Civilinė byla Nr. e2-271-459/2021

        Proceso Nr. 2-57-3-00512-2019-7

        Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.6.10.2.4.1; 3.1.7.11;

       2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.1        

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 29 d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

sekretoriaujant Nometai Merkevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui S. Č.,

atsakovės atstovui advokatui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“, ir

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2019-11-11 pateikė teismui ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, juo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 76 398,43 Eur nuostolių ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti ieškovės naudai 2 409 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus betono demontavimo technika“. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

1.1.        Pagal 2018-09-10 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdė griovimo ir smulkinimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-02-25 1 priedą prie 2018-09-10 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti teritorijos sutvarkymo darbus, t. y. išvežti susmulkintą plytų betono skaldą, suformuoti ir išlyginti sklypą. Pagal 2019-04-01 atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą teritorija buvo sutvarkyta 2019-04-01. Faktiškai plytų betono skaldą UAB (duomenys neskelbtini) išvežė į teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Medžiagoms išvežti UAB (duomenys neskelbtini) pasitelkė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, o ši – UAB (duomenys neskelbtini). Šias faktines aplinkybes patvirtina krovinio važtaraščio suvestinės ir krovinio važtaraščiai, taip pat 2019-09-10 antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pagal važtaraščius, iš teritorijos (duomenys neskelbtini), į teritoriją (duomenys neskelbtini), buvo atvežta 5000 m3 (3120 + 696 + 1184) skaldos. 

1.2.       Pagal 2019-04-05 medžiagų priėmimo–perdavimo aktą (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ perdavė UAB (duomenys neskelbtini) saugoti ir realizuoti 5000 m3 plytų betono skaldos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė 54 450 Eur, todėl ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) buvo skaldos valdytoja.

1.3.       2019-06-27 UAB (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš teritorijos (duomenys neskelbtini), yra dingę apie 3500 m3 plytų betono skaldos. Apžiūrėjusi šioje teritorijoje esančius rekonstruojamus pastatus, kurie priklauso atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nustatė, kad šių patalpų viduje į grindų pagrindus supilta ta pati plytų betono skalda. Skalda buvo slepiama, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) padarė vaizdo įrašą. Pasitelkus antstolę B. T. 2019-09-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad žemės sklype yra dirbama naudojant statybų techniką, matoma, kaip keltuvas (duomenys neskelbtini) perveža žemės sklype esančią skaldą, rekonstruojamame pastate vykdomi statybos / rekonstravimo darbai – betonuojamos grindys, dalis grindų išbetonuota, kitos grindų dalies pagrindą sudaro supresuota betono / plytų skalda. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) šių savo neteisėtų veiksmų nepaaiškino, todėl ieškovė 2019-06-27 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl skaldos vagystės. Po šio įvykio atsakovė ieškovės į teritoriją nebeleido. Ieškovė 2019-07-07 dronu padarė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad dingo ir likusi 1500 m3 skalda. Be to, 2019-07-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolė G. Ž. konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) nuo posūkio iki (duomenys neskelbtini) grįsta plytų ir betono skalda, o sklype supilta plytų ir betono skaldos krūva. Kadangi sklypas (numatomų statyti gyvenamųjų namų kvartalas) (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) arba jos vadovui V. A., daro išvadą, kad dalis skaldos buvo panaudota šio kvartalo keliui. Mano, kad atsakovė jos teritorijoje buvusią betono skaldą paėmė ir sunaudojo pastatų grindų pagrindams bei keliui įrengti, taip ją neteisėtai pasisavindama ir padarydama ieškovei žalą, o betono skaldą slėpė atlikdama grindų betonavimo darbus. 

1.4.       Nors plytų betono skaldos savininke buvo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, tačiau ji 2019-04-05 medžiagų priėmimo–perdavimo aktu yra perdavusi skaldą ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) saugoti ir realizuoti, todėl ieškovė valdė skaldą pasaugos pagrindu. Pagal CK 6.845 str. 1 d. UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ yra atsakinga saugotoja UAB (duomenys neskelbtini) todėl turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš neteisėtus veiksmus – turto paėmimą ir sunaudojimą – atlikusios atsakovės. 

1.5.       Pažymėjo, kad, pagal krovinio važtaraščius, buvo atvežta 5000 m3 skaldos, todėl 2019-04-05 medžiagų priėmimo–perdavimo aktu ieškovė perėmė saugoti 5000 m3 plytų betono skaldos, kurios vertė 54 450 Eur, taigi dėl skaldos pasisavinimo ieškovė patyrė 54 450 Eur žalą. Be to, UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ 2019-07-22 pretenzija pareikalavo atlyginti 58 650 Eur žalą ne tik dėl plytų betono skaldos, bet ir 13 650 Eur plius PVM už teritorijos sutvarkymą. Be to, pagal 2019-02-25 1 priedą prie 2018-09-10 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti teritorijos sutvarkymo darbus, t. y. išvežti susmulkintą plytų betono skaldą, suformuoti ir išlyginti sklypą. Už skaldos išvežimo darbus UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ sumokėjo 16 516,50 Eur (su PVM). Tačiau šiems darbams atlikti ieškovė pasitelkė subvežėją UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, o šios paslaugos kainavo 14 560 Eur plius PVM (iš viso 17 617,60 Eur). Tai patvirtina 2019-02-28 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini). Be to, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ adresu (duomenys neskelbtini), vietoje pievos įrengė 3500 m2 aikštelę skaldai už 3 579,20 Eur plius PVM kainą (iš viso 4 330,83 Eur). Tai patvirtina 2019-03-29 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), ir atliktų darbų aktas. Taigi ieškovė patyrė 76 398,43 Eur (54 450 Eur + 17 617,60 Eur + 4 330,83 Eur = 76 398,43 Eur) žalą (nuostolius). 

1.6.       Tarp atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų, t. y. tarp nuosavybės teise nepriklausančios skaldos paėmimo ir suvartojimo, ir atsiradusios žalos, t. y. netektos skaldos vertės bei išlaidų jai atgabenti, yra priežastinis ryšis (CK 6.247 str.), todėl atsakovė privalo atlyginti žalą. 

2.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Paaiškino, kad nors ieškovė teigia, kad dėl betono skaldos pasisavinimo dar 2019-06-28 kreipėsi į policijos įstaigą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie policijos įstaigos priimtą procesinį sprendimą. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė atliko ne tik neteisėtus, bet ir galbūt nusikalstamus veiksmus, tačiau ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė.

2.1.       Pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai kelia esminių abejonių tiek dėl žalos fakto, tiek dėl jos dydžio. Atsakovė abejoja, ar ieškovė iš tiesų valdė ieškinyje nurodytą plytų betono skaldos kiekį, ar šią betono skaldą laikė iš atsakovės išsinuomotoje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi absoliučioje daugumoje pateiktų krovinių važtaraščių ((duomenys neskelbtini)) nurodoma pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini), o iškrovimo vieta arba visai nenurodoma, arba nurodoma kita nei (duomenys neskelbtini). Minėtuose važtaraščiuose nurodomos iškrovimo vietos yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad objektas, adresu (duomenys neskelbtini), ir įmonė (duomenys neskelbtini), žiūrint nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), yra skirtingose pusėse, todėl mažai tikėtina, jog skirtingai nurodyti adresai sąlygoti tik važtaraščių pildymo klaidų.

2.2.       Be to, 2019-02-25 krovinio važtaraštyje, pažymėtame Nr. 5, nurodomas gabenamas krovinys „Gruntas-skalda“, o 2019-02-25 krovinio važtaraštyje, pažymėtame Nr. 6, nurodomas gabenamas krovinys „Gruntas“, nors ieškinyje teigiama, kad atsakovė pasisavino ir sunaudojo plytų betono skaldą. Paminėtuose važtaraščiuose iškrovimo vieta taip pat nurodoma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o viename iš pateiktų krovinio važtaraščių (su pasikartojančiu numeriu 3) nei gabenimo datos, nei gabento krovinio duomenų nėra.

2.3.       Ieškovė tariamai atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus įrodinėja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, tačiau išanalizavus pateiktus protokolus matyti, kad jokių atsakovės neteisėtų veiksmų šie protokolai nepatvirtina. 2019-06-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (duomenys neskelbtini) nurodomi tik ieškovės vadovo paaiškinimai, jog žemės sklype buvo sukrauta apie 3000 m3 ieškovei priklausančios skaldos (taigi, šio kiekio skaldos kiekio laikymas niekaip, išskyrus ieškovės vadovo paaiškinimą, nepatvirtintas). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuojamos tik aplinkybės, kad žemės sklype dirbama sunkiąja technika, kad krautuvas (duomenys neskelbtini) perveža sklype esančią skaldą, kad vykdomi statybos / rekonstravimo darbai, tačiau išvados, kas ir kur pervežė skaldą, daryti negalima. Protokole nurodomas tik teiginys „perveža“, tačiau nenurodoma pervežimo vieta, nenurodoma, kam ši skalda priklausė. Nurodyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teiginys, jog „grindų dalies pagrindą sudaro supresuota plytų betono skalda“, abejotinas, nes neaišku, kaip antstolė, nebūdama statybos medžiagų specialiste, tokią išvadą galėjo padaryti.

