Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-11447-932/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10949-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 41.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei V. M., išnagrinėjusi A. Š. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 403 440,90 Lt mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo) nuostatas. Operatyvinio patikrinimo vykdymui buvo pateikti dokumentai už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-06-09, pagal kuriuos nustatyta, jog dokumentinis kasos likutis 2013-06-01 buvo 3359,92 Lt, per nurodytą laikotarpį užpajamuota 157540,57 Lt, iš kasos išmokėta 160490,00 Lt, dokumentinis pinigų likutis kasoje 2014-06-09 buvo 410,49 Lt. Iš pateiktų Citadele bankas, AB, Danske Bank A/S, AB SEB banko, sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-05-31 nustatyta, kad tikrinamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje pinigų likutis atsiskaitomosiose sąskaitose buvo 7,00 Lt, per analizuojamą laikotarpį į Bendrovės sąskaitas įplaukė 136550,05 Lt (klientų mokėjimai už suteiktas paslaugas), iš kurių Bendrovė dengė banko paskolą su palūkanomis bei delspinigiais - 97099,03 Lt, pervedė antstoliui - 39451,02 Lt. Išanalizavus pateiktus bankų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus per laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-05-31 nustatyta, kad Bendrovės pajamos sudarė 91500,55 Lt, iš kurių Bendrovė mokėjo banko paskolą su palūkanomis bei delspinigiais - 68553,45 Lt, pervedė antstoliui - 22947,10 Lt. Pagal pateiktą kasos knygą nustatyta, kad kasos likutis 2014-10-01 buvo 3025,09 Lt, per laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-06-09 užpajamuota 111037,54 Lt, iš kasos Bendrovė išmokėjo 113652,14 Lt (atskaitingam asmeniui išmokėjo 45400,00 Lt, darbo užmokesčiui - 68252,14 Lt). Tokiu būdu buvo pažeistos kreditoriaus teisės ir šiais veiksmais A. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. nurodė, jog tyčiniais veiksmais nepadarė jokių pažeidimų. VMI prašymu yra areštuotos visos įmonės sąskaitos, kasa, visi pinigai patenka antstoliams, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo atlikti jokių pažeidimų. Didžiausias jo pažeidimas yra tas, kad moka darbuotojams atlyginimą. ATPK 506 straipsnis kalba apie tuos atvejus, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai veikianti, jai nėra iškelta nei bankroto, nei restruktūrizavimo byla. Pažymėjo, kad VMI nėra pirmos eilės kreditorius, pagal eiliškumą yra trečioje vietoje. Institucija viso labo naudojasi valdine pozicija ir siekia pagerinti darbo rezultatus, siekdama kažką nubausti. Be to, VMI neturi teisės pateikti tokio pobūdžio pareiškimą teismui. Šios teisės jai nesuteikia Mokesčių administravimo įstatymas. Šiuo atveju tinkamas pareiškėjas turėtų būti vietos mokesčių administratorius, o ne VMI. Nurodė, kad VMI pareiškime nurodytas mokestinės nepriemokos dydis susidarė per 5 metus, o tai reiškia, kad siekiama nubausti atgaline tvarka, tokiu būdu grubiai pažeidžiant Konstitucijos nuostatas. Be to, pažymėjo, kad VMI pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme dokumentams keliamų reikalavimų (nėra reikiamų rekvizitų). Mokestinė nepriemoka susidarė ne dėl jo kaltės. Pirmiausia, valstybė perėmė ES lėšų kontrolę iš privačių audito įmonių ir taip staiga buvo prarasta 550 000 Lt. Netekus šių pinigų, susidarė skola, kuri nelikviduota. Antra, kilo krizė. Prašymo atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą neteikė. Bandys tartis artimiausiu metu (b. l. 73-74).
Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė V. M. pareiškimą palaikė, prašė A. Š. pripažinti kaltu pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 000 Lt dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-2); Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 461-197, iš kurios matyti, kad 2014-06-09 pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas. Jo metu bendrovei pateikus banko dokumentus už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-06-09, nustatyta, kad buvo atsiskaitoma su darbuotojais, taip pat mokamas avansas A. Š.. Pagal pateiktus dokumentus bendrovėje nurodytu laikotarpiu užpajamuota - 157540,57 Lt, iš kasos išmokėta - 160490,00 Lt, dokumentinis pinigų likutis kasoje 2013-06-01 buvo 3359,92 Lt, o 2014-06-09 - 410,49 Lt. Pateiktais Citadele banko, AB, Danske Bank A/S, AB SEB banko, sąskaitų išrašais už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-05-31 nustatyta, kad tikrinamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje pinigų likutis atsiskaitomosiose sąskaitose buvo 7,00 Lt, per analizuojamą laikotarpį į bendrovės sąskaitas įplaukė 136550,05 Lt (klientų mokėjimai už suteiktas paslaugas), iš kurių Bendrovė dengė banko paskolą su palūkanomis bei delspinigiais - 97099,03 Lt, pervedė antstoliui - 39451,02 Lt. Nurodytu laikotarpiu bendrovės pajamos sudarė 91500,55 Lt, iš kurių bendrovė mokėjo banko paskolą su palūkanomis bei delspinigiais - 68553,45 Lt, pervedė antstoliui - 22947,10 Lt. Pagal pateiktą kasos knygą nustatyta, kad kasos likutis 2014-10-01 buvo 3025,09 Lt, per laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-06-09 užpajamuota 111037,54 Lt, iš kasos išmokėta 113652,14 Lt (atskaitingam asmeniui išmokėjo 45400,00 Lt, darbo užmokesčiui - 68252,14 Lt). Pagal pateiktą debitorių - kreditorių sąrašą bendrovės gautinos skolos 2014-06-09 sudarė 219972,95 Lt, didžiausios iš jų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 20000,00 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 17560,00 Lt, BAB „(duomenys neskelbtini)“ - 12100,00 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 10971,73 Lt. Skolos kreditoriams tai pačiai datai sudarė 81939,64 Lt, didžiausios iš jų: (duomenys neskelbtini) - 14442,09 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 13249,84 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 8049,48 Lt. Bendrovė atskaitingam asmeniui pinigus išmoka iš kasos, 2014-06-09 skola atskaitingam asmeniui sudarė 29275,08 Lt. Bendrovei pagal 2007-05-08 kreditavimo sutartį Nr. KS/435 Citadele bankas (Parex bankas) suteikė paskolą 1003337,00 Lt, paskolos likutis 2014-06-09 - 393746,32 Lt (b. l. 12-13). Aukščiau nurodyti pervedimai atskaitingam asmeniui bei išmokėjimai darbo užmokesčiui yra užfiksuoti pateiktuose sąskaitų išrašuose (b. l. 26-57).
ATPK 506 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per veiklos laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-06-09 užpajamuota 111037,54 Lt, iš kurių visi pinigai iš kasos buvo panaudoti atskaitingam asmeniui (45 400 Lt.) bei darbo užmokesčiui (68 252,14 Lt). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymais patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu, darbuotojais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Mokestinės nepriemokos išieškojimui buvo priimti VMI prie FM viršininko sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto: 2013-03-06 sprendimas dėl 23042,56 Lt, 2013-05-08 sprendimas dėl 8053,14 Lt, 2013-09-06 sprendimas dėl 49198,95 Lt ir 2014-04-07 sprendimas dėl 56869,11 Lt, kuriuos vykdydamas antstolis D. S. 2014-07-02 išieškojo ir pervedė į biudžeto surenkamąją sąskaitą 67 775,70 Lt.
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Š. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsakė nepagrįstus teiginius neva visos bendrovės sąskaitos yra areštuotos. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės yra nepagrįstos, byloje nėra jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų. Priešingai, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kiek minėtu laikotarpiu pinigų įplaukė į bendrovės sąskaitą ir kiek buvo išmokėta darbuotojų atlyginimams bei pačiam atskaitingam asmeniui A. Š.. Taip pat nesutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija neva, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio nuostatas, VMI neturėjo teisės kreiptis į teismą su tokio pobūdžio pareiškimu. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnis apibrėžia bendras centrinio mokesčių administratoriaus funkcijas. Tuo tarpu VMI nuostatose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, yra detaliai išdėstyti VMI, kaip centrinio mokesčių administratoriaus, uždaviniai, funkcijos bei teisės. Vienas iš minėtuose nuostatose įtvirtintų uždavinių yra kontroliuoti mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimą bei kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn (7 straipsnio 7.6 punktas), kas neabejotinai reiškia, jog VMI, disponuodama informacija apie nevykdomą mokestinę nepriemoką bei žinodama esant aplinkybes dėl to, kad
nesilaikoma atsiskaitymų eiliškumo, turėjo pilną teisę pateikti teismui atitinkamą pareiškimą dėl administracinės teisenos pradėjimo. Plačiau neanalizuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens posėdyje išsakyti teiginiai neva VMI pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme dokumentams įtvirtintų rekvizitų. Pastarasis neįvardino nei kokie dokumentai, jo manymu, yra netinkami, nei kaip tai paneigia jo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo.
Teismas, spręsdamas A. Š. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinama A. Š. asmenybė (nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarasis anksčiau buvo baustas už analogiškus ar kitos rūšies pažeidimus, yra dirbantis, vedęs). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. Š. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam penkių tūkstančių (5 000) litų (atitinkamai 1 448 eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6400. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė
Nuorašas tikras