Administracinė byla Nr. A-5311-415/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04574-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., I. R., O. L., I. B., dėl įpareigojimo įvykdyti administracines procedūras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (toliau – ir Ministerija, atsakovas) priimti individualų administracinį sprendimą įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams (toliau – ir ŽPVP) projektą, įstatymo numatyta tvarka jo valdomam nedalomam daiktui žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tiksli 4350/8710 dalis yra 4,35 ha, atlikti individualų turto vertinimą ir bendros nuosavybės teise pareiškėjams priklausančią dalį 4,35 ha paimti visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant; 2) įpareigoti atsakovą, vykdant ŽPVP projektą, priimti individualų administracinį sprendimą, specialiajame plane projektuojamus naujus kelius jiems reikalingą numatytą plotą įtraukti į visuomenės poreikiams reikalingą paimti žemę, vykdant ŽPVP.
2. Teigė, jog pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 21 d. pateikė Ministerijai skundą Nr. 18-09-20_039, kurio prašė jo valdomam nekilnojamam turtui – žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tiksli 4350/8710 dalis yra 4,35 ha, atlikti individualų turto vertinimą ir visą pareiškėjui priklausančią dalį 4,35 ha paimti visuomenės poreikiams. Atsakovas 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2-13793 atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad žemės gali būti paimama tik tiek, kiek yra būtina.
3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas vilkina priimti prašomą individualų administracinį aktą, neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nuostatas, pažeidžia objektyvumo, nešališkumo ir teisingumo principus. Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad sklypo kadastro procedūros nėra baigtos, dėl ko nepagrįstai nevykdė viešajam administraciniam subjektui priskirtos funkcijos bei pažeidė pareiškėjo teises bei interesus.
4. Nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti dalyvaujant atsakovo atstovams 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2018 m. spalio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) patikrino kadastrinių matavimų bylą ir 2018 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr.23SK-2164-(14.23.110.), o 2018 m. spalio 18 d. sklypo ribos buvo registruotos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Kadangi atsakovo atsakymas gautas 2018 m. spalio 20 d., vadinasi atsakovui nebuvo pagrindo vilkinti ir atsisakyti priimti sprendimą. Teigė, jog imdamasis aktyvių veiksmų, pateikė atsakovui 2018 m. lapkričio 11 d. skundą Nr. 18-11-11 043-5, prašydamas pradėti administracinę procedūrą, tačiau 2018 m. lapkričio 22 d. gavo atsakymą Nr. 2-14725, kuriame nurodomos formalios atsisakymo tenkinti prašymą priežastys.
5. Pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai nepriima administracinio akto, taip pažeisdamas Paėmimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad žemės paėmimo projekto rengėjas, rengdamas žemės paėmimo projektą, projekto sprendinių brėžinyje be kadastrinių matavimų, žymint projektuojamo sklypo ribas, turi būti atliekamas naujų kelių projektavimas. Kaip matyti iš Specialiojo plano sprendinio, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatytas „Rail Baltica“ geležinkelį aptarnaujantis naujas kelias, kuris UAB „Kelprojektas“ projekte nėra pažymėtas, ir tokiu būdu UAB „Kelprojektas“ neišpildo ir pažeidžia Žemės paėmimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte keliamus reikalavimus.
6. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti pareiškėjui praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o teismui nusprendus skundą nagrinėti – skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Ministerijai ir kitoms institucijoms nuolat teikė skundus, susijusius su vykdoma ŽPVP procedūra, šie skundai buvo nagrinėjami ir į juos buvo laiku pateikiami atsakymai. Susirašinėjimas su pareiškėju vyko elektroniniu paštu. Paskutinis atsakymas išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu 2018 m. lapkričio 22 d., todėl terminas skundui paduoti suėjo 2018 m. gruodžio 27 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui pateikė 2018 m. gruodžio 28 d. ir neprašė atnaujinti praleisto termino. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su pirminiu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2018 m. gruodžio 28 d., vėliau skundą tikslino 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. vasario 12 d., todėl laikytina, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas apskųsti Ministerijos atsakymus.
