Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-919/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18097-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2;
(S)
2.4.1.6
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Vidai Butiškienei,
dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,
nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Šeškauskiui,
nukentėjusiajam P. P., jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas visiškai ir iš A. K. nuspręsta priteisti 5016 eurų turtinės žalos atlygino, kartu priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš A. K. nuspręsta priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo P. P. naudai.
Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta pripažinti nukentėjusiojo P. P. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. K. 3 850 eurų nukentėjusiojo P. P. naudai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. K. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mušdamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. P. sveikatą, o būtent, jis sudavė stikliniu buteliu ne mažiau penkių smūgių P. P. į galvos sritį, padarydamas jam poodines kraujosruvas pakaušyje ir kairiame smilkinyje, 11-to, 21-o, 31-o, 32-o dantų nuskėlimą.
2. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Mindaugas Šeškauskis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį ir A. K. išteisinti.
2.1. Skunde gynėjas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neišsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai A. K. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant būtinosios ginties sąlygoms. Byloje surinkti įrodymai, tai yra A. K., P. P., liudytojo L. V. parodymai patvirtina tą faktą, jog P. P. buvo suėmęs A. K. kaklą. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nukentėjusysis P. P. apkabino jį ranka aplink kaklą ir pradėjo jį taip smaugti, kad negalėjo kvėpuoti, dėl ko jis stvėrė butelį ir kelis kartus juo trenkė P. P., kad jis nuo jo atsitrauktų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas L. V.. P. P. taip pat neneigė, jog instinktyviai panaudojo kovos menų veiksmą, sugriebė A. K. iš šono už kaklo. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju A. K. atžvilgiu buvo realus kėsinimasis į jo sveikatą. Nukentėjusiojo P. P. kėsinimasis buvo pavojingas atsižvelgiant į tai, jog buvo užspausti A. K. kvėpavimo taikai, jog A. K. ir P. P. jėgos nebuvo lygios, tai yra nukentėjusiojo P. P. fizinis pasirengimas yra žymiai stipresnis negu A. K. (teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. P. nurodė, jog vaikšto į sporto salę, lankė Muay Thai, turi kovos menų įgūdžių). Pirmosios instancijos teismas didelę reikšmę, vertinant A. K. ir nukentėjusiojo P. P. jėgų santykį, nepagrįstai suteikė A. K. ūgiui bei tai aplinkybei, jog neva jo laisvė nebuvo suvaržyta. Tas faktas, jog A. K. yra aukštesnis už P. P. nesudaro pagrindo teigti, jog A. K. yra fiziškai stipresnis už nukentėjusįjį, kuris nuolat sportuoja ir turi įgūdžių kovos menuose. Dar daugiau liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog tada, kai nukentėjusysis P. P. apkabino A. K. kaklą, jų ūgiai susilygino, jų galvos buvo panašiame lygmenyje. Taigi galima spręsti, jog P. P. užspaudus A. K. kaklą, A. K. prarado savo ūgio pranašumą. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. laisvė nebuvo suvaržyta, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, liudytojas L. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po antro smūgio, P. P. atleido rankas nuo A. K. kaklo. Be to, 2021 m. birželio 25 d. apžiūros protokole nurodyta, jog liudytojas L. V. teigė, kad P. P. apkabino, trumpai prismaugė A. K.. Tai reiškia, jog P. P. laikė užspaudęs A. K. kaklą, dėl to A. K. negalėjo laisvai judėti. Todėl, tokia teismo išvada, jog neva A. K. laisvė nebuvo suvaržyta prieštarauja liudytojo L. V. parodymams.
