Civilinė byla Nr. e2-1419-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00780-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.2; 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. A39-638/19(3.10.15-UK) „Dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir priimto sprendimo sudaryti sutartį“ ir grąžinti atsakovę į viešojo pirkimo procedūrų pasiūlymų vertinimo stadiją, iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ pasiūlymą viešojo pirkimo 4 daliai.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje viešąjį pirkimą (toliau – ir pirkimas), kuris buvo suskaidytas į 4 dalis. 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu atsakovė nustatė pasiūlymų eilę pirkimo objekto 4 daliai, kurioje trečiojo asmens pasiūlymas užėmė pirmąją vietą, o ieškovės pasiūlymas liko antrojoje vietoje. 2019 m. gegužės 3 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl neįprastai mažos trečiojo asmens pasiūlymo kainos. Ši pretenzija 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu buvo patenkinta – atsakovė panaikino savo sprendimą dėl pasiūlymų vertinimo ir pasiūlymų eilės nustatymo ir nutarė trečiojo asmens pasiūlymą pirkimo 4 daliai nagrinėti iš naujo. 2019 m. gegužės 17 d. atsakovė priėmė sprendimą, kuriuo dar kartą nustatė analogišką, kaip 2019 m. balandžio 16 d. sprendime, pasiūlymų eilę. Ieškovės vertinimu, atsakovė tinkamai neįvertino aplinkybės, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža.
3. 2019 m. liepos 12 d. ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad vykstant ginčui teisme atsakovė ir trečiasis asmuo 2019 m. birželio 14 d. sudarė pirkimo sutartį dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje penktoje zonoje „Centras“ (toliau – pirkimo sutartis), pateikė teismui prašymą spręsti dėl neteisėtai sudarytos pirkimo sutarties teisinių pasekmių. Ieškovė prašė teismo pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; netenkinus prašymo, pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia, sutrumpinti jos galiojimo terminą iki 4 mėnesių, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nutraukė bylą.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Ieškovė 2019 m. gegužės 3 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl jos 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė, prašydama jį panaikinti, kreiptis į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo, įvertinti šį pagrindimą ir priimti sprendimą dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, atsakovė panaikino savo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir nutarė iš naujo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymą. 2019 m. gegužės 17 d. atsakovė priėmė naują sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pagrįsti trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo motyvus, tačiau vėliau, nesulaukusi atsakovės atsakymo ir nepateikusi pretenzijos dėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu.
6. Teismas, atmesdamas ieškovės argumentą, kad pretenzija, pateikta dėl atsakovės 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, būtų kvalifikuota kaip pakartotinė, nurodė, kad ši pretenzija būtų teikiama dėl naujai priimto atsakovės sprendimo ir nebūtų pakartotinė, taip pat pažymėjo, kad ieškovė yra profesionali verslininkė, aktyvi ir patyrusi viešųjų pirkimų dalyvė, naudojasi profesionalia advokatų pagalba, todėl tokie jos argumentai yra nepagrįsti ir nelogiški. Jei atsakovė būtų atsisakiusi nagrinėti ieškovės pretenziją dėl atsakovės 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo kaip pakartotinę, ieškovė galėtų ginčyti tokį atsakovės sprendimą teisme.
7. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, esą atsakovė nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų patenkintas jos pretenzijoje išdėstytas reikalavimas pripažinti trečiojo asmens pasiūlymo kainą neįprastai maža. Atsakovė patenkino ieškovės pretenziją ir atsižvelgdama į trečiojo asmens naujai pateiktus argumentus ir dokumentus, pagrindžiančius ieškovės pretenzijoje iškeltus klausimus, iš naujo įvertino pasiūlymą ir priėmė skundžiamą 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą. Ieškovė, nesutikdama ar sutikdama iš dalies su atsakovės 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu, kuriuo buvo išnagrinėta jos pretenzija, galėjo jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
8. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovei buvo trukdoma pasinaudoti sprendimų peržiūros teise. Ieškovė 2019 m. gegužės 21 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama nurodyti trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo motyvus ir argumentus, tačiau nesulaukusi ir neįvertinusi prašomos informacijos, pateikė ieškinį teismui. Tai suponuoja išvadą, kad papildoma informacija nebuvo reikalinga pretenzijai pareikšti.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pareiškimas nesilaikius ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra neleistinas pagal įstatymą, taip pat prieštarauja civilinio proceso efektyvumo, ekonomiškumo, koncentracijos principams. Ikiteisminė viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo stadija yra ypač svarbi dėl to, kad ginčai dėl viešojo pirkimo dažnai (taip pat ir šiuo atveju) yra susiję su poreikiu turėti specialių žinių. Nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo suteikta galimybė ikiteismine tvarka pagrįsti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą, nurodyti pasiūlymo įvertinimo motyvus, todėl ieškovės argumentai dėl šio sprendimo panaikinimo pradedami tirti tik teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.