2.4.       2019-07-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), nuo posūkio iki sankryžos su (duomenys neskelbtini), grįsta betono skalda, matyti, kad kelio danga supilta gana seniai (faktinės aplinkybės konstatuotos 2019-07-08), tačiau kokius tiksliai neteisėtus atsakovės veiksmus patvirtina šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, neaišku. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, o nenustačius ir neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų, jos civilinė atsakomybė yra visiškai negalima. 

2.5.       Pažymėjo, kad tarp atsakovės ir ieškovės yra kilęs ginčas dėl ieškovės nuomos mokesčio skolos. Atsakovė yra pareiškusi ieškovei reikalavimą priteisti nuomos mokesčio skolą už naudojimąsi atsakovei priklausančiu turtu, t. y. aikštele ir pastato dalimi, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytą ginčą šiuo metu nagrinėja Klaipėdos apygardos teismas (civilinės bylos Nr. e2-1417-253/2019). Mano, kad atsakovei nepagrįstai reiškiami reikalavimai siekiant išvengti nuomos mokesčio mokėjimo arba sumažinti nuomos mokesčio skolos dydį.

2.6.        Pažymėjo, kad, prieš nustatant civilinės atsakomybės sąlygas, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra šios turtinės prievolės subjektai, t. y. kas yra asmuo, turintis teisę reikalauti atlyginti žalą, ir kas yra žalą padaręs arba už žalą padariusio asmens veiksmus atsakingas asmuo. Ieškovė reikalauja atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, todėl turėtų įrodyti, kad ji patyrė žalą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovė atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodė, tačiau net darant hipotetinę prielaidą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pareikštas ieškinys civilinės atsakomybės subjektų aspektu turi bent du esminius trūkumus.

2.7.        Pirma, ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, remiasi LR CK normomis, reglamentuojančiomis savininko teises, tačiau taip pat pripažįsta, jog tariamai pasisavintos plytų betono skaldos savininkė yra ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Jei ieškinyje nurodyta plytų betono skalda ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis yra prarasta, žalą dėl to patyrė ne ieškovė, o trečiasis asmuo, kuris ir turėtų reikšti atitinkamus reikalavimus. Ieškovė neturi reikalavimo teisės ir teisės reikšti atsakovei reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

2.8.       Antra, ieškinyje nurodoma, jog dalis plytų betono skaldos buvo panaudota keliui tiesti gyvenamųjų namų kvartalo sklype, priklausančiame atsakovei arba atsakovės vadovui.  Ieškinio teiginys suformuluotas taip, kad neaišku, civilinės atsakomybės subjektas yra atsakovė ar atsakovės vadovas. Be to, kilus ginčui tarp šalių dėl nuomos mokesčio mokėjimo, nepagrįstas pretenzijas dėl tariamo saugotų medžiagų pasisavinimo ir perdirbimo atsakovei reiškė ne tik ieškovė, tačiau ir UAB (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pridedama 2019-07-08 UAB (duomenys neskelbtini) pretenzija, skirta atsakovei. Tai patvirtina, kad pretenzijos dėl plytų betono skaldos pasisavinimo yra išgalvotos ir niekuo nepagrįstos. 

2.9.        Nuostolių apskaičiavimas taip pat painus ir nepagrįstas. Ieškovė nurodo, kad priėmė saugoti 5 000 m3 plytų betono skaldos, kurios vertė 54 450,00 Eur, todėl dėl plytų betono skaldos pasisavinimo patyrė 54 450,00 Eur žalą. Išeitų, kad dėl plytų betono skaldos tariamo pasisavinimo žalą tiesiogiai patyrė ieškovė, o tai prieštaringas teiginys, neaišku, ką ieškovė laiko nurodytos plytų betono skaldos savininku.

2.10.        Antra, ieškinyje taip pat nurodoma, kad trečiasis asmuo 2019-07-22 pretenzija pareikalavo atlyginti 58 650,00 Eur žalą ne tik dėl plytų betono skaldos, bet ir dėl teritorijos sutvarkymo už 13 650 Eur plius PVM. Apie kokios teritorijos sutvarkymą pasisakoma ir kaip šios teritorijos sutvarkymas susijęs su ieškinyje nurodytais neteisėtais veiksmais, neaišku. Jeigu ieškovė su trečiuoju asmeniu palaikė tam tikrus santykius ir už atlygį atliko rangos darbus (teritorijos sutvarkymą), neaišku, kaip su tuo susijęs plytų skaldos „pasisavinimas“. Be to, pažymėtina, kad skiriasi nurodomos žalos, kilusios dėl skaldos pasisavinimo, sumos, nes vienu atveju nurodoma 54 450,00 Eur, o kitu atveju (pagal trečiojo asmens pretenziją) 58 650,00 Eur.

2.11.        Trečia, ieškinyje nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vietoje pievos įrengė 3 500 m2 ploto aikštelę. Pridedamas 2019-03-29 atliktų darbų aktas, kuriame nurodyti darbai – aikštelės įrengimas (objekto adresas (duomenys neskelbtini)). Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos, kilusios pasisavinus plytų betono skaldą, atlyginimo, neaišku, kaip su pareikštu ieškiniu susijęs nurodytos aikštelės įrengimas.

2.12.        Ketvirta, apskaičiuodama galutinę nuostolių sumą ieškovė kaip vieną iš žalos sumos sudedamųjų dalių nurodo ne trečiojo asmens pretenzijoje nurodytą 58 650,00 Eur sumą, o 54 450,00 Eur, bet plačiau šio skaičiavimo nepaaiškina. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė ne tik neįrodė savo reikalavimo teisės ir atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau ir nesuprantamai apskaičiavo nuostolių sumas ir nuostolių sumų nesusiejo su įrodinėjamais neteisėtais veiksmais.

2.13.       Dėl reikalavimo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas nepagrįstas, kadangi šio dydžio palūkanas ieškovė apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normas, tačiau nurodytas įstatymas nustato palūkanų dydį, kai tarp šalių sudaryta komercinė sutartis (ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai). Pagal pareikšto reikalavimą nurodyto dydžio palūkanos negali būti skaičiuojamos. 

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“ pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad visiškai sutinka su ieškiniu ir šioje byloje yra ieškovės pusėje. Mano, kad ieškinys yra įrodytas ir ieškovės reikalavimas turėtų būti patenkintas CK 6.237 ir 6.242 str. pagrindu, nes atsakovė nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita, kadangi skaldą sunaudojo, skalda negali būti grąžinta natūra, todėl turi būti atlyginta jos piniginė vertė. Atsakovė taip pat privalo atlyginti skaldos pervežimo išlaidas.

3.1.        Paaiškino, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ 2018-09-10 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovė vykdė griovimo ir smulkinimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Nugriovus pastatą ir statybinį laužą sumalus į plytų ir betono skaldą, trečiasis asmuo ir ieškovė 2019-02-25 sudarė 1 priedą prie 2018-09-10 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė įsipareigojo išvežti susmulkintą plytų ir betono skaldą, suformuoti ir išlyginti sklypą. Ieškovė išvežė plytų ir betono skaldą ir sandėliavo ją atsakovės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tai užfiksuota 2019-04-05 medžiagų priėmimo–perdavimo aktu (duomenys neskelbtini).

3.2.        2019 m. birželio mėnesį ieškovė informavo, kad atsakovė savavališkai naudoja plytų ir betono skaidą savo pastato pagrindams įrengti. Buvo nuspręsta, kad ieškovė kreipsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl vykdomos vagystės. Tačiau Klaipėdos apskrities VPK 2019-07-25 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nurodant, kad teisėta betono skaldos savininkė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pretenzijų dėl skaldos dingimo nereiškia, o iš to nuspręsta, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ žalos nepatyrė.  Nesutikdamas su tuo, kad nepatyrė žalos, trečiasis asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto prokuratūrai 2019-08-05 padavė skundą, tačiau 2020 sausio mėnesį ieškovės buvo informuotas, kad ikiteismini tyrimą antrą kartą atsisakyta pradėti. Todėl 2020-01-31 išrašė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą. Tvirtina, kad trečiojo asmens patirta žala yra: 54 450 Eur (45 000 Eur skalda + 9 450 Eur PVM) plytų ir betono skaldos vertė ir 16 516,50 Eur (13 650 Eur pervežimas + 2 866,50 Eur PVM) skaldos pervežimo išlaidos. Iš viso 70 966,50 Eur. Šią žalą ieškovė sutiko atlyginti dalimis pagal grafiką.

3.3.        Taip pat tvirtina, kad plytų ir betono skalda buvo atvežta ir sandėliuojama atsakovės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), nes tai faktiškai matė ir tiesiogiai užfiksavo 2019-04-05 medžiagų priėmimo–perdavimo aktu (duomenys neskelbtini). 5000 m3 plytų ir betono skaldai pervežti per 6 darbo dienas buvo atlikta 416 savivarčių reisų, todėl neabejotina, kad tokio kiekio išvežimas iš atsakovės teritorijos nebūtų likęs nepastebėtas. Ieškovė užfiksavo, kad skaldos dalies dingimo metu atsakovė pastato grindims įrengti naudojo plytų ir betono skaldą, kuri po kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą buvo sunaudota. Tai įrodo, kad šiems darbams buvo naudojama trečiojo asmens skalda.

