Baudžiamoji byla Nr. 1-450-791/2019

                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15549-2018-8

                                Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.3.1

                 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 10 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažino su baudžiamąja byla, kurioje N. A. ir    V. A. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte, 163 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gauta baudžiamoji byla, kurioje N. A. ir V. A. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies              1 punkte, 5 punkte, 163 straipsnyje, padarymu.

N. A. kaltinamas tuo, kad

Laikotarpyje nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn., namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus, dėl to, kad gavo blogą pažymį, kad padarė tai, kas nepatinka, kai nepaklauso, iš nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. tyčiojosi, įžeidinėjo, vadindamas „žiurkėmis, padlomis, šliundromis, stervomis, kekšėmis, šavalkomis, paleistuvėmis“, sakydamas: „nekenčiu“, „tik užmušt“, „dar čia pažliumsi“, liepdavo klūpėti, grasino atiduoti jas į vaikų namus, nepagarbiai, menkinančiai atsiliepdavo apie nukentėjusiųjų mirusią motiną, sakydamas, kad „jos panašios į ją“, „nueis šunkeliais kaip jų motina“, „jų ateitis aiški“, atimdavo iš nukentėjusiųjų motinos nuotraukas, neišleisdavo į bendruomenės centrą, naudojo fizinį smurtą - mušė rankomis ir diržu į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiosioms A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą;

- Taip pat 2018 m. kovo mėn. 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. 11 d., vakare, laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilusio konflikto metu, prirėmė prie sienos nukentėjusiąją A. B. ir rankomis sugriebęs jai už kaklo smaugė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. B. sukėlė fizinį skausmą;

- Taip pat 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje,  tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui namuose, (duomenys neskelbtini), E. B. susiginčijus su sese        A. B., sudavė E. B. du kartus diržu per kojas, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje;

dėl tokių sistemingų, ilgalaikių fizinio ir psichologinio smurto veiksmų N. A. padarė dviem nukentėjusiosioms - mažametei A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl konstatuotų kitų emocijų sutrikimų vaikystėje, o nukentėjusiajai mažametei E. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nepatikslinto kaip atsirandančio postnaliniu periodu, taip pat fizinio smurto veiksmais mažametėms E. B. ir A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sistemingai baugino vaikus E. B. ir A. B., naudodamas psichinę prievartą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., 138 str. 2 d. 1 p., 5 p., 145 str. 2 d.

V. A. kaltinama tuo, kad

būdama nepilnamečių E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), globėja, turėdama teisę ginti vaikų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.272 straipsnis) ir pareigą užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis jų sveikata, auklėti vaikus, rengti juos savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnis), piktnaudžiavo šiomis teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, naudojo jų atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, o būtent:

- 2012-2013 m., žiemos laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui, namuose, (duomenys neskelbtini), V. A., supykusi dėl neva sugadinto telefono, kratė E. B. ir A. B., po ko abi basas išvijo į lauką, o sugrįžus joms iš lauko, mušė ranka ir diržu į įvairias kūno vietas, sukeldama nukentėjusiosioms mažametėms A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą, taip pat liepė klūpėti ir pagrasino, sakydama: „kad jei kam pasiskųs, gaus dar“;

- Taip pat, laikotarpyje nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn. , namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus, dėl to, kad gavo blogą pažymį, kad padarė tai, kas nepatinka, kai nepaklauso, iš nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. tyčiojosi, įžeidinėjo, vadindama „žiurkėmis, padlomis, šliundromis, stervomis, kekšėmis, šavalkomis, paleistuvėmis“, sakydama: „nekenčiu“, „tik užmušt“, „dar čia pažliumsi“, liepdavo klūpėti, grasino atiduoti jas į vaikų namus, nepagarbiai, menkinančiai atsiliepdavo apie nukentėjusiųjų mirusią motiną, sakydama, kad „jos panašios į ją, nueis šunkeliais kaip jų motina“, „jų ateitis aiški“, atimdavo iš nukentėjusiųjų motinos nuotraukas, neišleisdavo į bendruomenės centrą, priekaištaudavo, kad E. B. išduoda ją su jos vyru, nukentėjusiosioms girdint, sakydama vyrui, kad „su šavalka eini tūsytis“, naudojo fizinį smurtą - mušė rankomis ir diržu į įvairias kūno vietas, sukeldama nukentėjusiosioms A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą;

- Taip pat 2018 m. kovo mėn. 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. 11 d., vakare, laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui, namuose, (duomenys neskelbtini), V. A., supykusi ant globotinių A. B. ir E. B., vartodama jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius "žiurke, padla, šliundra, sterva, šavalka, kekše", grasino laidu mušti, taip pat išsakė nepagarbius žodžius apie A. B. ir E. B. mirusią motiną, priekaištavo E. B., kad ji išduoda ją su jos vyru, A. B., bandant iškviesti policijos pareigūnus, atėmė iš nukentėjusiosios A. B. mobiliojo ryšio telefoną, apdraskydama A. B. rankų plaštakas, o E. B. įkando į dešinės rankos alkūnę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai mažametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų abiejose plaštakose, o nukentėjusiajai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų dešiniame dilbyje.

dėl tokių sistemingų, ilgalaikių fizinio ir psichologinio smurto veiksmų V. A. padarė dviem nukentėjusiosioms - mažametei A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl konstatuotų kitų emocijų sutrikimų vaikystėje, o nukentėjusiajai mažametei E. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nepatikslinto kaip atsirandančio postnaliniu periodu, taip pat fizinio smurto veiksmais E. B. ir A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus E. B. ir A. B., t. y. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., 138 str. 2 d. 1 p., 5 p., 163 str.

Susipažinus su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, daroma išvadą, kad byla turi būti  perduodama prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų bei yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme.

Kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus kaltinamojo akto turinio reikalavimus, nes šiuo aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo teisme  metu. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Tokiu būdu bus užtikrinta asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje  patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos.

Kaltinamieji N. A. ir V. A. kaltinami kiekvienas iš jų padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje. Tačiau aprašant šias nusikalstamas veikas, jos atskirai neišskirtos, o tik visą kaltinimą aprašius, konstatuota, kad N. A. ir V. A. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., 138 str. 2 d. 1 p., 5 p., 145 str. 2 d. Taigi visiškai neaišku, kurie kaltinamųjų N. A. ir V. A. veiksmai ir kiti objektyvūs požymiai sudaro BK 140 straipsnio 3 dalies,   138 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 145 straipsnio 2 dalies sudėtį. Esminis kaltinamojo akto trūkumas, kurio teismas ištaisyti negali, yra susijęs su nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir būtinais nusikalstamų veikų sudėties elementais. Laikytina, kad pareikšti kaltinimai N. A. ir V. A. yra neaiškūs, taip pat neaiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos, nes pagal BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamas asmuo šiuo atveju nežino, kuo jis yra kaltinamas, tuo pačiu jis negali tinkamai pasiruošti gynybai, o tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti teisme. Tai sąlygoja, kad egzistuoja BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas, trukdantis objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą teisme. Tai laikytina kaltinamojo akto esminiu trūkumu, prieštaraujančiu BPK 219 straipsnio reikalavimams, suvaržančiu įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises - BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teikti įrodymus dėl jo, duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamiesiems yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas. Vadovaujantis  BPK 234 straipsnio 2 dalimi,  byla perduodama prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Aukščiau aptartiems trūkumams pašalinti nustatytinas terminas.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

perduoti bylą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                 Vilma Dapkevičienė