10. Teismas vertino, kad ginčijamas atsakovės sprendimas nėra akivaizdžiai neteisėtas, todėl teismas neturi pareigos ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl ginčo esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Skundžiamos nutarties priėmimą lėmė įvairios aplinkybės, nesusijusios su ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymu. Teismas nurodė, kad šioje byloje turi būti vertinamos aplinkybės, kurioms įvertinti reikia specialių žinių, nors nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nenurodė negalįs tinkamai išdėstyti savo pozicijos dėl specialių žinių stokos. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo esmės nagrinėjimas pačiam teismui būtų sudėtingas, kad teismui nenutraukus bylos procesas užtruktų dar ilgiau ir būtų dar labiau pažeidžiami teisės aktuose nustatyti bylų išnagrinėjimo terminai (byla buvo išnagrinėta ne per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, kaip nurodyta įstatyme, bet per 79 dienas). Priimdamas ginčijamą nutartį teismas išvengė pareigos motyvuota nutartimi išspręsti dalyvaujančių byloje asmenų prašymus dėl byloje pateiktų dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga.
11.2. Teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, yra padaryta tik formaliai įvertinus ginčo aplinkybes. Susipažinusi su pradiniu atsakovės sprendimu ir trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialia informacija ieškovė pateikė pretenziją, kurioje aiškiai iškėlė klausimą dėl trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Atsakovė 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu tik iš dalies patenkino ieškovės pretenziją (atsakovė panaikino savo sprendimą dėl dalyvių pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, nutarė trečiojo asmens pasiūlymą nagrinėti iš naujo), ir pakartotinai įvertinusi trečiojo asmens pasiūlymą, priėmė sprendimą, kurio turinys yra toks pat, kaip ir panaikinto sprendimo. Atsakovė niekada nepripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra nepagrįsta ir niekada jo neatmetė. Taigi, esminis pretenzijos reikalavimas dėl trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pripažinimo nepagrįsta nebuvo patenkintas jokiu atsakovės sprendimu. Atsakovės sprendimas, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas pakartotinai buvo pripažintas laimėtoju, ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos kontekste reiškia, kad ieškovės pretenzija dėl neįprastai mažos trečiojo asmens pasiūlymo kainos buvo atmesta.
11.3. Vertindamas, ar ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas atsižvelgė tik į tai, kad ieškovė nepateikė pretenzijos dėl konkrečią dieną priimto sprendimo, tačiau neatliko turiningojo ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos vertinimo. Teismas neįvertino, kad teisme nagrinėjamo ginčo ribos jau buvo apibrėžtos ieškovės pretenzijoje, pateiktoje dėl atsakovės pradinio sprendimo, ir atsakovei priėmus antrąjį sprendimą situacija nepasikeitė. Tuo atveju, jei ieškovė pateiktų naują pretenziją dėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, jos dalykas būtų tapatus kaip ir anksčiau teiktos pretenzijos.
12. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nutraukė bylą ne dėl to, kad jam buvo per sudėtinga ją nagrinėti, bet dėl to, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir tai sudaro savarankišką pagrindą nutraukti bylą. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės 2019 m. gegužės 17 sprendimo neteisėtumo nebuvo akivaizdžios, todėl teismas neturėjo pareigos ex officio spręsti dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
12.2. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, negalėjo automatiškai pripažinti trečiojo asmens pasiūlymo netinkamu. Neįprastai mažos kainos institutas viešuosiuose pirkimuose nėra laikomas priemone, skirta atmesti tiekėjo, pasiūliusio mažą kainą, pasiūlymą, tačiau suteikia galimybę įsitikinti tokio tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu, jo gebėjimu įvykdyti sutartį už pasiūlytą kainą. Nustačiusi, kad pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo raštu kreiptis į šią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašyti pagrįsti pasiūlymo detales, kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Atsakovė, visiškai patenkinusi ieškovės pretenziją, panaikino pasiūlymų eilę ir, atsižvelgdama į ieškovės pateiktus argumentus, kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu paaiškinti abejonių keliančius pasiūlymo aspektus, o pastarajai atsakius į visus klausimus, įskaitant klausimus, nurodytus ieškovės pretenzijoje, iš naujo išnagrinėjo pasiūlymą.
