Civilinė byla Nr. e2-415-877/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20503-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.1.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Kamilei Trainei, Laurai Jeselskytei,

dalyvaujant ieškovui M. Č., jo atstovui advokatui Vytautui Dargiui,

atsakovei J. Č., jos atstovei advokatei Agnei Golubevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms J. Č. ir L. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, M. Č. ieškinį J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir atsakovės J. Č. priešieškinį ieškovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo Danske Bank A/S.

Teismas 

n u s t a t ė:

1.       ieškovas patikslintu ieškiniu (el. b. 8 t., b. l. 1-9) prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 pripažinti apsimestiniu sandoriu ir palikti galioti sandorį, kurį šalys nuslėpė, pripažinti 2635 vnt. (50%) UAB „Imber” akcijų pirkėja atsakovę; 3) ieškovui natūra priteisti 2635 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, 245 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato — garažo su dirbtuvėmis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) prievoles pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260, sudarytą su AB „Sampo“ banku (dabar Danske Bank A/S, atstovaujamas Lietuvos filialo), palikti solidaria šalių prievole. Ieškovas paaiškino, kad:

1.1.                      santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nustojo rūpintis šeima ir namais, su ja pasidarė neįmanoma rasti bendrą sutarimą buities, ūkio tvarkymo, laisvalaikio praleidimo, vaikų auklėjimo klausimais. Vienintelis ieškovės tikslas tapo pasipelnyti, net ir šeimos gerovės sąskaita, o tuo ieškovė rodė netinkamą pavyzdį dukrai.

1.2.                      ieškovo tėvai, Z. Č. ir J. P. Č., santuokoje įsigijo 100% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Šią aplinkybę patvirtina 2012 m. balandžio 23 d. JAR išplėstinis išrašas su istorija, kurio 6 punkte Z. Č. laikotarpiu iki 2010 m. gegužės 6 d. nurodytas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku. 2009 m. balandžio 16 d. Z. Č. su atsakove pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9/001, pagal kurią atsakovei perleidžiama 50% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Jau 2007 m. Z. Č. kreipėsi į gydytojus. Pradžioje buvo įtarta Alzheimerio liga, o vėliau jam diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija ir lėtinis kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse. 2008 m. Z. Č. gydėsi Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje, skundėsi atminties sutrikimu, galvos svaigimu. 2009 m. lapkritį - gruodį, po daugybinių tyrimų jam diagnozuota kraujagyslinė demencija, išduota specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pažyma. Visu šiuo laikotarpiu Z. Č. skundėsi sutrikusia orientacija erdvėje bei laike. Net ir žinodama apie Z. Č. blogą psichikos sveikatą, atsakovė to nepaisė ir įtikino Z. Č. pasirašyti jam nenaudingas sutartis. Atsakovė teigė, jog jiedu su Z. Č. buvo artimi ir būtent dėl šios priežasties atsakovei buvo perleista dalis UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. 2013 m. gegužę Z. Č. pripažintas neveiksniu dėl kraujagyslinės demencijos, konstatuotas vidutinis-sunkus pažinimo sutrikimas.

1.3.                      Z. Č. 2012 m. gegužės mėnesį kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėtų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tuo pagrindu, kad atsakovė ir L. V. pasinaudojo jo psichikos liga bei apgaule įtikino jį pasirašyti jam itin nenaudingas sutartis (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2563-214/2014). Po šio Z. Č. kreipimosi į teismą, santykiai tarp ieškovo ir atsakovės paaštrėjo, atsakovė neįspėjusi pakeitė gyvenamąją vietą ir paliko ieškovą vieną gyventi su šalių dukra. Atsakovė nepadeda šeimai nei materialiai, nei moraliai. Atsakovė, pasinaudodama perimtų akcijų suteikiamomis teisėmis, atleido ieškovą iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų.

1.4.                      2011 m. birželio 3 d. Z. Č. su atsakovės motina L. V. pasirašė akcijų pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 11/001, pagal kurią perleidžiama 50% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų L. V.. 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11/001 išreikštoji valia ir siektas tikslas neatitinka tikrųjų L. V. ir atsakovės ketinimų. Tikrieji ketinimai buvo atsakovei įgyti akcijas, nes L. V. nesuinteresuota įmonės veikla. Atsakovė buvo suinteresuota turėti visų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų kontrolę, tačiau atsakovei buvo nepalanki situacija, kuomet visos akcijos įsigyjamos jos vardu. Jeigu atsakovė būtų nupirkusi 100% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tada skyrybų atveju ieškovui kaip jos sutuoktiniui atitektų 50% akcijų, kadangi šis turtas nupirktas santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų. Tikslu to išvengti 50% akcijų įsigijimas buvo įformintas L. V. vardu. Dėl to pagal atsakovės schemą santuokos nutraukimo atveju jos žinioje lieka kontrolinis akcijų paketas ir ji toliau gali vienvaldiškai priiminėti sau palankius sprendimus bendrovėje. L. V. jokių įmonės valdymui būdingų ir reikalingų veiksmų po UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nupirkimo neatliko, pasisakė, kad akcijas turi tik formaliai, visus vykdymo veiksmus atlieka jos duktė J. Č.. Nurodė, jog nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, viskas ką ji atliko, buvo „kažkokių“ dokumentų pasirašymas. Šiuos dokumentus jai pateikė duktė J. Č.. Taip pat L. V. pripažino, jog visus reikiamus veiksmus už ją atlieka atsakovė. Tokie L. V. veiksmai aiškiai parodo, jog 50% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nupirko tik formaliai, su tikslu kad akcijų suteikiamomis teisėmis naudotųsi atsakovė.

1.5.                      Nesuprantami L. V. veiksmai, kuomet ji įsigijo akcijas įmonės, kuri buvo ant bankroto ribos (civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 nustatyta aplinkybė pagal FNTT išvadą). Teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 L. V. paaiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcijas pirko su tikslu „kažko imtis“, galbūt „imtis koldūnų verslo, kadangi bendrovei priklauso patalpos“. Teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 L. V. teigė, jog apie bendrovės būseną prieš pirkdama akcijas nesidomėjo, nieko nežinojo apie įmonės skolas, įsipareigojimus, kitaip tariant, įmonės būklė jai buvo nesvarbi. L. V. veiksmai neatitinka protingo, apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus standarto. Joks protingas, apdairus, atidus ir rūpestingas žmogus nepirktų bendrovės akcijų su tikslu vykdyti veiką visų pirma neįsitikinęs jos būkle ir ateities pelno perspektyvomis. Tokius L. V. veiksmus pateisina faktas, kad ji įmonės dalį nupirko paprašyta atsakovės, tik norėdama padėti savo dukrai. Pirmos instancijos teismo posėdyje ji pati tai pripažino (civilinė byla Nr. 2-2563-214/2014). L. V. nedalyvauja bendrovės valdyme, jame niekada ir nedalyvavo. L. V. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 negalėjo atsakyti kas posėdžio metu yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, jog L. V. niekada neturėjo tikslo įgyti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, įmonės akcijų jai nereikėjo. Šiuo metu jos turimas 50% bendrovės akcijų iš tiesų valdo atsakovė. Tai pripažino ir pati L. V. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 teigdama, jog ji pati neatlieka jokių veiksmų, akcijas valdo tik formaliai, už ją reikalingus sprendimus priima atsakovė. Kadangi sandoris apsimestinis, tai todėl galioja sandoris, kurį atsakovė ir L. V. nuslėpė, t. y., pagal 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 būtent atsakovė yra akcijų pirkėja, o ne L. V.. L. V. civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 ar civilinėje byloje Nr. 2-864- 454/2016 nepateikė įrodymų apie tai, kokiomis lėšomis buvo apmokėta akcijų kaina. Teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 paklausta, iš kokių lėšų pirko akcijas, L. V. tiksliai negalėjo to pasakyti.

1.6.                      2009 m. balandžio 16 d. Z. Č. su atsakove pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9/001, pagal kurią perleidžiama 50% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų atsakovei. Civilinėje byloje Nr. 2-2563 214/2014 įrodyta, jog įmonės akcijas atsakovė nupirko pasinaudojus tokiomis lėšomis: 2007 m. kovo 08 d. parduotas bendrąja jungtine santuokinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas Vilniuje už 250000 LT (72405 Eur); J. Č. deklaruotos pajamos už 2008-2009 m. 132654 LT (38419,25 Eur) (pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe). Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) akcijų kaina buvo apmokėta iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų, todėl akcijos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

1.7.                      Sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso 100% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Šios akcijos įgytos santuokos metu ir yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į sutuoktinių turto lygių dalių principą, ieškovui po santuokos nutraukimo turi atitekti 2635 vnt. (50%) UAB (duomenys neskelbtini) akcijų.

1.8.                      Ieškovas santuokos metu yra paveldėjęs šį turtą: 339/1083 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė turto dalies rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamo turto registro išrašu - 8032,08 Eur; ½ dalį pastato - gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį kitų inžinerinių pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė turto dalies rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamo turto registro išrašu - 904 Eur; 159/400 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 159/400 dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė turto dalies rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamo turto registro išrašu- 19782,71 Eur. Santuokos metu paveldėtas turtas nėra dalintinas.