8. Pažymėjo, kad pareiškėjo patikslintame skunde keliami reikalavimai iš esmės sutampa su pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 20 d. skundais Nr. 18-09-20_039 ir Nr. 18-09-20_40, į kuriuos buvo atsakyta ministerijos 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2-13793 (toliau – ir pirmasis atsakymas), ir su skundais Nr.18-11-05_43-1 ir Nr. 18-11-06_043-3 į kuriuos atsakyta 2018 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 2-14725 (toliau – ir antrasis atsakymas).
9. Atsakovas vertino, jog pareiškėjas klaidingai aiškino Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi privačios žemės visuomenės poreikiams paimama tik tiek, kiek konkrečiai reikia atitinkamam projektui įgyvendinti. Tai buvo paaiškinta pareiškėjui, atsakant kodėl Ministerija neturi galimybės atsižvelgti į 4350/8710 pareiškėjo sklypo dalį. Ministerija, kaip ŽPVP projektą įgyvendinanti institucija, neturi jokios teisinės galimybės savo nuožiūra spręsti, kiek žemės turi būti paimta iš kiekvieno žemės savininko, o privalo griežtai laikytis teisės aktuose nustatyto reguliavimo. Be to, įvertinant tai, jog iš pareiškėjo turėto 8,71 ha dydžio žemės sklypo, numatyta paimti tik 1,3663 ha dydžio žemės plotą, pareiškėjui likę žemės sklypai yra racionalaus dydžio, turi privažiavimą ir gali būti toliau naudojami pagal pagrindinę jų paskirtį (t. y. žemės ūkio veiklai). Ministerija vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą paimti visą žemės sklypą jo nedalant.
10. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja, kad būtų atliktas vertinimas jo valdytai daliai, kuri nėra atidalinta, be to pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ministerija vėluoja atlikti jo sklypo dalies vertinimą. Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo nuostatomis, individualus turto vertinimas privalo būti atliekamas tokiam žemės sklypui ar žemės sklypo daliai, kurią ketinama paimti visuomenės poreikiams. Tam, kad būtų aišku, kokia konkreti žemės sklypo dalis bus paimta visuomenės poreikiams, privalo būti atlikti kadastriniai matavimai. Nagrinėjamu atveju, turto vertinimas negalėjo būti atliktas, nes nebuvo pabaigti atlikti kadastriniai matavimai. Ministerija informavo pareiškėją raštu ir prašė nekliudyti atlikti kadastrinių matavimų. Žemės paėmimo įstatymas numato, kad turi būti paimama konkreti žemės dalis, todėl ji ir turi būti įvertinta pagal individualų turto vertinimo būdą.
11. Žemės paėmimo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtų konkrečių terminų, per kuriuos turi būti atlikti kadastriniai žemės matavimai, parengtas ŽPVP projektas ir atliktas paimamo turto vertinimas, todėl Ministerija negalėjo pažeisti terminų, kurie nėra nustatyti. Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1–2 dalyse nurodyti veiksmai atliekami nuosekliai po ŽPVP procedūros pradžios iki kreipimosi į NŽT su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams. Taigi, pareiškėjo turto vertinimas buvo atliktas tinkamai ir laiku, iškart nustačius sklypų ribas. Dėl pareiškėjo žemės sklypų, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams 2018 m. lapkričio 6 d. nepriklausomas turto vertintojas R. M. parengė turto vertinimo ataskaitas.
12. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo veiksmais prisidėjo prie proceso vilkinimo, t. y. kelis kartus į sklypą neįsileido matininko, atvykęs į matavimus nesutikdavo su ribų ženklinimu ir nepasirašydavo ribų ženklinimo dokumentų, vengė priimti dokumentus ir pan.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu (12 straipsnis). Nuspręsta taikyti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatytas procedūras, vykdant žemės, reikalingos ypatingos valstybinės svarbos projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti, paėmimą visuomenės poreikiams (2 straipsnis). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija patvirtinta ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ įgyvendinančia institucija (3 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 438 nutarė pradėti rengti ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 31) patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pagal Specialųjį planą bei nustatė, kad Specialiojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Specialusis planas paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (numeris yra T00079723), Specialiuoju planu nustatyta geležinkelio linijos trasa Kauno miesto, Kauno rajono, Jonavos rajono, Kėdainių rajono, Panevėžio rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių teritorijose.