4.       Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė dubliką. Jame nurodė, kad su atsiliepimo motyvais nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovė 2019-06-27 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl skaldos vagystės, taigi ėmėsi veiksmų išsiaiškinti neteisėtą veiką ir užkirsti kelią jos tęsimui, nors ikiteisminiame tyrime priimti nutarimai pagal CPK 182 str. ir neturi prejudicinės galios.

4.1.       Atsakydama į atsakovės atsiliepimo teiginius, esą kyla abejonių dėl to, ar skalda buvo laikoma iš atsakovės išsinuomotoje aikštelėje (duomenys neskelbtini), nes krovinio važtaraščiuose nurodomos skirtingos iškrovimo vietos, be to, krovinys įvardijamas skirtingai, paaiškino, kad pagal 2018-09-10 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė vykdė griovimo ir smulkinimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), o pagal 2019-02-25 1 priedą prie 2018-09-10 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsipareigojo išvežti susmulkintą plytų betono skaldą. Be to, pagal 2019-03-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), ir atliktų darbų aktą, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ adresu (duomenys neskelbtini), vietoje pievos įrengė 3500 m2 aikštelę skaldai. 2019-04-01 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad teritorija (duomenys neskelbtini), 2019-04-01 buvo sutvarkyta. Tai įrodo, kad betono ir plytų skalda buvo išvežta, o 2019-04-05 medžiagų priėmimo–perdavimo aktas (duomenys neskelbtini) įrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) saugoti ir realizuoti priėmė 5000 m3 plytų betono skaldos adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad buvo pervežta būtent 5000 m3 (3120 + 696 + 1184) skaldos, įrodo pateikti važtaraščiai. Skaldos vietą patvirtina trys nesusiję įrodymai (2019-03-29 sąskaita faktūra, 2019-04-05 aktas ir važtaraščiai), o skaldos kiekį – du nesusiję įrodymai (2019-04-05 aktas ir važtaraščiai). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad griovimo ir smulkinimo darbų metu susidariusi betono plytų skalda buvo atvežta į teritoriją (duomenys neskelbtini), o jos kiekis buvo būtent 5000 m3. Atsakovės keliamas abejones dėl skaldos atvežimo vietos paneigia 2019-09-10 antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo buvo fiksuoti transporto priemonių judėjimo maršrutai UAB AKTKC teikiamoje (duomenys neskelbtini) programoje, iš kurios matyti, kad transporto priemonės važiavo pasikartojančiu maršrutu adresu (duomenys neskelbtini). 

4.2.        Atsakydama į atsakovės atsiliepime nurodomus argumentus, kad iš 2019-06-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo neaišku, kas ir iš kur pervežė skaldą, kaip nustatytas faktas, jog grindų pagrindą sudaro supresuota plytų ir betono skalda, pažymėjo, kad keldama abejones dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo atsakovė nepaaiškina, ar ji vykdė grindų įrengimo darbus, iš kur ėmė statybines medžiagas šiems darbams atlikti, jeigu skalda buvo vežama ne ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) tai kas ją vežė ir iš kur. O jeigu grindų pagrindas buvo presuojamas ne plytų ir betono skalda, nepaaiškina kuo. Taigi, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus ir 2019-06-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. 

4.3.        Pripažino, kad šalys 2018-06-29 sudarė patalpų nuomos sutartį, tačiau joks patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo sudarytas, nes iki betono ir plytų skaldos sandėliavimo ieškovė faktiškai turtu nesinaudojo. Be to, atsakovė iki pat plytų ir betono dangos dingimo neišrašė jokios PVM sąskaitos faktūros už nuomą ir nepareiškė jokios pretenzijos dėl nuomos mokesčio. Priešingai, 2019-06-28 PVM sąskaitas faktūras atsakovė pateikė el. paštu tik 2019-07-05, t. y. po to, kai ieškovė pastebėjo, kad plytų ir betono skalda paimta ir suvartota, o atsakovei neteisėtų veiksmų nenutraukus ir nepaaiškinus, ieškovė 2019-06-27 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taigi, tik ieškovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl plytų ir betono skaldos, būtent nuomos mokesčio byla buvo to pasekmė, o ne priešingai.

4.4.        Į atsakovės atsiliepime nurodomą aplinkybę, kad skaldos savininke yra ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, todėl ir žalą patyrė ne ieškovė, paaiškino, kad pagal 2019-04-05 medžiagų priėmimo–perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ perdavė ieškovei saugoti ir realizuoti 5000 m3 plytų betono skaldos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė 54 450 Eur, vadinasi, skaldos valdytoja buvo ieškovė. Kadangi ji neišsaugojo skaldos, todėl jai ir kyla atsakomybė prieš trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Ieškovės žala pasireiškia ne jos kaip savininkės turto praradimu, bet turtinės pareigos atlyginti neišsaugotą turtą atsiradimu. Ši žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes pastaroji nebūdama savininke pažeidė kito asmens nuosavybės teises. Atsakovė jos teritorijoje buvusią kitam asmeniui priklausančią skaldą sunaudojo, todėl jai kyla civilinė atsakomybė. Kadangi atsakovės su trečiuoju asmeniu nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl teisę išsireikalauti žalos atlyginimą iš atsakovės turi ieškovė, o iš ieškovės – trečiais asmuo.

4.5.       Atsakovė nurodė, kad jei skalda buvo panaudota keliui tiesti gyvenamųjų namų kvartale, kuris priklauso atsakovei ar atsakovės vadovui, tai neteisėtus veiksmus galėjo atlikti atsakovės vadovas, kuris byloje nėra atsakovas. 2019-07-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolė G. Ž. konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), nuo posūkio iki (duomenys neskelbtini) gatvė grįsta plytų ir betono skalda, be to, sklype supilta plytų ir betono skaldos krūva. Remdamasi tuo ieškovė padarė išvadą, kad dalis skaldos buvo panaudota šio kvartalo keliui, adresu (duomenys neskelbtini) (numatomų statyti gyvenamųjų namų kvartalas), nes, pagal turimą informaciją, šis kvartalas priklauso atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) arba jos vadovui V. A.. Tačiau atsiliepime nurodydama, kad atsakovas turėtų būti vadovas, atsakovė nepaaiškina, ar iš tiesų skalda buvo panaudota šiam keliui ir kam priklauso gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), kvartalas. Taigi pati atsakovė neatskleidė visų reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. ar atsakovei (ar jos vadovui) priklauso kvartalas, ar šio kvartalo keliui buvo išvežta skalda.

4.6.        Nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad ne ieškovė, bet UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ visų pirma reiškė pretenzijas dėl skaldos pasisavinimo ir pateikė 2019-07-08 pretenziją, tačiau šis motyvas yra nepagrįstas, nes ieškovė dar 2019-06-27 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl skaldos vagystės, o 2019-07-09 raštu reiškė pretenziją ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl skaldos pasisavinimo. Iš UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2019-07-08 pretenzijos matyti, kad ji buvo pareikšta ne dėl betono plytų skaldos, bet dėl žaliavų, skirtų perdirbti į betono skaldą. Taigi ši pretenzija visiškai ne dėl UAB (duomenys neskelbtini) skaldos, o dėl kitų UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) santykių. 

4.7.        Atsakovė atsiliepime nurodo, kad žalos apskaičiavimas painus ir neaiškus, nors ieškinyje ieškovė aiškiai nurodo, kad žala susideda iš 54 450 Eur už sunaudotą 5000 m3 plytų ir betono skaldą, 17 617,60 Eur už skaldos pervežimą ir 4 330,83 Eur išlaidų už skaldos saugojimo aikštelės įrengimą. Taigi, iš viso 76 398,43 Eur.

4.8.       Atsakovei esą neaišku, kokias pretenzijas ieškovei reiškia trečiasis asmuo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, t. y. kodėl skiriasi žalos dydžiai. Nors 2019-07-22 pretenziją tiksliausiai galėtų paaiškinti pats trečiasis asmuo, tačiau, ieškovės supratimu, ši 58 650 Eur + PVM pretenzija susideda iš 45 000 Eur skaldos vertės be PVM ir 13 650 Eur be PVM UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ skaldos pervežimo išlaidų pagal 2019-02-25 1 priedą prie 2018-09-10 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (o ne UAB (duomenys neskelbtini) skaldos pervežimo išlaidų). UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ patirtos skaldos pervežimo išlaidos nesutampa su ieškovės patirtomis skaldos pervežimo išlaidomis, todėl susidaro skirtumas. Be to, UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ nurodo 58 650 Eur žalą plius PVM, tačiau nenurodo konkrečios PVM sumos.