1.9.                      Santuokos metu atsakovė įgijo: 490 vienetų paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų po 100 Lt (28,96 Eur), tai sudaro 49% visų bendrovės akcijų. Akcijos įgytos 2005 m. kovo 21 d.. Santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į sutuoktinių turto lygių dalių principą, šis turtas dalintinas lygiomis dalimis natūra po ½ dalį ieškovui ir atsakovei (po 245 vnt.).

1.10.                      Santuokos metu ieškovas su atsakove įgijo: pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė turto rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamo turto registro išrašu - 140941 Eur, pastatą — garažą su dirbtuvėmis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė turto rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamo turto registro išrašu - 198679 Eur. Atsižvelgiant į sutuoktinių turto lygių dalių principą, ieškovas prašo šį turtą padalinti lygiomis dalimis natūra po ½ dalį ieškovui ir atsakovei.

1.11.                      Šalys santuokos metu transporto priemonių neįgijo.

1.12.                      Santuokos metu ieškovas 2007 m. kovo 21 d. pasirašė kredito sutartį Nr. BP2028070293 su Danske Bank A/S Lietuvos filialu. Įsipareigojimų likutis bankui pagal šią sutartį sudaro 203975,29 Eur bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo (pagal Banko 2017 m. spalio 31 d. atsiliepimą į ieškinį). Šios kredito sutarties laiduotoja — atsakovė J. Č.. Šio kredito paskirtis — būsto, aprašyto šio ieškinio įsigijimas. Kadangi Bankas nesutinka likusios grąžintinos prievolės sumos dalinti lygiomis dalimis per puse ieškovui ir atsakovei, ieškovas prašo po santuokos šią prievolę palikti solidaria jo ir atsakovės prievole.

1.13.                      Šalys santuokos metu, 2007 m. spalio 16 d., sudarė kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 su Danske Bank A/S Lietuvos filialu. Įsipareigojimų likutis Bankui pagal šią kredito sutartį sudaro 16082,94 Eur bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo (pagal Banko 2017 m. spalio 31 d. atsiliepimą į ieškinį). Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo šią prievolę palikti solidaria šalių prievole.

1.14.                      Santuokos metu 2007 m. kovo 21 d. ieškovas sudarė kredito sutartį Nr. BP2028070293 su AB „Sampo“ banku (dabar Danske Bank A/S, atstovaujamas Lietuvos filialo). Kredito suma - 772600 LT (223760,43 Eur). Šios kredito sutarties laiduotoja - atsakovė J. Č.. Šio kredito paskirtis – būsto įsigijimas. Kredito likutis - 711855,58 LT (206167,63 Eur). Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad kreditas buvo panaudotas šeimos turtui įsigyti, todėl likusi grąžintina prievolės suma dalintina lygiomis dalimis per pusę ieškovui ir atsakovei (po 103083,81 Eur). Kreditoriui Danske Bank A/S atsiliepime nesutikus su solidarios prievolės modifikavimu, patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo ši prievolę prašo palikti solidaria prievole.

1.15.                      Priėmęs savo tėvo Z. Č. palikimą pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. turto apyrašą Nr. 0114/14/00930, ieškovas paveldėjo ir Z. Č. skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai - 439102,60 Eur. Skolos išieškojimas apsiriboja paveldėtu turtu, įrašytu į turto apyrašą. Išieškojimas vykdomas iš turto: 339/1083 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 53/200 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 53/200 dalies kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini).

1.16.                      Skaičiuojant atsakovės vardu įgytų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų kainą buvo naudojamasi nominalia verte — 100 Lt (28,96 Eur) už vienetą. Taigi, 490 vnt. akcijų vertė — 14191,38 Eur. Ieškovo naudai priteistinų akcijų (245 vnt.) vertė - 7095,69 Eur (14191,38/2). Skaičiuojant UAB (duomenys neskelbtini) akcijų kainą buvo naudojamasi akcijų nominalia verte - 100 Lt (28,96 Eur) už vienetą. Taigi, 5270 vnt. akcijų vertė — 152627,75 Eur. Ieškovui tenkančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertė — 76313,88 Eur. Ieškovo naudai priteistinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jam su atsakove priklausantis nekilnojamas turtas, atsižvelgiant į nekilnojamo turto registro išrašo duomenis, vertintinas — 169810 Eur suma. Iš viso, ieškinio reikalavimų sumą sudaro —150135,76 Eur (76313,88 + 7095,69 Eur + 169810 Eur -103083,81 Eur).

1.17.                      Santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, todėl jai išlaikymas nepriteisiamas. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės po santuokos nutraukimo nereikalauja.

1.18.                      Ieškovo atsovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti. Su priešieškiniu sutiko iš dalies, prašė tenkinti tuos priešieškinio reikalavimus, kurie sutampa su ieškovo reikalavimais.

2.       Atsakovė J. Č. atsiliepime su ieškiniu nesutiko (el. b. 2 t., b. l. 1-4), pateikė priešieškinį (el. b. 5 t., b. l. 157), kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2806) tarp J. Č. ir M. Č., iširusią dėl sutuoktinio M. Č. kaltės, 2) priteisti atsakovės J. Č. naudai iš ieškovo M. Č. 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, 3) nustatyti, jog santuokos nutraukimas atsakovės J. Č. ir ieškovo M. Č. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-05-08, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, 4) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir prievoles šalims padalinti taip: atsakovei J. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70470,50 Eur vertės; 2635 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, 76309,60 Eur vertės; ½ dalį pastato – garažo su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 99339,5 Eur vertės; ieškovui M. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70470,50 Eur vertės; ½ dalį pastato – garažo su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 99339,5 Eur vertės; 490 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), akcijų, 14190,40 Eur vertės; 416 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini), akcijų, 12047,36 Eur vertės,) 206167,63 Eur prievolę (dydis tikslintinas) ir kitas susijusias prievoles pagal 2017-03-21 kredito sutartį Nr. BP2028070293, sudarytą su AB Sampo bankas (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas) priteisti iš J. Č. ir M. Č. solidariai ir įpareigoti nuo gyvenimo skyrium pradžios (2012 m. gegužės 8 d.) šalis tarpusavyje šią prievolę vykdyti lygiomis dalimis, 6) priteisti ieškovo M. Č. naudai iš atsakovės J. Č. 25035,92 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, 7) nutraukus santuoką palikti atsakovei pavardę – Č.. Atsakovė nurodė, kad:

2.1.                      (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2806). Santuokoje šalys susilaukė vieno vaiko: D. Č., kuri yra pilnametė. 2012 m. gegužės mėnesį santuoka iširo, šalys pradėjo gyventi individualiai, ne kaip šeima, ir nebesusitaikė. Gyvendama santuokoje su ieškovu, atsakovė visada buvo lojali, tinkamai vykdė visas savo kaip sutuoktinės pareigas, atsakingai rūpinosi šeima. Atsakovė stengėsi, kad šeima būtų darni ir laiminga, o savo kaip sutuoktinės pareigas atliko tinkamai. Sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimu dėl šių priežasčių: ieškovas pažeidė pareigą būti ištikimas kitam sutuoktiniui; ieškovas pažeidė pareigą būti lojalus, gerbti kitą sutuoktinį ir prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove – naudojo fizinį smurtą. Šalių santykiai pablogėjo 2011 m. Tuomet ir kilo atsakovės įtarimai dėl ieškovo neištikimybės atsakovei. Ieškovas pradėjo elgtis kitaip nei buvo įprasta iki tol - nutolo nuo atsakovės, ėmė perdėtai rūpintis savo išvaizda, nepasakodavo kur išeina ir su kuo bendrauja. Ieškovas nustojo domėtis atsakove bei rūpintis šalių dukra, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo finansiškai. Ieškovas kartais negrįždavo nakvoti į namus. Toks ieškovo elgesys kėlė atsakovei įtarimus dėl neištikimybės. Vėliau atsakovė sužinojo, jog ieškovas turi kitų moterų. Atsakovės žiniomis ieškovas buvo neištikimas atsakovei su daug moterų. Su viena moterimi atsakovė yra užtikusi ieškovą jų namuose. Šalių santuoka iširo dėl santuokinės neištikimybės.

2.2.                      M. Č., iki 2012 m. su pertraukomis būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ėmė atlikti veiksmus, kuriais buvo siekiama pažeisti UAB (duomenys neskelbtini) ir jos akcininkių J. Č. bei L. V. interesus. M. Č. sudarė UAB (duomenys neskelbtini) nenaudingus sandorius su jo faktiškai valdoma įmone UAB (duomenys neskelbtini), tuo siekdamas perkelti UAB (duomenys neskelbtini) turtą UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Pirmas kartas, kai J. Č. sužinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) egzistavimą ir neteisėtus M. Č. veiksmus, buvo incidentas, kai 2012-05-08 M. Č. viešoje vietoje – gatvėje, užblokavo J. Č. vairuojamą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, privertė ją sustoti ir pareikalavo atiduoti automobilį. M. Č. pareiškė, jog automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Po šio incidento J. Č. kreipėsi į VĮ Regitra ir sužinojo apie tris tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos M. Č., ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos A. Š., sudarytus transporto priemonių nuosavybės teisės perleidimo sandorius. 2016-12-20 Kauno apylinkės teismas sprendimu c.b. Nr. 2-769-429/2016 pripažino 2011-09-27, 2011-09-30, 2012-03-30 transporto priemonių pirkimo pardavimo sandorius negaliojančiais ir priteisė UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš UAB (duomenys neskelbtini) 32834,22 Eur (t.y.113370 LTL) pinigų sumą. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Vėliau J. Č. sužinojo ir apie kitus M. Č. neteisėtus veiksmus - M. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuostolingai ir nepalankiomis nuomos sąlygomis sudarė su jo neoficialiai valdoma įmone UAB (duomenys neskelbtini) 2011-09-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 bei išnuomojo visas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 10 metų terminui. UAB (duomenys neskelbtini) perėmė visus iki minėtos nuomos sutarties sudarymo patalpas naudojusius UAB (duomenys neskelbtini) nuomininkus, su kuriais UAB (duomenys neskelbtini) sudarė subnuomos sutartis. Kauno apylinkės teismas 2017-02-23 sprendimu pripažino negaliojančiais ab initio 2011-09-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 ir priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, sudarytus tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.