2.2. Skunde nurodoma, kad vertinant būtinosios ginties sąlygas, buvo svarbu išsiaiškinti, kuris iš asmenų – A. K. ar P. P. pirmas pradėjo naudoti smurtinius veiksmus, tai yra kuris pirmas iš šių asmenų pradėjo kėsintis vienas į kito sveikatą, kas pradėjo realų kėsinimąsi ir kada jis prasidėjo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas tą aplinkybę, jog A. K. pirmas puolė P. P. rėmėsi iškraipytais liudytojo L. V. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neva liudytojas matė, kaip A. K. ištraukė butelį iš P. P. rankų, kaip jį puolė, kaip gindamasis P. P. apkabino jo kaklą. Tokių aplinkybių liudytojas nėra nurodęs nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kaip A. K. ištraukė butelį iš P. P., ranka buvo nuleista, P. P. tuo metu apkabino A. K. kaklą, jie pradėjo grumtis. A. K. trenkė vieną ar du kartus P. P. per galvą, tada jie abu nuvirto ant šono. Iš liudytojo parodymų negalima spręsti, jog A. K. butelį būtų paėmęs dėl to, jog būtų norėjęs su juo trenkti P. P., kadangi butelis buvo laikomas nuleistoje rankoje, o ne iškeltoje, kas galėtų sudaryti pagrindą teigti, jog A. K. būtų kėsinęsis trenkti P. P. su buteliu ir šis būtų privalėjęs imtis gynybos veiksmų - kaklo spaudimo. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškino, jog konflikto metu P. P. ir A. K. atsisuko vienas į kitą, A. K. paėmė iš P. P. rankų stiklinį tuščią alkoholinio gėrimo butelį, o P. P. paėmė A. K. už kaklo. Veiksmus jie atliko vienu metu. Remiantis šiais liudytojo parodymais negalima daryti išvados, jog A. K. pirmas puolė P. P.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. V. nurodė, jog konflikto metu buvo pusės sekundės tarpas ir kad nematė, kuris pirmas pradėjo, nebuvo, kad vienas aiškiai pultų kitą. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog A. K. būtų pirmas puolęs P. P., išskyrus melagingus P. P. parodymus. P. P. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu yra nurodęs, jog neva A. K. atėmė iš jo viskio butelį ir pradėjo smūgiuoti ir tik tada paėmė A. K. už kaklo iš šoninės pusės. P. P. taip pat yra nurodęs, jog A. K. atėmė iš jo dešinės rankos butelį ir juo smogė. Tokių P. P. nurodomų aplinkybių byloje nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai. A. K. smurtiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama nutraukti jo smaugimą ir ištrūkti iš P. P. rankų, laikytini kaip adekvatūs ir proporcingi, atsižvelgiant į tai, jog P. P. fiziškai stipresnis už A. K., jog A. K. vien savo jėgomis, nenaudodamas butelio, nebūtų sugebėjęs išsilaisvinti, tuo metu nebuvo jokio kito daikto, kurį A. K. būtų galėjęs panaudoti (konfliktas vyko gatvėje) siekiant nutraukti akivaizdų ir realų kėsinimąsi į jo sveikatą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino A. K. veiksmų BK 28 straipsnio kontekste.
2.3. Skunde pažymima, kad jokiais įrodymais nepagrįsta teismo išvada, jog neva A. K. žinojo, kad jo ir P. P. galvos yra viename lygyje ir jis suduoda P. P. į galvą. A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis nieko nematydamas su buteliu trenkė P. P.. A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog atėmė butelį ir gindamasis, nematydamas ir negalėdamas kvėpuoti, kažkur trenkė. Tą faktą, jog grumtynių metu A. K. į P. P. nebuvo veidas į veidą atsisukę nurodė ir liudytojas L. V.. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog A. K. trenkdamas su buteliu P. P., kai jis nematė, kur yra jo galva, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir galėjo numatyti, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, jų norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju A. K. veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti P. P. sveikatos.
2.4. Skunde gynėjas nurodo, jog teismas konstatuodamas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę apsiribojo tik A. K. girtumo fakto nustatymu, bet nevertino, ar nustatytas A. K. girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, o būtent, remiantis liudytojo L. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, A. K. ir P. P. buvo linksmi, tačiau neatrodė, kad nesuvokia ką daro. A. K. apklausų ikiteisminio tyrimo metu nėra nurodęs, jog dėl girtumo nebūtų supratęs savo veiksmų ar dėl per didelio alkoholio vartojimo negalėtų atsiminti konflikto aplinkybių, tačiau svarbu įvertinti tai, kad A. K. neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo paties P. P. veiksmai, o ne apsvaigimas nuo alkoholio. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis turėtų būti keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
2.5. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu nesant nusikalstamos veikos (nežymus sveikatos sutrikdymas) subjektyviojo požymio - kaltės bei esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai atsakomybei - būtinajai ginčai. Atsižvelgiant į tai, P. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, nagrinėjamu atveju mažintinas P. P. priteistos neturtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas P. P. 1 000 eurų dydžio neturtinę žalą privalėjo įvertinti, jog P. P. iniciavo konfliktą užspausdamas kaklą A. K., žala buvo padaryta A. K. ginantis nuo P. P., nesiekiant sutrikdyti P. P. sveikatos, taip pat į P. P. darbo pobūdį (jis yra programuotojas, minimaliai bendrauja su klientais, jam yra suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, tokiu būdu išvengiant kontaktų ir nepatogumo bendraujant su kolegomis/klientais). Teismas privalėjo įvertinti, jog stomatologo paslaugomis galėjo naudotis po darbo valandų, o ne darbo valandomis, tokiu būdu išvengdamas nemalonių jausmų vadovui pranešant apie dažnus vizitus pas stomatologą, taip pat į bylą P. P. nepateikė jokių įrodymų, jog dėl streso, emocinio palūžimo būtų kreipęsis į psichoterapeutus ar dėl to vartojęs raminančiojo poveikio medikamentus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios yra svarbios nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus P. P. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas.
