Baudžiamoji byla Nr. 1-362-1072/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19555-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.2.15; 1.2.11.2..2.1; 2.3.6.4.2;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,

kaltinamajam M. M.,

specialistui Laimučiui Laužikui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)., faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 127 straipsnyje, 170 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

M. M. išniekino valstybės simbolį – Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą: 2021 m. birželio 15 d. apie 23.00 val. būdamas A. Goštauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, purškiamais baltos spalvos dažais ant Lietuvos valstybės vėliavos užrašė „HOMOROJUS #LIETUVOJHOMOROJUS“,

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2021m. birželio 16 d. apie 07.00 val., A. Goštauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, viešai demonstravo vėliavą su nurodytais užrašais, tokiais savo veiksmais viešai subjaurojo ir išniekino Lietuvos valstybės vėliavą.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje.

Be to, M. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje tuo, kad 2021 m. birželio 16 d. apie 07.00 val. turėdamas tikslą kurstyti neapykantą ir diskriminuoti žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos, būdamas A. Goštauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, viešai demonstravo Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą, ant kurios purškiamais baltos spalvos dažais buvo užrašyti minėtą žmonių grupę įžeidžiantys ir niekinantys užrašai: „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“, ir tokiais savo veiksmais kurstė neapykantą asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų nepripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo šoko būsenoje, todėl sutiko, kad byla būtų baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų tuomet pripažino, bet po to apgalvojo savo veiksmus ir mano, kad nusikaltimų nepadarė. Užrašas „homorojus“ reiškia kad Lietuvoje yra žmonių rojus, nes lotyniškai žodis homo yra žmogus. Nesistengė dalyvaudamas „šeimų maršo“ mitinge kurstyti neapykantos, mano, kad galima gražius dalykus rašyti ant komercinio audeklo skiautės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas aiškino, jog yra nusivylęs Vilniaus mero Šimašiaus sprendimu neleisti „Šeimų maršo“ žmonėms rinktis Vingio parke, ką vertina kaip tradicinių pažiūrų žmonių diskriminaciją, nes mažumoms susirinkimą daryti leista, ir kas reiškia, kad Remigijus Šimašius aukština partnerystę. Savo demonstruoto užrašo negretina su seksualine mažuma. 2021 m. birželio 16 d. į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atkeliavo išreikšti savo minčių, su savimi pasiėmė vasario 16 d. proga pirktą prekybos centre vėliavą, nes pagalvojo, kad susipažins su „Šeimų maršo“ žmonėmis, pastovės su tautine atributika. Po to nusprendė parašyti užrašus ant vėliavos, nes galvojo, kad vėliava yra audeklo juosta, ir jeigu ant vėliavos parašys meniškomis prasmėmis, tai nebus negarbė vėliavai, nes jis ant vėliavos nesikeikia, jos neplėšo. Suprato, kad audeklas simbolizuoja Lietuvos Respublikos vėliavą. Vėliavą su užrašu jis rodė sankryžoje, 2021 m. birželio 15 d. apie 23.00 val., buvo ją palikęs per naktį užkabinęs ant meninio dirbinio, po to birželio 16 d. 7.00 val. atėjo, pasiėmė norėdamas pademonstruoti. Žmonės („Šeimų maršo“ dalyviai) sakė, kad negalima taip, kad netoleruotina, jis jų atsiprašė. „Šeimų maršu“ siekiama, kad homoseksualai nebūtų viršiau negu tradicinė bendruomenė. Jis pats yra krikščionis, o krikščionims nepriimtini tos pačios lyties lytiniai santykiai. Tai, kuo jis kaltinamas, yra meninė priemonė, meninė raiška. Jeigu būtų užrašas su žodžiu „hemorojus“, būtų galima kažkaip su LGBT bendruomene sujungti. Jis yra menininkas ir kalbėjo užuominomis, parašė, kad visiems žmonėms rojus, tai žodžių žaismas, gamtos pokštas, kad tie žodžiai tokie panašūs. Kadangi pareigūnas buvo labai malonus, bendraujantis žmogus, jam pasakė, kad užrašas reiškia, jog valstybėje hemorojus, nes jis buvo šoko būsenoje. Jeigu Lietuva aktyviai aukštins LGBT ideologiją, Rusija neleis, kad jiems „kištų“ LGBT ir jam baisu, nes gali kilti karas.