2.3.                      Tokiais M. Č. veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala, kadangi nuo 2012 m. ji nevykdė veiklos ir negavo pajamų. Pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto nuomos gavo UAB (duomenys neskelbtini) bei jomis naudojosi jos valdytojas M. Č.. 2016-04-14 UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl 60237,93 Eur žalos priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini). Civilinė byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-34-317/2016, kurioje M. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Šiuo metu byla yra grąžinta ikiteisminiam tyrimui.

2.4.                      Nurodyti M. Č. veiksmai, kuriais jis siekė pažeisti UAB (duomenys neskelbtini) ir jos akcininkių J. Č. bei jos motinos L. V. interesus, rodo nepagarbą ir nelojalumą šeimai, kas lėmė šalių santuokos iširimą.

2.5.                      Ieškinyje M. Č. nepagrįstai nurodo, jog jis buvo neteisėtai atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų. 2017-10-26 sprendimu Kauno apylinkės teismas c.b. Nr. 2-13871-894/2017 atmetė M. Č. ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu.

2.6.                      Ieškovas ne kartą naudojo atsakovės atžvilgiu fizinį smurtą - mušdavo atsakovę. Ieškovas vartojo alkoholį ir tapdavo agresyvus, įžeidinėdavo ir smurtavo jos atžvilgiu. Ieškovas naudojo fizinį smurtą ir dukters D. Č. atžvilgiu. 2014-06-10 Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1649-668/2014 ieškovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Minėtoje byloje ieškovas prisipažino smurtavęs prieš dukrą.

2.7.                      Dėl aukščiau nurodytų priežasčių bendras šalių gyvenimas yra negalimas. Atsakovė nebesitiki gyventi kartu su ieškovu, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės.

2.8.                      Nustačius, jog santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, nukentėjusioji šalis turi teisę į neturtinės žalos priteisimą. Priežastys dėl kurių iširo santuoka, yra susijusios su ieškovo kalte. Ieškovas šiurkščiai pažeidė savo santuokines pareigas, buvo neištikimas atsakovei, naudojo fizinį smurtą, rodė atsakovei nepagarbą, buvo jai nelojalus, ne kartą įžeidė atsakovę. Toks ieškovo elgesys sukėlė atsakovei dideles dvasines kančias, pažeminimą, orumo netekimą. Neištikimybė ir žiaurus elgesys sugriovė pamatinius dalykus – pasitikėjimą kitais žmonėmis, paliko daug nuoskaudų, abejingumą ir pažeminimą. Atsakovė patyrė didelę gėdą dėl tokio ieškovo elgesio. Sutuoktinio netinkamas elgesys atsakovei padarė ypač didelę skriaudą. Dėl didelės dvasinės skriaudos atsakovei, prašoma teismo priteisti atsakovei iš ieškovo 2000 Eur neturtinę žalą.

2.9.                      Santuokos metu šalys įgijo prievolę pagal 2017-03-21 kredito sutartį Nr. BP2028070293, sudarytą su AB Sampo bankas (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas), 206167,63 Eur sumai ir kitos susijusios prievolės pagal 2017-03-21 kredito sutartį Nr. BP2028070293, sudarytą su AB Sampo bankas (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas).

2.10.                      Bendras sutuoktinių turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 29414 Eur, 2) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 111527 Eur, 3) pastatas – garažas su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 198679 Eur, 4) 490 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, (duomenys neskelbtini) 14190,40 Eur, 5) 2635 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, (duomenys neskelbtini), 76309,60 Eur, 6) 416 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, UAB (duomenys neskelbtini), 12047,36 Eur.

2.11.                      Atsakovė neturi asmeninio turto ir prievolių.

2.12.                      Ieškovas turi asmeninio turto ir prievolių: 339/1083 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 159/400 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 159/400 dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 439102,60 Eur dydžio prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai.

2.13.                      Iš viso yra dalintino santuokinio turto už 442167,36 Eur sumą aktyvo ir -206167,63 Eur pasyvo, kas bendrame balanse sudaro 235999,73 Eur. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Tokiu būdu šalims priteistina po 117999,86 Eur turto aktyvo kiekvienam.

2.14.                      Atsakovei asmeninės nuosavybės teise turi būti priteistos visos 2635 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos. Šiuo metu įmonę valdo J. Č., kuri yra įmonės direktorė nuo 2012-04-11. Šalių santykiai yra konfliktiški, šalys negalės tinkamai ir efektyviai kartu valdyti įmonės. Ankstesnis M. Č. elgesys rodo, jog jis negali valdyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Iki 2012 m. su pertraukomis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. Č. atliko eilę veiksmų, kuriais buvo pažeistos UAB (duomenys neskelbtini) teisės. Dėl M. Č. kaltės UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo apribota, ji negavo pajamų iš jai teisėtai priklausančių patalpų nuomos. M. Č. neteisėtai rinko nuomą už UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas iki pat 2016 m. Faktą, jog šalys negalėtų kartu tinkamai valdyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina ir tai, jog Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme per laikotarpį nuo 2012 m. iki šios dienos buvo užvesta ir nagrinėjama daugiau nei 10 bylų tarp J. Č., M. Č. bei jų valdomų UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini). Faktą, jog M. Č. negali būti priteistos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos patvirtina ir tai, jog Kauno apygardos prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00 026-L4, kuriame M. Č. įtariamas nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d., padarymu. 2016 m. ikiteisminis tyrimas buvo pasiekęs teismą bei Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-34-317/2016, kurioje M. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas 2015-01-05 kaltinamajame akte, viena iš jų – 2011-09-05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09/05 sudarymas, lėmęs UAB (duomenys neskelbtini) nuostolius. Byla buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, ikiteisminis tyrimas tęsiasi iki šios dienos. Taigi M. Č. iki šios dienos savo veiksmais padarė didelės žalos UAB (duomenys neskelbtini), todėl jam negali būti priteisiamos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos.

2.15.                      UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertę sudaro 76314,87 Eur suma. Akcijos įgytos už 76314,87 Eur kainą. Ieškovas neginčijo akcijų įgijimo kainos, nepateikė įrodymų, jog akcijos būtų įgytos už kitokią kainą, nei nurodyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje. Akcijų kaina atitinka akcijų vertę. Nuo akcijų įsigijimo momento akcijų vertė nedidėjo. UAB (duomenys neskelbtini) ilgą laiką nevykdė veiklos dėl kitose bylose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šiais laikotarpiais: 1) nuo 2012-05-02 iki 2015 m. birželio mėn. taikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apylinkės teismo c.b. Nr. 2-2563-214/2014; 2) nuo 2015-07-10 iki 2017-03-01 taikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apylinkės teismo c.b. Nr. 2-864-454/2016. Įmonės, kuri nevykdo veiklos ir negauna pajamų, akcijų vertė negali didėti. Ieškovo pateikti deklaratyvūs teiginiai apie neva įvykusį rinkos kainų kilimą negali būti taikomi UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertinimui, kadangi ši įmonė atitinkamu laikotarpiu nevykdė veiklos. Dėl neteisėtų M. Č. ir jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) veiklos įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala – UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) turtu ir gavo iš to pajamos, tačiau nemokėjo UAB (duomenys neskelbtini) ne tik už nuomą, tačiau ir už patalpose teikiamas komunalines paslaugas, ko pasėkoje UAB (duomenys neskelbtini) įgijo kreditorių – pagal balanso duomenis 2018 m. įsipareigojimai sudarė 6019 Eur. Iš ikiteisminiame tyrime atliktos specialisto išvados matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) gavo 225987,43 Eur pajamų iš UAB (duomenys neskelbtini) turto nuomos. Nėra pagrindo daryti išvados apie UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertės kilimą. Priešingai, labiau tikėtina, kad akcijų vertė sumažėjo. Akcijų vertė atitinka pusę įmonės turimo turto vertės. Įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 371211,30 Eur. Šį faktą patvirtina byloje esantys NTR išrašai, 2018 m. įmonės balansas, ir UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto sąrašas. Ieškovo argumentus, jog įmonei priklauso didesnės vertės turtas paneigia antstolio R.Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog 1773,67 kv.m. patalpų yra neįrengtos. NTR išrašuose nurodyta, kad patalpų baigtumo procentas – 80 -90 proc. Taigi patalpos nėra įrengtos 100 proc. Jokių patikimų įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie didesnę UAB (duomenys neskelbtini) turto vertę, ieškovas teismui nepateikė. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pusę dalintinų akcijų vertės apytikriai atitinka pusę įmonės turto vertės (50 proc. akcijų vertė sudaro 76314,87 Eur, pusę įmonės turto sudaro 185605,65 Eur). Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog akcijų vertė turi atitikti įmonės turto vertę. Įmonės vertingumas nustatomas ne tik pagal turimą turtą, tačiau ir pagal turimus įsipareigojimus, pelningumą, gautinas sumas ir kt. Turto vertė tik vienas kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma įmonės akcijų vertė. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog neatlikus akcijų vertės nustatymo ekspertizės negalima akcijų priteisti atsakovei, nes nebus nustatyta teisingo dydžio kompensacija. Atsakovė įrodė faktą, kad akcijų vertė yra 76314,87 Eur, t.y. kaina už kurią akcijos santuokoje buvo nupirktos. Akcijų vertės nustatymo ekspertizės negalimumą sąlygojo paties ieškovo veiksmai, kuriais jis neperdavė J. Č. įmonės dokumentų, ko pasekoje akcijų vertinimas būtų netikslus ir neinformatyvus. 