2.6. Be to pažymima, kad A. K. gynėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuris patvirtinta, jog A. K. po konflikto su P. P. kreipėsi į medikus dėl kaklo ir galvos skausmo. A. K. būklės įvertinime yra nurodyta, jog palpuojant (apčiuopiant) sprando srityje (kurią konflikto metu buvo užspaudęs P. P.) n. ocipitalis projekcijoje išsiprovokuoja minėtas galvos skausmas ir jog palpuojant sprando srityje raumenys įtempti. Šis įrodymas patvirtina aplinkybę, jog P. P. kaklo spaudimas buvo stiprus, kas A. K. išprovokavo kaklo (sprando) bei galvos skausmus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nusprendė šio svarbaus įrodymo byloje neprijungti, jo netirti, tokiu būdu apribodamas A. K. teisę į gynybą, įtvirtintą BPK 10 straipsnio 1 dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo prašoma prie bylos prijungti ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir jį ištirti.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.
6. Skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo P. P. parodymus, kurie yra nenuoseklūs, kadangi nukentėjusysis keitė savo parodymus. Pasak nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien ta įrodymų dalimi, kuri atitiko kaltinimą, prioritetą suteikė nukentėjusiojo turinčio suinteresuotumą šios bylos baigtimi, parodymams, nepašalino byloje esančių prieštaravimų.
7. Nors nuteistasis A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu neprisipažino ir tvirtino, jog sužalojimus nukentėjusiajam padarė tik gindamasis nuo jo smaugimo, tačiau tokią jo poziciją paneigia byloje surinkti ir Kauno apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma. Nuteistasis A. K. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad susiginčijo su P. P., kuris jį prismaugė, o A. K. nuo jo gynėsi su buteliu rankoje (1 t. b. l. 69-70). A. K. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir P. P., pastarasis iš šono A. K. apkabino su alkūne per sprandą ir smaugdamas parvertė ant žemės. Gulėdamas A. K. atėmė iš P. P. butelį ir gindamasis 2-3 kartus trenkė P. P.. Nematė, kur pataikė, nes P. P. buvo užgriuvęs jį. Po suduotų smūgių P. P. A. K. paleido (1 t. b. l. 107-108). A. K. įtariamojo papildomos apklausos metu nurodė, kad įvykus žodiniam konfliktui su P. P., pastarasis pradėjo jį smaugti, po ko A. K. atėmė iš P. P. butelį, po to P. P. A. K. parvertė ant žemės ir toliau smaugė. A. K. negalėjo kvėpuoti, išsigando. A. K. nematydamas 3 kartus smogė P. P. iš to butelio ir po paskutinio smūgio P. P. paleido A. K.. Pagal A. K. pranešimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo (1 t. b. l. 117). Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad P. P. apkalbino jį per kaklą ir pradėjo smaugti. Tuomet A. K. iš P. P. atėmė butelį ir nematydamas pastarajam su buteliu trenkė jam, nežino kur. Kai A. K. P. P. trenkė, pastarasis parvertė A. K. veidu į žemę, toliau smaugė. A. K. negalėjo kvėpuoti, buvo išsigandęs. Po ko A. K. dar kelis kartus trenkė P. P. (2 t. b. l. 52-54).
8. Nukentėjusysis P. P. atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nurodė, kad įvykio vakarą tarp jo ir A. K. kilo žodinis konfliktas. Po kurio laiko jiems einant gatve, vėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po ko A. K. iš P. P. rankų paėmė butelį ir jam 2 kartus sudavė į galvos sritį, po ko P. P. pradėjo gintis ir rankomis suėmė A. K., tačiau pastarasis dar 3 trenkė su buteliu į galvos sritį (1 t. b. l. 16-17). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad tarp jo ir A. K. kilus žodiniam konfliktui, pastarasis iš P. P. rankų atėmė butelį ir pradėjo smūgiuoti, po ko P. P. apėmė A. K. už kaklo iš šoninės pusės, nuteistasis ir toliau sudavinėjo smūgius, po ko P. P. parvertė A. K. ant žemės ir pajautus, kad jis atsipalaiduoja P. P. jį paleido (2 t. b. l. 54-56).
