymėtu indeksu S2, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas turi leisti tai daryti. Atsižvelgęs į tai, ieškovų argumentus, jog atsakovė (jos darbuotojai vaikščiodami, prekių tiekėjai važiuodami automobiliais) be pagrindo naudojasi ieškovų žemės sklypu, taip pažeidžia jų nuosavybės teisę bei teisę į privatumą, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi šie ieškovų teisių suvaržymai ir dėl jų patiriami nepatogumai nulemti to, kad ieškovų įsigytas turtas apsunkintas servituto, pažymėto S2, turėtojo teisėmis, o ne neteisėtais atsakovės (jos darbuotojų, kitų asmenų) veiksmais.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei priklausantis pastatas stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo, kuriuo atsakovė naudojasi nuomos sutarties pagrindu, pastatas nėra įsiterpęs į kitų savininkų, taip pat ir ieškovų, žemės sklypus, todėl administraciniais aktais (apskrities viršininko sprendimais) nebuvo pagrindo spręsti dėl servituto, susijusio su patekimu į/prie pastato, nustatymo. Kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. pastatu užstatyta teritorija, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, prieidama ir privažiuodama prie žemės sklypo bei tuo pačiu patekdama į jame esantį pastatą, naudojasi nustatytu kelio servitutu ne pagal paskirtį.

Teismas nustatė, kad pastato (duomenys neskelbtini) kadastro byloje nėra pažymėtas įėjimas iš vidinės kiemo pusės, toje vietoje, kuri šiuo metu naudojama kaip įėjimas iš kiemo pusės, kadastro byloje yra pažymėtas langas. Nei pastato (duomenys neskelbtini), nei pastato (duomenys neskelbtini) kadastro bylose nėra įbraižytas prie šio ėjimo esantis betoninis pagrindas su laiptais. Tačiau iš liudytojos N. P.-J. parodymų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pastate, be įėjimo iš (duomenys neskelbtini) aikštės pusės, įėjimas iš vidinės kiemo pusės turėjo būti jau praėjusio amžiaus 80-aisiais metais – liudytoja nurodė, kad tuo metu dirbo pastate (duomenys neskelbtini) buvusioje baldų parduotuvėje, pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus pastatuose turėjo būti du išėjimai, prisiminė prie išėjimo vidiniame kieme buvusius metalinius laiptus, prisiminė, kad kai buvo perkama sofa-lova, ją pasiėmė per šį išėjimą. Tokius pat laiptus buvus 1997 metais nurodė ir liudytojas P. I., 1997 m. dirbęs pastate (duomenys neskelbtini), kai tuo metu ten buvo prokuratūra. Teismas sprendė, kad 2005 m. ir 2008 m. priimant administracinius aktus dėl tarnaujančio žemės (kelio) servituto nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo atsižvelgta į susiklosčiusią situaciją ir nusistovėjusią praktiką, kai į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu į jame esantį pastatą patenkama (tiek einant, tiek važiuojant, taip pat ir sandėliavimo tikslais) ir iš vidinės kiemo pusės, per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei šių administracinių aktų dėl servituto nustatymo tikslas ir buvo įteisinti tokią situaciją ir nusistovėjusią praktiką.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju laiptų konstrukcija yra būtina tam, kad atsakovė galėtų naudotis nustatytu servitutu pagal paskirtį, situacija, kai į tarnaujantį žemės sklypą, užimtą pastatu, buvo patenkama laiptų konstrukcijos pagalba, egzistavo tiek 2005 metais, tiek 2008 metais priimant administracinius aktus dėl žemės (kelio) servitutų nustatymo patekimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 100 proc. užstatytą pastatu, todėl teismas sprendė, kad laiptų konstrukcijos ant betoninio pagrindo buvimas ieškovų žemės sklype bei atsakovės veiksmai jais naudojantis ieškovų teisių nepažeidžia bei jų savininkų teisių neapsunkina labiau, nei to reikia naudotis nustatytu servitutu S2 pagal jo turinį.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kas ir kada išliejo betoninį pagrindą bei vietoje metalinės įrengė medinių laiptų konstrukciją, tačiau iš atsakovės pateiktos 2020 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitos bei joje esančių fotonuotraukų padarė pagrįstą išvadą, kad tokia laiptų konstrukcija, kokia yra dabar, buvo jau iki atsakovei 2021 m. vasario 3 d. įsigyjant pastatą (duomenys neskelbtini) (2025 m. liepos 31 d. Nr. DOK-25374). Byloje nėra duomenų, kad pagal laiptų konstrukcijos įrengimo metu galiojusius statybą reglamentuojančius teisės aktus jos įrengimas būtų pažeidęs ieškovų reikalavimus, ieškovai tokių aplinkybių ir neįrodinėjo, savo teisių pažeidimą grindė tik tuo, kad laiptų konstrukcijos buvimas kaip toks pažeidžia jų nuosavybės teisę, trukdo turima nuosavybe naudotis. Ginčo laiptų konstrukcija nėra įbraižyta pastato (duomenys neskelbtini) kadastro byloje kaip sudėtinė šio pastato dalis, o nuo 2019 m. sausio 17 d., t. y. nuo tada, kai atsakovė buvo įregistruota maisto tvarkymo kavinėje (duomenys neskelbtini) subjektas, galiojusi Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, nenumatė, kad laiptų konstrukcijos įrengimui būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad būtent atsakovė, pradėjusi vykdyti komercinę veiklą pastate (duomenys neskelbtini), būtų atlikusi kokius nors neteisėtus statybos veiksmus, pats laiptų konstrukcijos (statybos rezultato) buvimas ir naudojimas yra pateisinamas ieškovų teisių suvaržymas dėl nustatyto servituto.