2.16.                      Vertintina tai, jog ieškovas yra padaręs įmonei žalą – daugybę metų be teisėto pagrindo naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) patalpomis ir neteisėtai gavo 225987,43 Eur pajamų, pardavė įmonės tris automobilius, tuo padarydamas 27135,94 Eur žalą, perleido UAB „Imber“ nekilnojamąjį turtą (sudarė keturias UAB „Imber“ priklausančių patalpų pirkimo – pardavimo sutartis), užkirto kelią įmonės akcininkams daug metų disponuoti UAB „Imber“ turtu ir įmonei vykdyti savo veiklą. Taigi įmonei padaryta žala niekada visiškai nebus kompensuota. Tuo tarpu ieškovas savo interesą gauti teisingą kompensaciją laiko aukštesniu nei įmonės interesas efektyviai vykdyti veiklą nesant akcininkų nesutarimo dėl įmonės valdymo, kuris neabejotinai kils dėl konfliktiškų šalių santykių. Šie du interesai teismo turi būti įvertinti. Atsakovės J. Č. nuomone, teismas šiuo atveju turi laikyti svarbesniu įmonės interesą efektyviai tęsti savo veiklą. 38157,44 Eur kompensacija už akcijas yra pakankamo ir protingo dydžio bei atitinka akcijų rinkos vertę.

2.17.                      Atsakovė mano, jog ieškinio reikalavimas pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 apsimestiniu sandoriu ir palikti galioti sandorį, kurį šalys nuslėpė, pripažinti 2635 vnt. (50%) UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkėja atsakovę, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas spręstų dėl tokio sandorio negaliojimo, atsakovei turi būti priteistos visos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, nepaisant dalintino jų skaičiaus. Taigi, atsakovei atitenka turtas už 76309,60 Eur sumą. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 ieškovo reikalavimas pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 negaliojančia buvo atmestas. Kauno apylinkės teismas 2016-09-21 civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 nagrinėjo tapatų M. Č. ieškinį bei sprendė klausimą dėl 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/001 pripažinimo negaliojančia. Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas priėmė nutartį, kuria nutraukė civilinę bylą Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog minėtoje byloje teismas aktyviai aiškinosi L. V. valią sudaryti ginčijamą sandorį. L. V. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino faktą, jog akcijas pirko sau ir ketino pradėti naują verslą. Nors ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 negaliojančia nauju pagrindu, jis iš esmės nurodo tas pačias sandorio sudarymo aplinkybes, kurias nurodė ir ankstesnėse išnagrinėtose bylose. Teismai, išanalizavę bylai reikšmingas aplinkybes, visose bylose aiškinosi šalių valios sudaryti ginčijamą sandorį buvimu ir sprendė, jog tokia valia buvo bei atmetė M. Č. reikalavimus pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 nustatytas prejudicinis faktas, jog sandoris atitiko šalių valią ir nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.

2.18.                      Ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių ½ dalies vertė 70470,50 Eur sumą. Šis turtas įsigytas už lėšas, gautas pagal 2017-03-21 kredito sutartį Nr. BP2028070293, sudarytą su AB Sampo bankas (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas), pagal kurią abi šalys yra solidarūs skolininkai. Abiems šalims reikalinga gyvenamoji patalpa, namas yra dalus, todėl juo naudotis gali abi šalys.

2.19.                      Ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista po ½ dalį pastato – garažo su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas turtas turi būti priteistas abiem šalims po lygiai. Ieškovas sutinka, jog turtas būtų padalintas po ½ dalį. Taigi, kiekveinam sutuoktiniui atitenka turtas už 99339,5 Eur sumą.

2.20.                      Atsakovei asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista ½ dalis 206167,63 Eur prievolės (dydis tikslintinas) ir kitos susijusios prievolės pagal 2017-03-21 kredito sutartį Nr. BP2028070293, sudarytą su AB Sampo bankas (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas). Taigi, atsakovei atitenka turtas už -103083,82 Eur sumą.

2.21.                      Atsakovei iš viso atitenka turto už 143035,78 Eur.

2.22.                      Ieškovui asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista 490 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ((duomenys neskelbtini)). Nei atsakovė, nei ieškovas šiai dienai nesinaudoja UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis teisėmis, faktiškai nedalyvauja įmonės valdyme. Įmonė yra veikianti. Atsakovė sutinka, jog minėtos akcijos būtų priteistos ieškovui. Taigi, ieškovui atitenka turtas už 14190,40 Eur sumą.

2.23.                      Ieškovui asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista 416 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ((duomenys neskelbtini)).Visą laiką nuo įmonės įkūrimo įmonę valdė M. Č.. J. Č. ilgą laiką apskritai nežinojo apie šios įmonės egzistavimą. Ieškovas ieškiniu taip pat nuslėpė faktą, jog jam priklauso 416 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurios įgytos santuokos metu. Taigi J. Č. niekada nedalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, todėl tikslinga visas šios įmonės akcijas priteisti ieškovui. Kaip buvo minėta aukščiau, abiem šalims negali būti priteistos tos pačios įmonės akcijos, kadangi šalys kartu negalėtų tinkamai ir efektyviai valdyti jokios įmonės. Taigi, ieškovui atitenka turtas už 12047,36 Eur sumą.

2.24.                      Ieškovui asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista ½ dalis 206167,63 Eur prievolės ir kitos susijusios prievolės pagal 2017-03-21 kredito sutartį Nr. BP2028070293, sudarytą su AB Sampo bankas (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas). Taigi, ieškovui atitenka turtas už -103083,82 Eur sumą.

2.25.                      Iš viso ieškovui atitenka turtas už 92963,94 Eur sumą.

2.26.                      Atsakovei priteistino turto vertės bendras balansas sudaro 143035,78 Eur, o ieškovui sudaro 92963,94 Eur. Ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija už didesnę jai tenkančio santuokinio turto dalį. Kompensacijos apskaičiavimas: 117999,86 Eur - 92963,94 Eur = 25035,92 Eur arba 143035,78 Eur - 117999,86 Eur = 25035,92 Eur. Taigi iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteista 25035,92 Eur kompensacija.

2.27.                      Lėšų savo išlaikymui iš ieškovo atsakovė nereikalauja.

2.28.                      Atsakovė pageidauja pasilikti turimą pavardę – Č..

2.29.                      Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė jį tenkinti toje dalyje, kurioje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai sutampa. Priešieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, priešieškinį prašė tenkinti.

3.       Atsakovė L. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo poziciją išdėstė 2018 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje, palaikė atsakovės J. Č. poziciją, tolimesniame bylos nagrinėjime nedalyvavo.

4.       Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, atstovaujamas Lietuvos filialo, 2017 m. spalio 31 d. atsiliepime (el. b. 1 t., b. l. 34-40) nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu modifikuoti solidarią prievolę bankui pagal 2007-03-21 kredito sutartį Nr. BP2028070293 ir likusią nesumokėtą kredito dalį padalinti per pusę lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei J. Č.. Nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą, nes atsakovė, būdama ieškovo sutuoktine ir laiduotoja, kartu su ieškovu yra solidariai atsakingi bankui už įsipareigojimų vykdymą pagal kredito sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, todėl, tenkinus ieškovo prašymą nustatyti lygias dalis prievolėje, būtų pažeistos banko, kaip solidarių skolininkų kreditoriaus, teisės, nes konkrečiomis (lygiomis) dalimis būtų apribotos banko reikalavimų, kylančių iš Kredito sutarties, pateikimo ir įgyvendinimo galimybės. Bankas prieštarauja tokiam ieškovo prašymui. Tenkinus aukščiau nurodytą ieškovo prašymą, būtų nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos nuoseklios praktikos, pagal kurią, nutraukiant santuoką, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, nedalijamos ir nemodifikuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Bankas neprieštarautų dėl ieškovo ir atsakovės tarpusavio atsakomybės vienas kitam nustatymo, tačiau bet kokiu atveju ieškovo ir atsakovės atsakomybė prieš banką turi likti solidari. Ieškovas ir atsakovė J. Č. nėra įvykdę prievolės Bankui ne tik pagal 2007-03-21 kredito sutartį Nr. BP2028070293 su visais jos pakeitimais ir papildymais, bet ir pagal 2007-10-16 kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 su visais jos pakeitimais ir papildymais. Likusi M. Č. ir J. Č. skola Bankui pagal kredito sutartį Nr. BP2028070293 šio atsiliepimo dienai sudaro 203 975,29 Eur (203 446,29 Eur negrąžinto kredito, 508,36 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 20,64 Eur delspinigių), taip pat 148,00 Eur nesumokėtų turto draudimo įmokų, 793,65 Eur vykdymo išlaidų bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013-10-14 iki visiško skolos išieškojimo, o skola pagal 2007-10-16 kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 šios atsiliepimo dienai sudaro 16 082,94 Eur (15 738,34 Eur negrąžinto kredito, 328,19 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 16,41 Eur delspinigių) bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013-10-14 iki visiško skolos išieškojimo. Todėl Bankas nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytu skolos (kredito) dydžiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

1.       Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

2.        Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

3.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2806) (el. b. 1 t., b. l. 9). Šalių dukra D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametė.