5.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė tripliką, nurodė, kad su ieškovės reikalavimais ir papildomais argumentais, išdėstytais dublike, nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodė, kad:

5.1.        Ikiteisminio tyrimo įstaigos priimti procesiniai sprendimai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija yra reikšminga faktinių aplinkybių nustatymui šioje byloje, todėl stebina ieškovės pozicija neteikti duomenų apie ikiteisminio tyrimo įstaigos priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Mano, jog tikėtina, kad policijos įstaigos priimti procesiniai sprendimai ieškovei yra nepalankūs. 

5.2.       Esminės abejonė yra ta, ar ieškovė iš tiesų valdė ieškinyje nurodytą plytų ir betono skaldos kiekį ir ar šią betono skaldą laikė iš atsakovės išsinuomotoje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nes absoliučioje daugumoje pateiktų krovinių važtaraščių iškrovimo vieta visai nenurodoma arba nurodoma kita nei (duomenys neskelbtini), arba visai nėra nei gabenimo datos, nei gabento krovinio duomenų. Tačiau atsakovė dublike toliau tvirtina, kad aplinkybę, jog buvo pervežta būtent 5 000 m3 (3120 + 696 + 1184) skaldos, įrodo pateikti važtaraščiai, bet paaiškinimo dėl atsiliepime nurodytų neatitikimų, t. y. gabento objekto, jo pristatymo vietos, taip ir nepateikta.

5.3.       Dėl ieškovės tvirtinimo, kad abejones dėl skaldos atvežimo vietos paneigia 2019-09-10 antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo buvo fiksuoti transporto priemonių judėjimo maršrutai UAB AKTKC teikiamoje (duomenys neskelbtini) programoje, iš kurios matyti, kad transporto priemonės važiavo pasikartojančiu maršrutu adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad 2019-09-10 antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodoma, jog, vertinant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, būtina peržiūrėti jo priedą. 

5.4.       Dėl dublike nurodomos aplinkybės, kad keldama abejones dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo atsakovė nepaaiškina, ar ji vykdė grindų įrengimo darbus ir iš kur ėmė statybines medžiagas šiems darbams atlikti, jei skalda buvo vežama ne ieškovės, nepaaiškina, iš kur buvo vežama, nepaaiškina, kad jei grindų pagrindas buvo presuojamas ne plytų ir betono skalda, tai kuo, taip pat dėl to, kad, pasak ieškovės, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus ir 2019-06-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atkreipia dėmesį, kad bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, nes pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

5.5.       Dėl aplinkybės, kad būtent nuompinigių priteisimo byla, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) yra ieškovė, o UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakovė, buvo pasekmė ieškovės pareikštų pretenzijų dėl plytų betono skaldos, nurodo, kad atsakovė sąskaitas ieškovei išrašė 2019-06-28 ir elektroniniu paštu išsiuntė 2019-07-03, kai apie jokį atsakovės (nuompinigių priteisimo byloje) 2019-06-28 kreipimąsi į policijos įstaigą ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti.

5.6.       Ieškovė taip ir nepaaiškino, kodėl pretenzijas dėl tariamo betono skaldos pasisavinimo atsakovei reiškė ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, nes prie atsiliepimo buvo pridėta 2019-07-08 UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ pretenzija, skirta atsakovei. Tai tik patvirtina atsakovės poziciją, kad ieškovės pretenzijos dėl plytų betono skaldos pasisavinimo yra išgalvotos ir niekuo nepagrįstos. 

5.7.       Dublike nurodoma, kad pagal 2019-04-05 medžiagų priėmimo–perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ perdavė ieškovei saugoti ir realizuoti 5 000 m3 plytų betono skaldos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė 54 450 Eur. Ieškovė teigia, kad ji buvo skaldos valdytoja, tačiau neišsaugojo skaldos, todėl jai kyla atsakomybė prieš trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Taigi ieškovės žala pasireiškia ne jos, kaip savininkės, turto praradimu, bet turtinės pareigos atlyginti neišsaugotą turtą atsiradimu. Pasak ieškovės, ši žala atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Dublike nurodoma, kad atsakovės su trečiuoju asmeniu nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl būtent ieškovė turi teisę išsireikalauti žalos atlyginimą iš atsakovės, o trečiasis asmuo – iš ieškovės.

5.8.       Kadangi aišku, jog ieškovė nebuvo tariamai pasisavintos betono skaldos savininke, todėl ieškovės pareikštam reikalavimui netaikytinos savininko teises reglamentuojančios teisės normos. Kadangi betono skalda priklauso trečiajam asmeniui, todėl pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes būtent trečiasis asmuo ir yra subjektas, turintis teisę reikšti reikalavimą atlyginti žalą. Ieškovės argumentai, jog trečiasis asmuo negali reikšti reikalavimų, kadangi jo su atsakove nesieja jokie santykiai, nepagrįsti, nes pati ieškovė pareiškė reikalavimą, kylantį ne iš sutarties, o iš delikto. Ieškovės nurodomi esą neteisėti veiksmai yra ne sutartinių prievolių pažeidimas, bet deliktas. 

5.9.       Mano, kad žala ieškovei, susijusi su jos, kaip turto valdytojos (saugotojos), pareigomis, nėra kilusi. Prie ieškinio pridėtoje trečiojo asmens pretenzijoje prašoma pateikti informaciją apie tai, kas atsakingas dėl betono skaldos dingimo, ir klausiama, kaip ketinama atlyginti trečiojo asmens patirtą žalą. Taigi, šia pretenzija nėra tiesiogiai pareikalauta žalos atlyginimo, be to, nėra ir jokių duomenų, kad atsakovė sutiktų su trečiojo asmens pareikšta pretenzija ir būtų atlyginusi patirtą žalą. Tai, ar atsakovės, kaip saugotojos, atsakomybė prieš trečiąjį asmenį iš tiesų kils, priklauso nuo ieškovės ir trečiojo asmens sutarties sąlygų, taip pat nuo to, ar yra ieškovės kaltė. Kadangi šiuo metu ieškovė jokios žalos nėra patyrusi, taip pat neaišku, ar ją patirs ateityje, be to, tik atlyginusi trečiojo asmens galimai patirtą žalą, ieškovė įgis reikalavimo teisę, todėl ieškovė šioje byloje neturi reikalavimo teisės.

5.10.       Dėl dublike nurodomos aplinkybės, kad atsakovė nepaaiškina, ar iš tiesų skalda buvo panaudota ieškinyje nurodytam keliui, ir nenurodo, kam priklauso gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), kvartalas, todėl, pasak ieškovės, atsakovė neatskleidė visų reikšmingų bylai aplinkybių, mano, kad šie dubliko teiginiai dar kartą patvirtina, jog ieškovė vadovaujasi prielaidomis, pati nerenka jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir siekia, kad šiuos įrodymus rinktų ir teiktų atsakovė.

5.11.       Ieškovės nurodomos aplinkybės atsakant į atsakovės argumentus apie painų ir nepagrįstą nuostolių apskaičiavimą, kad 58 650,00 Eur + PVM pretenzija susideda iš 45 000,00 Eur skaldos vertės be PVM ir 1 650,00 Eur be PVM UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ skaldos pervežimo išlaidų pagal 2019-02-25 1 priedą prie 2018-09-10 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), neįtikina. Atsakovė mano, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ patirtos skaldos pervežimo išlaidos nesutampa su ieškovės skaldos pervežimo išlaidomis. Be to, UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ nurodo 58 650,00 Eur žalą plius PVM, tačiau nenurodo konkrečios PVM sumos, todėl atsiliepime nurodytų netikslumų nepaaiškina. Trečiasis asmuo 2019-07-22 pretenzija pareikalavo atlyginti 58 650,00 Eur žalą ne tik dėl plytų ir betono skaldos, bet ir 13 650 Eur plius PVM žalą už teritorijos sutvarkymą. Atsakovei ir toliau neaišku, apie kokios teritorijos sutvarkymą pasisakoma ir kaip teritorijos sutvarkymas susijęs su ieškinyje nurodytais tariamai atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais. Be to, dublike jau nurodoma, kad 13 650,00 Eur yra suma ne už teritorijos sutvarkymą, o už skaldos pervežimą.

5.12.       Ieškinyje buvo nurodyta, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje pievos įrengė 3500 m2 ploto aikštelę. Pridedamas 2019-03-29 atliktų darbų aktas, kuriame nurodyti darbai – aikštelės įrengimas (objekto adresas (duomenys neskelbtini)). Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos, kilusios pasisavinus plytų betono skaldą, atlyginimo, lieka neaišku, kaip su pareikštu ieškiniu susijęs nurodytos aikštelės įrengimas. Pagal minimą atliktų darbų aktą, aikštelės įrengimo užsakovė yra UAB (duomenys neskelbtini) o vykdytoja UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Taigi, atsakovė nebuvo šio susitarimo dalyvė. Šioje byloje ieškovė yra ne UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, bet UAB „KMT Antrinės žaliavos“. Be to, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ šioje byloje nedalyvauja ir ar dėl aikštelės įrengimo reiškiami kokie nors reikalavimai, o jei reiškiami – tai kokiu pagrindu, neaišku. Taip pat neaišku, tarp ko galbūt kilo ginčas dėl šios aikštelės įrengimo ir šio įrengimo (ne)apmokėjimo.