Teismas sprendė, kad ieškovams neįrodžius savo kaip žemės sklypo savininkų teisių pažeidimą, gintiną CK 4.98 straipsnio pagrindu, o atsakovei įrodžius, jog jos elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus, ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti medinius laiptus ir cemento pagrindą atmetė, o bylos dalis dėl reikalavimo pašalinti po laiptais esančias šiukšles ir senas paletes nutraukė, laikydamas, kad šis reikalavimas įvykdytas.

Teismas, įvertinęs pareikštų reikalavimų turinį, jų reikšmingumą, vertino, kad byla ieškovų naudai išspręsta 50 procentų: patenkintas reikalavimas dėl lauko oro kondicionieriaus išmontavimo, bylos dalis reikalavimo išmontuoti lauko žibintą šiukšlių bei senų palečių pašalinimo nutraukta atsakovei geruoju patenkinus ieškinio reikalavimą, atmesti reikalavimai dėl medinių laiptų ir betoninio pamato nugriovimo, kvapų patekimo. Teismas atsakovės patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas pripažino pagrįstomis. Nurodė, kad nors atsakovės pateiktose sąskaitose nėra išskirta, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos, tačiau gavusi ieškinį atsakovė, nurodydama, jog siekia taikiai spręsti ginčą, nesinaudojo advokato teisine pagalba, atsakovės atstovė į bylą įstojo tik po pirmo parengiamojo posėdžio, įstojus į bylą atstovei teko rašytiniuose paaiškinimuose tikslinti atsakovės poziciją dėl pareikšto ieškinio, buvo renkami ir į bylą teikiami papildomi įrodymai, sąskaitos yra išrašytos už teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje, yra apmokėtos.

Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, teiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžio trukmę. Ieškovams iš atsakovės priteisė 1749 Eur (suapvalinus) (3498,13 Eur/2), atsakovei iš ieškovų – 875 (1750 Eur/2) bylinėjimosi išlaidas. Atlikus įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteisė 874 Eur (1749 Eur – 875 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. L. ir G. L. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2147-1027/2025, dalį dėl cemento pagrindo ir medinių laiptų konstrukcijos nugriovimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį šioje dalyje tenkinti pilnai; priteisti iš atsakovės MB Grilio Restobaras 1000 Eur už apeliacinio skundo paruošimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       2005 m. rugsėjo 20 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-939 ir 2008 m. rugsėjo 8 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-1583 nustatyta teisė asmenims prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, plotas 85 m2. Jokių kitų teisių atsakovei, kaip viešpataujančio daikto savininkei, šiais administraciniais aktais nėra suteikta, t. y. atsakovei, kaip viešpataujančio daikto savininkei, nenustatyta galimybės pasinaudoti kelio servitutu S2 kitais tikslais – pvz. turėti laiptų konstrukcijas patekimui į viešpataujančiame žemės sklype esantį pastatą ar jomis naudotis. Pirmosios instancijos teismas nustatyto kelio servituto S2 turinį aiškino žymiai plačiau, t. y. kaip suteikiantį teisę atsakovei turėti medinius laiptus ir jais patekti į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

1.2.       Byloje nustatyta ir ta faktinė aplinkybė, kad atsakovei priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra viešpataujantis daiktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas laikėsi nuomonės, kad kelio servitutas S2 suteikia teisę atsakovei patekti į jai priklausantį pastatą per šio pastato šiaurės vakarinėje sienoje faktiškai esantį įėjimą (t. y. medinius laiptus, stovinčius ieškovų žemės sklype). Nei CK, nei Žemės įstatyme, nei juolab poįstatyminiame akte nėra suteikta teisė bylą nagrinėjančiam teismui administraciniu aktu nustatyto servituto turinį išplėsti ir viešpataujančio daikto nuomininkui suteikti tokias naudojimosi teises, kurios nenumatytos administraciniame akte.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu absoliučiai nesiaiškino kelio servituto S2 turinio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.112 straipsnio 2 dalį ir tai lėmė neteisingas išvadas dėl kelio servituto S2 turinio. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo suteikti kelio servitutui S2 platesnį turinį, nei 2005 m. rugsėjo 20 d. ir 2008 m. rugsėjo 8 d. Utenos apskrities viršininko įsakymuose nustatytas turinys (t. y. teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas 85 m2 ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku).