4.       Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nes ji nustojo rūpintis ieškovu ir šeimos poreikiais, siekė pasipelnyti net šeimos gerovės sąskaitą, išsikraustė iš šeimos bendrų namų, paliko atsakovą vieną rūpintis dukra ir namais, piktnaudžiavo ieškovo tėvų pasitikėjimu. Atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nes jis naudojo prieš atsakovę fizinį smurtą, buvo jai neištikimas, nustojo domėtis atsakove bei rūpintis šalių dukra, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo finansiškai. 

5.       Iš šalių paaiškinimų ir elgesio proceso metu akivaizdu, kad šalys priešiškai nusistačiusios viena kitos atžvilgiu, nuolat konfliktuoja ne tik šeimos, bet ir verslo klausimais, rašo viena kitos atžvilgiu pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, inicijuoja civilines bylas, tačiau byloje nepakanka įrodymų, neginčijamai patvirtinančių vienos iš šalies kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovės teikti rašytiniai įrodymai dėl ieškovo elgesio jo vieno kaltės būtent dėl santuokos iširimo taip pat vienareikšmiškai nepagrindžia. Kauno apylinkės teismas 2014-06-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1649-668/2014 ieškovą, kuris buvo kaltinamas smurtavęs prieš dukrą, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam M. Č. ir nukentėjusiajai šalių dukrai D. Č. susitaikius. Šis dokumentas patvirtina atsakovo netinkamą elgesį dukros atžvilgiu, tačiau vien jo nepakanka nustatyti, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas išimtinai vienas ieškovas. Be to, minėta baudžiamoji byla vyko 2014 metais dėl 2013-10-19 įvykusio konflikto, o šalys teigė, kad jos faktiškai nustojo kartu gyventi 2012 metais, taigi vertinant ir šiuo aspektu, vėlesnis dokumentas negali įrodyti anksčiau įvykusios aplinkybės. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 27 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal J. Č. pareiškimą dėl M. Č. smurto jos atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikaltimo padarymo. 

6.       Nei viena iš šalių nepateikė teismui pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių Civilinio kodesko 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų kito sutuoktinio kaltės atvejų. Teismas sprendžia, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, skirtingas supratimas apie sutuoktinių pareigas šeimoje, negalėjimas bei nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams, nepasitikėjimas vienas kitu, dėl ko šeimoje jau ilgą laiką tęsiasi nesutarimai ir konfliktai. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo tenkinami iš dalies, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.69 straipsnis). 

7.       Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nesprendžiamas (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

8.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 2000 Eur neturtinę žalą dėl ieškovo netinkamo elgesio atsakovės atžvilgiu santuokos metu ir tuo jai padarytos didelės dvasinės skriaudos. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo atmetamas (Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis).

9.       Atsakovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas atsakovės ir ieškovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-05-08, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmetamas (Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

10.       Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovė po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokinę pavardę, ieškovas dėl to neprieštaravo. Tarp šalių nesant ginčo, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė Č., ieškovui – prigimtinė pavardė Č..

Dėl ieškovo asmenine nuosavybe turimo nekilnojamojo turto.

11.       Ieškovui asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagrindu priklauso: 339/1083 dalys žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis kitų inžinerinių pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 159/400 dalys pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 159/400 dalys kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 20-33). Asmenine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas nėra įtraukiamas į dalintino turto sąrašą, tokio turto nuosavybės forma nesikeičia nepriklausomai nuo to, sutuoktiniai gyvena santuokoje ar išsiskyrę. Po santuokos nutraukimo ieškovo asmenine nuosavybe valdomas nekilnojamasis turtas ir toliau lieka jo asmeninė nuosavybė, todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šio turto valdymo (nuosavybės) formos po santuokos nutraukimo atskirai aptarti nereikia (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalis).

Dėl 2011 m. birželio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/001 pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

12.       2011 m. birželio 3 d. Z. Č. (ieškovo tėvas, kuris yra mires, o jo paveldėtojas ir teisių bei pareigų perėmėjas yra ieškovas) su atsakovės motina L. V. pasirašė akcijų pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 11/001, pagal kurią 50% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų  perleidžiama L. V.. Ieškovas mano, kad tai yra apsimestinis sandoris, nes iš tiesų akcijas motinos vardu pirko atsakovė. Ieškovas nurodo, kad L. V. buvo nesuinteresuota įmonės veikla, tai atsakovė norėjo turėti 100%  UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, tačiau skyrybų atveju ieškovui kaip jos sutuoktiniui atitektų 50% akcijų, kadangi šis turtas nupirktas santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų. Siekiant to išvengti, 50% akcijų įsigijimas buvo įformintas L. V. vardu. Dėl to pagal atsakovės schemą santuokos nutraukimo atveju jos žinioje lieka kontrolinis akcijų paketas ir ji toliau gali vienvaldiškai priiminėti sau palankius sprendimus bendrovėje. Ieškovas prašo 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 pripažinti apsimestiniu sandoriu ir palikti galioti sandorį, kurį šalys nuslėpė, pripažinti 2635 vnt. (50%) UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkėja atsakovę. Ieškovas sandorį ginčija vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 2 dalimi, kuriama numatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.

13.       Atsakovė su ieškovo reikalavimu dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 ieškovo reikalavimas pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 negaliojančia buvo atmestas. Kauno apylinkės teismas 2016-09-21 civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 nagrinėjo tapatų M. Č. ieškinį bei sprendė klausimą dėl 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/001 pripažinimo negaliojančia. Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas priėmė nutartį, kuria nutraukė civilinę bylą Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Minėtoje byloje teismas aktyviai aiškinosi L. V. valią sudaryti ginčijamą sandorį. L. V. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino faktą, jog akcijas pirko sau ir ketino pradėti naują verslą. Nors ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/001 negaliojančia nauju pagrindu, jis iš esmės nurodo tas pačias sandorio sudarymo aplinkybes, kurias nurodė ir ankstesnėse išnagrinėtose bylose. Teismai, išanalizavę bylai reikšmingas aplinkybes, visose bylose aiškinosi šalių valios sudaryti ginčijamą sandorį buvimu ir sprendė, jog tokia valia buvo bei atmetė M. Č. reikalavimus pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 nustatytas prejudicinis faktas, jog sandoris atitiko šalių valią ir nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.

14.       Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje, t. y. 1) sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, 2) turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, 3) turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). 

15.       2009 m. balandžio 16 d. Z. Č. su atsakove pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9/001, pagal kurią perleidžiama 50% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų atsakovei (el. b. 1 t., b. l. 18). 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. su atsakovės motina L. V. pasirašė akcijų pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 11/001, pagal kurią 50% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidžiama L. V. (el. b. 1 t., b. l. 19). Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovė yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė, veikianti įmonės vardu vienasmeniškai (el. b. 1 t., b. l. 10-17, 7 t., b. l. 166-175).

16.       Atsakovė L. V. bylos nagrinėjimo metu palaikė atsakovės J. Č. poziciją. 2018 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje atsakovė L. V. paaiškino, kad jai tapus pensininke, jos pensija buvo labai maža, todėl pasitarusi su dukra J. Č., ji nusprendė nusipirkti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir pradėti kokį nors savo verslą, galbūt atsidaryti kokią valgyklėlę ar kepyklėlę. L. V. nurodė, kad jos išsilavinimas auštesnysis, specialybė maisto pramonė. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų jai pirkti pasiūlė Z. Č., jis ir akcijų kainą nustatė, L. V. viskas tiko, dėl kainos ji nesiderėjo, akcijas nusipirko. Tada abi su dukra ėmė valdyti UAB (duomenys neskelbtini), bet ta įmonė visa laiką buvo uždaryta dėl areštų, tai atsakovės nieko daryti negalėjo. Kai akcijas pirko, įmonė buvo bankrutuojanti, bet L. V. tikėjosi, kad įmonė atsigaus, tada visiems buvo sunku, o dabar lengva. Kokiu tikslu L. V. keliom dienom buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktore, ji neprisimena. Jai iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos jokie pinigai pervesti nebuvo. Kodėl į jos sąskaitą buvo pervestas dukros Jūratės atlyginimas iš UAB (duomenys neskelbtini), ji neprisimena, senai buvo. Kokiu tikslu iš L. V. sąskaitros buvo įnešti pinigai į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, ji neprisimena. Ji įmonės veikloje dalyvauja, yra prokūristė, bet nuo 2012 metų nieko kaip prokūristė daryti negalėjo, nes įmonė visa laiką buvo areštuota. Kokius veiksmus atliko kaip prokūristė nesugebėjo paaiškinti. Akcininkų susirinkimuose dalyvavo, bet jų daug nebuvo. Kaip akcininkė atliko tokius veiksmus: surado darbininkus, kad atliktų reikiamus remonto veiksmus, prižiūrėjo, kad valytoja gerai patalpas sutvarkytų. Šie darbai jos atlikti kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės”, ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės. Į klausimą “Kodėl pirko bevertes akcijas?” atsakė – toks buvo mano noras. Į klausimą “Kodėl norą pradėti verslą realizavo per UAB (duomenys neskelbtini) akcijas?” atsakė – taip gavosi. Į klausimą “Kokia dabar įmonės vertė?” atsakė – nežinau, aš jos nevertinu. Į daugelį klausimų, susijusių su ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybėmis ar valdomu verslu, atsakė “neprisimenu, negaliu atsakyti, senai buvo, kodėl turiu atsakyti”. Į ieškovo atstovo klausimą, ar palaiko baudžiamojoje byloje 1-180-582/2015 2015 m. birželio 9 d. posėdyje duotus parodymus apie tai, kad ji pati aiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) įmonės veikloje nedalyvavo, atsakė – neprisimenu, tą dieną į įmonės valdymą nesikišau, o dabar valdyme dalyvauju.