5.13.       Teiginiai, jog trečiojo asmens pretenzijoje nurodytos sumos skiriasi nuo ieškovės nurodytos žalos sumos, ir tai, kad nenurodyta dėl PVM suma, nepagrįsti. Trečiojo asmens pretenzijoje nurodoma, kad žala sudaro 58 650,00 Eur + PVM, tačiau kaip susidarė ieškinyje nurodyta mažesnė, t. y. 54 450,00 Eur, suma, lieka neaišku. Taigi, ieškovė šiuo metu nėra patyrusi jokios žalos.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas S. Č. paaiškino, kad visiškai palaiko ieškinį ir jame išdėstytų argumentų bei įrodymų pagrindu prašo iš atsakovės ieškovei priteisti 76 398,43 Eur nuostolius, 8 procentus procesinių palūkanų, 2 409 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 409 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur atlyginimas advokatui.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas R. M. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad jokia forma (nei ikiteisminiame tyrime, nei šioje byloje) nenustatytas skaldos pasisavinimo ar sunaudojimo faktas, nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškinį atmetus prašo atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkintinas.

8.       Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties ir jos priedų pagrindu trečiajam asmeniui už 58 200 Eur be PVM kainą įsipareigojo nugriauti pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), susmulkinti plytų ir betono skaldą ir išvežti susmulkintą plytų ir betono skaldą iš teritorijos, šią teritoriją sutvarkyti, suformuojant ir išlyginant sklypą, šiuos įsipareigojimus įvykdžiusi, t. y. nugriovusi pastatus, susmulkinusi ir išvežusi 5000 m3 skaldos į iš atsakovės išsinuomotą teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), šią skaldą, ieškovės teigimu, prarado dėl atsakovės kaltės. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė šią jos atvežtą skaldą pasisavino ir sunaudojo savo pačios rekonstruojamų pastatų patalpų grindų pagrindams įrengti. Tuo tarpu atsakovė tai neigia ir tvirtina, kad nors ikiteisminį tyrimą dėl vagystės du kartus atsisakyta pradėti, tačiau ieškovė šio nutarimo neskundė. Tuo tarpu statybinio laužo savo pastatų grindų pagrindams įrengti atsakovė pakankamai turėjo savo. Byloje nepaneigta, jog ieškovė pasibaigus teritorijos nuomos sutarčiai neišsivežė plytų ir betono skaldos kitur. Akcentuoja, kad plytų ir betono skaldos savininkas yra trečiasis asmuo, kuris atsakovei jokių reikalavimų nereiškia. Taigi, byloje spręstina, ar UAB (duomenys neskelbtini) yra tinkama ieškovė byloje, t. y. ar nuostolius dėl plytų ir betono skaldos dingimo patyrė būtent ji, taip pat spręstina, ar už šiuos nuostolius yra atsakinga atsakovė. 

Dėl ieškovės tinkamumo reikšti reikalavimą

9.       Bylos duomenys patvirtina, o ir pati ieškovė sutinka, kad ji nebuvo skaldos savininke. 2019-04-05 medžiagų perdavimo aktas, kurio pagrindu skalda jai buvo perduota saugoti ir realizuoti, patvirtina, kad ieškovė buvo skaldos saugotoja. Ji tvirtina, kad pagal CK 6.845 str., reglamentuojantį pasaugos teisinius santykius, ji atsako prieš turtą jai patikėjusią UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ kaip saugotoja, todėl yra tinkama ieškovė. Pateikė 2020-05-05 sudarytą grafiką dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ 2020-01-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą, reikalaudama sumokėti kompensaciją už plytų ir betono skaldą, taigi taip skaldos savininke tapo ieškovė.

10.       CK 6.845 str. 1 d. nustatyta, kad saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą.  Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845 str. 2 d.). 

11.       Į bylą pateiktas 2019 m. balandžio 5 d. medžiagų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 2019/03 patvirtina, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ perdavė, o UAB (duomenys neskelbtini) priėmė 5000 m3 plytų betono skaldos, kurios kaina 54 450,00 Eur, saugoti ir realizuoti.

12.       Iš į bylą ieškovės pateikto ieškovės ir trečiojo asmens 2020-05-05 sudaryto žalos mokėjimo grafiko akivaizdu, kad ieškovė nuo 2020-02-29 įsipareigojo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ kiekvieną mėnesį iki 2021-07-31 mokėti po 3 942,58 Eur už plytų ir betono skaldos praradimą. Kad ieškovė šį įsipareigojimą vykdo, patvirtina į bylą su 2020-08-27 prašymu pateikti mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti, kad jau yra sumokėta 23 655,48 Eur suma. Tačiau taip pat turėtina omenyje, kad žalos mokėjimo grafiko 3 punkte susitarta, jog UAB (duomenys neskelbtini) išieškojus žalą iš UAB (duomenys neskelbtini) nepasibaigus nustatytiems mokėjimo terminams žalos dalis sumokama per 3 darbo dienas, nesilaikant mokėjimo tvarkos.

13.       Trečiojo asmens teiginiai, kad reikalavimo teisę į atsakovę turi ne ji, o būtent ieškovė, vertintini kaip pagrįsti, kadangi 2019 m. balandžio 5 d. medžiagų priėmimo–perdavimo akte plytų betono skaldos kaina nurodyta 54 450,00 Eur, todėl darytina išvada, kad pasaugos sutartis yra atlygintinė ir saugotojas atsako už turto praradimą. Tokia išvada grindžiama ir anksčiau aptartu ieškovės ir trečiojo asmens 2020-05-05 sudarytu žalos mokėjimo grafiku, kuris patvirtina, jog ieškovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ po už plytų ir betono skaldos praradimą. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, spręstina, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo dėl skaldos praradimo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

14.       Ieškovė prašydama atlyginti nuostolius dėl patirtos žalos reikalavimą grindžia deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis ir tvirtina, kad tarp atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų, t. y. tarp nuosavybės teise nepriklausančios skaldos paėmimo ir suvartojimo, ir atsiradusios žalos, t. y. netektos skaldos vertės bei patirtų išlaidų jai atgabenti, yra priežastinis ryšis (CK 6.247 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovė. O ji teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastaroji pasisavino ieškovės plytų ir betono skaldą, kurią ieškovė sandėliavo atsakovės teritorijoje, iš atsakovės išsinuomotoje aikštelėje ir sunaudojo ją savo pastatų grindų pagrindams įrengti.

15.       Civilinio kodekso 6.245 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis, nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. (CK 6.245 str. 1, 2, 4 d.).

16.       Ieškovė pareikštą reikalavimą grindžia sąlygomis, aktualiomis deliktinei civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Tokiu atveju būtinos nustatyti civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis. Jas nustačius kyla pareiga atlyginti žalą. Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, samprata apibrėžta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje – laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012). 

17.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas). 

18.       Teismas, ištyręs ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, atsakovės atsikirtimus, trečiojo asmens pateiktus įrodymus ir nuomonę, sprendžia, ar įrodyta, jog atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė ieškovei žalą, ar tarp atsakovės galimų neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

19.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ (trečiasis asmuo byloje) 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti mokyklos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pastato griovimo ir smulkinimo darbus (sutarties 1.1 p.). Šalys sutarties 2.1 punkte susitarė, jog viso objekto kaina yra 58 200 Eur be PVM. Darbų pabaiga numatyta 2018 m. gruodžio 31 d. (sutarties 3.1 p.).

20.       Prie 2018 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktame 2019 m. vasario 25 d. 1 priede aptarta ir susitarta dėl teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkymo. Šio priedo 1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu visos teritorijos sutvarkymo kaina yra 13 650,00 Eur plius PVM. Priedo 2 punkte nurodyta, kad rangovas, kuriuo nurodyta ieškovė, įsipareigoja iki 2019 m. balandžio 1 d. sutvarkyti teritoriją (išvežti susmulkintą plytų ir betono skaldą, suformuoti ir išlyginti sklypą). Užsakovas, t. y. trečiasis asmuo byloje UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, įsipareigoja sumokėti rangovui už teritorijos sutvarkymą po sutarties pasirašymo pagal pateiktą rangovo PVM sąskaitą faktūrą (sutarties 3 punktas). 

21.       Iš 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu vykdytoja UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko 3500 m2 aikštelės įrengimo darbus, kurių bendra kaina 3 579,20 Eur be PVM.

22.       Iš 2019 m. balandžio 1 d. atliktų darbų akto (duomenys neskelbtini) prie 2018 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) perduoda, o UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ priima darbus (griovimo ir smulkinimo paslaugą), kurių kaina 58 200 Eur, 21 proc. PVM – 12 222,00 Eur, bendra paslaugų kaina 70 422,00 Eur.

23.       Ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. perdavė ir teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkymo paslaugą, bendra atliktų darbų kaina 2019 m. balandžio 1 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) prie 1 priedo prie 2018 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta 16 516,50 Eur su 21 proc. PVM (be PVM – 13 650,00 Eur.).