16. Specialiojo plano pagrindu pradėta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri taikoma ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios žemės atžvilgiu.
17. Nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pareiškėjui dalinės nuosavybės teise su byloje dalyvaujančiais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis priklauso dalis (145/871 bei 725/8710 dalis) 8,7100 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 2017 m. vasario 1 d. įregistruota žyma, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurios pagrindas Vyriausybės nutarimas Nr. 31.
18. Ministerija 2017 m. sausio 23 d. raštu „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo pareiškėją apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atžvilgiu, nurodant, kad bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios pareiškėjo žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, bus atliekamas paimamos žemės vertinimas ir kiti įstatyme nustatyti veiksmai.
19. Ministerijos teikimu NŽT direktorius priėmė 2019 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 1P-24-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto (II dalis, žemės sklypai, proj. Nr. 295-304) patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas ŽPVP projektas Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos dalyje, taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkytas pareiškėjo žemės sklypas, nurodyti žemės sklypai, kurie numatomi paimti visuomenės poreikiams, nustatyti pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai duomenys. NŽT įsakymo pagrindu žemės sklypas (8,7100 ha) buvo pertvarkytas į šešias dalis.
20. NŽT direktorius 2019 m. vasario 18 d. priėmė keturis ŽPVP aktus: Nr. ŽVP-535-(1.18), ŽVP-534-(1.18), ŽVP-548-(1.18), ŽVP-547-(1.18), kuriais įformino sprendimą paimti atsakovo žemės sklypus visuomenės poreikiams teisingai už juos atlyginant. ŽPVP aktų nuorašai ministerijos 2019 m. vasario 27 d. raštu buvo išsiųsti su prašymu pareiškėjui (ir bendraturčiams) atvykti jų pasirašyti.
21. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui bei kitoms institucijoms, kurios dalyvauja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, teikė skundus, susijusius su vykdoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra: 1) 2018 m. rugsėjo 20 d. skundas Nr. 18-09-20_039, 2018 m. rugsėjo 20 d. skundas Nr.18-09-20_040, 2018 m. rugsėjo 23 d. skundas Nr. 18-09-23_041, į šiuos skundus atsakovas atsakė 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr.2-13793; 2) 2018 m. spalio 29 d. skundas Nr. 18-10-29_044, 2018 m. spalio 29 d. skundas Nr. 045, į šiuos skundus atsakovas atsakė 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 2-14605; 3) 2018 m. lapkričio 5 d. skundas Nr. 18-11-05_043-1, 2018 m. lapkričio 5 d. skundas Nr. 18-11-05_043-2, 2018 m. lapkričio 6 d. skundas Nr. 18-11-06_043-3, 2018 m. lapkričio 7 d. skundas Nr. 18-11-05_043-4, 2018 m. lapkričio 11 d. skundas Nr. 18-11-11_043-5, į šiuos skundus atsakovas atsakė 2018 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 2-14725.
22. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą nutraukti bylą, nes pareiškėjas praleido apskundimo terminą, pažymėjo, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė elektroninėmis priemonėmis 2018 m. gruodžio 27 d. 23 val. 58 min., todėl pareiškėjas nėra praleidęs skundo padavimo termino.
23. Nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui teiktais skundais dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų įgyvendinant ypatingos valstybinė svarbos „Rail Baltica“ projektą, reikalavo paimti visuomenės poreikiams visą pareiškėjui priklausančią žemės sklypo dalį, atliekant jo žemės sklypo individualų vertinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui į jo skunduose keliamus klausimus buvo išsamiai atsakyta atsakovo 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2-13793, kuriame išaiškinta, kada bus atliekamas paimamo turto įvertinimas, bei išaiškinant, kad valstybės poreikiams gali būti paimama tik tiek žemės, kiek yra būtina.
24. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 5 d. skundu Nr. 18-11-05_043-1, 2018 m. lapkričio 5 d. skundu Nr. 18-11-05_043-2, 2018 m. lapkričio 6 d. skundu Nr. 18-11-06_043-3, 2018 m. lapkričio 7 d. skundu Nr. 18-11-05_043-4, 2018 m. lapkričio 11 d. skundu Nr. 18-11-11_043-5 kėlė analogiško pobūdžio reikalavimus, kurie buvo išdėstyti 2018 m. rugsėjo 20 d. skunde Nr. 18-09-20_039, 2018 m. rugsėjo 20 d. skunde Nr. 18-09-20_040, 2018 m. rugsėjo 23 d. skunde Nr. 18-09-23_041, todėl atsakovas 2018 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 2-14725, nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu pakartotinai skundo nenagrinės, kadangi į skunde keliamus klausimus yra pateiktas atsakymas 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr.2-13793. Atsakovas 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr.2-13793 pareiškėjui atsakė į jo keliamą klausimą dėl naujų kelių projektavimo, nurodydamas, kad Europinio standarto geležinkelio linijos specialiajame plane nurodytų automobilių kelių pertvarkymo sprendiniai yra detalizuojami rengiant ir įgyvendinat žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kauno m. sav., Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav. teritorijose projektą bei, kad bus rengiamas naujas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kurio pagrindu žemė, reikalinga automobilių kelių pertvarkymui, bus paimama visuomenės poreikiams.
25. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
26. Teismas sutiko su atsakovo išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas klaidingai aiškina Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad projektą įgyvendinanti institucija turi diskreciją nuspręsti visą ar dalį privačios žemės sklypo paimti visuomenės poreikiams. Ši įstatymo nuostata reglamentuoja ŽPVP pradinį etapą, kai tvirtinant specialųjį planą, jo sprendinių pagrindu sudaromas pirminis žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašas. Sutiktina, kad šie duomenys preliminarūs, kadangi šiame etape nėra tiksliai žinoma ateityje numatomų paimti sklypų tikslūs duomenys (plotai). Į šį sąrašą įrašomi sklypai, kurie visiškai arba tik iš dalies patenka į projekto ribas. Šio sąrašo pagrindu žemės sklypų registro įrašuose įrašomos žymos dėl ŽPVP procedūros pradžios (t. y. reikalingi sklypai užfiksuojami) ir apie procedūros pradžią informuojami sąraše esančių sklypų savininkai (naudotojai). Konkretūs paimami sklypai ar konkrečios jų dalys paaiškėja tik atlikus kadastrinius matavimus ir pagal specialiojo plano sprendinius patvirtinus ŽPVP projektą, t. y. kitame ŽPVP etape. Vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 3 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios išsamiai reglamentuoja ŽPVP rengimą, ir pagal teismų formuojamą praktiką analogiškose ŽPVP bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-180-684/2016 ir kt.) teismas priėjo išvadą, kad privačios žemės visuomenės poreikiams paimama tik tiek, kiek konkrečiai reikia atitinkamam projektui įgyvendinti. Pažymėjo, kad ši aplinkybė ir buvo nurodyta atsakovo atsakyme, teiktame pareiškėjui 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr.2-13793, atsakant pareiškėjui, kodėl į jo reikalavimą paimti visuomenės poreikiams jo valdomą 4350/8710 sklypo dalį ministerija neturi galimybės atsižvelgti. Konkrečiam projektui įgyvendinti reikalingų paimti žemės plotų poreikiui nustatyti, vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo nuostatomis, Specialiojo plano sprendinių pagrindu yra rengiamas ir NŽT direktoriaus tvirtinamas ŽPVP projektas, kurio metu atliekami tikslūs žemės sklypų kadastriniai matavimai, nubraižomos paimamų žemės sklypų ribos ir pan. Ministerija, kaip projektą įgyvendinanti institucija, neturi jokios teisinės galimybės savo nuožiūra spręsti, kiek žemės turi būti paimta iš kiekvieno žemės savininko, o privalo griežtai laikytis teisės aktuose nustatyto reguliavimo.