1.4.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir CK 4.112 straipsnio 3 dalį. Kadangi kelio servituto S2 turinys aiškus, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių prielaidų jo turinį nustatinėti pagal CK 4.112 straipsnio 3 dalies kriterijus. Servituto turinį sąlygoja tik viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Jokio kito daikto (t. y. ne viešpataujančio) naudojimo poreikiai įstatymų leidėjo valia negali sąlygoti servituto turinio. Vieninteliu viešpataujančiu daiktu yra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatinėti kelio servituto S2 turinio vertindamas atsakovei priklausančio pastato naudojimo pagal paskirtį poreikius.

1.5.       Byloje pateiktas atsakovei priklausančio pastato Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos fragmentas (galimai Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos 4 lapas) leidžia teigti, kad pastatas–parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini) turi įėjimą, patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-1 iš (duomenys neskelbtini) (pagal 2000 m. balandžio 18 d. ar 2004 m. gruodžio 27 d. duomenis). Jokio kito patekimo į pastatą iš kiemo pusės nėra. Byloje pateikti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad įėjimu iš (duomenys neskelbtini) aikštės yra naudojamasi. Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad įėjimas iš (duomenys neskelbtini) aikštės neužtikrina pastato–parduotuvės, (duomenys neskelbtini) poreikių. Taigi, vertintina, kad patekimui į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) yra įėjimas iš (duomenys neskelbtini) aikštės. Byloje atsakovė neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) privalu turėti 2 įėjimus dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Vien tai, kad atsakovei priklausančiame pastate savavališkai vietoj lango yra įrengtas išėjimas į kiemo pusę nesuponuoja teismui teisės kelio servituto S2 turinį išplėsti ir pripažinti atsakovei teisę kelio servituto S2 teritorijoje turėti inžinerinį statinį – medinių laiptų konstrukciją.

1.6.       Byloje pateiktoje 2025 m. liepos 17 d. servituto nustatymo schemoje vizualiai pavaizduota kelio servituto S2 padėtis ieškovams priklausančiame žemės sklype. Ši 2025 m. liepos 17 d. servituto nustatymo schema įrodo, kad 2005 m. ir 2008 m. administraciniais aktais nustatytas kelio servitutas S2 ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tiek, kiek ribojasi tarnaujantis žemės sklypas ir viešpataujantis žemės sklypas, t. y. nustatytas ir toje vietoje kur jokių laiptų nėra, o ne kaip nurodė pirmosios instancijos teismas „prie atsakovės pastato sienos toje vietoje, kurioje vidinėje kiemo pusėje yra įrengtas įėjimas į pastatą bei laiptai prie jo“.

1.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2005, nes skiriasi minėtos kasacinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas sprendė dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti servitutinio žemės sklypo atžvilgiu nuomos sutartį. Būtent dėl šio reikalavimo kasacinės instancijos teismas ir pateikė savo išaiškinimus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė negatorinį ieškinio reikalavimą.

1.8.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes teismo sprendime buvo vertintos aplinkybės, kurios nebuvo tirtos teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad „2005 m. ir 2008 m. priimant administracinius aktus dėl tarnaujančio žemės (kelio) servituto nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo atsižvelgta į susiklosčiusią situaciją ir nusistovėjusią praktiką“, tačiau faktinės aplinkybės, susijusios su 2005 m. ir 2008 m. administracinių aktų priėmimo motyvais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuotos. Byloje nėra net minimalių duomenų kokią konkrečiai „susiklosčiusią situaciją ir nusistovėjusią praktiką“, priimdamas 2005 m. ir 2008 m. administracinius aktus, vertino viešojo administravimo subjektas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra ne tik nepagrįsta absoliučiai jokiais bylos duomenimis, bet yra ir visiškai siurprizinė. Aukščiau cituotas argumentas, kuriuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, nei vienai bylos šaliai nebuvo žinomas, taigi teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujantiems asmenims eliminavus procesinę galimybę pareikšti savo poziciją šiuo bylos klausimu. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys pažeidė teisę į teisingą teismą, rungtyniškumo principą.

