Administracinė byla Nr. A-530-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03638-2014-0

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą dėl pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GECO-Taika“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. liepos 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2014 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2096 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atidėti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumus nagrinėjimą iki bus pašalintos kliūtys, dėl kurių negalima tęsti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ir/ar bus gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumo / negalimumo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, jis kompetentingai ištyrė visas faktines aplinkybes, suteikė pakankamai laiko pareiškėjui pateikti trūkstamus dokumentus, priimdama Sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 16 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – ir Leidimas) išduodamas tik pateikus nurodytus dokumentus, tačiau pareiškėjas visų dokumentų nepateikė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „GECO-Taika“ skundą atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjui du kartus išaiškino, kokių privalomų pateikti dokumentų jo pateiktam prašymui dėl Leidimo išdavimo trūksta, kartu buvo išaiškintos nurodytų dokumentų nepateikimo pasekmės – Leidimo neišdavimas, tačiau pareiškėjas atsakovo nurodymų neįvykdė. Byloje esanti medžiaga patvirtino, kad nei kartu su 2013 m. rugsėjo 17 d. prašymu Leidimui gauti, nei vėliau (iki skundžiamo sprendimo priėmimo) pareiškėjas atsakovui nepateikė visų AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje nustatytų privalomų pateikti dokumentų. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, jog atsakovas priėmė tinkamą ir pagrįstą sprendimą – atsisakė išduoti pareiškėjui Leidimą. Konstatavęs, kad antrasis skundo reikalavimas buvo išvestinis iš pirmojo, atmetęs pirmąjį reikalavimą kaip nepagrįstą, teismas kartu atmetė ir antrąjį pareiškėjo reikalavimą.

II.

Pareiškėjas UAB „GECO-Taika“ 2015 m. gegužės 4 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2096, ir šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti Leidimą, veikė pakankamai aktyviai, nuosekliai ir sąžiningai. Tuo tarpu atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, taip pat gero viešojo administravimo principo, todėl Sprendimas buvo neteisėtas.

III.

Pareiškėjas UAB „GECO-Taika“ 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas nurodo šioje administracinėje byloje patyręs bylinėjimosi išlaidas – iš viso 2 624,72 Eur. Pareiškėjas prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atlyginti išlaidas prašo sumažinti jo nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Atsakovo nuomone, kadangi pareiškėjas teismui teikė du reikalavimus, iš kurių buvo patenkintas tik vienas, turėtų būti atlyginta tik pusė (50 proc.) pareiškėjo išlaidų. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla yra tik viena iš kelių panašių (tipinių) bylų, kuriuose viena proceso šalimi (atsakovu) yra Ministerija, o pareiškėją atstovauja advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ advokatai. Be to, atsakovas teigia, kad pareiškėjo prašyme nėra aiškiai atskirta, kurios išlaidos patirtos pirmojoje, kurios – apeliacinėje instancijoje, prašymuose ir prašymo prieduose pateikti išlaidų skaičiavimai skiriasi, atlikti veiksmai nedetalizuoti ir neatitinka bylos sudėtingumo, suteiktų teisinių paslaugų galutinė vertė yra neaiški, o pareiškėjo nurodytos sumos už teisinius veiksmus viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintus maksimalius dydžius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „GECO-Taika“ siekia prisiteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija nesutinka su pareiškėjo nurodytu atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir prašo jį sumažinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016). ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, kad, pagal ABTĮ 44 straipsnį, šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija iš pareiškėjo prašyme pateiktos patirtų bylinėjimosi išlaidų ataskaitos (II t., b. l. 128-129) daro išvadą, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų atlygintos ne tik bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka išlaidos, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išlaidos. Akcentuotina, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-726/2012, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje A525-1128/2014, 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje eAS-1218-624/2015). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl pareiškėjo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėjas patirtų bylinėjimosi išlaidų ataskaitoje nurodo šias išlaidas (su PVM): apeliacinio skundo rengimas – 981,28 Eur, rašytinių paaiškinimų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rengimas – 907,50 Eur. Taigi, pagal pareiškėjo prašyme pateiktus duomenis, jis nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 888,78 Eur išlaidų. Pareiškėjo pateiktoje advokatų kontoros „Borenius“ 2015 m. balandžio 30 d. ataskaitoje (II t., b. l. 131) nurodyta, kad pareiškėjas už apeliacinio skundo rengimą turėjo sumokėti 810,96 Eur (202,74 Eur + 608,22 Eur) (be PVM), o, atlikusi skaičiavimus pagal 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje (II t., b. l. 130) nurodytą 21 proc. PVM, teisėjų kolegija apskaičiavo, kad pareiškėjas už apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 981,26 Eur. 2016 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 132) ir 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita - faktūra (II t., b. l. 134-135) patvirtino, kad pareiškėjas advokatų kontorai „Sorainen ir partneriai“ už paaiškinimų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimą sumokėjo 907,50 Eur. Taigi, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas patyrė realias išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reiškė du reikalavimus: 1) panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2096; 2) įpareigoti atsakovą atidėti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumus nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjui dėl šio teismo sprendimo pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vieną pareiškėjo reikalavimą – panaikinti Sprendimą – tenkino, o kitą atmetė. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-531/2007, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-298/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo patenkinta tik pusė pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjui gali būti atlyginta tik 50 proc. jo patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Taigi, pareiškėjui už apeliacinio skundo parengimą gali būti priteista 490,63 Eur išlaidų, o už paaiškinimų parengimą – 453,75 Eur išlaidų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, pareiškėjas išlaidas dėl apeliacinio skundo parengimo patyrė 2015 m. balandžio 30 d., t. y. 2015 m. II ketvirtį, o dėl rašytinių paaiškinimų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimo – 2016 m. balandžio 7 d., t. y. 2016 m. II ketvirtį. Taigi, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal atitinkamai 2014 m. IV ketvirtį ir 2015 m. IV ketvirtį buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais, pareiškėjui už apeliacinio skundo parengimą priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 1 786,25 Eur (714,50 Eur x 2,5), o už paaiškinimų parengimą – 302,76 Eur (756,90 Eur x 0,4). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 50 proc. pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų už apeliacinio skundo parengimą dydis – 490,63 Eur – neviršija vadovaujantis Rekomendacijomis nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau 50 proc. išlaidų, patirtų rengiant paaiškinimus, – 453,75 Eur – šį maksimalų dydį viršija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjui gali būti priteista ne daugiau nei 50 proc. išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, ir atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, be kita ko, kad advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ advokatai pareiškėjui šioje byloje anksčiau neatstovavo, sprendžia, jog pareiškėjo patirtoms išlaidoms atlyginti adekvati suma yra 793,39 Eur (490,63 Eur + 302,76 Eur).

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ prašymą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „GECO-Taika“ priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, atlyginimą – 793,39 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus trisdešimt devynis centus).

Perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GECO-Taika“ patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimo sprendimą pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                            Laimutis Alechnavičius

                                                                                                            Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                            Dalia Višinskienė