27. Pareiškėjo reikalavimą atlikti visos jo nuosavybės teise valdomos 8,71 ha dydžio sklypo dalies (t. y. 4350/8710) individualų vertinimą, teismas vertino kaip nepagrįstą. Įvertinus nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjo valdyta žemės dalis nėra atidalinta iš kitų bendraturčių bei nustatyta, kad tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurios pagrindu būtų aiški pareiškėjo valdoma žemės sklypo dalis. Žemės sklypo bendraturčiai yra ne tik pareiškėjas, I. R. ir V. R., tačiau ir O. L., I. B.. Pagal Žemės paėmimo įstatymą paimti visuomenės poreikiams galima tik tiek žemės, kiek jos reikia konkrečiam projektui įgyvendinti. Individualus turto vertinimas, vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo nuostatomis, privalo būti atliekamas tokiam žemės sklypui ar žemės sklypo daliai, kurią ketinama paimti visuomenės poreikiams. Tam, kad būtų aišku, kokia konkreti žemės sklypo dalis bus paimta visuomenės poreikiams, privalo būti atlikti kadastriniai matavimai. Tik po kadastrinių matavimų atlikimo bei nustačius konkrečiai paimamą žemės sklypo dalį gali būti atliekamas turto vertinimas. Teismas pažymėjo, jog apie tai pareiškėjas buvo informuotas jam pateiktame atsakyme, kuriame ministerija prašė nekliudyti atlikti kadastrinių matavimų, kadangi be jų nebus įmanoma atlikti turto vertinimo. Žemės paėmimo įstatymas numato, kad turi būti paimama konkreti žemės dalis, todėl ji ir turi būti įvertinta Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka pagal individualų turto vertinimo būdą, t. y. kadastriniais matavimais nustatytas konkretus visuomenės poreikiams numatomas paimti sklypas yra įvertinamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos nustatytus metodus pagal rinkos vertę. Žemės vertė nustatoma atsižvelgiant į pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir būdą, ir atsižvelgiant į tą pačia žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta ŽPVP, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų kainų pokytį. Sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo.
28. Žemės paėmimo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta konkrečių terminų, per kuriuos turi būti atlikti kadastriniai žemės matavimai, parengtas ŽPVP projektas ir atliktas paimamo turto vertinimas, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas pažeidė terminus. Iš Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1–2 dalių nuostatų matyti, kad šie veiksmai atliekami nuosekliai po ŽPVP procedūros pradžios iki kreipimosi į NŽT su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams. Dėl pareiškėjo žemės sklypų, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams, 2018 m. lapkričio 6 d. nepriklausomas turto vertintojas R. M. parengė turto vertinimo ataskaitas Nr. 18-11-314K ir Nr. 18-11-315K.
29. Pažymėjo, kad į pareiškėjo keliamą reikalavimą įpareigoti atsakovą specialiajame plane projektuojamiems naujiems keliams reikalingą numatytą plotą įtraukti į visuomenės poreikiams reikalingą paimti žemę vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras suformuoti ŽPVP projekte privažiuojamuosius ir kitus kelius, atsakovas atsakė 2018 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 2-14725. Atsakovas rašte nurodė, kad vykdant ŽPVP bus suformuoti visi reikalingi nauji ir koreguojami seni privažiuojamieji keliai, kurių reikės įgyvendinant projektą, ir likę pareiškėjo sklypai turės privažiavimą.