Kaltinamasis M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio mėn. pradžioje iš interneto sužinojo, kad Vilniaus miesto meras R. Šimašius uždraudė surengti Vingio parke 2021 m. birželio mėn. tradicinių šeimų mitingą. Jo manymu, R. Šimašius diskriminuoja tradicines šeimas, „netradicinių“ atžvilgiu. Dėl to ant turimos Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos, kurią nusipirko 2021 m. vasario mėn. 16 d. „Lidl“ parduotuvėje, 2021 m. birželio 15 d. apie 23.00 val. Goštauto-Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, baltos spalvos purškiamaisiais dažais, kurios iki šiol turi kuprinėje, užrašė užrašus „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“. Anot jo, tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje homoseksualiems asmenims yra „rojus“ - tai yra jie gali daryti ir siūlyti ką tik nori diskriminuodami tradicinės orientacijos žmonės. 2016 m. birželio 16 d. apie 07.00 val. jis atėjo į Goštauto-Tumėno gatvių sankryžą, esančią Vilniaus mieste, bei laikydamas rankose šią vėliavą su užrašais „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“, viešai vėliavą demonstravo, tuo norėdamas pasakyti, kad Lietuvos šalis, kaip valstybė serga „hemorojumi“. Šiais savo veiksmais galėjo įžeisti žmonių grupę dėl jų lyties ir seksualinės orientacijos (b. l. 69-71).

Liudytojas S. S., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną dirbo mieste su porininku T. B.. Tarnybiniu automobiliu važiavo gatve. Kitoje pusėje seimo buvo stovėjimo aikštelė, kurioje buvo keletas „Šeimų maršo“ dalyvių ir jie parodė, kad vyriškis, kuris buvo ne iš jų komandos, turėjo vėliavą, ant kurios buvo užrašyta „Lietuvoje hemorojus“, kiek atsimena. Dėl šito pažeidimo pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į 3-ąjį policijos komisariatą. Ant vėliavos buvo užrašyta „homorojus“, sakė, kad taip užrašė ant vėliavos, nes protestuoja prieš homofobus. Viskas vyko apie 22.00 val., žmonės kreipėsi iš piketuotojų, paaiškino, kad čia ne jų žmogus, viršija ir leidžiamą žmonių skaičių.

Liudytojas S. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 16 d. apie 07.15 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu T. B., Vilniuje, A. Goštauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje į juos kreipėsi „Šeimų maršo“ dalyviai, kurie nurodė asmenį stovintį su Lietuvos Respublikos vėliava, kuri buvo aprašinėta baltos spalvos dažais. Ant vėliavos buvo užrašas „HOMOROJUS, LIETUVOJHOMOROJUS“. Asmuo prisistatė kaip M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Paklausus, ką asmuo čia daro, pasakė esantis Lietuvos patriotas ir norintis taip išreikšti savo pilietinę poziciją. Pasiteiravus, ar vykdydamas šią akciją informavo Vilniaus m. savivaldybę atsakė, kad bandė informuoti elektroniniu paštu, tačiau ar pavyko, jis nežino. Kodėl savo protesto formai išreikšti panaudojo valstybės vėliavos aprašinėjimą, M. M. paaiškino, kad taip yra išraiškingiau ir pastarasis nemano šitaip įžeidžiantis valstybės vėliavą. Dėl galimo valstybės simbolio išniekinimo M. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 3 PK (b. l. 28-30).