17.       Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-180-582/2015 ir 2015 m. birželio 9 d. teisiamajame posėdyje apklausiant L. V., ji nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijas pirko tikėdamasi prisidurti prie pensijos, įmonės akcijomis nesinaudojo, įmonės valdyme nedalyvavo, visus su įmone susijusius reikalus tvarkė jos dukra J. Č. (el. b. 7 t., b. l. 35-39).

18.       Iš atsakovės L. V. paaiškinimų šios bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad ji neturi žinių ir patirties, dalyvaujant įmonių valdyme. Atsakovė teismo posėdžio metu vengė jai nepatogių klausimų, į juos neatsakinėjo arba painiojosi atsakymuose, atsikirtinėjo juos uždavusiems proceso dalyviams, negalėjo paiškinti, kokius veiksmus atliko kaip UAB (duomenys neskelbtini) įmonės akcininkė ir prokūristė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad būtent atsakovė valdė UAB (duomenys neskelbtini) ir sprendė visus su įmone ir jos veikla susijusius klausimus, todėl manoma, kad L. V. nėra tikroji įmonių akcininkė, akcininkais yra jos vaikai, kurie ir valdo verslą. Atsakovė J. Č. yra verslininkė, dalyvauja įmonės valdyme, sudarinėja verslo sandorius, todėl jai suprantami teisiniai klausimai, susiję su verslu. Teismas sutinka su ieškovo nuomone, kad atsakovei buvo naudinga faktiškai valdyti 100 procentų įmonės akcijų, tačiau pusę jų įforminti motinos vardu, kad santuokos nutraukimo atveju tarp sutuoktinių būtų dalinama tik 50 procentų atsakovės vardu turimų ir santuokoje įgytų akcijų, o ieškovė galėtų ir po santuokos nutraukimo išlaikyti kontrolinį akcijų paketą. Ginčijamas sandoris sudarytas 2011 metais, galima numanyti, kad šalių santykiai tuo metu jau nebuvo nuoširdūs ir pagarbūs, todėl labai tikėtina, kad pirkdama akcijas, atsakovė įvertino jų dalinimosi galimybes nutraukiant santuoką. Dėl nurodytų aplinkybių yra labiau tikėtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant nuslėpti tikrąjį sandorį – kad akcijas perka atsakovė, nes kaip jau minėta, atsakovė tam turėjo žinių, patirties bei tikslą turėti kontrolinį įmonės akcijų paketą, o L. V. neturėjo nei vieno iš šių aspektų bei neįrodė teismui, kad po sandorio sudarymo dalyvavo įmonės veikloje kaip savarankiška akcininkė, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas, 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. ir L. V. sudaryta akcijų pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 11/001, pagal kurią 50% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidžiama L. V., pripažįstamas apsimestiniu sandoriu ir nustatoma, kad šis sandoris buvo sudarytas tarp Z. Č. ir J. Č., t. y. šiuo sandoriu atsakovė įsigijo 2635 vnt. (50%) UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (Civilinio kodekso 1.87 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turėjo teisę ginčyti tokį sandorį Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip pažeidžiantį ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes apsimestiniu sandoriu perleidžiant akcijas buvo nepagrįstai sumažinta nutraukiant santuoką dalijamų akcijų kiekis, lemiantis akcininkų teisių ir pareigų apimtį. Atsakovės minimose kitose civilinėse bylose, kuriose ieškovas ginčijo tą patį sandorį ir kuriose ieškovo reikalavimai buvo netenkinti, sandoris buvo ginčijamas kitais pagrindais, todėl ieškovas turėjo teisę šioje byloje ginčyti sandorį nauju pagrindu. 

Turto balansas.

19.       Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kiti padalijimo būdai gali būti naudojami tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

20.       Šalių turto aktyvą sudaro:

a) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini),

b) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini),

c) pastatas – garažas su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

d) 490 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, (duomenys neskelbtini),

e) 2635 vnt. UAB (duomenys neskelbtini),

f) 416 vnt. (duomenys neskelbtini).

Šalių turto pasyvą sudaro:

a) prievolė kreditoriui Danske Bank A/S pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293. Likusi skola Bankui pagal kredito sutartį Nr. BP2028070293 2017 m. spalio 31 d. dienai (Danske Bank A/S atsiliepimo pateikimo dieną) sudaro 203975,29 Eur (203 446,29 Eur negrąžinto kredito, 508,36 Eur palūkanų, 20,64 Eur delspinigių), taip pat 148,00 Eur nesumokėtų turto draudimo įmokų, 793,65 Eur vykdymo išlaidų bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013-10-14 iki visiško skolos išieškojimo (el. b. 1 t., b. l. 34-40, 42, 60-62, 64, 73-83, 85-94),

b) prievolė kreditoriui Danske Bank A/S pagal 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260. Įsipareigojimų likutis Bankui pagal šią kredito sutartį 2017 m. spalio 31 d. dienai (Danske Bank A/S atsiliepimo pateikimo dieną) sudaro 16082,94 Eur (15738,34 Eur negrąžinto kredito, 328,19 Eur palūkanų, 16,41 Eur delspinigių) bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo (el. b. 1 t., b. l. 34-40, 42, 60-62, 64, 73-83, 85-94).

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo.

21.       Pagal 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9/001 ir 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11/001 atsakovei priklauso 100 procentų arba 5270 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Akcijos įgytos santuokoje, apmokėtos iš bendrų lėšų, todėl yra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje neįrodyta, kad atsakovė akcijas ar jų dalį įgijo išimtinai iš asmeninių lėšų.

22.       Atsakovė prašė, kad jei teismas nuspręs visas akcijas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, visas jas priteisti atsakovei, nes ieškovas netinkamai valdė įmonę, padarė jai žalą, be to, šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl būtų sudėtinga kartu valdyti įmonę. Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei akcijos būtų šalims padalintos lygiomis dalimis, tai nereiškia, kad jos privalo visa laiką laikytis tokios proporcijos, t. y. šalys yra laisvos spręsti dėl akcijų perleidimo tarpusavyje ar tretiesiems asmenims. Atsakovės argumentas, kad ieškovas padarė įmonei žalą, todėl negali jos toliau valdyti, šioje byloje nėra lemiantis veiksnys nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo. Nors byloje yra duomenys, kad atsakovo verslo sprendimai ne visada buvo ekonomiškai naudingi įmonei, t. y. ieškovas sudarė įmonės transporto priemonių perkleidimo sandorius, nuostolingą nuomos sutartį, kurie buvo nuginčyti teismo tvarka, tačiau lygiai taip pat galima vertinti ir ieškovės veiksmus, 2015 m. birželio 29 d. ilgalaike nuomos sutartimi išnuomojant UAB (duomenys neskelbtini) patalpas atsakovės broliui V. V.. Šia nuomos sutartimi buvo nustatyta 18000 Eur nuomos kaina už mėnesį už visą išnuomotą plotą, tačiau nuomos sutarties mokėjimas atidėtas dvejiems metams (el. b. 6 t., b. l. 38-56). Akivaizdu, kad tokio dydžio nuomos mokesčio atidėjimas nėra naudingas nuomotojui UAB (duomenys neskelbtini), nes šį laiką įmonė negauna pajamų. V. V. patalpas pernuomojo UAB (duomenys neskelbtini)kurios vienintelėmis akcininkėmis yra J. Č. ir L. V. (el. b. 6 t., b. l. 71-83). Kadangi šioje byloje šalių asmeniniai šeiminiai ir verslo santykiai yra glaudžiai persipynę, sunku nustatyti, kiek įmonėms nenaudingi sprendimai padaromi netyčia, o kiek sąmoningai, siekiant pakenkti sutuoktiniui. Dėl to ir nesant aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškinio reikalavimas dėl šių akcijų padalijimo tenkinamas, priešieškinio reikalavimas dėl šių akcijų padalijimo atmetamas ir nustatoma, kad po šalių santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui atitenka 2635 vnt. (50%) UAB (duomenys neskelbtini), akcijų, atsakovei atitenka 2635 vnt. (50%) (duomenys neskelbtini), akcijų (Civilinio kodekso 3.117 straipsnis, 3.127 straipsnis).

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertės.