30. Atsakovas nurodė, kad įgyvendinant projektą dėl itin didelės jo apimties ir finansavimo aspektų, ŽPVP procedūras suskaidė į du etapus. Pirmajame etape parengtas ir patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kauno m. sav., Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav. teritorijose projektas, kuris šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje. Antrajame etape bus parengtas ir patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kauno m. sav., Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav. teritorijose projektas. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu pradedami šio projekto rengimo pradžios darbai. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Paėmimo įstatymo nuostatos nenustato draudimo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto procedūrą išskirti į kelis etapus. Paėmimo įstatymo III skyriuje reglamentuota ŽPVP projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka ir pan. Šiose Paėmimo įstatymo nuostatose nustatytos Vyriausybės nutarimu patvirtinto specialiojo plano įgyvendinimo gairės, t. y. nustatytas reikalavimas specialiojo plano sprendinių pagrindu parengti ŽPVP projektus, kuriais būtų išspręsti svarbiausi žemės paėmimo klausimai, t. y. nustatomos ir nubraižomos žemės sklypų ribos, projektuojami keliai ir pan. Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad projektas itin didelės apimties, bei į tai, kad projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (pradiniame etape lėšų buvo skirta tik geležinkelio vėžės projektui įgyvendinti), priėmė sprendimą Specialųjį planą įgyvendinti dviem etapais, t. y. pirma parengiant ir įgyvendinant geležinkelio vėžės projektą, o gavus finansavimą iš Europos Sąjungos, parengiant ir įgyvendinant kelių projektą.
31. Teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vilkina atlikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Vyriausybės nutarimu Nr. 31 patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pagal Specialųjį planą bei nustatė, kad Specialiojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.
32. Įvertinęs teisės aktų normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad atsakovas, kaip ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ įgyvendinanti institucija, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės nuostatų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkino atlikti veiksmus.
III.
33. Pareiškėjas T. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba yra patvirtinusi žemės paėmimo aktus, bet savininkų žemės nėra pilnai sutvarkytos – nėra suprojektuota privažiuojamųjų kelių ir melioracijos sistemos. Tačiau yra skelbiamas dar vienas žemės paėmimas „Rail Baltica“ projektui – kelių įrengimui. Tampa neaišku, kokiu aktu remiantis yra atliekamas papildomas žemės paėmimas, nes „Rail Baltica“ procedūra yra baigta, kai žemės sklypai įregistruojami valstybės registre ir teisingai atlyginama. Žemės paėmimo procedūra kartojama tuo pačiu Vyriausybės nutarimu Nr. 31. Pareiškėjo vertinimu, tai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus už visuomenės poreikiams paimamą turtą gauti savalaikį teisingą atlyginimą ir atkurti savo turtą, o ne skaidant etapais vilkinant ŽPVP procedūrą.
33.2. Specialiojo plano sprendinyje (registracijos Nr. T00079723) sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatytas „Rail Baltica“ geležinkelį aptarnaujantis naujas kelias, kuris žemės sklypo ribų fragmente nėra pavaizduotas, tokiu būdu yra pažeistas Žemės paėmimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimas. Dėl to yra pažeidžiami pareiškėjo interesai, nes dalis ploto, kuris turės būti paimtas visuomenės poreikiams, projektuojant ir įrengiant naują kelią, nėra įtrauktas į brėžinio sprendinius, o tokiu būdu plotas neįvertintas ir už jį nenumatytas teisingas atlyginimas.
33.3. Pareiškėjas motyvuotai skundė Ministerijos neveikimą ir reikalavo priimti individualų administracinį sprendimą dėl daugybės procedūrinių pažeidimų bei galimų įstatymo nesilaikymo atvejų. Ministerija pateikė atsakymus, tačiau nepriėmė motyvuotų administracinių sprendimų.
33.4. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundus 2018 m. lapkričio 5 d. Nr. 18-11-05_043-1 ir Nr. 18-11-05_043-2 vertino pakartotinais. Teismas nenurodė, kuris skundas laikytinas pakartotiniu, nenurodė motyvų, kodėl jie laikomi pakartotinais, kokiu teisės aktu remiantis grindžiamas toks vertinimas. Pareiškėjas pažymi, kad dėl didelės skundo apimties jis skundą išskaidė į du dokumentus.