Liudytojas T. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, tiksliai laiko nepasakys, kada buvo įvykis. Jis dirbo su kolega S. S., patruliavo. Jų maršrutas buvo netoli Seimo, nes vyko „Šeimų maršo“ protestas. Jie turėjo patruliuoti šalia, kai važiuojant Tumėno gatve, kažkas iš mitingo dalyvių atkreipė dėmesį į asmenį, kad jis turi vėliavą su užrašu „Lietuvoje Homorojus“. Asmuo buvo įsitikinęs, kad taip yra, jis nematė tame nieko blogo, tiksliai nebepasakys, kokia buvo jo nuomonė. Gali būti, kad jis sakė, prieš ką jis protestuoja, tačiau asmuo įžeidė valstybės simbolį nederamu užrašu. Asmeniui turėjo būti aišku, kad tai Lietuvos vėliava, nes pareigūnai klausė, kodėl jis užrašo neparašė ant plakato. Jo buvo toks pasirinkimas. Žmonės sakė, kad jie neturi pretenzijų jam. Kaltinamasis keistokai kalbėjo, bet jam pasirodė, kad žmogus suvokė, ką darė.

Liudytojas T. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 16 d. apie 7.15 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu T. B., Vilniuje, A. Goštauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje į juos kreipėsi „Šeimų maršo“ dalyviai, kurie nurodė asmenį stovintį su Lietuvos Respublikos vėliava, aprašinėta baltos spalvos dažais. Ant vėliavos buvo užrašas „HOMOROJUS, LIETUVOJHOMOROJUS“. Asmuo prisistatė kaip M. M. gim. (duomenys neskelbtini)., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus, ką jis čia daro, pasakė esantis Lietuvos patriotas ir norintis taip išreikšti savo pilietinę poziciją. Pasiteiravus ar vykdydamas šią akciją informavo Vilniaus m. savivaldybę atsakė, kad bandė informuoti elektroniniu paštu, tačiau ar pavyko – nežino. Kodėl savo protesto formai išreikšti panaudojo valstybės vėliavos aprašinėjimą, M. M. paaiškino, kad taip yra išraiškingiau ir jis nemano šitaip įžeidžiantis valstybės vėliavą. Dėl galimo valstybės simbolio išniekinimo M. M. 7.45 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 3 PK. Įvykis filmuotas vaizdo kameromis 1902 ir 1911 (b. l. 34-36). Analogiški duomenys nurodyti jo tarnybiniame pranešime (b. l. 52).

Specialistas Laimutis Laužikas patvirtino savo duotą išvadą, paaiškino, kad ją pateikdamas susipažino su bylos medžiaga, vertino M. M. užrašą ant vėliavos neatsietai nuo jo demonstravimo aplinkybių, tai yra, jam žinoma, jog tuo metu vyko „Šeimų maršas“. Protestuoti daug kas gali dėl bet ko. Lingvistiškai žiūrint, užrašas tiesiogiai nieko neskatina, nekursto, o netiesioginis skatinimas netiriamas, nes neaišku, kur ribos. Maža kas gali įsižeisti. Išvados nekeičia. Žodis homorojus yra panašus į ligos pavadinimą. Homo reikšmė yra bendras, toks pats, vienodas, homogeniškas, reiškia vienodos sandaros, iš to išplaukia, kad homorojus reikštų vienodas rojus. Jo vertinimu, užrašu niekas neniekinama, nieko tiesiogiai nenorima diskriminuoti. Atėjo žmogus, pasakė nuomonę ir išėjo. 

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. birželio 16 d. 7.15 val. buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas, kad A. Goštauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje pilietis laikė Lietuvos Respublikos vėliavą, ant kurios buvo užrašas baltais dažais „HOMOROJUS LIETUVOJ HEMOROJUS“ (b. l. 5-7).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - šaligatvis, esantis A. Tumėno g., Vilniuje priešais pastatą, pažymėtą Nr. 3. Šalia įvykio vietos yra automobilių stovėjimo aikštelė. Iš dešinės pusės matoma A. Goštauto ir A. Tumėno gatvių sankryža. Iš kairės pusės Gynėjų g. ir A. Tumėno gatvių sankryža. Priešais matoma viešojo transporto stotelė, pavadinimu „Antano Tumėno“. Už viešojo transporto stotelės Lietuvos Respublikos Seimo 2-ieji rūmai (b. l. 18-20). Fotolentelė (b. l. 21-25).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad buvo pateikta Lietuvos Respublikos vėliava (b. l. 38-39).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta Lietuvos Respublikos vėliava, kurios išmatavimai yra 1 m x 1,6 m. Vėliava yra trijų spalvų (trispalvė). Apačioje horizontali raudonos spalvos juosta. Viduryje horizontali žalios spalvos juosta. Viršuje horizontali geltonos spalvos juosta. Ant geltonos spalvos juostos, iš vėliavos vienos pusės matomas baltais dažais užrašytas užrašas „HOMOROJUS“. Ant žalios spalvos juostos, iš vėliavos vienos pusės matome baltais dažais užrašytą užrašą „# LIETUVOJHOMOROJUS”. Ant raudonos spalvos juostos užrašo nėra (b. l. 41-43). Foto nuotrauka (b. l. 44).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūno vaizdo registratoriaus („BodyCam kameros“). Įrašų pavadinimai: 2021_0616_073313_ 002; 2021_0616_073813_003; 2021_0616_074312_004; 2021_0616_074312_004.

Įraše 2021_0616_073313_002 filmuojamas asmuo (M. M.), kuris rankose iš priekio laiko Lietuvos Respublikos vėliavą su baltomis raidėmis užrašytais užrašais „HOMOROJUS #LIETUVOJ HOMOROJUS“. Policijos pareigūnas aiškina, kad vėliava turi būti be jokių užrašų, be papildomų akcentų. M. M. sako, kad jis protestuoja, nes čia (Lietuvoje) yra homoseksualų rojus. Pareigūnas paklausė, ar turi leidimą protestui, bei pasako, kad atstumas nuo Seimo turi būti 75 metrai. Pareigūnas sako, kad M. M. išniekino vėliavą. Pareigūnas sako, kad tai yra pažeidimas. M. M. ginčijasi, nurodo, jog jo tikslas buvo ateiti ir pasakyti, kad Lietuvoje homo rojus – homoseksualų rojus. Paimamas M. M. dokumentas. M. M. rodo iš kuprinės ištrauka dažų balionėlį. Toliau pasakoja, kad nenori jų sunaikinti. Po to M. M. yra sulaikomas.

Įraše 2021_0616_073813_003 filmuojamas M. M.. Pareigūnas paklausia, ar M. M. informavo savivaldybę. M. M. atsako, kad informavo esančius žmonės, nes jis protestuoja ir yra vienas iš jų. M. M. aiškina, kad yra už tradicinės šeimas.

Įraše 2021_0616_074312_004 filmuojamas M. M., kuris aiškina, kad užrašai yra „Lietuvoje yra hemorojaus liga“. Aiškina, kad protestuoja prie homoseksualizmą. Pareigūnas paaiškino, kad M. M. įtariamas valstybės vėliavos išniekinimu ir yra sulaikomas.

Įraše 2021_0616_074312_004 filmuojama kaip M. M. yra sulaikomas, pasodinamas į tarnybinį automobilį (b. l. 45-47). Foto nuotrauka (b. l. 48). Kompaktinis diskas su minėtais vaizdo įrašais (b. l. 49).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas metalinis baltos spalvos dažų balionėlis, 400 ml. tūrio, gamintojas „Bostik“ (b. l. 83-85). Foto nuotrauka (b. l. 86-87).

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, išvadoje nurodyta, kad „HOMOROJUS LIETUVOJ HOMOROJUS“ (užrašas ant išskleistos Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos, laikomos stovinčio žmogaus), šiuo pasakymu išsakomas neigiamas vertinimas Lietuvos Respublikos valstybinės politikos tradicinių šeimų atžvilgiu. Užrašas be konteksto apskritai būtų sunkiai suprantamas. Tai, kad pasak paties užrašo autoriaus, protestuojama prieš nuolaidas homoseksualiems asmenims, savaime nėra nei jų įžeidimas, nei koks nors kurstymas prieš juos. Informacija niekuo nepagrįsta ir gali būti melaginga. Faktų, galimų vertinti kriterijumi tiesa – netiesa, ir konkrečių įžeidimų bei grasinimų analizė nėra šios ekspertizės objektas. Skatinamasis komunikacinis ketinimas niekaip neišreikštas. Mintis, kad Lietuvos valstybinė politika sudaro lengvatines sąlygas homoseksualiems asmenims, savaime nėra galimų užrašo skaitytojų kaip pasakymo adresato skatinimas kaip nors atitinkamai veikti. Taigi ši mintis nepakeičia bendro teiginio komunikacinio tikslo: informuoti, paskleisti pažiūras, o ne paraginti imtis veiksmų. Nesant komunikacinio ketinimo (raginimo, skatinimo ir pan.), kalbėti apie skatinamojo komunikacijos akto sėkmingumą nėra prasmės. Vadinasi, tai ne skatinamasis, bet informacinis komunikacinis aktas, kuriuo siekiama paaiškinti savo supratimą apie visuomenės įvykius, paskleisti šią informaciją plačiai, t. y. išsakyti nuomonę. Pavartota leksika objektyviai yra neutrali, nors kam nors gal ir gali atrodyti įžeidžiama. Išvada, kalbamu komunikacijos aktu nėra kas nors niekinamas, nėra raginama ką nors diskriminuoti kaip žmonių grupę, skiriamą lyties, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Todėl šis komunikacijos aktas adresato (užrašo skaitytojų) atžvilgiu nelaikytinas skatinamuoju ir negali būti sėkmingas ar nesėkmingas. Šiuo komunikacijos aktu išsakoma asmeninė nuomonė apie Lietuvos Respublikos valstybinę politiką. Informacija niekuo nepagrįsta, todėl ir gali būti melaginga. Faktų, galimų vertinti kriterijumi tiesa-netiesa, ir konkrečių įžeidimų bei grasinimų analizė nėra šios ekspertizės objektas (b. l. 153-154).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl BK 127 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino M. M. pareikšti kaltinimai dėl jam inkriminuojamos veikos pagal BK 127 straipsnį.

Pagal BK 127 straipsnį atsako tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno.

Valstybės vėliava yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos pripažinta oficialiu Lietuvos valstybės simboliu, tai yra vienas iš valstybės skiriamųjų ženklų, simbolizuojančių jos nepriklausomybę. Šį simbolį viešai išniekinant kėsinamasi į valstybės autoritetą, padaroma moralinė žala jos piliečiams. BK 127 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – valstybės autoritetas, o nusikalstama veika padaroma straipsnio dispozicijoje nurodytais veiksmais, kurių sąrašas nėra baigtinis. Objektyvusis šio nusikaltimo požymis yra viešumas. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ši veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog veikdamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

M. M. apklaustas teisme parodė, kad savo veiksmų nelaiko valstybinės vėliavos išniekinimu, nes jis demonstravo komercinio audeklo skiautę, o frazė „homorojus Lietuvoj“, „homo“ iš lotynų kalbos verčiant „žmogus“, reiškia „visiems žmonėms Lietuvoje rojus“, ir ji nėra įžeidžianti, taigi jo veiksmai nelaikytini valstybinio simbolio subjaurojimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis, tautinė vėliava – audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos, 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dali įpareigoja piliečius ir kitus asmenis gerbti vėliavas, 3 dalis nurodo, jog vėliavos turi būti tvarkingos ir nenublukusios.

Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, daiktų apžiūros, vaizdo įrašų iš pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, ištirti teismo posėdžio leidžia konstatuoti, jog M. M. užrašą išpurškė dažais ant tautinės Lietuvos vėliavos – trispalvės, o jo parodymai, kad vėliava netikra, komercinis audinys, laikytina subjektyvia kaltinamojo pozicija, siekiant sumenkinti savo poelgio reikšmę, bandant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis pripažino, jog atvyko iš (duomenys neskelbtini) su tikslu dalyvauti socialinio judėjimo „Šeimų maršas“ renginyje, nes jam, kaip krikščioniui ir tradicinių pažiūrų asmeniui, buvo nepriimtini valdžios ketinimai suteikti daugiau teisių homoseksualiems asmenims, ir kad LGBT bendruomenės aukštinimas bus neigiamai įvertintas Rusijos, dėl ko gali kilti karas.

Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti jam nekliudant ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo teises ir naudojantis savo laisvėmis, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Nors pagrindinis šalies įstatymas garantuoja saviraiškos laisvę, tačiau pastebėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymus, jis ne tik reiškė subjektyvią nuomonę apie valdžios institucijų sprendimus, bet taip pat siekė pademonstruoti esantis prieš tokią Lietuvos valstybę, kurioje įstatymais gali būti suteikiama daugiau teisių seksualinėms mažumoms. Tokiai pozicijai išreikšti sąmoningai, kaip pats nurodė, kad būtų išraiškingiau, pasirinko valstybinę vėliavą, ją negrįžtamai sugadino, išpurkšdamas žodžius dažais, ir demonstravo viešai, ką patvirtina teisme apklausti liudytojai, bei objektyvūs, ir jau aptarti byloje esantys įrodymai. M. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog jo sugalvota užrašyti ant vėliavos frazė „homorojus“ ir žodis hemorojus, yra žodžių žaismas, jis esąs menininkas, o jo poelgis yra meninė raiška, kas leidžia teismui spręsti, jog kaltinamasis M. M. suvokė, kad jo užrašyta frazė gali būti suvokiama ir ne paraidžiui, bei to norėjo. O apžiūrėjus vaizdo įrašą byloje (b. l. 49, 2021_0616_074312_004) nustatyta, jog aplinkiniai asmenys, kai kaltinamasis demonstravo vėliavą su konkrečia fraze, piktinosi, sakydami, jog jis išniekino vėliavą, kas taip pat įrodo, jog M. M. veika įžeidė kitų piliečių patriotinius jausmus. Nors tai savaime neturi įrodomosios galios, tačiau kaltinamojo veikos kontekstas, tai yra, socialinio judėjimo „Šeimų maršas“ tuomet vykęs protestas prie Lietuvos Respublikos Seimo prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, Partnerystės įstatymo priėmimą, kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, leidžia konstatuoti egzistavus M. M. tyčią sumenkinti Lietuvos valstybės, kaip besirenkančios vakarietiškas vertybines nuostatas, kurios, anot kaltinamojo M. M. yra nepriimtinos kaimyninei Rusijai, autoritetą.

Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, kad M. M. 2021 m. birželio 15 d. apie 23.00 val. išniekino valstybės simbolį – Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą purškiamais baltos spalvos dažais užrašydamas ant jos „HOMOROJUS #LIETUVOJHOMOROJUS“, tęsdamas nusikalstamą veiką taip subjaurotą trispalvę 2021 m. birželio 16 d. viešai demonstravo būdamas A. Goštauto – A. Tumėno gatvių sankryžoje, Vilniuje, tuo įžeidė aplinkinių asmenų patriotinius jausmus ir kėsinosi į Lietuvos valstybės autoritetą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 127 straipsnį.

Dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pažymėtina, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Naudojimasis konstitucinėmis teisėmis yra neatsiejamas nuo pareigos gerbti kitą asmenį, socialinę grupę ar tautą (pvz. Konstitucijos 25 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnis).

BK

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veiksmai laikomi nusikalstamais, kuomet kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą, diskriminaciją, smurtą ar fizinį susidorojimą su žmonių grupe, ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai turi nurodyti vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreikšti jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. BK 170 straipsnyje numatyti nusikalstami veiksmai laikomi baigtais nuo jų padarymo momento, t. y. nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Tokia nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant, skatinti neapykantą, diskriminaciją, smurtą ar fizinį susidorojimą su konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupe.

Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį arba sukurstyti smurtauti, fiziškai susidoroti su juo dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis turi suvokti savo daromos veikos pavojingą pobūdį, norėti veikti ir veikti tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų.

Kaltinamasis M. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytų BK 170 straipsnio 2 dalyje padarymu, t. y. viešai kurstęs neapykantą ir diskriminavęs žmones dėl jų seksualinės orientacijos. Vėliava su užrašu „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“ buvo jo asmeniškai demonstruojama A. Goštauto-A. Tumėno gatvių sankryžoje Vilniuje, tai yra, viešoje vietoje dienos metu. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurodė, kad užrašu siekė išreikšti protestą prieš politinius sprendimus, kurie, jo nuomone, diskriminuoja tradicines šeimas.

Specialisto išvadoje nurodoma, jog nagrinėjamu komunikacijos aktu nėra kas nors niekinamas, nėra raginama ką nors diskriminuoti kaip žmonių grupę, skiriamą lyties, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, o išsakoma asmeninė nuomonė apie Lietuvos Respublikos valstybinę politiką tradicinių šeimų atžvilgiu. Užrašas be konteksto būtų sunkiai suprantamas. Tai, kad pasak paties užrašo autoriaus, protestuojama prieš nuolaidas homoseksualiems asmenims, savaime nėra nei jų įžeidimas, nei koks nors kurstymas prieš juos. Komunikacinis aktas yra informacinis, juo siekiama paaiškinti savo supratimą apie visuomenės įvykius. Teisiamajame posėdyje specialistas patvirtino savo išvadą. Teismas nemato teisinio pagrindo nesivadovauti specialisto išvada, kuri yra informatyvi, kadangi lingvistinė analizė pateikta, atsižvelgiant į užrašo demonstravimo socialinį kontekstą, politinę prasmę, taigi specialisto išvada pilnai atspindi visas faktines bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje nurodyta, jog piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, draudžiama persekioti už kritiką. BK 170 straipsnis numato atsakomybę už kurstymą prieš socialiai pažeidžiamas grupes dėl jų lyties, tautybės, rasės, seksualinės orientacijos ir kitų skiriamųjų bruožų, nurodytų šiame straipsnyje. Šiuo atveju, nei Lietuvos Respublikos Seimas, nei Vilniaus meras, nelaikytini socialiai pažeidžiama grupe, kurių lygiateisiškumas ar orumas galėtų būti pažeistas. Kaip nurodė kaltinamasis, užrašas „homorojus Lietuvoj“ turėtų būti suprantamas kaip „visiems žmonėms rojus Lietuvoje“, kas reiškia raginimą politikams nediskriminuoti tradicinių šeimų, suteikiant daugiau teisių seksualinėms mažumoms, kurioms leidžiama rengti eitynes, tuo tarpu socialinio judėjimo „Šeimų maršas“ dalyviams nebuvo leista rinktis Vingio parke, ir tokį Vilniaus mero sprendimą kaltinamasis nurodė laikęs politikos hemorojumi. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai gali kurstyti neapykantą, diskriminavimą socialinei žmonių grupei dėl seksualinės orientacijos. Jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigti kaltinamojo teiginiai, jog užrašu buvo siekta palaikyti tradicines šeimas ir kritikuoti valdžią, ketinančią suteikti daugiau teisių seksualinėms mažumoms. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis išreiškė pilietinę poziciją dėl siekio įstatymų leidybos procesu keisti esamą konstitucinę šeimos sampratą, bei protestą prieš Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus, netinkamai, anot kaltinamojo, užtikrinant susirinkimų laisvę „Šeimų maršo“ dalyviams.