12.3. Atsakovės 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas – tai visiškai naujas sprendimas dėl pirkimo rezultatų, todėl ieškovė, siekdamas jį nuginčyti teisme, turėjo pateikti pretenziją būtent dėl šio sprendimo, tačiau to nepadarė. Dėl šio sprendimo pateikta pretenzija negalėtų būti laikoma pakartotine, nes joje būtų ginčijamas ne 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas, o naujas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas. Gavusi ieškovės pretenziją atsakovė būtų jai paaiškinusi pakartotinai priimto sprendimo motyvus ir ieškovė galėtų įvertinti, ar yra pagrindas ginčyti jį teisme. Jei atsakovė būtų atsisakiusi nagrinėti ieškovės pretenziją kaip pakartotinę, ieškovė galėtų ginčyti tokį atsakovės sprendimą.
13. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Bylos nagrinėjimo metu teismas nepadarė jokių esminių civilinio proceso pažeidimų, o ieškovės nurodytos aplinkybės, kad teismas praleido bylos išnagrinėjimo terminą ir pan., yra visiškai formalios ir neturi jokios įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.
13.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad bylos aplinkybės nėra akivaizdžiai aiškios. Norint išsiaiškinti visas aktualias ginčo aplinkybes yra būtinas išsamus įrodymų tyrimas ir yra reikalingos specialios žinios. Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo ex officio spręsti dėl bylos esmės.
13.3. Ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atsakovei tenkinus ieškovės pretenziją ir pareikalavus iš trečiojo asmens pagrįsti pasiūlymo kainą, t. y. atsižvelgus į ieškovės reikalavimus ir pripažinus, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir jai reikia papildomo pagrindimo, trečiasis asmuo pagrindė savo pasiūlymą, o atsakovė, įvertinusi pateiktus duomenis, priėmė naują 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą, kurio ieškovė neskundė ikiteismine tvarka. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, išnagrinėjusi jos pretenziją, netenkino jos esminio reikalavimo pripažinti, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra nepagrįsta, tačiau ieškovė pretenzijoje nekėlė tokio reikalavimo.
13.4. Pretenzija, teikiama dėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, nebūtų laikoma pakartotine, nes ji būtų teikiama dėl kokybiškai naujo ir netapataus ankstesniam sprendimo panaikinimo. Naujas atsakovės sprendimas buvo grindžiamas jos atlikto papildomo trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo rezultatais ir papildomai gautais pasiūlymo kainos duomenimis. Ieškovei pateikus pretenziją dėl šio sprendimo panaikinimo, ši pretenzija galimai būtų atmesta kaip nepagrįsta (tokia prielaida darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šioje byloje nesutinka su ieškiniu), o ieškovė būtų supažindinta su atsakovės sprendimo motyvais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nutraukta civilinė byla dėl perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, nustačius, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikiusi šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegali šia tvarka pasinaudoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 2 punktas), yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
15. CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
16. Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis).
17. CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).
18. Taigi, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Tiekėjai, siekdami efektyviai apginti savo galimai pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingu atveju jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdė mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų pirkimą, kurio objektas buvo suskaidytas į 4 dalis. 4 pirkimo daliai – Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugos penktoje zonoje „Centras“ – pasiūlymus pateikė 2 tiekėjos – ieškovė ir trečiasis asmuo. Atsakovė, įvertinusi dalyvių, atitinkančių pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, pasiūlymus, nustatė pasiūlymų eilę šiai pirkimo objekto daliai (trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas užėmusiu pirmąją vietą, ieškovės – antrąją vietą), taip pat priėmė sprendimą pirkimo laimėtoja pripažinti trečiąjį asmenį ir sudaryti su juo pirkimo sutartį dėl 4 pirkimo objekto dalies. Apie šių sprendimų priėmimą ieškovė buvo informuota atsakovės 2019 m. balandžio 16 d. raštu.
