T-178-317/2015
Baudžiamoji byla Nr. 1-74-317/2014
Proceso Nr.1-20-9-00234-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.; 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, ne teismo posėdyje susipažinęs su nuteistojo E. K. prašymu taikyti E. K. švelninantį nuteistojo teisinę padėtį 2015-03-19 LR įstatymą Nr. XII-1554, įsigaliojusį 2015-03-24,
n u s t a t ė :
2014-02-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 253 str. 1d. ir 253 str. 2d. ir jam skirtos laisvės atėmimo bausmės:
-už veiką numatytą LR BK 253 str. 1d.-1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;
-už veiką numatytą LR BK 253 str. 2d.-4(keturių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Paskirtas bausmes subendrinus LR BK 63 str. 1, 4d. nustatyta tvarka, jas iš dalies sudedant, skirta subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2008-04-30 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nustatyta 2010-05-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, bei skirta galutinė 4(keturių) metų 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Lietuvos Apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria E. K. nuteistas už neteisėtą, neturint leidimo 6 vienetų šaudmenų – pramoninės gamybos 30 mm kalinbro 1906 m. pavyzdžio medžioklinių šovinių „.30-06 SpringfieldP“, skirtų šaudyti 30 mm kalibro daugelio modelių graižtviniais šaunamaisiais ginklais, 6 vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams ir didelės sprogstamosios galios sprogmens – pramoninės gamybos „F-1“ markės kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos, užpildytos apie 60 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT), įgijimą nuo 2011 metų, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas; nustatė, kad nuosprendyje nurodytus 6 vienetus šaudmenų – 1906 m. pavyzdžio medžioklinių šovinių „.30-06 SpringfieldP“, 6 vienetus šaudmenų – 16 kalibro medžioklinių šovinių ir didelės sprogstamosios galios sprogmenį – pramoninės gamybos „F-1“ markės kovinę gynybinę skeveldrinę rankinę granatą E. K. J. O. K. priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai – neturėdamas leidimo laikė nuo 2012 m. gegužės pradžios (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2012 m. gegužės 28 d.; E. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (dėl šaudmenų laikymo) ir BK 253 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės sprogstamosios galios sprogmens laikymo) kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl šaudmenų ir didelės sprogstamosios galios sprogmens laikymo) paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose.
Nuteistasis prašo pakeisti nuosprendį ir taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 ir nuo 2015-03-24 įsigaliojusios LR BK 75 str. pataisos dėl bausmės vykdymo atidėjimo, yra pagrindas nagrinėti iš naujo klausimą dėl galimybės atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
Kadangi prašymas susijęs su įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, jis nagrinėtas LR BPK 3621 str. numatyta tvarka.
Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo prašyme nurodytas aplinkybes, turimus bylos duomenis, konstatuoja, jog nėra objektyvaus pagrindo taikyti nuteistajam LR BPK 3621 str. nuostatas bei tenkinti prašymą jame nurodytais motyvais, todėl jis atmestinas.
BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nagrinėjamu atveju E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo E. K. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią.
Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007,2K-181/2012).
Jau pačiame įstatyme yra įtvirtinta, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tik teismas sprendžia klausimą dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo atsižvelgdamas į BK 75 straipsnyje numatytą reikalavimą išspręsti klausimą, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl LR BK 75 str. nuostatų taikymo nuteistajam, negalima neatsižvelgti į tai, jog jis nuteistas už veiką, kuri priskirtina prie sunkių ir savo pobūdžiu laikoma labai pavojinga. Iki nuosprendžio, pagal kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, E. K. jau buvo 2008-04-30 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal LR BK 281 str. 5 d., 144 str. realia 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieną neatsargų ir vieną tyčinį nusikaltimą. Jo teistumas iki padarant veiką, už kurią šiuo metu yra nuteistas, nebuvo išnykęs (LR BK 97 str. 3d. 3p.). Taigi, jis nusikalto pakartotinai, neišnykus teistumui už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką ir praėjus labai trumpam laiko tarpui po jam už ankstesnes veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ši aplinkybė rodo antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei nihilistinį jo požiūrį į galiojančius įstatymus, nepagarbą jiems. Atsižvelgus į šią aplinkybę bei tai, kad iki veikos padarymo E. K. nedirbo visuomenei naudingo darbo, yra išsituokęs ir nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas galėtų daryti teigiamą poveikį nuteistajam, paveiktų jį taip, kad jis ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Sprendimas taikyti šiuo metu LR BK 75 str. nuostatas bei lygtinai paleisti E. K. iš pataisos namų likusiam laisvės atėmimo bausmės laikui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės proporcingumui ir nepadarytų teigiamo poveikio jo tolimesniam elgesiui, kadangi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro prielaidų išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Toks sprendimas tik paneigtu baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta šioje nutartyje bei adovaudamasis LR BPK 3621 str. teisėjas
n u t a r i a:
Nuteistojo E. K. prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama LR Apeliaciniam teismui.
Teisėjas Algirdas Jaliniauskas