Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1459-123/2012
Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija

14; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. B. ir atsakovo UAB „Arijus“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Arijus“ dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas S. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jo atleidimo dieną neišmokėtą 1268 Lt dienpinigių sumą, 1070,39 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2010-03-11 iki visiško atsiskaitymo su juo dienos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo visos ieškovui priteistos sumos nuo 2010-03-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-09-22 darbo sutarties Nr. 477 pagrindu 2008-09-26 pradėjo dirbti UAB „Arijus“ vairuotoju-ekspeditoriumi, darbo santykiai tęsėsi iki 2010-03-10. Darbo sutarties 3 straipsnis numatė darbdavio įsipareigojimą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos mokėti darbuotojui darbo užmokestį pagal bendrovėje galiojančius vairuotojų-ekspeditorių darbo apmokėjimo nuostatus, bet ne mažiau kaip MMA, padaugintą iš koeficiento 1,31. Darbo sutarties 5 straipsnyje buvo numatyta suminė darbo laiko apskaita. Darbo sutarties 7.2 straipsnyje šalys susitarė, kad už laiką praleistą komandiruotėse gali būti mokami mažesni nei komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatyto dydžio dienpinigiai, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų. Pagal 2010-03-10 potvarkį iš jam mokėtinų sumų buvo išskaičiuota 1 vidutinio darbo užmokesčio (1070,39 Lt) suma, padarytai žalai atlyginti, o 197,61 Lt suma buvo sulaikyta iki ikiteisminio tyrimo dėl kuro vagystės pabaigos. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje iš jo buvo priteista visa 8191,46 Lt suma, neatsižvelgiant į tai, kad pagal 2010-03-10 potvarkį jam nebuvo išmokėta 1268 Lt suma. Nurodė, kad 2010-03-10 atleidimo dieną darbdavys su juo pilnai neatsiskaitė: 393,56 Lt darbo užmokestis už 2010 m. kovo mėn. bei kompensacija už nepanaudotas atostogas – 940,09 Lt – darbuotojui buvo sumokėti tik 2010-03-15. Nurodė, kad be teisinio pagrindo 2010-03-10 atleidžiant jį iš darbo UAB „Arijus“ jam nebuvo išmokėta 1268 Lt dienpinigių suma, nors iš dienpinigių išskaitų neleidžia daryti įstatymai. Kadangi atleistam darbuotojui neteisėtai neišmokėta suma viršija jo vidutinį darbo užmokestį prašė priteisti neteisėtai sulaikytą 1268 Lt dienpinigių sumą ir vadovaujantis DK 141 str. 3 d. priteisti 1070,39 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką. Taip pat prašė priteisti procesines palūkanas, nes šiuo atveju darbo santykiai yra nutrūkę ir taikomos civilinio kodekso normos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui S. B. iš atsakovo UAB „Arijus“ 1268 Lt dienpinigių sumą, 1070,39 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-10-18 iki atsakovas pilnai atsiskaitys su ieškovu, 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Arijus“ 198,59 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, todėl padarė išvadą, kad atsakovas turėjo išmokėti ieškovui jam priklausančius dienpinigius. Nurodė, kad byloje nustatyta ir atsakovas pripažįsta, jog pilnai neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną, priėmė 2010-03-10 potvarkį dėl išmokėtinų pinigų sulaikymo iki ikiteisminio tyrimo dėl kuro vagystės pabaigos, šis atsakovo priimtas potvarkis nėra pagrįstas Darbo kodekso normomis, nes Darbo kodeksas nenumato tokios procedūros vykdant atsiskaitymus su darbuotojais kaip darbuotojui priklausančių išmokėti pinigų sulaikymo. Nurodė, kad atsakovas, nors ir pažeidė DK nustatytas darbo sutarties nutraukimo atveju numatyto pilno atsiskaitymo su darbuotoju tvarką, tačiau apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2010-03-11 iki visiško atsiskaitymo priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, todėl nurodytą išmoką sumažino ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisė už uždelsimo atsiskaityti laiką – 1070,39 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo bylos iškėlimo teisme-2011-10-18 iki atsakovas pilnai atsiskaitys su ieškovu. Nurodė, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas, nes darbo santykiams taikytinas Darbo kodeksas, kuris nenumato procesinių palūkanų pagal Civilinį kodeksą.
Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ginčijamoje sprendimo dalyje klausimą išspręsti iš esmės –priteisti ieškovui iš atsakovo 1070,39 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2010-03-11 iki visiško atsiskaitymo dienos, taip pat priteisti 855,56 Lt palūkanų bei priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo visos ieškovui priteistos sumos nuo 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kompensacijos mokėjimas būtų neproporcingas, pažeistų teisingumo principą ar sukeltų sunkių padarinių atsakovui, netinkamai taikė šią teisės normą bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad teismas negalėjo savo iniciatyva spręsti kompensacijos dydžio sumažinimo, be to, nenurodė pagrindų, kuriais remiantis galima mažinti kompensaciją. Teigia, kad teismas, atsisakydamas priteisti palūkanas, nepagrįstai nesivadovavo CK 6.210 str., 6.37 straipsniais ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Arijus“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad atsakovas su ieškovu buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį; ieškovas darbdaviui yra padaręs 8191,46 Lt žalos ir buvo įtariamas įvykdęs nusikaltimą; atsakovas vykdė 2 antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, įskaitant priverstinį sūnaus išlaikymo išieškojimą. Teigia, kad jis turėjo pareigą išmokėti atsakovui ne dienpinigius, o atleidžiant iš darbo ieškovą, kompensuoti jam komandiruotės išlaidas, t. y. išmokėti su darbo santykiais susijusias sumas. Teigia, kad potvarkis išskaičiuoti vieno vidutinio darbo užmokesčio sumą padarytai žalai atlyginti ir 197,61 Lt sumą sulaikyti iki ikiteisminio tyrimo dėl kuro vagystės yra pagrįstas ir teisingas. Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo teiginį, jog su ieškovu buvo neatsiskaityta jo atleidimo dieną dėl jo paties kaltės.
Atsiliepime į ieškovo S. B. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Arijus“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad tenkinus apelianto reikalavimą dėl neišmokėtos 1268 Lt sumos priteisimo bei tuo pačiu tenkinus ir kitus ieškovo reikalavimus, sąlygotų neadekvačią teisinę situaciją, atsakovo tariamas teisės pažeidimas ir jam pritaikyta sankcija visiškai neatitiktų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų. Nurodo, kad atsakovas nesutinka su apelianto pozicija apskaičiuojant palūkanų dydį, nes toks skaičiavimas yra nepagrįstas ir reikštų atsakovo nepagrįstą praturtėjimą darbdavio sąskaita.
Atsiliepime į atsakovo UAB „Arijus“ apeliacinį skundą ieškovas S. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstas išvadas, kad jo reikalavimas priteisti atsakovo neteisėtai sulaikytas su darbo santykiais susijusia sumas yra pagrįstas.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai. 2010-03-10 ieškovo atleidimo dieną darbdavys su atleidžiamu darbuotoju iki galo neatsiskaitė – 393,56 Lt darbo užmokestis už 2010 m. kovo mėn. bei kompensacija už nepanaudotas atostogas ieškovui buvo sumokėti tik 2010-03-15. Iš 2011-11-08 pažymos apie priskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius matyti, kad iš ieškovui priskaičiuotų 50402,62 Lt dienpinigių buvo išmokėta tik 49134,62 Lt, tai yra iš ieškovui mokėtinų dienpinigių pagal 2010-03-10 potvarkį nebuvo išmokėta 1268 Lt dienpinigių. Ieškovas prašė šią sumą priteisti iš atsakovo. Atsakovas teigė, kad nusprendė neišmokėti dalies ieškovui mokėtinų sumų, įvertinęs šias faktines aplinkybes: su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; ieškovas buvo įtariamas įvykdęs nusikaltimą ir darbdaviui padaręs 8191,46 Lt žalą; atsakovas vykdė 2 antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš ieškovui priklausančio darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka.
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 226 straipsnyje nustatyta, jog neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę (CPK 739 str. 2 p.). Byloje yra duomenys, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo 1268 Lt dienpinigių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dienpinigius priteisė ieškovui.
Atsakovas neginčijo to fakto, kad su ieškovu neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs DK 224 straipsnyje numatytų išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindų, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 1070,39 Lt vidutinį darbo užmokestį, nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-10-18 iki atsakovė pilnai atsiskaitys su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2010-03-11 iki visiško atsiskaitymo priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, todėl atmestinas apelianto S. B. argumentas, kad teismas nenurodė pagrindų, kuriais remiantis galima mažinti kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atmestinas apelianto S. B. argumentas dėl palūkanų priteisimo. Prašydamas priteisti palūkanas, apeliantas S. B. vadovaujasi kasacinio teismo praktika ir mano, kad teismas turėjo vadovautis CK 6.37, 6.210 straipsniais bei priteisti iš atsakovės palūkanas už uždelsimą su juo atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl kasacinio teismo nutartyse išdėstytos praktikos laikymosi, reikia nustatyti, ar: 1) skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisės nuostatų; 2) tos pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam reglamentavimui; 3) visos galiojančios ir teisiškai reikšmingos teisės nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimą ar nutartį; 4) tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose; 5) tokios nuostatos tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos argumentais; 6) teisės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; 7) teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės, nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes išvados, ar yra tik motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės. Tai – nebaigtinis kriterijų sąrašas, nes gali būti ir kitokių aplinkybių, iš kurių gali būti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų praktika, ar turi būti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. Kretingos 1-ojo notarų biuro notarė S. D. N., bylos Nr. 3K-3-552/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje S. D., R. S. v. V. D., V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-385/2010). Tačiau apelianto nurodytoje nutartyje ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamu atveju atleidžiant ieškovą iš darbo buvo kreiptasi į ikiteisminę instituciją dėl ieškovo nusikalstamos veikos ištyrimo ir dėl jo buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, be to, iš ieškovo darbo užmokesčio buvo vykdomi 2 antstolių patvarkymai, apeliantas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams po darbo santykių pabaigos, todėl apelianto nurodytų palūkanų priteisimas nebūtų proporcingas atsakovo padarytam teisės pažeidimui ir prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė
Kolegijos teisėjos Danguolė Martinavičienė
Albina Pupeikienė