33.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kadastriniai matavimai pareiškėjo sklype buvo atlikti 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. spalio 17 d., ir duomenys įtraukti į VĮ Registrų centrą. Atsakovo atsakymai, bet ne administracinis sprendimas, buvo pateiktas 2018 m. spalio 19 d., t. y. po kadastrinių matavimų įregistravimo, todėl pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime nurodomi tikrovės neatitinkantys faktai, kad pareiškėjas savo skunduose nepateikė naujų faktinių aplinkybių.
33.6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad projektą įgyvendinanti institucija turi diskreciją nuspręsti paimti visą ar dalį privačios žemės sklypo visuomenės poreikiams. Pareiškėjo teigimu, konkretūs paimami sklypai ar konkrečios jų dalys paaiškėja tik atlikus kadastrinius matavimus. Atsakovas painioja projektui įgyvendinti reikalingą žemės sklypo dydį su žemės dydžiu, kuris reikalingas paimti visuomenės poreikiams.
33.7. Pareiškėjas nesutinka su teismo bei atsakovo teiginiu, kad žemė yra paimama tiek, kiek reikia. Teigia, jog tokios įstatymo normos nėra.
34. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
35. Pareiškėjas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjo skundus vertino kaip pasikartojančius. Teismas sprendime išsamiai aprašė, kokius reikalavimus savo skunduose išsakė pareiškėjas Ministerijai, nurodė, kuriuose skunduose keliami analogiški reikalavimai, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis.
36. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Ministerija, gavusi jo skundus, turėjo priimti individualų administracinį aktą (sprendimą). Pažymi, kad atsakovas atsiliepime argumentuotai pagrindė, kodėl tokio sprendimo jis negali priimti.
37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius dokumentus bei šalių argumentus, teisingai konstatavo, kad Ministerija nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, tinkamai vykdė ŽPVP procedūras, laikėsi Žemės paėmimo įstatyme įtvirtintų nuostatų. Teigia, kad Ministerija, siekdama tinkamai įgyvendinti pirmą tokios didelės apimties projektą Baltijos šalyse, parengė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, suprojektavo visus reikalingus infrastruktūros objektus, todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ŽPVP procedūra yra vilkinama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Projektą įgyvendinanti institucija kartu su prašymu Vyriausybei pateikia ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo plano (toliau – ir specialusis planas) projektą, parengtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka, žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą su nurodytais šių plotų savininkais ir (ar) kitais naudotojais ir šių žemės sklypų unikaliais numeriais (Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
39. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas (toliau – ir žemės paėmimo projektas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas šio įstatymo nustatyta tvarka specialiojo plano, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, sprendinių pagrindu. Rengiant žemės paėmimo projektą, gali būti keičiamas specialusis planas, kurio pakeitimai tvirtinami šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Žemės paėmimo projektas rengiamas siekiant suprojektuoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, padalijimo likusį žemės sklypą (sklypus) (Žemės paėmimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys).
40. Nutarties 38 ir 39 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad visuomenės poreikiams paimama tik tiek privačios žemės, kiek yra būtina konkretaus objektyviai egzistuojančio visuomenės poreikio patenkinimui. Tai inter alia (be kita ko) įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, kurioje reikalaujama pagrįsti ne tik tą konkretų objektyviai egzistuojantį visuomenės poreikį paimti privačią žemę, bet ir tai, kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).
42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir / arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).
43. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos turi geresnį suvokimą, kas tai yra viešasis interesas, kurio labui gali būti ribojamos nuosavybės teisės, pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą B. prieš Lenkiją ir jame nurodytą teismo praktiką).
44. Nurodytų teisinių argumentų kontekste teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad projektą įgyvendinanti institucija ne tik kad neturi diskrecijos nuspręsti paimti visą ar dalį privačios žemės sklypo visuomenės poreikiams, tačiau, priešingai, iš Konstitucijos ir įstatymų projektą įgyvendinančiai institucijai kyla pareiga kuo mažiau intervuoti į privačią nuosavybę, kad būtų užtikrinta sąžininga individo ir visuomenės interesų pusiausvyra, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos.
45. Šiuo atveju įgyvendinant projektą siekiama visuomenės poreikiams paimti tik dalį pareiškėjo žemės sklypo. Tai atitinka jau minėtą teisinį reglamentavimą.