1.9.       Byloje pateiktas 2025 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. 90/63202, patvirtina, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) nei kaip viešpataujančiam daiktui, nei kaip tarnaujančiam daiktui servitutas nenustatytas. Šis dokumentas akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl teisės patekti į pastatą per medinių laiptų konstrukciją, įrengtą kelio servituto S2 teritorijoje. 2005 m. lapkričio Inžinerinis–topografinis (užsakovas Utenos rajono apylinkės prokuratūra) patvirtina, kad 2005 m. lapkričio mėnesį jokios medinių laiptų konstrukcijos nebuvo. Taigi ir šio dokumento pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti kaip leidžiančio spręsti dėl teisės patekti į pastatą.

1.10.       Byloje nėra ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra cementinis pagrindas ir ant jo įrengta medinių laiptų konstrukcija, kuria šiuo metu patenkama į atsakovės pastatą per neteisėtai įrengtą įėjimą (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal byloje surinktus oficialius rašytinius įrodymus toje vietoje turi būti langas). Pateiktas Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinys patvirtina, kad ši konstrukcija užima 0,0004 ha arba 4,48 m2 ieškovams priklausančio žemės sklypo, taigi riboja ieškovų nuosavybės teisę į šią žemės sklypo dalį. Byloje nėra duomenų, kad įrengiant šią konstrukciją būtų gautas tuometinio žemės sklypo savininko (t. y. Lietuvos valstybės) sutikimas. Tokio sutikimo nėra davę ir ieškovai. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodytas įstatymas, kurio pagrindu būtų teisėtai apribota ieškovų nuosavybės teisė į 0,0004 ha arba 4,48 m2 dydžio dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nėra ir teismo sprendimo, kuriuo būtų apribota ieškovų nuosavybės teisė 4,48 m2 dydžio dalyje. Pats atsakovės vadovas pripažino ir patvirtino, kad medinių laiptų konstrukcija naudojasi neturėdamas jokio teisėto pagrindo. Byloje atsakovės atstovas vadovas L. Ž. ir advokatė aiškiai pripažino, kad šiuo kelio servitutu S2 naudojamasi ne patekimui į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o todėl, kad tiesiog taip patogiau pristatyti prekes atsakovei priklausančiame pastate veikiančiai kavinei. Todėl ilgalaikės susiklosčiusios praktikos kriterijus nėra pakankamas, teisėtas ir proporcingas nuosavybės teisės ribojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui: Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.39 straipsniui, EŽTK I protokolui.

1.11.       Žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu yra privaloma sąlyga statytojo teisėms įgyvendinti visada, išskyrus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Taigi iš esmės visada privalu arba valdyti žemės sklypą teisėtu pagrindu arba turėti žemės sklypo savininko sutikimą. Nesant šios sąlygos statytojo teisės įgyvendinimas negalimas ir laikomas neteisėtu. Taigi vien tai, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nenumatė, kad laiptų konstrukcijos įrengimui būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nedaro laiptų konstrukcijos įrengimo teisėtu, nes nebuvo nustatytas teisėtas žemės sklypo, kuriame įrengta ginčo laiptų konstrukcija, valdymo pagrindas.

1.12.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, todėl netinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo pareikšti keturi reikalavimai. Pirmas ieškinio reikalavimas buvo patenkintas iš dalies: reikalavimo dalis dėl cemento pagrindo ir medinių laiptų konstrukcijos pašalinimo atmestas, o reikalavimo dalis dėl šiukšlių ir palečių po medinių laiptų konstrukcija atsakovės buvo įvykdyta bylos nagrinėjimo metu, todėl byla šioje dalyje nutraukta. Antras ieškinio reikalavimas buvo patenkintas. Trečią ieškinio reikalavimą atsakovė įvykdė bylos nagrinėjimo metu, todėl byla šioje dalyje nutraukta. Ketvirtas ieškinio reikalavimas atmestas. Kadangi pirmas ieškinio reikalavimas buvo atmestas tik iš dalies, akivaizdu, kad byla ieškovų naudai išspręsta daugiau nei 50 procentų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį kaip nepagrįstą.

1.13.       Spręsdamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuri formuojama ta linkme, jog bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kai jos nėra detalizuotos nei sąskaitoje, nei prašyme (2024 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-199- 381/2024). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas, t. y. sąskaitas faktūras ir mokėjimo pavedimus. Iš šių dokumentų nėra įmanoma nustatyti už kokias konkrečiai paslaugas yra sumokėta, nes juose apibendrintai nurodyta „už teisines paslaugas“. Atsakovės pateiktuose prašymuose taip pat nėra duomenų už ką konkrečiai mokėta. Šios aplinkybės yra svarbios. Byloje yra pateikti rašytiniai paaiškinimai, už kurių parengimą taip pat galimai yra sumokėta. Tokių rašytinių paaiškinimų teikimo procesinis poreikis byloje nustatytas nebuvo, t. y. atsiliepdama į ieškinį, atsakovė yra pateikusi atsiliepimą. Kiek tokios išlaidos buvo būtinos ir kodėl dalis jų turi būti priteista iš ieškovų, nėra aišku.

Atsiliepime į ieškovų V. L. ir G. L. apeliacinį skundą atsakovė MB Grilio Restobaras prašo atmesti ieškovų V. L. ir G. L. apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.14.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo pastato įsigijimo, dėl tuo metu jau buvusių medinių laiptų ir cemento pagrindu atliko kokius nors veiksmus, kurie būti buvę pripažinti neteisėtais. Teikdami ieškinį, ieškovai jį grindė tuo, kad prie pastato esantys mediniai laiptai jiems trukdo, kad jie negali baigti kiemo tvarkymo darbų, negali kieme pastatyti staliuko, kėdžių, atsakovės darbuotojai rūko ant laiptų, po laiptais yra padėta daiktų, šiukšlių, senų palečių, atsakovė prekes pristato transporto priemonėmis. Tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė dėl to atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Kaip tik yra atvirkščiai, byloje nėra nustatyta, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, pažeidė ieškovų teises.

1.15.       Teismas teisingai nustatė, kad ginčo laiptai nebuvo įrengti atsakovės, be to, jie buvo įrengti labai senai, anksčiau nei 1980 metais, ir kadangi nėra nustatyta, kad jų įrengimo metu tokie statybos darbai neteisėti ar pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, ieškovams neįrodinėjant tokių statybos darbų neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovė nepažeidė ieškovų teisių.

1.16.       Teismas visiškai pagristai sprendime nurodė, kad šis servitutas buvo nustatytas pagal esančią tuo metu ir iki tol buvusią situaciją, t. y., kad ginčo laiptai jau buvo tuo metu įrengti prie atsakovei dabar priklausančio pastato, kadangi pastate buvo kitas atsarginis išėjimas, kuris tarnavo priešgaisrinės apsaugos tikslais ir prekių pristatymui, kadangi šiame pastate daug metų buvo įvairios paskirties parduotuvių, sandėlių ir pan. Taigi, tiek atsakovė, tiek prieš ją buvę šio pastato savininkai bei naudotojai turėjo patekti iki pastato atsarginio įėjimo, bei, kadangi šios įėjimo durys yra aukščiau, patekti į pastatą buvo reikalingi laiptai, kurių užimtai teritorijai taip pat buvo nustatytas servitutas S2.

1.17.       Jeigu teismas būtų nusprendęs nugriauti laiptus ir cementinį pagrindą, tokiu atveju būtų pažeistos atsakovės teisės patekti į jai priklausantį pastatą bei iš esmės ginčijamas pats servitutas S2. Atsižvelgiant į tai, ieškovų argumentai, jog atsakovė (jos darbuotojai vaikščiodami, prekių tiekėjai važiuodami automobiliais) be pagrindo naudojasi ieškovų žemės sklypu, taip pažeidžia jų nuosavybės teisę bei teisę į privatumą, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi šie ieškovų teisių suvaržymai ir dėl jų patiriami nepatogumai nulemti to, kad ieškovų įsigytas turtas apsunkintas servituto, pažymėto S2, turėtojo teisėmis, o ne neteisėtais atsakovės (jos darbuotojų, kitų asmenų) veiksmais.

1.18.       Pirmu ieškinio reikalavimu ieškovai teismo prašė įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti medinius laiptus ir cemento pagrindą, esančius ieškovams priklausančiame 0,0397 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), bei pašalinti po šiais laiptais esančias šiukšles ir senas paletes ir sutvarkyti teritoriją. Tačiau ieškovų reikštas ieškinio reikalavimas dėl šiukšlių bei senų palečių pašalinimo buvo daugiau išvestinis (sudėtinis) reikalavimas dėl laiptų ir cemento pagrindo nugriovimo bei statybvietės sutvarkymo. Ir nors teismas sprendime nurodė, kad po laiptais buvusių daiktų bylos nagrinėjimo metu neliko, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad dalis pirmo ieškinio reikalavimo buvo patenkinta.

1.19.       Teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog visos atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai yra pagrįstos bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių. Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė iš viso 1750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Byloje atsakovės atstovė - advokatė teikė rašytinius paaiškinimus, kurie pagal turinį ir apimtį prilyginami atsiliepimui į ieškinį, kadangi patys atsakovai, iki kol neturėjo profesionalaus teisininko, teikė neišsamų ir bylos aplinkybių neatskleidžiantį atsiliepimą į ieškinį. Be to, advokatė turėjo susipažinti su bylos medžiaga, dalyvavo teismo posėdžiuose. Taigi tokio dydžio išlaidos, pagal teiktų procesinių dokumentų skaičių bei apimtį, teismo posėdžių trukmę, bylos sudėtingumą, net jų detaliai nedetalizavus, yra ženkliai mažesnės, nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Teismui visiškai pagrįstai nustačius, kad ieškovų ieškinys buvo patenkintas 50 proc., teisingai ir pagrįstai buvo paskirstytos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai ieškinį pareiškė prašydami įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) nugriauti medinius laiptus ir cemento pagrindą, esančius ieškovams priklausančiame 0,0397 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), bei pašalinti po šiais laiptais esančias šiukšles ir senas paletes ir sutvarkyti teritoriją; 2) išmontuoti nuo atsakovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos lauko oro kondicionierių, įrengtą virš ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) išmontuoti nuo ieškovams priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos atsakovės įsirengtą lauko apšvietimo žibintą; 4) nutraukti gaminamo maisto ir svilėsio kvapų iš atsakovės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patekimą į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą; 5) už teismo sprendimo nevykdymą atsakovei skirti 50 Eur arba teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, pusę jos išieškant ieškovų naudai; 6) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismui iš dalies patenkinus ieškinį, apeliacinį skundą pateikė ieškovai, ir jie apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025 m. spalio 27 d. Utenos apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2147-1027/2025, dalį cemento pagrindo ir medinių laiptų konstrukcijos nugriovimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl likusios teismo sprendimo dalies apeliacinis skundas nepateiktas.

Taigi, apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių dėl nuosavybės teisių gynimo – įpareigojimo nugriauti medinius laiptus ir cemento pagrindą, esančius ieškovams priklausančiame 0,0397 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Zarasų rajono savivaldybė. Žemės sklypui, be kita ko, nuo 2006 m. sausio 31 d. įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas – teisės važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis). Sklypo savininkai turi teisę prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų 6,00 pločio keliu, plane pažymėtu indeksu „S2“. Nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2064 m. sausio 13 d. sudaryta sutartis su atsakove MB Grilio restobaras (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 11-13). Adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatui servitutas neįregistruotas (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 14-15).

Žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2022 m. vasario 28 d. priklauso ieškovams G. L. ir V. L., žemės sklypui, be kita ko, nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), leisti kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų keliu plane pažymėtu indeksu „S-2“ (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 22-25).

Fotonuotraukose matyti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš vidinio kiemo pusės esantys betoninis pagrindas ir mediniai laiptai iki durų, esančių pastato I aukšte (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 28-29).

Atsakovė ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje turi medinius laiptus su cemento pagrindu, tuo būdu naudojasi 4,48 kv. m ieškovams priklausančio žemės sklypo (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 6).

Iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacijos byloje esančių duomenų matyti, kad pastato pirmame aukšte, ties kraštine, kurios ilgis 10,74 m, t. y. kraštine, prie kurios iš išorės yra mediniai laiptai, durys nesuprojektuotos (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 41).

2005 m. rugsėjo 20 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Dėl žemės sklypų įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre Utenos apskrities viršininko administracijos vardu Zarasų mieste buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jam, be kita ko, nustatytas servitutas – sklypo savininkas turi teisę prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų keliu plane pažymėtu indeksu „S2“ (DOK - 29043).

2008 m. rugsėjo 8 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Dėl žemės sklypų įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre Utenos apskrities viršininko administracijos vardu Zarasų mieste buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jam, be kita ko, nustatytas servitutas leisti kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų keliu plane pažymėtu indeksu „S-2“ (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 150-153).

Dėl betoninio pagrindo ir laiptų pašalinimo

Tarp šalių kilo ginčas, ar į atsakovės pastatą vedantys mediniai laiptai su betoniniu pagrindu, esantys ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, kuriam nustatytas žemės servitutas, pažeidžia ieškovų teises.

Ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį. Žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktą).

Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems šios nutarties 35 punkte nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36, 38 punktai).

Atsakovė betoninio pagrindo ir laiptų įrengimo teisėtumą grindžia Utenos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14-939 (2025 m. rugsėjo 4 d. Nr. DOK-29043) ir 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 14-1583 (2025 m. liepos 16 d. Nr. DOK-23932), kuriais žemės sklypui (duomenys neskelbtini) yra nustatytas tarnaujantis, o žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytas viešpataujantis žemės servitutas S2 – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas turi teisę prieiti ir privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo 6 m pločio ir 85 kv. m ploto keliu, plane pažymėtu indeksu S2, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas turi leisti tai daryti. Pirmosios instancijos teismas tokiai atsakovės pozicijai pritarė ir sprendė, kad nustatytas servitutas reiškia, jog atsakovė elgiasi teisėtai.

Apeliantai, reikšdami apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog servitutas suteikia teisę atsakovei ieškovų žemės sklype turėti laiptus ant betoninio pagrindo, nes nustatytas servitutas yra skirtas prieiti ir privažiuoti prie žemės sklypo, o ne prie pastato.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.) 2 straipsnio 13 p. nurodė, kad žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.112 straipsnyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (1 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (2 dalis). Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (3 dalis).

Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023 19 punktas.). Akivaizdu, kad betoninis pagrindas ir laiptai yra skirti naudotis ne viešpataujančiu žemės sklypu, o atsakovei priklausančiu pastatu. Todėl, kaip nustato CK 4.112 straipsnio 2 dalis, spręsti dėl platesnio servituto turinio nėra pagrindo, priešingai, turi būti vertinama, kad servitutas yra mažiausias.

Nustačius servitutą, bet nenurodžius konkrečių teisių ar jas nurodžius neaiškiai, gali kilti jo turinio aiškinimo sunkumų. Ši spraga gali būti užpildoma keliais būdais: pirma, servituto turinys, t. y. konkrečios naudojimosi teisės, gali būti nustatomas pagal servitutų turinį reglamentuojančius teisės aktus, papildomos teisės gali būti nustatomos servitutą nustatančiame akte (CK 4.118–4.120 straipsniai, 4.124 straipsnio 1, 2 dalys); antra, jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis); trečia, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-403/2018 41 punktas). Kasacinis teismas nurodęs ir tai, kad apskritai negalimos situacijos, kad, teisėtai priimtu administraciniu aktu nustačius kelio servitutą, būtų neaiškus jo turinys (servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi svetimu žemės sklypu susisiekimo tikslais teisės). Tais atvejais, kai administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinys nėra nurodytas pačiame administraciniame akte, jis nustatomas pagal su tokiu administraciniu aktu tiesiogiai susijusius teritorijų planavimo dokumentus, kurie privalo būti parengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023 49 punktas). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad administraciniuose aktuose, kuriais nustatytas servitutas (tiek tarnaujančiojo, tiek viešpataujančiojo žemės sklypų), jo turinys nurodytas aiškiai ir nedviprasmiškai: 1) žemės sklypui (duomenys neskelbtini), be kita ko, nustatytas servitutas – sklypo savininkas turi teisę prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų keliu plane pažymėtu indeksu „S2“; 2) (duomenys neskelbtini), ir jam, be kita ko, nustatytas servitutas leisti kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų keliu plane pažymėtu indeksu „S-2“. Todėl nėra poreikio užpildyti jo turinio spragų, o kaip jau minėta, jo turinys turi būti aiškinamas kaip mažiausias.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pakeisti servituto turinį, todėl tokios galimybės teismas ir neturi pagrindo spręsti.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytas žemės servitutas yra skirtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui prieiti ir privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų keliu plane pažymėtu indeksu „S2“, o ne prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Betoninis pagrindas ir laiptai yra skirti naudotis ne žemės sklypu, o pastatu, todėl atsakovų veiksmų teisėtumas naudojantis ant ieškovų žemės sklypo pastatu betoniniu pagrindu ir laiptais negali būti kildinamas iš minėtais administraciniais aktais nustatytų servitutų.

Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36, 38 punktai).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas Utenos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 14-939, o VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruotas 2006 m. sausio 31 d. Jis nepertraukiamai nuosavybės teise priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Zarasų rajono savivaldybė, o nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2064 m. sausio 13 d. sudaryta sutartis su atsakove MB Grilio Restobaras (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 11-13). Adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatas–parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis MB Grilio Restobaras.

Be to, matyti, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra suformuotas 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 14-1583. Ant žemės sklypo yra statinys, įregistruotas kaip prokuratūra, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise nuo 2022 m. vasario 28 d. priklauso ieškovams G. L. ir V. L.. Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad pastato savininkas nuo 1995 m. rugpjūčio 11 d. iki 1998 m. balandžio 30 d. buvo Lietuvos akcinis inovacinis bankas, o nuo 1998 m. balandžio 30 d. pastatas priklausė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 43).

Kaip iš liudytojų N. P.-J. ir P. I. paaiškinimų teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo laiptai į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo jau tuo metu, kai buvo suformuotas žemės sklypas, kuris buvo valstybinis, o pastatas priklausė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Taigi, ginčo betoninis pagrindas ir laiptai ant jo buvo pastatyti dar iki suformuojant žemės sklypus, o žemės sklypus suformavus, abu žemės sklypai iki 2022 m., kai vieną iš jų įsigijo ieškovai, o kitas buvo išnuomotas atsakovei, priklausė Lietuvos Respublikai. Esant tokiai situacijai, kai abu žemės sklypai priklausė tam pačiam savininkui, akivaizdu, kad jis sutiko su tokia situacija, kai ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatytas betoninis pagrindas su laiptais, skirtais patekti į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nelaikė tokios situacijos savo teisių pažeidimu ir tai truko mažiausiai 14 metų (nuo 2008 m. iki 2022 m.).

CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Savininko valia apriboti savo nuosavybės teisę gali būti išreiškiama duodant sutikimą, leidimą, sudarant susitarimą ar kitokį sandorį. Nors kasacinio teismo praktikoje ir nurodoma, kad atsižvelgiant į minėtą CK 4.39 straipsnio 2 dalies nuostatą, darytina išvada, kad savininko valia apriboti savo nuosavybės teisę turi būti aiškiai išreikšta tam, kad nekiltų abejonių dėl tokio nuosavybės teisės apribojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024), nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tas pats savininkas sukūrė tokią situaciją, kai vieno savo žemės sklypo nuosavybės teisių apribojimo sąskaita išplėtė kito sklypo naudingąsias savybes. Todėl spręstina, kad buvusio savininko valia yra aiškiai išreikšta ir jos nereikalinga patvirtinti atskiru sandoriu.

Todėl negalima laikyti ieškovų nuosavybės teisių pažeidimu, kai 2022 m. ieškovai, matydami realią situaciją, kad jų įsigyjamame žemės sklype yra pastatytas betoninis pagrindas su laiptais, skirtais patekti į ant gretimo žemės sklypo esantį pastatą, tokį žemės sklypą įsigijo. Tuo tarpu būtent atsakovė, pradėjusi vykdyti komercinę veiklą pastate (duomenys neskelbtini), neatliko kokių nors neteisėtų statybos veiksmų.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į ieškovų nurodomą nuosavybės teisių pažeidimo apimtį, yra neproporcinga priemonė atsakovės nuosavybės teisėms apginti. Šiuo atveju ieškovų reikalaujama teisių gynimo priemonė neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Pirmosios instancijos teismas, ieškinio dalį dėl kondicionieriaus išmontavimo patenkinęs, nutraukęs ieškinio dalį dėl reikalavimo išmontuoti lauko apšvietimo žibintą nuo pastato (duomenys neskelbtini), sienos bei reikalavimo pašalinti po mediniais laiptais, esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias šiukšles ir senas paletes, o ieškinio dalį dėl betoninio pagrindo ir laiptų pašalinimo bei kvapų panaikinimo atmetęs, sprendė, kad byla ieškovų naudai išspręsta 50 procentų.

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, nes ieškinys patenkintas didesne nei 50 proc. dalimi.

EŽTT praktikoje nurodoma, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiškai panaudojama ir veiksminga, jei bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kokiu mastu pareiškėjos ieškinys patenkintas „kiekybiškai“, ir neatsižvelgiant į tai, kad jos ieškinio pagrindai pripažinti „kokybiniu“ požiūriu (plg. Čolić prieš Kroatiją, Nr. 49083/18, § 58, 2021 m. lapkričio 18 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nors „kiekybiškai“ vienas ieškinio reikalavimas patenkintas, o dėl dviejų reikalavimų byla nutraukta jos eigoje atsakovei patenkinus reikalavimus, tuo tarpu tik du ieškinio reikalavimai atmesti, sprendžia, kad pagrindinis „kokybinis“ bylos reikalavimas buvo betoninio pagrindo ir laiptų pašalinimas, o toks reikalavimas, kaip šiukšlių ir senų palečių, esančių po laiptais pašalinimas, yra akivaizdžiai susijęs su laiptų pašalinimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija yra teisinga.

Be to, ieškovai nurodo, kad atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra detalizuotas, todėl nėra galimybės nustatyti už kokias konkrečiai paslaugas yra sumokėta, o pirmosios instancijos teismas, priteisęs atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (2024 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-381/2024).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra detalizuotas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pažeidimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė iš viso 1750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (650 Eur už advokato paslaugas, 400 Eur už advokato paslaugas (2023 m. liepos 31 d. Nr. DOK-25374), 350 Eur už advokato teisines paslaugas (2025 m. rugsėjo 1 d. Nr. DOK-28564), 350 Eur už advokato teisines paslaugas (2025 m. spalio 6 d. Nr. DOK-32702)). Taigi, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų detalizacija aktuali siekiant nustatyti, ar maksimalūs dydžiai nebuvo viršyti. Todėl spręstina, kad nors atsakovė ir nesilaikė kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, pateikimo, toks pažeidimas nėra pagrindas atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1200 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (DOK-41458). Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme mažajai bendrijai Grilio Restobaras (juridinio asmens kodas 305098492).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Edvardas Paliokas

Tomas Romeika

        Jurgita Sujetienė