24.       Iš 2019 m. balandžio 5 d. medžiagų priėmimo–perdavimo akto (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ perduoda, o UAB (duomenys neskelbtini) priima nurodytas medžiagas saugoti ir realizuoti. Akte medžiagų (plytų betono skaldos), kurių kaina 54 450,00 Eur, saugojimo vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini).

25.       Į bylą pateikta 2019-07-22 pretenzija patvirtina, kad pagal 2019 m. balandžio 5 d. medžiagų priėmimo–perdavimo aktą (duomenys neskelbtini) ieškovė perėmė 5000 m2  plytų ir betono skaldos saugoti ir realizuoti adresu (duomenys neskelbtini). Skaldos vertė 45 000,00 Eur, tačiau jos neišsaugojo. Pretenzija prašoma informuoti, kas už tai atsakingas ir kaip ieškovė ketina atlyginti žalą, kurios suma yra 58 650 Eur su PVM.

26.       Į minėtą pretenziją ieškovė atsakė 2019-07-23 raštu, nurodydama, kad skaldą be ieškovės žinios ir leidimo sunaudojo atsakovė savo pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), grindų pagrindams įrengti. Taigi, ieškovė trečiajam asmeniui tvirtina, kad skaldą pasisavino atsakovė, ir konkrečiai nurodo, kad plytų ir betono skalda panaudota atsakovės pastatų grindims, nors pati nurodo prašanti trečiojo asmens nesiimti jokių priemonių, iki ši situacija bus išsiaiškinta Klaipėdos apskrities VPK. Vadinasi, konkrečių duomenų, kad plytų ir betono skalda pasisavinta, dar neturėjo.  

27.       Į bylą pateiktas ieškovės 2019-06-27 pasirašytas pareiškimas Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2019-06-27 pastebėtos statybinių medžiagų, t. y. apie 3500 m2 plytų ir betono skaldos, vagystės, patvirtina ieškovės teiginius tuo aspektu, kad būtent ji, o ne trečiasis asmuo kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

28.       Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo 2019-07-25 ir 2019-09-05 nutarimais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš 2019-07-25 nutarimo turinio akivaizdu, kad pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime policijos įstaigai nurodė, jog statybinės medžiagos, kurias galėjo pavogti įmonė UAB (duomenys neskelbtini) priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Aiškinantis skaldos dingimo aplinkybes UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. J. tyrėjui paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), nesilankė nuo skaldos suvežimo 2019 m. kovo–balandžio mėnesiais. Tačiau atkreipė dėmesį, kad betono skaldą jo įmonė saugojo ir turėjo realizuoti pagal rangos sutartį, sudarytą su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Statybinės medžiagos teritorijoje buvo supiltos ne saugoti ir ne specialiai tam jo įmonei skirtoje teritorijoje, bet viename didelės UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios teritorijos neužimtame kampe, kurį jo įmonė sutvarkė. Kad pasigestos statybinės medžiagos yra išpiltos ant grindų UAB (duomenys neskelbtini) pastatuose, direktorius pamatė apėjęs teritoriją, kai pastebėjo, kad trūksta skaldos. S. J. tyrėjui nurodė, kad 5000 m3 skaldos vertė yra 45 000 Eur, o 14 560 Eur žalą sudaro transporto išlaidos. 

29.       2019-07-25 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad pareiškėja nėra skaldos savininkė, todėl reali žala jai nepadaryta, o betono skaldos savininkė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ nei savarankiškai, nei paraginta tyrėjo jokių pretenzijų nepareiškė ir pareiškimo nerašė. 

30.       Po UAB (duomenys neskelbtini) 2019-08-07 ir UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ 2019-08-12 pateiktų skundų prokurorei panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, toliau aiškinantis aplinkybes UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. J. tyrėjui nurodė, kad tikroji suma už skaldą yra 45 000 Eur, o likusieji 13 650 Eur be PVM yra už pervežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Gautame UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ rašte nurodyta, jog pastaroji atliko pastato remonto, ardymo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), teikė statybos technikos transporto nuomos paslaugas nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. liepos 3 d. Patvirtino, kad žino, jog UAB (duomenys neskelbtini) turėtas statybines medžiagas panaudojo grindų pagrindams. Taip pat pranešė, kad medžiagos buvo įvežamos ir išvežamos.

31.       2019-09-05 nutarimu dar kartą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad reali žala pareiškėjai nėra padaryta, nes UAB (duomenys neskelbtini) nėra skaldos savininkė, o tik saugotoja. Nenustačiusi duomenų, kad saugotoja būtų neteisėtai perleidusi ir taip pasinaudojusi UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ priklausančia skalda, ikiteisminio tyrimo institucija nusprendė, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

32.       Byloje duomenys patvirtina, kad pastatų, taigi ir nugriauto objekto susmukintos plytų ir betono skaldos savininkė yra UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, kuri, kaip nurodė atsiliepime į ieškinį, dėl plytų ir betono skaldos praradimo patyrė 70 966,50 Eur žalą ((54 450 Eur (45 000 Eur skalda + 9 450 Eur PVM) plytų ir betono skaldos vertė ir 16 516,50 Eur (13 650 Eur pervežimas + 2 866,50 Eur PVM)). Šią žalą dalimis pagal grafiką jai sutiko atlyginti ieškovė, kuri buvo įsipareigojusi ją saugoti. Į bylą pateiktas žalos mokėjimo grafikas, ieškovės bei trečiojo asmens atstovų sudarytas ir pasirašytas 2020-02-05, patvirtina, jog juo ieškovė įsipareigojo trečiajam asmeniui nuo 2020-02-29 mokėdama dalimis po 3 942,58 Eur iki 2021-07-31 sumokėti 70 966,50 Eur už plytų betono skaldos praradimą.

33.       Antstolės B. T. 2019-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad pasinaudojus UAB „AKTKC“ teikiama internetinėje erdvėje esančia paslauga (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atitinkamos transporto priemonės 2019-02-18 judėjo maršrutu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), maršrutas kartojasi. O laikotarpiu nuo 2019-02-18 iki 2018-02-25, transporto priemonės maršruto pagrindiniai taškai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

34.       Į bylą pateikta ieškovės ir atsakovės vadovų pasirašyta 2018-06-29 patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuomotoja UAB (duomenys neskelbtini) perduoda nuomininkei UAB (duomenys neskelbtini) nuomos teise naudotis bendrosiomis patalpomis ir lauko aikštelės plotu, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018-07-01 iki 2019-07-01 (sutarties 1.1–1.3 punktai). Ieškovė įsipareigoja sutartu laiku kas mėnesį mokėti nuomos mokestį (sutarties 3.7, 4.2 punktai), o sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2019 m. liepos 1 d. (sutarties 6.1 punktas).

35.       Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė nevykdė nuomos sutartyje prisiimto įsipareigojimo ir nemokėjo nuomos mokesčio, patvirtina į bylą pateiktas atsakovės ieškovei el. paštu siųstas laiškas, kuriuo raginama apmokėti prisegamas 2019-06-28 sąskaitas faktūras pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 581,00 Eur plius PVM sumai ir sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 31 581,00 Eur plius PVM sumai už patalpų nuomą.

36.       Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad teritorijos sutvarkymo darbų kaina UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB (duomenys neskelbtini) 2019-04-01 pasirašytame akte nurodyta 6 516,50 Eur (su PVM). Tačiau šiems teritorijos sutvarkymo, taigi ir plytų ir betono skaldos išvežimo darbams atlikti ieškovė pasitelkė subvežėją UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, o šios paslaugos kainavo 14 560 Eur plius PVM (iš viso 17 617,60 Eur). Tai patvirtina 2019-02-28 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini). Be to, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ adresu (duomenys neskelbtini), vietoje pievos įrengė 3500 m2 aikštelę skaldai už 3 579,20 Eur plius PVM kainą (viso 4 330,83 Eur). Tai patvirtina 2019-03-29 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), ir atliktų darbų aktas. Taigi ieškovė tvirtina patyrusi 76 398,43 Eur (54 450 Eur + 17 617,60 Eur + 4 330,83 Eur = 76 398,43 Eur) žalą (nuostolius).

37.       Iš ieškovės atstovo paaiškinimų ir į bylą pateiktų dokumentų turinio teismui akivaizdu, jog grįsdama ieškinį ieškovė itin akcentuoja aplinkybes apie tai, kad su trečiuoju asmeniu sudarytoje sutartyje ji įsipareigojo nugriauti pastatus (duomenys neskelbtini), susmulkinti statybinį laužą ir suvežti saugoti ir realizuoti į atsakovės teritoriją (duomenys neskelbtini). Aptarti įrodymai šiuos teiginius iš dalies patvirtina. Nustatyta, kad pastatai (duomenys neskelbtini), buvo nugriauti, statybinis laužas susmulkintas ir 2019 m. vasario 18–25 d. d. vežamas iš teritorijos (duomenys neskelbtini). Tačiau ar visas nurodytas kiekis buvo išvežtas būtent adresu (duomenys neskelbtini), neginčijamų įrodymų nėra pateikta. Net ir nesiremdamas atsakovės atsikirtimo teiginiais, kad, pagal krovinio važtaraščius (nuo Nr. 1 iki Nr. 28), minėti 416 automobilių reisų iš (duomenys neskelbtini) buvo nukreipti skirtingomis kryptimis ir tik nedidelė dalis jų vyko adresu (duomenys neskelbtini), kadangi važtaraščiuose nurodomos iškrovimo vietos yra nurodytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kad objektas, adresu (duomenys neskelbtini), ir įmonė (duomenys neskelbtini), žiūrint nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), yra skirtingose pusėse, teismas turi omenyje, kad ir antstolės B. T. 2019-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys patvirtina, kad, pasinaudojus UAB „AKTKC“ teikiama internetinėje erdvėje esančia paslauga (duomenys neskelbtini), matyti, kad tik 2019-02-18 transporto priemonių judėjimo krypties ir galutinės paskirties tikslas užfiksuotas konkrečiu adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu 2019-02-18–2018-02-25, t. y. didesnės dalies, transporto priemonių maršruto pagrindiniai taškai yra nurodyti be konkretumo, užfiksuojant tik kryptį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Taigi, aplinkybė, jog skirtingai nurodyti skaldos iškrovimo adresai yra sąlygoti tik vairuotojų padarytų važtaraščių pildymo klaidų, teismo nuomone, yra mažai tikėtina. Klaidų pernelyg daug, o minėtas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys pasinaudojus objektyvia, UAB „AKTKC“ teikiama, internetinėje erdvėje patalpinta paslauga (duomenys neskelbtini), patvirtina tik 2019-02-18, t. y. vieną dieną, transporto priemones vykus adresu (duomenys neskelbtini).

38.       Kita svarbi aplinkybė, kurią teismas turi omenyje, yra ta, kad didelės dalies būtent 2019-02-18–2018-02-25 į (duomenys neskelbtini), vežto betono skaldos krovinio ir siuntėjas, ir gavėjas yra ne ieškovė, bet UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad skaldai vežti pasitelkė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, o pastaroji pasitelkė subvežėją UAB (duomenys neskelbtini) tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vežėjas tuo pačiu metu yra ir krovinio gavėjas jo pristatymo adresu. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta anksčiau, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, jog priėmusi iš trečiojo asmens jai patikėtą skaldos kiekį jį visą ir atvežė būtent į jos nurodytą iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini). Esant tokiai išvadai nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės teiginiais, kad toks didelis skaldos kiekis, t. y. 5000 m3, negalėjo dingti nepastebėtas (nors ji pati tai pastebėjo tik 2019-06-28). Visų pirma, neįrodyta, kad buvo atvežta būtent 5000 m3 skaldos. Be to, nėra duomenų, kad būtų galima palyginti, koks kiekis yra didelis. Kita vertus, teismui nenurodyta, kas turėjo pareigą pastebėti galimą dingimo faktą. Nors ieškovė ir priėmė iš trečiojo asmens skaldą saugoti bei realizuoti, tačiau kaip šį įsipareigojimą ketino vykdyti, byloje duomenų taip pat nėra. Vienintelė aplinkybė, kuria savo pareigos tinkamą vykdymą įrodinėja ieškovė, yra tai, kad ji su atsakove 2018-06-29 sudarė dalies patalpų ir lauko aikštelės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Tačiau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepaaiškino, ar aikštelė, į kurią ieškovė atvežė skaldą, buvo aptverta, ar buvo rakinama ar saugoma, ar buvo įrengtas teritorijos vaido stebėjimas ir pan. Kadangi tokių duomenų nėra, ieškovės teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą teismo neįtikina. Tuo labiau, kad pats ieškovės direktorius S. J. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui jam paaiškino, kad po to, kai 2019 metų kovo–balandžio mėnesiais skalda buvo suvežta, jis daugiau nesilankė (duomenys neskelbtini), kad skaldos saugojimo aplinkybėmis butų įpareigojęs pasidomėti kitus atsakingus asmenis, nenurodė ir pats tik 2019-06-27 pastebėjo, kad dingusi dalis skaldos. Be to, nurodė, kad teritorijoje net nebuvo numatyta vieta, kurioje skalda galėjo būti supilta. Pažymėjo, kad statybinės medžiagos teritorijoje buvo supiltos ne saugoti ir ne specialiai tam jo įmonei skirtoje teritorijoje, bet viename didelės UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios teritorijos neužimtame kampe, kurį jo įmonė sutvarkė.

39.       Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi saugoti nei ieškovės, nei kitų asmenų turto, nors ir esančio jos valdomoje teritorijoje. Iš 2018-06-29 sutarties turinio matyti, kad nuomotojas neatsako už nuomininko vykdomą administracinę komercinę veiklą, vykdomą nurodytose nuomos patalpose (sutartie 2.3 p.). Taigi, teismui akivaizdu, kad, būdama trečiajam asmeniui įsipareigojusi saugoti šios patikėtą skaldą, pati ieškovė ilgą laiką nesilankė teritorijoje, kurioje buvo saugomas turtas, neužtikrino ten esančio turto apsaugos ir net nemokėjo nuomos mokesčio teritorijos nuomotojui, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad toks esą didelio kiekio skaldos dingimo faktas negalėjo likti nepastebėtas, nes teismui neatskleista, kas turėjo tai pastebėti. Kita vertus, neaišku, kuo remdamasi ieškovė turėjo lūkestį, kad nesaugoma skalda yra sandėliuojama saugiai. Manytina, kad pati ieškovė elgėsi nesąžiningai trečiojo asmens atžvilgiu, kadangi informavusi pastarąjį, jog skaldą saugos atsakovei priklausančioje teritorijoje, įrengusi joje aikštelę jokių konkrečių veiksmų šiam įsipareigojimui vykdyti nesiėmė. Tvirtindama, kad teritorijoje už 3 579,20 Eur tam tikslui įrengė aikštelę, trečiajam asmeniui perduodama skaldą saugoti, duomenų apie aikštelės įrengimą nepateikė. Tuo tarpu aikštelė, pagal 2019-03-29 atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo įrengta tik 2019-03-29, nors skalda vežta dar iki jos įrengimo, t. y. 2019-02-18–2019-02-25 laikotarpiu. Taigi teismui kyla abejonių, ar aikštelė įrengta būtent trečiojo asmens skaldai saugoti ir iš viso ar skaldai saugoti.

40.       Teismui abejonių kelia ir ieškovės bei trečiojo asmens elgesys aiškinantis skaldos dingimo aplinkybes bei sprendžiant dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Akivaizdu, kad ieškovė skaldos dingimo faktą teigia pastebėjusi 2018-06-27. Į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi tik 2019-06-28. Tuo tarpu trečiasis asmuo, kuris yra dingusios skaldos savininkas, į ikiteisminio įstaigą nesikreipė ir pretenzijų niekam nereiškė net paragintas tyrėjo, taip pat neteikė jokių paaiškinimų. Taigi, lieka nepaneigta galimybė, kad jam priklausančią skaldą iki 2019 m. birželio pabaigos pats galėjo išsigabenti kitur arba ją realizuoti galėjo ieškovė.

41.       Teismas tiki atsakovės argumentais, kad toks ieškovės elgesys, kai pastebėjusi, jog vežama esą ieškovės saugoma skalda, pastaroji tik pasyviai stebėjo šį faktą ir pasitelkusi antstolę B. T. 2019-06-28 fiksavo faktines aplinkybes, t. y. jos žinioje esančios skaldos vežimą, taip pat ir tai, kad krautuvas (duomenys neskelbtini) perveža žemės sklype esančią skaldą, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad sustabdytų tokią, anot jos, neteisėtą ir ieškovei nuostolingą veiklą, neatitinka atsakingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartų. Manytina, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovė nesielgė kaip rūpestinga jai patikėto turto saugotoja. Teismas taip pat atmeta ieškovės argumentus, jog antstolė B. T. 2019-06-28 užfiksavo faktines aplinkybes, kad ieškovei priklausanti skalda yra sunaudota formuojant pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), grindų pagrindui. Kaip nustatyta anksčiau, skalda, visų pirma, ieškovei nepriklausė, bet buvo patikėta. Kita vertus, antstolė fiksavo ne faktą, kad yra sunaudota ieškovei priklausanti skalda, bet ieškovės atstovo žodžiu papasakotus jam priimtinus duomenis, kadangi protokole užrašyta, jog „žemės sklype buvo sukrauta apie 3000 m3 įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios skaldos, kuri yra sunaudota formuojant pastato, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), grindų pagrindui“, o tai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kuo remdamasis ieškovės atstovas antstolei, o vėliau ir teismui nurodė, jog atsakovė pasisavino ir savo poreikiams sunaudojo būtent ieškovės žinioje buvusią skaldą, lieka neaišku. Teismui nepateiktas, o ir nėra duomenų, kad būtų buvęs atliktas atitinkamos srities specialistų ginčo grunto sandaros (sudėties) įvertinimas ar ištyrimas, todėl kuo remdamasi ieškovė tvirtina, kad atsakovės pastatų grindų pagrindui sunaudota ne pačios atsakovės, o būtent ieškovės žinioje buvusi skalda, lieka nėra nustatyta.

42.       Dėl to, kas aptarta, teismas mano, kad labiau tikėtina, jog baigiantis su atsakove sudarytos nuomos sutarties terminui (likus tik 3 dienoms iki nuomos sutarties termino pabaigos) ir ieškovei žinant, kad už visą nuomos sutarties galiojimo terminą nėra atsiskaičiusi, ieškovė nebegali tikėtis nuomos sutarties pratęsimo, todėl plytų ir betono skaldą per laikotarpį nuo 2019 metų kovo mėnesio iki 2019 metų birželio mėnesio pabaigos realizavo, juolab kad būtent tokiam tikslui ir sandėliavo logistiškai patogioje vietoje šalia greitkelio (2019 m. balandžio 5 d. medžiagų priėmimo–perdavimo aktas (duomenys neskelbtini)) arba savo iniciatyva skaldą (ar jos likutį) išgabeno į kitą vietą. Be to, kaip minėta anksčiau, nėra įrodyta, kad visas (duomenys neskelbtini) buvęs 5000 m3 kiekis buvo atgabentas adresu (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip aptarta anksčiau, krovinio važtaraščiuose yra nurodyti ir kiti paskirties adresai, todėl lieka nepaneigta, kad skalda jau tuomet buvo realizuojama.

43.       Atsakovės atstovai, tiek advokatas, tiek direktorius V. A., paaiškino, kad atsakovė turėjo pakankamą kiekį savo statybinio laužo, kuris buvo perdirbamas ir naudojamas jos teritorijoje esančių patalpų betonavimui, todėl savintis ieškovės skaldą neturėjo nei teisės, nei poreikio. Šiuos teiginius patvirtina antstolės G. Ž., 2019-05-10 fiksavusios pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir aplinkinės teritorijos būklę, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio teismui akivaizdu, kad, 2019-05-10 užėjus į pastato vidų, atsakovės atstovas parodė, jog yra išardytos pertvaros, nukastos ir sulygintos patalpos grindys, ruošiamasi tolesniems darbams. Perėjus į kitą patalpą parodė, kad joje išardytos pertvaros, matyti likusios neišvežtos plytos. Taip pat parodė, kad yra didinamos angos, atlikti mūrijimo darbai, matyti, kad dalis sienų pastatyta neseniai. Darytina išvada, kad šios aplinkybės patvirtina atsakovės atsikirtimo argumentus, kad atsakovė savo teritorijoje vykdė griovimo darbus, todėl betonavimo darbams turėjo savo statybinio laužo.

44.       Tokį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir atsakovės į bylą pateiktos UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2019-03-29 ir 2019-05-24 PVM sąskaitos faktūros už griovimo darbus, iš kurių matyti, kad pirkėja UAB (duomenys neskelbtini) iš pardavėjos UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ pirko griovimo ir ardymo darbų paslaugą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovės pateikta 2019-05-21 statybos rangos sutartis su UAB „Apstructus“, 2019-07-01 rangos sutartis ir jos priedas, iš kurių matyti, jog rangovė UAB „Apstructus“, adresu (duomenys neskelbtini), užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu laikotarpiu nuo 2019-05-06 iki 2019-05-30 atliko atraminių sienučių betonavimo darbus. Taip pat pardavėjos UAB „Apstructus“ pirkėjai UAB (duomenys neskelbtini) 2019-06-20, 2019-09-16 išrašytos sąskaitos faktūros už 2019-06-20, 2019-09-16 atliktus betonavimo darbus. Be to, atsakovės teiginius, kad nuo pat pastato įsigijimo ji disponavo dideliu kiekiu statybinio laužo, kuris buvo perdirbtas į statybinę skaldą, patvirtina pateikta 2019-04-01 sutartis su UAB „Minijos telkinys“ ir fotonuotraukos, kurios pateiktos į bylą 2020-09-01 (duomenys neskelbtini).

45.       Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

46.       Įvertinęs aptartų įrodymų visumos duomenis teismas suformavo vidinį įsitikinimą, kad neįrodyta, jog ieškovės saugota plytų ir betono skalda yra pasisavinta ir kad ją pasisavino atsakovė. Manytina, kad ieškinys paremtas prielaidomis, jog į atsakovei priklausančią teritoriją atgabentą skaldą pasisavino būtent atsakovė, nes ir ji laikotarpiu po skaldos atgabenimo atliko pastatų grindų betonavimo darbus. Tačiau, kaip jau aptarta, atsakovė pateikė įrodymus, kad betonavimo darbams atlikti turėjo pakankamą kiekį savo pačios statybinio laužo, o jai priklausančių betonuojamų pastatų grindų pagrindui naudotos skaldos ištyrimo, kad būtų nustatyta, jog į jį supilta būtent tokios pat sudėties skalda, kurią atvežė ieškovė, ieškovė taip ir neinicijavo. Taigi, teiginius, jog atsakovė sunaudojo būtent ieškovės žinioje buvusią skaldą, teismas vertina kaip ieškovės pastangos pasinaudoti sutapimu ir neįrodytas.

47.       Dėl to, kas aptarta anksčiau, teismas atmeta ieškovės argumentus, kad būtent atsakovė yra atsakinga už galimą 5000 m3 skaldos dingimą, kad būtent ji šią plytų ir betono skaldą pasisavino, kadangi nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Kaip minėta anksčiau, į bylą nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės esą saugotos skaldos dingimu. Kaip ir nėra įrodymų, kad būtent ieškovės nurodytas visas skaldos kiekis faktiškai buvo sandėliuojamas atsakovei priklausančioje, tačiau pagal nuomos sutartį ieškovės žinioje esančioje teritorijoje. Kadangi atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai dėl ieškovei nepriklausiusios skaldos dingimo nenustatyti, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp ieškovės patiriamų išlaidų grąžinant trečiajam asmeniui įsipareigotą sumą skaldos vertei atlyginti (nuostolių) ir atsakovės veiksmų, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti žalą.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo

48.       Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ atsiliepime išdėstyta nuomone, jog ieškinio teisinis pagrindas yra CK 6.237 ir 6.242 str., ir tvirtina, kad atsakovė neturėjo teisėto pagrindo sunaudoti ieškovės skaldą pastato ir lauko aikštelių pagrindams įrengti, nes nebuvo sudaryta sandorio.

49.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).

50.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

51.       Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas).

52.       Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 23 punktas). Todėl, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 25 punktas).

53.       Šalių atstovų paaiškinimais ir anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad atsakovė nepasisavino ieškovės žinioje buvusios plytų ir betono skaldos ir nėra atsakinga už šios plytų ir betono skaldos dingimą. Taigi, teismas nenustatė, o ieškovė neįrodė šioje byloje ir nepagrįsto praturtėjimo prielaidų. Iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė neteisėtai ar nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita, kadangi į teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), atvežtos skaldos savo žinion nepriėmė, jos saugoti ieškovei neįsipareigojo, o skaldos panaudojimo atsakovės pastatų grindims įrengti ar gatvei (duomenys neskelbtini), nuo posūkio iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) grįsti aplinkybės pripažintinos neįrodytomis. Pažymėtina, kad antstolės G. Ž. 2019-07-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuota (duomenys neskelbtini) danga nuo posūkio iki (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog gatvė grįsta betono skalda, matyti, kad kelio danga supilta gana seniai, pakraščiuose apaugusi žole, susiformavusios duobės bei provėžos. Taigi, tokie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog minėtai gatvei grįsti galėjo būti buvo panaudota būtent ieškovės žinioje buvusi plytų ir betono skalda, kadangi gatvės danga antstolės protokole apibūdinama kaip supilta seniai, joje jau susiformavusios duobės, provėžos, o jos pakraščiuose gatvė apaugusi žole.

54.       Apibendrinat visa tai, kas išanalizuota anksčiau, pasakytina, kad aplinkybė, jog ieškovė galėjo neišsaugoti jai patikėto turto arba pati ar kartu su trečiuoju asmeniu išvežti jį iš teritorijos į kitą vietą arba realizuoti, ką ir ketino padaryti prieš jį sandėliuodama iš atsakovės išnuomotoje teritorijoje, į bylą pateiktais įrodymais nėra paneigta, todėl tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

55.       Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

56.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

57.       Ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

58.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2021-01-26 pateikė įrodymus, jog patyrė 750,00 Eur bylinėjimo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu, tripliko surašymu ir dalyvavimu teismo posėdyje (DOK Nr. 1272). Išlaidos pagrįstos 2019 m. gruodžio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2019 m. gruodžio 17 d. sąskaitos išrašu, patvirtinančiu apie atsakovės atliktą mokėjimą advokatui už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, atsakovės prašymas tenkintinas, iš ieškovės priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB (duomenys neskelbtini). 

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įmonės juridinio asmens kodas 302687560, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) įmonės juridinio asmens kodas 304148405, 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                  Raimonda Andrulienė