46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja ŽPVP pradinį etapą, kai tvirtinant specialųjį planą, jo sprendinių pagrindu sudaromas pirminis žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašas. Šiame etape nėra identifikuojami numatomų paimti sklypų tikslūs duomenys (plotai). Į sąrašą įrašomi sklypai, kurie visiškai arba tik iš dalies patenka į projekto ribas. Konkrečios paimamų sklypų dalys (plotai) paaiškėja tik atlikus kadastrinius matavimus ir pagal specialiojo plano sprendinius patvirtinus ŽPVP projektą (Žemės paėmimo įstatymo 8, 9, 12 straipsniai).
47. Dėl paimamo žemės sklypo vertinimo. Paimamo žemės sklypo vertinimas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka atliekamas po Žemės paėmimo projekto patvirtinimo. Pažymėtina, kad vertinimas apima tik paimamą, kaip yra šiuo atveju, žemės sklypo dalį.
48. Teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų paneigti atsakovo argumentų, kad įgyvendinant projektą dėl itin didelės jo apimties ir finansavimo aspektų, ŽPVP procedūros suskaidytos į du etapus: pirmajame etape parengtas ir patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kauno m. sav., Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav. teritorijose projektas, kuris šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje; antrajame etape bus parengtas ir patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kauno m. sav., Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav. teritorijose projektas, pagrįstumą ir administracinės procedūros teisėtumą.
49. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti Nutarties 33.1 ir 33.2 punktuose, nes ŽPVP procedūrų antrajame etape, remiantis tomis pačiomis Žemės paėmimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 1–4 dalių nuostatomis, bus siekiama 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, kur galėtų būti reikšmingi ir pareiškėjo nurodomi aspektai formuojant išperkamos žemės sklypus keliams įrengti. Šiame atliekamų procedūrų etape nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teises.
50. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas be argumentų pareiškėjo skundus 2018 m. lapkričio 5 d. Nr. 18-11-05_043-1 ir Nr. 18-11-05_043-2 vertino pakartotinais.
51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
52. Aiškinant šias įstatymo nuostatas, būtina pažymėti, kad faktinių aplinkybių modifikavimas iš esmės nesiremiant naujais argumentais arba argumentus interpretuojant kitokiais būdais, tačiau siekiant to paties rezultato negali būti pagrindu paneigti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo teisę.
53. Kita vertus, teismo sprendime nurodžius, kad pareiškėjo skundai atsakovo pagrįstai pripažinti pakartotiniais, jų turinio lyginamuoju būdu neįvertinant, negali būti pripažinta, kaip procesinis teismo sprendimo trūkumas, kaip antai, neatsakyta į pareiškėjo argumentus ar sprendimas šioje dalyje yra be motyvų (ABTĮ 86 str. 1–3 dalys, 87 str. 4 d.).
54. Pirmosios instancijos teismas įvertino skundų turinį jo nedetalizuodamas, o prieidamas prie išvados, kad skundai pagrįstai pripažinti pakartotiniais įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (ABTĮ 56 str. 6 d.).
55. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų skundų dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų ir atsakovo pateiktų atsakymų nepriimant individualių administracinių aktų, teisėjų kolegija pažymi, kad individualiais administraciniais aktais sprendžiamos tokios teisinės situacijos, kai yra teisiniai pagrindai asmeniui nustatyti pareigas arba suteikti tam tikras teises. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.
56. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo skundų faktinius ir teisinius argumentus, nenustatė pagrindų keisti administracinių teisinių santykių, panaikinti ar nustatyti naujas administracines teisines prievoles kitiems administraciniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems subjektams, pakeisti, nustatyti ar nutraukti teises ar pareigas, kylančias ar galinčias atsirasti pareiškėjui. Todėl konstatuotina, kad nebuvo teisinių pagrindų dėl pareiškėjo skundų priimti individualių administracinių aktų, pareiškėjo apeliaciniame skunde dar vadinamų sprendimais.
57. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius