Civilinė byla Nr. e2-208-544/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00166-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.5.2.5.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui A. D., atsakovės atstovams R. V., prokurorui R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-208-544/2022 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir generalinės prokuratūros, dėl neteisėtais prokuratūros (prokurorų) ir teismų (teisėjų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė:
1. Ieškovas A. D. (toliau - ir Ieškovas) patikslintu ieškiniu, pareikštu Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir generalinės prokuratūros, prašė priteisti 50 000 Eur turtinės ir 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (teisėja R. V.) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu patenkino A. S. ieškinį ir uždraudė jam, A. D., bei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuoti rašinius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Tokiu būdu teismas savo sprendimu uždraudė jam rašyti straipsnius minėta tema, įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 44 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis. Teisėja R. V. priėmė tokį sprendimą, nors jai buvo pateikti įrodymai, kad A. S. buvo pagrindinė figūra AB „(duomenys neskelbtini)" privatizacijoje, asmeniškai keitė įstatymus ir sprendė klausimus, kam turi būti parduotos valstybei priklausančios akcijos.
3. Paaiškino, kad vėliau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baužiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisėjas A. P.) jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį ir nubaustas atitinkama bausme, taip pat iš jo nukentėjusiajam A. S. buvo priteisti 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis buvo nuteistas už tai, kad nevykdė minėto 2009 m. balandžio 10 d. Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Minėtoje baužiamojoje byloje teisėjas A. P. nurodė, kad straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai, tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis. Lygiai tą patį padarė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P. – Z., L. G., V. P. – T., kurios išnagrinėjo jo ieškinį ir jį atmetė - pritaikė neteisėtą cenzūrą, bei nurodė, kad melagingi A. S. parodymai nėra nagrinėtos bylos reikalas, todėl jam meluoti galima. Tai padarė tyčia ir sąmoningai, žinodamos, kad pažeidžia esminius įstatymo reikalavimus ir nuteisia nekaltą žmogų už teisėtą veiklą.
4. Nurodė, kad jam toliau rašant straipsnius minėta tema, Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų jis penkis kartus buvo nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdė savo žurnalisto pareigą. Minėti teismai net aštuonis kartus atmetė prašymus panaikinti cenzūrą, kuri prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros prokurorai, Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai (Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D. P. – Z., L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėja V. P. – T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. P., A. G., Generalinė prokurorė N. G.,) piktnaudžiaudami tarnyba, klastodami dokumentus, apsimesdami, kad nežino Konstitucijos, veikdami tiesiogine tyčia, ignoruodami ir pateikdami kaip išgalvotus jo pateikiamus įrodymus, daugiau nei dešimt metų jį persekiojo už žurnalistinę veiklą vien todėl, kad jis nesilaikė neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. Mano, kad tai tęstinė, tyčinė ir labai sunki teisėjų nusikalstama veikla, kuri turi būti įvertinta. Teisėjai sąmoningai ir tyčia nuteisė jį už teisėtą veiklą, padarė kriminaliniu nusikaltėliu, todėl turi atsakyti pagal BK straipsnius, numatančius atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Tiek teisėjų, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigojo juos nagrinėjant bylas ir atliekant ikiteisminį tyrimą remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, bylą nagrinėti pagal įstatymus ir Konstituciją, kuri draudžia cenzūrą, tačiau nei teismai, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra. Todėl vertina, kad dėl visų minėtų aplinkybių - daugiau nei dešimt metų tebesitęsiančio persekiojimo – jam buvo padaryta didžiulė žala neteisėtais ir nusikalstamais teisėjų ir prokurorų veiksmais, kurią reikalauja priteisti iš valstybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271, 6.272 straipsnių pagrindais.
5. Nurodė, kad dar 2020 m. spalio 2 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. P., taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P. – Z., L. G., V. P. baudžiamojoje byloje atliko neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, pritaikė cenzūrą, kurią draudė Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir nuteisė jį, „(duomenys neskelbtini)“ redaktorių, už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir žurnalistiką, todėl sulaužė Konstituciją ir netinkamai taikė teisės aktus. Tačiau 2020 m. spalio 6 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G. nepastebėjo skunde išdėstytų argumentų dėl neteisėtos cenzūros ir nusikalstamos teismų sistemos darbo ir nurodė, kad cenzūra yra visiškai legali ir teisėta, kad skunde nėra suformuluoti „aiškūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos atnaujinimo pagrindų buvimą“ ir kad nurodyti teisėjo A. P. nusikalstami veiksmai, nuteisiant jį už teisėtą veiklą, nėra bylos atnaujinimo pagrindas. Mano, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G., nurodęs, kad teisti žmones už teisėtą veiklą yra normali praktika, veikė neteisėtai, pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir jo teisę į objektyvų teismą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartyje nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinta, todėl nebegalima jos atnaujinti. Mano, kad byla buvo sunaikinta norint nuslėpti neteisėtus ir nusikalstamus teisėjų veiksmus.
6. Paaiškino, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su skundu, kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 451 straipsnyje numatytais baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindais ir BPK 444 straipsniu, prašė atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį išteisinti, įvertinti teisėjo A. P. kvalifikaciją, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų A. G., A. P., D. P. – Z., L. G., V. P. – T. veiksmų pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas). Nurodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje teisėjas A. P. sąmoningai ir tyčia pritaikė Konstitucijos uždraustą cenzūrą ir nuteisė jį už teisėtą veiklą, padarė karjerą ir, pats padaręs prieš jį nusikaltimus, toliau nagrinėja ir atmetinėja jo skundus Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Generalinė prokurorė N. G., kuri turi pareigą tirti nusikaltimus, oficialiai tai daryti atsisakė, nurodydama, kad teisėjams įstatymai negalioja ir jie negali būti persekiojami net padarę nusikaltimus, todėl taip pat piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes Konstitucija numato, jog „įstatymui visi piliečiai lygūs".
7. Dėl melagingų ir tikrovės neatitinkančių A. S. parodymų ieškovas paaiškino, kad jie buvo duoti baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas. A. S. davė parodymus, kad jis niekaip nesusijęs su AB „(duomenys neskelbtini)" privatizavimu ir jos privatizavime nedalyvavo, kas neatitinka tikrovės, nes jis 2001 metais asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-02 priimtą Akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)" reorganizavimo Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą taip, kad AB „(duomenys neskelbtini)" pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos, kuriomis AB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkėjas galės įsigyti šios įmonės naujos emisijos akcijų ir įmonę privatizuoti. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu A. S. prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose tai paneigė. Tam, kad nuslėpti savo nusikaltimus, A. S. padavė teismui „prevencinį ieškinį", kuriuo pareikalavo įvesti cenzūrą ir uždrausti jį sieti su AB „(duomenys neskelbtini)", jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. Teisėjas A. P., nagrinėdamas minėtą baudžiamą bylą, žinojo, kad cenzūrą draudžia Konstitucija ir kad A. S. duoda melagingus parodymus, tačiau juos ignoravo.
8. Ieškovo vertinimu, buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, kurią jam garantavo Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 46 straipsnis, nes teisėjai nesilaikė įstatymo, nepaisė Konstitucijos ir rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą. Teismai ir toliau piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami nutartis atsisako šią cenzūrą panaikinti daugiau nei dešimt metų, jo prašymai panaikinti cenzūrą buvo atmesti net aštuonis kartus. Todėl mano, kad tai yra organizuota nusikalstama veikla. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) už analogišką veiką jį visiškai išteisino, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos. Tačiau visose kitose analogiškose bylose jis iki šiol liko nuteistas, nes teismai ignoruoja minėtą išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą, kad žmogus negali būti nuteistas už savaime teisėtą veiklą.
9. Ieškovo įsitikinimu, jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir teismų neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą turi atlyginti valstybė CK 6. 272 straipsnyje numatytu deliktinės atsakomybės pagrindu, kurios taikymo sąlygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą, įrodė. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D. P. – Z., L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėja V. P. – T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. P., A. G. atliko neteisėtus veiksmus, dėl neatsargumo sukėlė jam žalą, pažeidė savo įgaliojimus, padarė teisės aiškinimo ar įstatymo taikymo klaidas, nes neteisėtai pritaikė Konstitucijoje ir Visuomenės informavimo įstatyme uždraustą cenzūrą, kriminalizavo teisėtą veiklą, nepaisė jo pateiktų įrodymų, nesiekė užtikrinti teisingumo visose baudžiamosios bylos stadijose. Tai sąlygojo, jog jis buvo nuteistas už teisėtą veiklą, o vėliau teisėjai sąmoningai dengė savo kolegų nusikaltimus, atsisakydama minėtą baudžiamąją bylą atnaujinti. Visi šie veiksmai sąlygojo didžiulę jam padarytą žalą, nes buvo sunaikintinas jo gyvenimas, atimtas žemės sklypas, kuris buvo parduotas varžytynėse siekiant atlyginti teismų A. S. priteistą žalą. Visi šie veiksmai - neteisėtas nuteisimas, turto ir sveikatos praradimas, bandymas jį nužudyti – susiję, teisėjų nusikaltimai akivaizdūs, kaip ir dėl jų veiksmų padaryta žala.
10. Mano, kad baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinimas suėjus bylos saugojimo terminui yra dar vienas teisės aktų pažeidimas, nes byla negalėjo būti sunaikinta tol, kol ji nėra įvykdyta. Nors minėtoje baudžiamojoje byloje buvau nuteistas 2010 metais, tačiau vėliau prokuratūra ir teismai, persekiodami jį už kritiką, toliau „fabrikavo“ ir klastojo baudžiamąsias bylas ir bendrino jose jam paskirtas bausmes. Todėl, subendrinus bausmes visose baudžiamosiose bylose, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas nuosprendis neįvykdytas, taip pat nėra atlyginta teismo priteista tariama žala A. S..
11. Paaiškino, kad, siekiant atlyginti iš jo A. S. priteistą žalą, antstoliai 2016 m. gegužės 16 d. varžytinių aktu už 2 800 Eur pardavė jam priklausantį 16 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Turto pardavimas buvo neteisėtas, kadangi antstolis vykdė minėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų sufabrikuotų bylų neteisėtus sprendimus priteisti pinigų sumas A. S., todėl jam, ieškovui, tiesiogiai buvo padaryta turtinė žala. Lietuvos prezidentė D. G. analogišką 16 arų žemės sklypą tame pačiame (duomenys neskelbtini) nusipirko už 50 000 Eur, nes toje vietovėje tokia žemės rinkos kaina. Todėl vertina, kad jam padaryta 50 000 Eur turtinė ir 150 000 Eur neturtinė žala už neigiamus išgyvenimus ir sugriautą gyvenimą, kadangi negalėjo apsigyventi ir pasistatyti minėtame sklype namą, per 12 bylinėjimosi metų užaugo vaikai, gyvenimas prabėgo pro šalį. Dėl minėto teistumo jam nebuvo leista dalyvauti Seimo rinkimuose, buvo padaryta žala jo reputacijai, nes, nors yra laikraščio redaktorius, žurnalistas, bet kartu yra daug kartų nuteistas už teisėtą veiklą. Kadangi visą gyvenimą pragyveno mafijinėje valstybėje, nori, kad bent vaikų gyvenimas pasikeistų, todėl reikalauja teisėjų atsakomybės.
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas.
13. Mano, kad ieškovas nenurodė jokių prokurorų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepateikė įrodymų ir remiasi savo subjektyvia nuomone, savo paties padarytomis išvadomis, o ne rašytiniais įrodymais, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškinys paremtas bendrais samprotavimais, bet ne konkrečiomis aplinkybėmis, tinkamais įrodymais. Neteisėtais veiksmais laikytini įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų numatyta tvarka nustatyti BPK pažeidimai, kuriuos padarė prokurorai, priimdami sprendimus. Ieškovas nenurodo nė vieno neteisėto prokurorų veiksmo, nors, reikšdamas ieškinį, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad prokurorų veiksmai neatitiko BPK reikalavimų, nebuvo vykdomos Prokuratūros įstatyme ar Konstitucijoje numatytos funkcijos. Bendro pobūdžio teiginiai be faktinių duomenų nėra įrodymai, patvirtinantys prokuratūros, kaip valstybės institucijos, veiksmų neteisėtumą. Nors ieškovas nurodo, jog antstolis vykdė teismo nuosprendį ir pardavė jam priklausantį žemės sklypą, tačiau nenurodo jokių neteisėtų veiksmų, o tik savo paties padarytas išvadas. Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra visiems privalomi ir turi būti vykdomi. Ieškovo teiginiai apie teismų šališkumą ir neva tai įvestą cenzūrą nepagrįsti įrodymais.
14. Atstovo nuomone, Ieškovas patikslintame ieškinyje nepagrindė prokurorų, teismų ir antstolio neteisėtų veiksmų, nes procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų reglamentuotos tvarkos, yra pagrįsti ir teisėti ne tik baudžiamojo proceso, bet ir civiline prasme. Tvirtino, kad, nenustačius sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, neįrodžius atliktų veiksmų neteisėtumo fakto ir patirtos žalos, nėra teisinio pagrindo valstybei taikyti civilinę atsakomybę. Todėl prašė Ieškovo reikalavimus priteisti iš valstybės 200 000 Eur žalai atlyginti atmesti.
15. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.
16. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, remiasi Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamąją byla Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 16 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Vertino, kad Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, turėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų ir tiksliai, o ne abstrakčiai, suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą, o taip pat nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Ieškovas ieškinyje abstrakčiai suformulavo reikalavimą (dalyką) dėl žalos atlyginimo, nes nenurodė kokie neteisėti teismų ir antstolio veiksmai sukėlė žalą, abstrakčiai nurodė, kad teismų sprendimai pažeidė jo teisę į nešališką teismą, kad jis buvo nuteistas pagal sufabrikuotus įrodymus, teismai vykdė cenzūrą, turtas parduotas neteisėtai. Kadangi ieškovas nesilaikė CPK nustatytų reikalavimų ieškinio dalykui, atsakovė neturi galimybių atsikirsti į bendro pobūdžio samprotavimus.
18. Paaiškino, kad, nors Ieškovas nurodė, kad jis patyrė 50 000 Eur turtinę žalą, tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų prašomų priteisti nuostolių (žalos) dydį. Argumentas, kad Lietuvos Respublikos prezidentė D. G. analogišką 16 arų žemės sklypą tame pačiame (duomenys neskelbtini) nusipirko už 50 000 Eur ir kad tokia yra vidutinė žemės sklypo kaina, nėra tinkamas įrodymas, kuris pagrįstų Ieškovui padarytos turtinės žalos dydį. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.
19. Atstovo nuomone, pagal teismų praktiką Ieškovas, siekdamas neturtinės žalos atlyginimo už neturtinių teisių pažeidimą, turėjo pareigą įrodyti, bet neįrodė, visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant ir neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų, iš kurių kildina valstybės civilinę atsakomybę, tinkamai nenurodė ieškinio dalyko, nes nenurodė kokios teisės ir saugomi interesai buvo pažeisti, neįrodė ieškinyje reikalavimo pagrįstumo - neturtinės žalos padarymo fakto, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
20. Nurodė, kad, remdamasis ieškinio senatį reglamentuojančiomis CK normomis ir kasacinio teismo praktika, ieškinio reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žala jam kilo dėl neteisėtų veiksmų, kurie buvo atlikti 2010 metais (Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015 metais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 metais (turto pardavimo iš varžytinių aktas). Taigi Ieškovas nurodo, kad apie galimai jam padarytą žalą jis sužinojo 2010 - 2016 metų laikotarpyje. Ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo valstybei pateikė praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.
21. Ieškinys atmetamas.
22. Ieškovas, patikslintame ieškinyje įrodinėdamas valstybės civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas, nurodė, jog CK 6.272 straipsnio pagrindu iš valstybės prašo jam priteisti 50 000 Eur turtinės ir 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pripažinus neteisėtais žemiau nurodytus teisėjų ir prokurorų veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su jam padaryta žala: 1) Vilniaus 1 miesto apylinkės teismo teisėjos R. V. veiksmus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu uždraudė jam rašyti straipsnius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudė Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis, nepaisė pateiktų įrodymų, kad A. S. buvo pagrindinė figūra AB „(duomenys neskelbtini)" privatizacijoje, asmeniškai sprendė klausimus, kam turi būti parduotos valstybei priklausančios akcijos; 2) teisėjo A. P. veiksmus baužiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis ieškovą pripažino kaltus pagal BK 245 straipsnį už tai, kad nevykdė minėto 2009 m. balandžio 10 d. priimto Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nubaudė atitinkama bausme, priteisė A. S. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes nurodė, kad straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai, tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudė Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis, nagrinėdamas minėtą baudžiamą bylą ir žinodamas, kad A. S. duoda melagingus parodymus, juos ignoravo; 3) Vilniaus apygardos teismo teisėjų D. P. – Z., L. G., V. P. – T. veiksmus, nes jos tyčia ir sąmoningai, žinodamos, kad pažeidžia esminius įstatymo reikalavimus ir nuteisia nekaltą žmogų už teisėtą veiklą, išnagrinėjo jo ieškinį ir jį atmetė, pritaikė neteisėtą cenzūrą, nurodė, kad melagingi A. S. parodymai nėra šios bylos reikalas; 4) Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros prokurorų, Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjų (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos R. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų D. P. – Z., L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. P. – T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. P., A. G., Generalinės prokurorės N. G.) veiksmus, nes jie sąmoningai ir tyčia penkis kartus jį nuteisė už tai, kad sąžiningai vykdė savo žurnalisto pareigą, persekiojo už žurnalistinę veiklą, aštuonis kartus atmetė prašymus panaikinti cenzūrą, kuri prieštarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, ignoravo jo pateiktus įrodymus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo išteisintas už analogišką veiklą; 4) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. G. veiksmus, nes jis veikė neteisėtai, pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir jo teisę į objektyvų teismą, kadangi 2020 m. spalio 6 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo jo skunde išdėstytų argumentų dėl neteisėtos cenzūros ir nusikalstamos teismų sistemos darbo, nurodė, kad cenzūra yra visiškai legali ir teisėta ir kad nurodyti teisėjo A. P. nusikalstami veiksmai, nuteisiant jį už teisėtą veiklą, nėra bylos atnaujinimo pagrindas; 5) Lietuvos Respublikos Generalinės prokurorės N. G. veiksmus, nes ji atsisakė vykdyti pareigą tirti teisėjų nusikaltimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Konstitucijos reikalavimą, kad „įstatymui visi piliečiai lygūs".
23. CK 6.272 straipsnyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis). Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Todėl Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
25. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, 2 dalies reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia besikreipiančio į teismą asmens ieškinyje konkrečiai, o ne abstrakčiai, nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, kuriuos suformuluoti yra ieškovo teisė ir pareiga. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009 ir kt.).
26. Atsižvelgiant į sprendimo 22-25 punktuose nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, šioje byloje pagal ieškovo ieškinyje suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą teismas turi nustatyti ir pasisako, ar ieškinio argumentai ir įrodymai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad jame nurodyti prokurorai ir teisėjai padarė neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), esančius priežastiniame ryšyje su Ieškovo reikalaujama priteisti žala.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą, padarytą Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo teisėjos R. V., Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjo A. P., Vilniaus apygardos teismo teisėjų D. P. – Z., L. G., V. P. – T. nagrinėtose bylose priimtais procesiniais sprendimais
27. Šios bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) rodo, kad Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo teisėja R. V. 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaudamasi CK 1.138, 6.255 straipsniais, patenkino ieškovo A. S. prevencinį ieškinį ir uždraudė atsakovams A. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Teismas šioje byloje konstatavo, kad Vilniaus miesto antros apylinkės teismas 2006 m. birželio 7 d. įsiteisėjusius sprendimu jau buvo patenkinęs ieškovo prevencinį ieškinį ir uždraudęs savaitraščio „(duomenys neskelbtini)" leidėjui UAB „(duomenys neskelbtini)" (pardavė leidybos teises UAB „(duomenys neskelbtini)“) publikuoti visus rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)", jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. Tačiau savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau spausdinami tokio paties turinio straipsniai, kuriuose skleidžiama tikrovės neatitinkantys duomenys, dezinformacija, kenkianti ieškovo garbei ir orumui ir daranti jam moralinę žalą. Remdamasis nustatytomis aplinkybės teismas padarė išvadą, kad atsakovai, esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams, nuosprendžiams, toliau skleidė ieškovo A. S. garbę ir orumą žeminančias žinias, todėl yra realus pavojus, kad ir ateityje gali būti padaryta žalos ieškovui. Tikslu užkirsti kelią ieškovo teises pažeidžiantiems veiksmams, keliantiems pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, teismas prevencinį ieškinį patenkino. Šis sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2009 m. gegužės 10 d.
28. Iš šios bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto antros apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisėjas A. P.) ieškovas A. D. pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nuteistas atitinkama bausme, taip pat iš dalies patenkintas civilinis ieškinys, kuriuo iš Ieškovo nukentėjusiajam A. S. priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas šioje baudžiamojoje byloje yra nuteistas už tai, kad nevykdė nesusijusio su bausme 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusio 2009 m. balandžio 10 d. priimto Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimo, kuriuo jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)" yra uždrausta savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)", su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, tai yra jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi ir savaitraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktoriumi, 2009 m. rugsėjo 12 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" (2009 rugsėjo 12-18 Nr. 33) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)", 2009 m. rugsėjo 19 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" (2009 rugsėjo 19-25 Nr. 34) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)", 2009 m. rugsėjo 26 d. savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" (2009 rugsėjo 26-spalio 2 Nr. 35) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)" A. S. siejo su AB „(duomenys neskelbtini)", su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl minėto nuosprendžio, nutarė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo. 2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto antros apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, nutarė nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto antros apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui.
29. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P. – Z., L. G., V. P. – T. tyčia ir sąmoningai, žinodamos, kad pažeidžia esminius įstatymo reikalavimus ir nuteisia nekaltą Ieškovą už teisėtą veiklą, išnagrinėjo jo ieškinį ir jį atmetė, pritaikė neteisėtą cenzūrą, nurodė, kad melagingi A. S. parodymai nėra šios bylos reikalas. Ieškovas ieškinyje nenurodė ir teismo posėdyje nepatikslino bylos numerio, kurioje minėta teisėjų kolegija būtų išnagrinėjusi jo civilinį ieškinį ir jį atmetusi ir kurioje jis įžvelgia aptartus neteisėtus teisėjų veiksmus. Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad šios sudėties Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija yra išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atmetusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 245 straipsnį už tai, kad jis, žinodamas, jog 2009 m. balandžio 10 d. priimtu ir 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)” uždrausta savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, nevykdydamas minėto teismo sprendimo, 2011 m. vasario 19 d. (2011 m. vasario 19-25 d. Nr. 7(320) savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ rašyti tiesą“ A. S. siejo su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi nuteistojo A. D. gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 245 straipsnį, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą.
30. Ieškovo vertinimu, teismai (teisėjai), priimdami šio teismo sprendimo 27-29 punktuose nurodytus procesinius sprendimus, atliko neteisėtus veiksmus, nes tiesiogiai įvedė cenzūrą uždrausdami publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, pažeidė Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalį ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnį, numatančius, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, straipsnių rašymą prilygino nusikalstamai veikai, nuteisė nekaltą asmenį už teisėtą veiklą, žinodami, kad A. S. duoda melagingus parodymus, jais vadovavosi, baudžiamąją bylą sunaikino neįvykdžius nuosprendžio ir siekiant paslėpti teisėjų ir prokurorų nusikaltimus.
31. Teismo vertinimu, ištyrus ir pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinus šioje byloje esančią įrodymų visumą, nėra pagrindo sutikti su Ieškovo argumentais, nurodytais sprendimo 30 punkte.
32. Šio teismo sprendimo 27-29 punkte nurodytų teismų procesinių sprendimų duomenys rodo, kad prevencinio ieškinio (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkinimas įvedė ne cenzūrą, kaip kad nurodo Ieškovas, bet ieškinys buvo patenkintas tikslu užkirsti kelią ieškovo A. S. teises pažeidžiantiems veiksmams, vadovaujantis CK 1.138, 6.255 straipsnių, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio, draudžiančio skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją, bei platinti informaciją, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pagrindais ir byloje nustačius, kad atsakovas A. D. ir toliau skleidžia ieškovo A. S. garbę ir orumą žeminančias žinias, keliančias pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir prieš tai įsiteisėjusiuose sprendimuose ir nuosprendžiuose konstatavus, kad minėta informacija yra neatitinkanti tikrovės, šmeižianti, žeidžianti ieškovo garbę ir orumą. Baudžiamosiose bylose priimtuose teismo nuosprendyje ir nutartyje straipsnių rašymas neprilygintas nusikalstamai veiklai ir cenzūra netaikyta, o Ieškovas nuteistas pagal BK 245 straipsnį iš esmės už tai, kad savo veikloje peržengė saviraiškos laisvės ribas, nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, toliau publikavo rašinius darydamas žalą nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi Ieškovo gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 245 straipsnį, nuosprendį paliko nepakeistą ir, be kita ko, konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti įrodymai, pateiktas jų vertinimas ir padarytos išvados dėl nuteistojo A. D. tyčios turinio patvirtina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Teismų išvada dėl nuteistojo A. D. tiesioginės tyčios nevykdyti teismo sprendimo padaryta vertinant publikacijos turinį ir kontekstą, jos iliustraciją nukentėjusiojo A. S. nuotrauka ir dokumentų kopijomis, pirmesnį jo teistumą už analogišką baudžiamąjį nusižengimą, paties nuteistojo parodymus. Nėra pagrindo teigti, kad tokiu vertinimu buvo pažeistos BPK nuostatos ir nesivadovauta įstatymu.“ Taigi apeliacine tvarka nagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinta instancine tvarka, neatitinkantys įstatymų reikalavimų neteisėti teisėjų veiksmai nekonstatuoti.
33. Ieškovas vertina, kad ieškinyje nurodyti teismai (teisėjai), įskaitant ir baudžiamą bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjusį teisėją A. P., pažeidė jo teisę į teisingą teismą, nes netinkamai išnagrinėjo svarbias bylos aplinkybes, žinodami, kad A. S. parodymai melagingi, šį faktą ignoravo, tyčia ir sąmoningai vadovavosi melagingais jo parodymais. Ieškovas nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi A. S. parodymai, dėl kurių priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Todėl šiems nepagrįstiems ieškovo argumentams teismas pritarti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėdama baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) aukščiau minėta Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija vertino Ieškovo (toje byloje – apelianto) skundo argumentus, susijusius su nukentėjusiojo A. S. parodymų vertinimu, ir padarė išvadą, kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla, neturi reikšmės sprendžiant apelianto kaltės pagal BK 245 straipsnį klausimą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įsiteisėjusių bei nekvestionuojamų teismų procesinių sprendimų, kuriais nustatyta, jog savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskleistos žinios apie A. S., kaip asmenį susijusį su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, pagrindu ir buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas. Tai, kad ieškovas turi kitokią nuomonę apie tai, kaip turėjo būti vertinami nukentėjusiojo A. S. parodymai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismai (teisėjai) pažeidė jo teisę į teisingą, nešališką teismą, kad netinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir, žinodami, kad A. S. parodymai melagingi, tyčia ir sąmoningai jais vadovavosi.
34. Teismas nesutinka su Ieškovo vertinimu, kad Vilniaus miesto antro apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sunaikinta siekiant paslėpti teisėjų ir prokurorų nusikaltimus ir kad ji negalėjo būti sunaikinta, nes nuosprendžiai neįvykdyti. Jokių įrodymų apie minėtą bylą nagrinėjusių teisėjų ir kaltinimą palaikiusių prokurorų nusikaltimus nepateikta, todėl Ieškovo su tokiais faktais susieta bylos sunaikinimo priežastis yra nepagrįsta prielaida. Bylos duomenys rodo, kad minėta byla sunaikinta pasibaigus jos saugojimo terminui vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 30 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-101-(7.1.2) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės 187 punktu. Ieškovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad šios bylos saugojimo laikotarpis nepasibaigė ar kad buvo pažeisti 187 punkto reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškimai (duomenys neskelbtini)) konstatavo, kad Ieškovui Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d., 2011 m. birželio 29 d., 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos, nuteistasis Ieškovas pagal Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį iš Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registro išregistruotas 2013 m. spalio 10 d. pasibaigus bausmės laikui ir jis yra baigęs atlikti bausmes pagal nuosprendžius. Nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiajam nėra bausmė (BK 41, 42 straipsniai), todėl iš nuteistojo neišieškojus žalos atlyginimo nevertinama, kad nuosprendis neįvykdytas.
35. Įvertinęs aukščiau sprendime paminėtų teismų (teisėjų) veiksmų, kuriais Ieškovui prevenciniu ieškiniu buvo uždrausta publikuoti nurodyto turinio rašinius ir kuriais jis pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nuteistas atitinkamomis bausmėmis, neteisėtumą, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą, teismas sprendžia, kad teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti instancine tvarka ir jie palikti nepakeisti. Byloje nustatyta, kad klausimas dėl draudimo publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, jos privatizavimu ir G. K. nužudymu, aktualioje šiai bylai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovo nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, padarymo ir kaltės klausimas taip pat galutinai išspręstas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais ir nutartimis šiai bylai aktualiose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo teisėja R. V. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) patenkindama prevencinį ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad Vilniaus miesto antros 2 apylinkės teismo teisėjas A. P. 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nuteisė ieškovą pagal BK 245 straipsnį, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P. – Z., L. G., V. P. – T. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atmetė skundus ir paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, kuriuo ieškovas A. D. buvo nuteistas pagal BK 245 straipsnį.
36. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja res judicata ir prejudicinę galią (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi šiai bylai aktualios bylos yra galutinai baigtos įsiteisėjusiais galutiniais teismų procesiniais sprendimais, kurie patikrinti instancine tvarka, jie negali būti kvestionuojami, peržiūrėti civilinio proceso tvarka nustatytus faktus nustatant ir įvertinant kitaip, nei konstatuota įsiteisėjusius teismo procesiniu sprendimu. Esant įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimais, nėra pagrindo pripažinti, kad bylas nagrinėję teisėjai priimdami procesinius sprendimus atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Nesant įrodyta neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo taikyti valstybei civilinę atsakomybę.
37. Teismų praktikoje laikomasi nagrinėjamai bylai aktualios teisės aiškinimo taisyklės, pagal kurią tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
38. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad į procesinius sprendimus buvo įrašyti melagini duomenys, kad jų pagrindu neteisėtai įvesta cenzūra, kad teisėjai piktnaudžiavo tarnyba, nepagrįstos įrodymais ir bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Ieškovas neįrodė ir kitų teismo (teisėjų) padarytų klaidų, kaip jos apibrėžtos sprendimo 37 punkte nurodytoje teismų praktikoje. Todėl daroma išvada, kad neįrodė aplinkybių, sudarančių ieškinio faktinį pagrindą (CPK 178 straipsnis).
39. Iš ieškovo procesinių dokumentų turinio seka, kad jis ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusių ir nepanaikintų nepakeistų) teismų procesinių sprendimų, iš esmės prašo dar kartą patikrinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau pagal minėtą kasacinio teismo praktiką (24, 37 sprendimo punktas) teismas byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų neturi teisės ir pareigos peržiūrėti ir kitaip vertinti įsiteisėjusius teismo procesiniu sprendimu nustatytų aplinkybių, iš naujo įvertinti įrodymus ir padaryti kitokias išvadas dėl patenkinto civilinio ieškinio ar apkaltinamųjų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieškovas, tvirtindamas, kad jam minėtų teisėjų veiksmais, kildinamais iš įsiteisėjusių procesinių sprendimų, buvo padaryta žalos, neįrodė būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl taikyti civilinę atsakomybę valstybei nėra pagrindo.
40. Ieškovas ieškinyje apibendrintai nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros prokurorų, Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjų (Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo teisėjos R. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų D. P. – Z., L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. P. – T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų A. P., A. G., Generalinės prokurorės N. G.) neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta žalos, nes jie sąmoningai ir tyčia penkis kartus jį nuteisė už tai, kad sąžiningai vykdė savo žurnalisto pareigą, persekiojo už žurnalistinę veiklą, aštuonis kartus atmetė prašymus panaikinti cenzūrą, kuri prieštarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, ignoravo jo pateiktus įrodymus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kurioje jis buvo išteisintas už analogišką veiklą.
41. Teismas, vertindamas 40 punkte nurodytų argumentų pagrįstumą, be to, kas jau nurodyta sprendime, pažymi, kad šios bylos bei aukščiau aptarti teismų informacinės sistemos Liteko duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad aukščiau teismo sprendime nurodyti teisėjai, Generalinė prokurorė ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius sąmoningu ir tyčiniu jo nuteisimu už sąžiningą žurnalisto pareigos vykdymą, persekiojimu už žurnalistinę veiklą, prašymų panaikinti cenzūrą atmetimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Minėta, neįrodžius civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos – neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas.
42. Ieškovas nurodo, kad teismai ir teisėjai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo išteisintas už analogišką veiklą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kolegija 2015 m. spalio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. D. dėl BK 245 straipsnyje jam inkriminuotų veikų padarymo nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Procesiniai sprendimai bylose, kuriose, Ieškovo vertinimu, buvo atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių reikalaujama priteisti žalą šioje byloje, buvo priimti 2009 – 2012 metais, todėl Kolegijos išaiškinimu, net jei jis pagal faktines aplinkybes buvo aktualus, teismai vadovautis negalėjo.
43. Vertinant sprendimo 40 punkte nurodytus Ieškovo argumentus atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. spalio 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, konstatavo, kad ji, nekvestionuodama įsiteisėjusio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo (už kurio nevykdymą kasatorius nuteistas), pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – tai nustatytas asmens kaltumas už konkrečią nusikalstamą veiką. Kolegija vertino, kad: „Iš A. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo ir kartu iš jo paskelbtų publikacijų – pavadinimais: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – matyti, kad šių publikacijų esmė yra kritika prokuratūrai, teismams, tyrusiems bei nagrinėjusiems A. D. bylas“; „<...> publikacijose A. D., minėdamas arba neminėdamas A. S., komentavo ar reiškė neigiamą požiūrį apie teismų sprendimus, prokuratūros darbą, kai kuriais atvejais informavo apie faktus bylose (pvz., cituodamas teismo sprendimo dėl prevencinio ieškinio turinį), iš kurių ir išplaukia A. S. liečiantys teiginiai. Vadinasi, informacijos, nuomonės skleidimas, pateikiant kritinį teisėjų bei prokurorų darbo vertinimą tiriant ir nagrinėjant tokias bylas, savaime nereiškia teisės pažeidimo ir teismo sprendimo civilinėje byloje, kuriuo uždrausta publikuoti rašinius apie A. S. (siejant jį su akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu), nevykdymo, t. y. nusikalstamos veikos BK 245 straipsnio prasme objektyviųjų požymių buvimo <...> skundžiamuose teismų sprendimuose <...> iš esmės formaliai nurodyta, kad A. D. rašiniuose siejo A. S. su akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu, tačiau nevertintas straipsnių kontekstas, turinys, jų tematika. Atsižvelgus į Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo prasmę ir tikslus bei įvertinus jame suformuoto draudimo abstraktumą, darytina išvada, kad šiuo atveju A. D. veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties“. Taigi, Kolegija konstatavo, jog nusikalstamoje veikoje nebuvo BK 245 straipsniui taikyti būtinų objektyvių požymių, nes cituojamuose straipsniuose buvo paskleista informacija, nuomonė pateikiant kritinį teisėjų bei prokurorų darbo vertinimą tiriant ir nagrinėjant bylas, o ne Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu uždraustos publikacijos apie A. S. siejant jį su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Taigi veika, kuri Kolegijos buvo pripažinta nesudarančia BK 245 straipsnio sudėties, pagal objektyviuosius požymius nebuvo analogiška veikai, už kurią ieškovas buvo nuteistas aktualiose šiai bylai baudžiamosiose bylose. Todėl Ieškovo argumentai tuo aspektu, kad teismai ir teisėjai elgėsi neteisėtai, nes ignoravo Kolegijos išaiškinimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo išteisintas už analogišką veiklą, vertinami nepagrįstais.
44. Ieškovas taip pat nurodė, kad neteisėtus, pažeidžiančius imperatyvias teisės normas veiksmus atliko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. G., kadangi jis 2020 m. spalio 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo jo skunde išdėstytų argumentų dėl neteisėtos cenzūros ir nusikalstamos teismų sistemos darbo, nurodė, kad cenzūra yra visiškai legali ir teisėta ir kad nurodyti teisėjo A. P. nusikalstami veiksmai, nuteisiant jį už teisėtą veiklą, nėra bylos atnaujinimo pagrindas. Lietuvos Respublikos Generalinės prokurorė N. G. taip pat atliko neteisėtus veiksmus, nes ji 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydama Ieškovui į jo 2021 m. lapkričio 8 d. skundą dėl prokuroro pareigų neatlikimo, atsisakė vykdyti pareigą tirti teisėjų nusikaltimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Konstitucijos reikalavimą, kad „įstatymui visi piliečiai lygūs".
45. Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto šio skyriaus pirmininko A. G., duomenų matyti, kad juo ieškovui BPK 453 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo grąžintas ieškovo 2020 m. spalio 5 d. pareiškimas su prašymu atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto spaudos persekiojimo ir netinkamo teisės aktų taikymo ir jo išteisinimo, dėl nusikalstamų teisėjų A. P., D. P. – Z., L. G., V. P. – T. veiksmų, nes nebuvo nustatyta BPK 451 straipsnyje nustatytų bylos atnaujinimo pagrindų, kuriais negali būti ieškovo pareiškime išdėstyti teiginiai apie teisėjų veiksmus ir prašymas įvertinti teisėjo kvalifikaciją. Pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus miesto antros apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų saugojimo terminų rodyklės 187 punktu, todėl objektyviai nebegali būti atnaujinta. Iš 2021 m. lapkričio 15 d. generalinės prokuratūros rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ieškovui dėl jo kreipimosi buvo atsakyta vadovaujantis patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo terminais ir tvarka, paaiškina, kad nėra pagrindo prokurorus ir teisėjus traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl jų vykdomų tarnybos pareigų ir kad pareigūnų procesiniai sprendimai turi būti patikrinti skundžiant juos nustatyta tvarka.
46. Iš ieškinio argumentų seka, kad Ieškovas nesutinka su sprendimo 45 punkte aptartais atsakymais į jo pareiškimus, bet jis patikimais, objektyviais ir leistinais įrodymais nepagrindė, todėl neįrodė, kad jie patvirtina civilinės atsakomybės sąlygą - neteisėtą pareigūnų veikimą (neveikimą), esantį priežastiniame ryšyje su ieškovo įrodinėjama ir prašoma priteisti turtine ir neturtine žala. Šioje vietoje pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – BPK (BPK 63 straipsnio 1 dalis, 64 straipsnio 2 dalis, 168 straipsnio 5 dalis). Baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. CPK 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Todėl bendrosios kompetencijos teismas, ginčo teisena nagrinėdamas civilinė bylą, klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.
47. Minėta, kad nenustačius neteisėtų teismo (teisėjų) ir prokuratūros (prokurorų) veiksmų (neveikimo) taikyti valstybei civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Todėl dėl kitų ieškiniu įrodinėjamų aplinkybių (priežastinio ryšio, žalos dydžio) pagrįstumo teismas nepasisako, nes, padarius išvadą dėl vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, jie netenka teisinės reikšmės.
48. Teismo vertinimu, šioje byloje savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu yra ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio pareiškimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, bet ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respbulikos teisingumo ministerijos, prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti.
50. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas ieškinyje pats nurodo, kad žala jam kilo dėl neteisėtų veiksmų, kurie buvo atlikti 2009 m. balandžio 10 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. balandžio 26 d. priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 26 d. priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 metais iš varžytinių pardavus jam priklausantį turtą, taip pat sužinojimą apie savo subjektinių teisių pažeidimą ieškovas sieja su baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo išteisintas, išnagrinėjimu 2015 metais (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas su ieškiniu šioje byloje dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2022 m. vasario 9 d. ir ženkliai praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, kurio neprašė atnaujinti, svarbių, nuo jo nepriklausančių objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė ir neįrodė, o ir teismas jų nenustatė (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nors Ieškovas nurodė, kad, jo vertinimu, ieškinio senatis nesibaigė, nes jis daug kartų kreipėsi į teismą ir prokuratūrą, kurios jo reikalavimus nepagrįstai daug metų atmeta ir netenkina, tačiau pagal CK 1.129, 1.30 straipsniuose nurodytą teisinį reguliavimą Ieškovo nurodyta aplinkybė ieškinio senaties termino nenutraukia ir nesustabdo.
51. Esant aukščiau teismo sprendime nurodytoms byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, teismas vertina, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Ramunė Čeknienė