23.       Ieškovas nurodė nominalią UAB (duomenys neskelbtini) akcijų kainą - 100 Lt (28,96 Eur) už vienetą. Tokiu atveju 5270 vnt. akcijų vertė — 152627,75 Eur.

24.       Atsakovė su šia akcijų verte nesutiko, mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertę sudaro 76314,87 Eur suma - už tiek akcijos buvo įsigytos. Akcijų kaina atitinka akcijų vertę. Nuo akcijų įsigijimo momento akcijų vertė nedidėjo, įmonė ilgą laiką nevykdė veiklos, negauna pajamų, todėl jos akcijų vertė negali didėti. 

25.       Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje numatyta, kad dalijamo santuokinio turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Nustatyti akcijų rinkos vertės ekspertizę reikia specialių žinių, todėl atsakovei nesutinkant su ieškovo nurodyta nominalia akcijų verte, teismas pasiūlė atsakovei byloje skirti akcijų rinkos vertės ekspertizę (Civilinio proceso kodekso 212 straipsnis). Atsakovė 2018 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą skirti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertės ekspertizę. Teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino, paskyrė akcijų rinkos vertės ekspertizę, įpareigojo atsakovę iki 2018 m. gegužės 30 d. sumokėti 5000 Eur užstatą už ekspertizę, bylą sustabdė (užstato suma paskirta išsiaiškinus preliminarias tokių ekspertizių kainas). Atsakovei per nurodytą terminą užstato nesumokėjus, teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino ir atsisakė atlikti akcijų vertės ekspertizę. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsiėmė savo prašymą skirti akcijų vertės ekspertizę, nurodė, kad atsakovė neturi lėšų tokio dydžio užstatui, be to, ekspertizę būtų sudėtinga atlikti, nes ieškovas nėra perdavęs visų įmonės dokumentų. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovės atsisakymas skirti ekspertizę tenkintas (8 t., b. l. 57-59, 147-149, 162, 184-186, 195).

26.       Įvertinus atsakovei atitenkančios santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalies vertę (169 810,00 Eur), į byloje paaiškėjusias aplinkybes, jog ne tik atsakovė, bet ir jos šeimos nariai užsiima verslu, į tai, kad atsakovė galėjo sau leisti atidėti savo įmonės išnuomotų patalpų nuomos mokestį (18000 Eur/mėn) dvejiems metams, manoma, kad atsakovė turėjo pakankamas finansines galimybes sumokėti 5000 Eur užstatą už akcijų rinkos vertės ekspertizę. Vertinti, ar pakanka duomenų ekspertizei, turi ekspertai, o ne atsakovė. Taigi, atsakovei dėl subjektyvių priežasčių atsisakius akcijų rinkos vertės ekspertizės, teismas neturi galimybių ir specialių žinių nustatyti akcijų rinkos vertę, todėl teismas vadovaujasi nominalia akcijų verte ir nustato, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijų kaina - 100 Lt (28,96 Eur) už vienetą, 5270 vnt. akcijų vertė — 152627,75 Eur, ½ dalies (50 proc.) akcijų, tenkančių kiekvienam iš sutuoktinių vertė, yra 76313,88 Eur. Pažymėtina, kad ši teismo nustatyta akcijų vertė neįpareigoja šalių po santuokos nutraukimo akcijas tarpusavyje ar tretiesiems asmenims perleisti būtent už tokią kainą.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo.

27.       Santuokos metu 2005 m. kovo 21 d. atsakovė įgijo 490 vienetų paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų po 100 Lt (28,96 Eur), tai sudaro 49% visų bendrovės akcijų (el. b. 1 t., b. l. 41). Ieškovas nurodo, kad skaičiuojant atsakovės vardu įgytų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų kainą buvo naudojamasi nominalia verte — 100 Lt (28,96 Eur) už vienetą, tada 490 vnt. akcijų vertė būtų 14191,38 Eur. Ieškovas prašo šalims akcijas padalinti lygiomis dalimis natūra po ½ dalį ieškovui ir atsakovei - po 245 vnt., kurių vertė 7095,69 Eur (14191,38/2). Atsakovė prašo visas šias akcijas priteisti ieškovui, nes nei atsakovė, nei ieškovas šiai dienai nesinaudoja UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis teisėmis, faktiškai nedalyvauja įmonės valdyme. Atsakovė su ieškovo nurodyta akcijų verte sutinka.

28.       Nesant aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškinio reikalavimas dėl šių akcijų padalijimo tenkinamas, priešieškinio reikalavimas dėl šių akcijų padalijimo atmetamas ir nustatoma, kad po šalių santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui atitenka 245 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė 7095,69 Eur, atsakovei atitenka 245 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė 7095,69 Eur (Civilinio kodekso 3.117 straipsnis, 3.127 straipsnis).

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo.

29.       Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 416 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 12047,36 Eur (el. b. 5 t., b. l. 174, 181-183, 7 t., b. l. 231). Atsakovė nurodė, kad visą laiką nuo įmonės įkūrimo įmonę valdė ieškovas. Atsakovė ilgą laiką apskritai nežinojo apie šios įmonės egzistavimą. Atsakovė niekada nedalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, todėl tikslinga visas šios įmonės akcijas priteisti ieškovui. Priešieškinyje reikalavimo sumokėti kompensaciją už šias akcijas atsakovė nereiškė.

30.       Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų į dalintino turto sąrašą neįtraukė, dėl jų padalijimo būdo nepasisakė, atsakovės nurodytos akcijų vertės neginčijo.

31.       Juridinių asmenų išrašo duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ieškovas įsigijo 2011 m. spalio 28 d., t. y. santuokos metu, vadinasi, akcijos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, atsakovei priešieškiniu prašant visas akcijas palikti ieškovui, o ieškovui dėl to neprieštaraujant ir neginčijant atsakovės nurodytų akcijų vertės, t. y. tarp šalių nesant ginčo, priešieškinio reikalavimas dėl šių akcijų padalijimo tenkinamas ir nustatoma, kad po šalių santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui atitenka 416 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė 12047,36 Eur (Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 2 dalis).

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

32.       Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė turto rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamo turto registro išrašu 29414 Eur gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė turto rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamo turto registro išrašu 111527 Eur, pastatas – garažas su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė turto rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamo turto registro išrašu 198679 Eur (el. b. 1 t., b. l. 20-33). Ginčo dėl šio turto vertės ir pasidalinimo tarp šalių nėra, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo šį turtą padalinti abiems lygiomis dalimis po ½ dalį. Nesant ginčo, ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo turto padalinimo tenkinami, nustatoma, kad po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui atitenka ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – garažo su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei atitenka ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – garažo su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Civilinio kodekso 3.117 straipsnis, 3.127 straipsnis). Minėto nekilnojamojo turto bendra vertė yra 339 620,00 Eur, kiekvienam sutuoktiniui tenkančios ½ dalies vertė yra 169 810,00 Eur.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

33.        Santuokos metu 2007 m. kovo 21 d. ieškovas sudarė kredito sutartį Nr. BP2028070293 (pridedama su AB „Sampo“ banku (buvo Danske bank AB, dabar Danske Bank A/S, atstovaujamas Lietuvos filialo). Kredito suma - 772600 Lt (223760,43 Eur). Šios kredito sutarties laiduotoja - atsakovė J. Č., kredito paskirtis – būsto įsigijimas. Likusi M. Č. ir J. Č. skola Bankui pagal kredito sutartį Nr. BP2028070293 2017 m. spalio 31 d. dienai (Danske Bank A/S atsiliepimo pateikimo dieną) sudaro 203975,29 Eur (203 446,29 Eur negrąžinto kredito, 508,36 Eur palūkanų, 20,64 Eur delspinigių), taip pat 148,00 Eur nesumokėtų turto draudimo įmokų, 793,65 Eur vykdymo išlaidų bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013-10-14 iki visiško skolos išieškojimo (el. b. 1 t., b. l. 34-40, 42, 60-62, 64, 73-83, 85-94). Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad kreditas buvo panaudotas šeimos turtui įsigyti, todėl likusi grąžintina prievolės suma dalintina lygiomis dalimis per pusę ieškovui ir atsakovei. Kreditoriui Danske Bank A/S atsiliepime nesutikus su solidarios prievolės modifikavimu, patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo šią prievolę bankui prašo palikti solidaria šalių prievole. Atsakovė priešieškiniu šią prievolę bankui prašė padalinti šalims lygiomis dalimis po ½ dalį.

34.       Ieškovas ir atsakovė santuokos metu, 2007 m. spalio 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 su Danske Bank A/S Lietuvos filialu. Įsipareigojimų likutis Bankui pagal šią kredito sutartį 2017 m. spalio 31 d. dienai (Danske Bank A/S atsiliepimo pateikimo dieną) sudaro 16082,94 Eur (15738,34 Eur negrąžinto kredito, 328,19 Eur palūkanų, 16,41 Eur delspinigių) bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo (el. b. 1 t., b. l. 34-40, 42, 60-62, 64, 73-83, 85-94). Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo šią prievolę palikti solidaria šalių prievole, atsakovė priešieškinyje apie šią prievolę nepasisakė.