Diskriminaciją ir kurstymą prieš seksualines mažumas kaltinamasis paneigė, nurodydamas, jog jis nėra prieš homoseksualius asmenis kaip tokius, bet protestuoja prieš didesnių laisvių jiems suteikimą, atvyko iš Kauno prisijungti prie Šeimų maršo dalyvių, nes yra už tradicinės šeimos puoselėjimą. Kaip jau aptarta anksčiau, kaltinamasis išreiškė protestą užrašais ant valstybinės vėliavos, ką aplinkiniai asmenys suprato kaip valstybės simbolio išniekinimą, ką jie išreiškė žodžiu atvykusiems pareigūnams ir kas užfiksuota jau aptartame vaizdo įraše. Tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamojo demonstruotas užrašas galėjo sukelti realią grėsmę ar realiai sukurstė jo skaitytojus nekęsti, diskriminuoti socialinę grupę seksualinės orientacijos pagrindu. Specialisto išvadoje nurodoma, jog lingvistiškai frazė yra neutrali, siekiama informuoti, paskleisti pažiūras, o ne paraginti imtis veiksmų, taigi teismas sprendžia, jog užrašo ant vėliavos vertinimą lemia jo turinio subjektyvus supratimas. Pažymėtina ir tai, kad po vėliavos su analizuojamu užrašu demonstravimo nebuvo užfiksuota jokių dėl tokio tariamo raginimo kilusių negatyvių veiksmų prieš seksualines mažumas.

Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis M. M. viešai ragino imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas seksualinės orientacijos pagrindu. Vien tik užrašo „HOMOROJUS#LIETUVOJHOMOROJUS“ panaudojimas, taip siekiant pasipriešinti galimam įstatymų leidyboje šeimos sampratos keitimui, išplečiant ją taip, kad apimtų ir vienos lyties asmenų sąjungas, taip pat protestuojant prieš Vilniaus miesto savivaldybės vykdomą politiką išduodant/neišduodant leidimą socialinio judėjimo „Šeimų maršas“ mitingui, nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių diskriminuoti, skatinančių neapykantą, negali būti pripažįstamas BK 170 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.

Teismas konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis M. M. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas M. M. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, išpurškiant ant valstybinės vėliavos žodžius kaip protestą prieš valdžios institucijų priimamus politinius sprendimus. Nei lengvinančių, nei sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. M. M. asmenybę apibūdina tai, kad jis Lietuvoje neteistas (b. l. 98-99), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 94), vieną kartą teistas Didžiojoje Britanijoje (b. l. 98-99), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, jog būtent laisvės apribojimo bausmė bus adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, o jos dydis, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nustatytinas nežymiai didesnis už sankcijoje numatytą minimumą. Vadovaujantis nusikaltimo padarymo metu galiojusia aktualia BK 48 straipsnio redakcija, bausmės atlikimo laikotarpiu skirtinas įpareigojimus, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Intensyvią priežiūrą, vertinant aptartas aplinkybes, skirti netikslinga.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 16 d. 07.45 val. iki 2021 m. birželio 16 d. 11.56 val. (viena diena) (b. l. 59-61, 73-75). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnio 6 dalis), nustatant jos dydį lygų minimaliam sankcijoje numatytajam dydžiui (BK 71 straipsnis).

V.                      Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-79) – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutė su Lietuvos Respublikos valstybine vėliava ir dažų balionėlis „Bostik“, šiuo metu saugoma Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje (t. 2., b. l. 105), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais (DVD-R, 1 vnt.), šiuo metu laikomas byloje (b. l. 49), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies, 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti M. M. visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, M. M. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 16 d. 07.45 val. iki 2021 m. birželio 16 d. 11.56 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutę su Lietuvos Respublikos valstybine vėliava ir dažų balionėlis „Bostik“, šiuo metu saugomą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais (DVD-R 1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti M. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Venckienė

Nuorašas tikras