20. Ieškovė 2019 m. gegužės 3 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl jos 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir ekonomiškai nepagrįsta, kad į šią kainą nėra įtrauktos paslaugų teikimo privalomos išlaidos, kad pasiūlyti paslaugų tekimo įkainiai yra nepagrindžiami. Siekdama pagrįsti savo poziciją, ieškovė nurodė būtinas pagrindines kainos sudedamąsias dalis, išdėstė savo paaiškinimus dėl kiekvienai iš šių dalių reikalingų sąnaudų (pavyzdžiu, darbo užmokesčio sąnaudų, remonto ir techninės priežiūros sąnaudų, transporto draudimo sąnaudų, kuro sąnaudų ir pan.) ir aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama nustatant reikalingas sąnaudas. Išdėsčiusi savo poziciją, ieškovė prašė atsakovės: 1) sustabdyti pirkimo 4 dalies procedūras; 2) panaikinti 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės pirkimo 4 dalyje nustatymo; 3) kreiptis raštu į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo ir reikalauti pateikti ieškovės nurodytus detalius pasiūlymo kainos ir sąnaudų skaičiavimus; 4) įvertinti trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą ir priimti sprendimą dėl jos pasiūlymo neįprastai mažos kainos.
21. Išnagrinėjusi ieškovės pretenziją dėl 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo, atsakovė 2019 m. gegužės 7 d. raštu informavo ieškovę, kad jos pretenzija patenkinta – atsakovės Viešųjų pirkimų komisija panaikino savo priimtus sprendimus dėl dalyvių, pateikusių pasiūlymus 4 pirkimo objekto daliai, pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės šiai pirkimo objekto daliai sudarymo ir laimėtojos nustatymo, sutarties su pirkimo laimėtoja sudarymo ir nutarė iš naujo nagrinėti trečiojo asmens pasiūlymą 4 pirkimo daliai. Tą pačią dieną atsakovė, siekdama dar kartą įsitikinti, kad trečiasis asmuo teisingai ir išsamiai įvertino pirkimo objekto dydį ir perkamų paslaugų apimtis, kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu nurodyti perkamų paslaugų kainos sudedamąsias dalis ir skaičiavimus, privalomai pateikiant ieškovės pretenzijoje nurodytus duomenis. Tokiu būdu atsakovė patenkino visus esminius ieškovės pretenzijoje išdėstytus reikalavimus.
22. Pakartotinai įvertinusi trečiojo asmens pasiūlymą, taigi, ir duomenis, kuriuos trečiasis asmuo pateikė atsakydamas į ieškovės pretenzijoje iškeltus klausimus, atsakovė priėmė naują sprendimą dėl pasiūlymų eilės pirkimo objekto 4 daliai sudarymo, šios pirkimo objekto dalies laimėtojo nustatymo ir sutarties su tiekėja, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pirkimą, sudarymo. Ginčijamu 2019 m. gegužės 17 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad, kaip ir anksčiau, pirkimo objekto 4 dalies laimėtoju buvo pripažintas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas. Ieškovė, nesutikdama su pastaruoju atsakovės sprendimu, nepateikė atsakovei pretenzijos dėl šio sprendimo panaikinimo, tačiau inicijavo ginčą teisme.
23. Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, vykdydama pirkimo procedūras, priėmė du savarankiškus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo: 1) pirmą kartą įvertinusi pirkime pateiktus pasiūlymus, atsakovė priėmė sprendimą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2019 m. balandžio 16 d. raštu ir kuris vėliau buvo panaikintas atsakovei tenkinus ieškovės pretenziją; 2) pakartotinai įvertinusi trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą ir pasiūlymo kainos pagrindimą, atsakovė priėmė naują sprendimą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2019 m. gegužės 17 d. raštu. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą dėl atsakovės 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo panaikinimo, nepateikė atsakovei pretenzijos dėl pastarojo sprendimo, taip pat nėra ginčijama aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė yra praleidusi pretenzijos dėl minėto atsakovės sprendimo pateikimo terminą. Ieškovė nenurodė aplinkybių, pateisinančių privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, nepateikė teismui duomenų, kad ji negalėjo pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jai per visą teisės aktuose nustatytą terminą realizuoti šią teisę. Tai reiškia, kad ieškovė, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, be jokio pagrindo, nesant kliūčių, laisva valia priėmė sprendimą įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą nesilaikant teisės aktuose nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nors jai, kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei, atstovaujamai kvalifikuotų teisininkų (šių aplinkybių ieškovė neginčija), neabejotinai buvo žinoma perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytas bylos nutraukimo pagrindas – ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikiusi nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegali šia tvarka pasinaudoti.
24. Ieškovės teigimu, pateikusi 2019 m. gegužės 3 d. pretenziją dėl atsakovės pradinio 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo, ji tinkamai laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškovė nurodo, kad esminis pretenzijos reikalavimas – reikalavimas pripažinti trečiojo asmens neįprastai mažą pasiūlymo kainą nepagrįsta – nebuvo patenkintas nei vienu iš atsakovės sprendimų, kad atsakovė turinio prasme paliko galioti pradinį 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo, kad jai pateikus pretenziją dėl antrojo atsakovės sprendimo, ši pretenzija nebūtų nagrinėjama kaip pakartotinė. Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija.
25. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad abiejų atsakovės priimtų sprendimų turinys buvo iš esmės analogiškas – atsakovė sudarė tokią pačią pasiūlymų eilę ir tą pačią tiekėją pripažino pirkimo laimėtoja – tai nereiškia, kad aptariami sprendimai turi būti vertinami kaip vienas sprendimas ar, kaip teigia ieškovė, kad turinio prasme buvo paliktas galioti atsakovės 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas. Kaip jau minėta šioje nutartyje, atsakovė pripažino ieškovės pretenzijoje išdėstytus nuogąstavimus dėl trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstais, panaikino savo pirmąjį sprendimą, dėl kurio ieškovė buvo pareiškusi pretenziją, ir kreipėsi į trečiąjį asmenį su reikalavimu pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą (be kita ko, pagrįsti ieškovės pretenzijoje nurodytas aplinkybes). Vėliau, gavusi iš trečiojo asmens papildomus duomenis ir paaiškinimus, atsakovė iš naujo įvertino jos pasiūlymą ir priėmė iš esmės naują sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo, kuriame ir vėl sudarė tokią pačią, kaip ir panaikintame sprendime, pasiūlymų eilę ir nustatė tą patį pirkimo laimėtoją. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė, panaikinusi pradinį sprendimą ir iš naujo įvertinusi trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimą, priėmė naują sprendimą dėl pirkimo objekto 4 dalies pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo. Siekdama ginčyti šį sprendimą teisme, ieškovė turėjo teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti atsakovei pretenziją ir išdėstyti joje nesutikimo su šiuo sprendimu motyvus.
26. Ieškovės pretenzija, pateikta dėl šio naujai priimto sprendimo, negalėtų būti laikoma tapačia pretenzijai, pateiktai dėl ankstesnio, jau panaikinto atsakovės sprendimo. VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija neprivalo nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties jos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė teikė pretenziją tik dėl atsakovės 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuris buvo panaikintas. Ieškovė neteikė jokių pretenzijų dėl šioje byloje ginčijamo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuris, kaip minėta, buvo priimtas atsakovei iš naujo įvertinus trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pretenzija, pateikta dėl šio sprendimo, yra pakartotinė.
27. Ieškovė atskirajame skunde nurodo ir kitas aplinkybes, dėl kurių, jos vertinimu, teismas priėmė sprendimą nutraukti bylą, be kita ko, aplinkybę, kad teismas praleido CPK nustatytą bylos išnagrinėjimo terminą ar netinkamai išsprendė (siekė nespręsti) dalyvaujančių byloje asmenų pareikštus prašymus dėl byloje pateiktų dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga. Tačiau teismui nustačius, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nutraukti civilinę bylą vadovaujantis CPK 293 straipsnio 2 punktu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir atitinkamai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties teismas plačiau nevertina šių ieškovės argumentų.
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla nutraukta dėl to, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė teisės aktuose nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir šiuo metu nebegali šia tvarka pasinaudoti, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Trečiasis asmuo prašo atlyginti jo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti iš ieškovės 3 271,84 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju nustatant sumą, priteistiną už atsiliepimo parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.16 papunktis, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, toks pats koeficientas taikomas ir už atskirojo skundo parengimą. Nustatant maksimalią priteistiną sumą už prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.17 papunktis, pagal kurį už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą maksimali priteistina suma nustatoma taikant 0,1 koeficientą. Apskaičiuojant maksimalią trečiajam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2019 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 289 Eur. Maksimali trečiajam asmeniui už nurodytus dokumentus priteistina suma sudaro 644,50 Eur (1 289 Eur x 0,5).
30. Trečiojo asmens prašoma priteisti 3 271,84 Eur suma viršija maksimalią Rekomendacijų pagrindu priteistiną sumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą žymiai nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti trečiajam asmeniui jo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovės atskirajame skunde keliami klausimai nebuvo ypatingai sudėtingi ir nereikalavo iš trečiojo asmens atstovo kokių nors specifinių žinių, o atskirąjį skundą parengęs trečiojo asmens atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam neabejotinai buvo žinomos visos ginčo aplinkybės. Todėl teismas sprendžia, kad trečiojo asmens išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tinkamai atlygins Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 644,50 Eur suma, priteistina iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960) 644,50 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Marius Bajoras