35.       Abi minėtos šalių prievolės kreditoriui Danske Bank A/S yra bendros sutuokinių prievolės, prisiimtos santuokos metu, t y. tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo, kad prievolės kreditoriui Danske Bank A/S yra solidarios šalių prievolės. Kreditorius dėl prievolių modifikavimo nesutiko. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl prievolių padalinimo tenkinamas, priešieškinio reikalavimas dėl prievolių padalinimo atmetamas, nustatoma, kad prievolės kreditoriui Danske Bank A/S pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 po šalių santuokos nutraukimo lieka solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis).

36.       Danske Bank A/S ir SIA „B2Kapital“ 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi trečiasis asmuo šalių kreditorius Danske Bank A/S buvo pakeistas jo teisių perėmėju SIA „B2Kapital“. Dėl nurodytos aplinkybės nustatoma, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui SIA „B2Kapital“.

37.       Priėmęs savo tėvo Z. Č. palikimą pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. turto apyrašą Nr. 0114/14/00930, ieškovas paveldėjo ir Z. Č. skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai - 439102,60 Eur. Skolos išieškojimas apsiriboja paveldėtu turtu, įrašytu į turto apyrašą. Išieškojimas vykdomas iš turto: 339/1083 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 53/200 dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalies pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 53/200 dalies kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 53). Prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai yra asmeninė ieškovo prievolė, vykdoma iš ieškovo asmenine nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto, kurį ieškovas priėmė pagal turto apyrašą. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija kaip trečiasis asmuo į santuokos nutraukimo bylą neįtraukta, kadangi ieškovui priėmus palikimą pagal apyrašą, paveldėtos skolos išieškojimas apsiriboja paveldėto turto verte, todėl kreditorė į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pretenduoti negali.

Kiti klausimai.

38.       Santuokoje šalys registruotino kilnojamojo turto neįgijo (el. b. 1 t., b. l. 43-44). Šalių teigimu, kito dalintino turto ar kreditorių, nenurodytų šioje byloje pareištuose ieškinyje ir priešieškinyje, jie neturi.

39.       Teismo sprendimu ieškovui ir atsakovui bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausęs turtas (aktyvas ir pasyvas) padalintas taip: visas nekilnojamasis turtas - po ½ dalį, UAB (duomenys neskelbtini) akcijos – po ½ dalį, UAB (duomenys neskelbtini) akcijos – po ½ dalį, UAB (duomenys neskelbtini) akcijos – atsakovės prašymu visos priteistos ieškovui, atsakovė reikalavimo dėl kompensacijos už šias akcijas nebuvo pareiškusi, prievolės kreditoriui SIA “B2Kapital” paliktos solidariomis prievolėmis. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas ir atsakovė vienas kitam kompensacijų už santuokoje įgytą turtą mokėti neturi.

40.       Sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos byloje 2018 m. sausio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areštuotos atsakovėms J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 100 vnt. nematerialiųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, bei uždrausta šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturinėmis teisėmis disponuoti, jas valdyti, naudoti, įskaitant teisę priimti sprendimus be teismo sutikimo, nustatant, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 149-150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

41.       Dėl materialinės padėties ieškovui 2017 m. spalio 27 d. nutartimi buvo atidėtas 2001 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovei 2017 m. gruodžio 22 nutartimi buvo atidėtas 2038 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

42.       Priimant šalių procesinius dokumentus ir atidedant šalims žyminį mokestį, buvo neteisingai suskaičiuotas žyminio mokesčio dydis. Šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovė) mokėtino žyminio mokesčio dydį už turtinius reikalavimus paskaičiavo iš turimo turto vertės atėmę turimų prievolių dydį. Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi, joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir privalomas asmenims, kurie kreipiasi į teismą siekdami apginti pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą. Esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Atvejai, kuriais asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, numatyti Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Minėtų straipsnių teisės normų sąrašas yra baigtinis. Galimybė mažinti žyminio mokesčio dydį atimant nesumokėtas prievoles nenumatyta. Taigi, įstatymas nenumato galimybės mažinti ieškinio (priešieškinio) sumą, o tuo pačiu ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, atsižvelgiant į nesumokėtas kreditoriui įmokas. Šioje byloje šalys reiškia reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Tai reiškia, kad šalys pareiškė reikalavimą dėl turto, kuris turi būti apmokamas Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

43.       Dėl aptarto teisinio reglamentavimo skaičiuojant žyminį mokestį, teismas perskaičiuoja ieškovo ir atsakovės mokėtino žyminio mokesčio dydį pagal ieškinyje ir priešieškinyje (kaip juos suformulavo šalys) pareikštus reikalavimus.

44.       Mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį: už santuokos nutraukimą – 100 Eur, už sutarties modifikavimą – 200 Eur, už turtinius reikalavimus pagal ieškovui prašomą priteisti turto vertę 2300 Eur (169 810,00 Eur už nekilnojamąjį turtą, 7095,69 Eur už UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, 76313,88 Eur už UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, iš viso 253 219,57 Eur) plius 1532,20 Eur (1 proc. nuo 153 219,57 Eur), iš viso 4132,20 Eur. Byla elektroninė, todėl mokama 75 procentai paskaičiuoto žyminio mokesčio, t. y. 3099,15 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovas yra sumokėjęs 100 Eur žyminį mokestį, todėl likusi dalis 2999,15 Eur žyminio mokesčio priteisiama iš ieškovo valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

45.       Mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį - už santuokos nutraukimą – 100 Eur, už turtinius reikalavimus pagal atsakovei prašomą priteisti turto vertę 2300 Eur (169 810,00 Eur už nekilnojamąjį turtą, 76314,87 Eur už 50 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, 2000 Eur už neturtinę žalą, iš viso 248124,87 Eur) plius 1481,25 (1 proc. nuo 148124,87 Eur), iš viso 3881,25 Eur. Byla elektroninė, todėl mokama 75 procentai paskaičiuoto žyminio mokesčio, t. y. 2910,94 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 7 dalis). Atsakovė yra sumokėjusi 100 Eur žyminį mokestį, todėl likusi dalis 2810,94 Eur žyminio mokesčio priteisiama iš atsakovės valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

46.       Išnagrinėjus bylą iš esmės, nustačius, kad po santuokos nutraukimo kiekvienam iš sutuoktinių vien nekilnojamojo turto atitenka po 169 810,00 vertės, o taip pat kiekvienas iš jų turi įmonių akcijų, laikoma, kad šalių turtinė padėtis pakankama sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį valstybei. 

47.       Byloje ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Akivaizdu, kad byloje šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, o tokiose šeimos bylose, kai sprendžiami ne tik turtiniai, bet ir neturtiniai reikalavimai, nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų tikslias proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai ir nustatoma, kad ieškinio reikalavimų tenkinta 90 procentų (dėl ieškinio – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintas iš dalies, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu tenkintas, reikalavimas dėl akcijų padalijimo tenkintas, reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo tenkintas, reikalavimas dėl prievolių padalijimo tenkintas), priešieškinio tenkinta 70 procentų (dėl priešieškinio - reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintas iš dalies, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, atmestas, reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo tenkintas, reikalavimas dėl akcijų padalijimo tenkintas iš dalies, reikalavimas dėl prievolių padalijimo tenkintas iš dalies). 

48.       Ieškovas valstybei turi sumokėti 3099,15 Eur žyminį mokestį (100 Eur yra sumokėjęs, likusi dalis priteista šiuo sprendimu). Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 90 procentų žyminio mokesčio už ieškinį – 2789,24 Eur.

49.       Atsakovė valstybei turi sumokėti 2910,94 Eur žyminį mokestį (100 Eur yra sumokėjusi, likusi dalis priteista šiuo sprendimu). Atsakovė taip pat prašė iš ieškovo priteisti 181,50 Eur antstolio išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, užfiksuojant neįrengtas patalpas, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3092,44 Eur. Proporcingai tenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo priteisiama 70 procentų bylinėjimosi išlaidų – 2164,71 Eur.

50.       Atlikus ieškovo ir atsakovės vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą nustatoma, kad ieškovui iš atsakovės priteisiama 624,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (2789,24 -2164,71).

51.       Advokatų atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų šalys teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas (Civilinio proceso kodekso 98 staripsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2806), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei J. Č. palikti santuokinę pavardę Č., ieškovui M. Č. palikti prigimtinę pavardę Č..

Pripažinti 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. ir L. V. sudarytą akcijų pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 11/001, pagal kurią 50% UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidžiama L. V., apsimestiniu sandoriu ir nustatyti, kad šis sandoris buvo sudarytas tarp Z. Č. ir J. Č., t. y. šiuo sandoriu atsakovė J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsigijo 2635 vnt. (50%) UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų.

Nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – garažo su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 245 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; 3) 2635 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; 4) 416 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų.

Nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – garažo su dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 245 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; 3) 2635 vnt. (50%) UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų.

Nustatyti, kad po šalių santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui SIA „B2Kapital“ , juridinio asmens kodas 40103645131, pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 lieka solidariomis ieškovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 624,53 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2999,15 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 15 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2810,94 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų 94 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje 2018 m. sausio 15 d. nutartimi Nr. e2-2207-877/2018 taikytas laikinąsios apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotos atsakovėms J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančios 100 vnt. nematerialiųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, bei uždrausta šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturinėmis teisėmis disponuoti, jas valdyti, naudoti, įskaitant teisę priimti sprendimus be teismo sutikimo, nustatant, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimo dalies dėl arešto akcijoms panaikinimo vykdymą pavesti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                     Rita Liukaitytė