9. Vienintelis įvykį tiesiogiai matęs liudytojas L. V. parodė, kad yra tiek nukentėjusiojo P. P., tiek nuteistojo A. K. draugas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad einant visiems trims gatve, tarp A. K. ir P. P. vėl kilo žodinis konfliktas. A. K. ir P. P. atsisuko vienas į kitą, po ko A. K. paėmė butelį iš P. P. rankų, o pastarasis paėmė A. K. už kaklo. Viską jie darė vienu metu, liudytojas žodžiu bandė juos išskirti. Tuo metu A. K. su buteliu trenkė P. P. į galvos sritį, po ko jie grumdamiesi nukrito ant žemės, po to dar girdėjo kaip A. K. kelis kartus su buteliu trenkė P. P. (1 t. b. l. 53-54). Liudytojas atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad A. K. ir P. P. vienu metu puolė vienas kitą, A. K. paėmė iš P. P. butelį, P. P. apkabino A. K., trumpai prismaugė ir A. K. 3-4 kartus sudavė buteliu (1 t. b. l. 69-70). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas L. V. nurodė, kad einant gatve kartu su P. P. ir A. K., tarp pastarųjų kilus žodiniam konfliktui, jie vienas prieš kitą sustojo ir vienu metu jie vienas kitą pradėjo pulti. Nebuvo, kad vieno aiškiai pultų kitą. A. K. paėmė viskio butelį iš P. P. rankų, o pastarasis A. K. ranka apkabino kaklą. Prieš P. P. paimant A. K. už kaklo, jau A. K. buvo paėmęs butelį. Po ko jie pradėjo grumtis, A. K. 1-2 kartus trenkė su buteliu P. P. į galvą, tuomet abu parvirto ant žemės ir A. K. dar porą kartų trenkė su buteliu į P. P. galvą. Po antro smūgio P. P. A. K. paleido. Liudytojas pažymėjo, jog nematė, kad pirmas būtų puolęs P. P.. Grumtynės kilo nuo butelio paėmimo. Grėsmės kažkokios nemano, kad buvo, dusimo požymių negirdėjo. A. K. buvo susinervinęs, liudytojas mano, kad tai buvo nervinė išraiška. Liudytojas nurodė, kad A. K. buvo aršesnis, nes liudytojas labiau pritarė P. P. nuomonei, o A. K. nepritarė. Kiek yra tekę vartoti alkoholį kartu su P. P., tai jis visada būdavo prie ramesnių, o A. K. šiek tiek impulsyvesnis (2 t. b. l. 56-58).
10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog tarp A. K. ir P. P. įvykus žodiniam konfliktui, P. P. suėmė A. K. už kaklo, o A. K. su buteliu trenkė P. P. į galvos sritį. Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. K. P. P. buvo smaugiamas, dėl ko jam trūko oro, o buteliu pastarajam sudavė tik iš išgąsčio ir siekiant apsiginti.
11. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tuomet, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-895/2018, 2K-492/2014, 2K-467/2013, 2K-7-313/2012). Taigi, būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.
12. Nagrinėjamu atveju, pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams, kolegija sprendžia, jog nebuvo nustatytos būtinosios ginties (BK 28 straipsnis) situaciją atitinkančios aplinkybės. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog tarp A. K. ir P. P. vyko žodinis konfliktas, nukentėjusysis prieš A. K. fizinį smurtą panaudojo tik po to, kai A. K. iš P. P. atėmė butelį, su kuriuo P. P. ir trenkė, po šių A. K. veiksmų P. P. suėmė A. K. už kaklo ir parvertė ant žemės. Šias aplinkybes nuosekliai patvirtino tiek nukentėjusysis P. P., tiek ir liudytojas L. V.. Nors P. P. buvo suėmęs A. K. už kaklo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, P. P. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, nuo kurių A. K. būtų priverstas gintis panaudojant tokio pobūdžio fizinį smurtą, tai yra privalėjo su buteliu suduoti ne mažiau penkis smūgius P. P. į galvos sritį. Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas L. V. nurodė, kad jo nuomone, A. K. nebuvo kilusi jokia reali grėsmė, dėl ko reikėtų gintis nuo P. P.. Taigi, bylos duomenų visuma patvirtina, jog susidariusioje situacijoje pats A. K. elgėsi netinkamai, todėl jo veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį, nėra jokio pagrindo.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. ir P. P. baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl tomis pačiomis aplinkybėmis padarytų veiksmų buvo sprendžiami skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose. Su apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas pateikė (duomenys neskelbtini) d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, iš kurio matyti, kad A. K. skundžiasi kaklo ir galvos skausmu, kadangi pateko į muštynes, buvo smaugiamas, apverstas. Oda n.y. palpuojant pakaušio srityje n. ocipatalis projekcijoje išsiprovokuoja minėtas galvos skausmas. Palpuojant sprando srityje raumenys kiek įtempti (2 t. b. l. 95-97). Vien tai, kad A. K. įvykio metu taip pat galimai patyrė kaklo sužalojimus, dėl ko pagal A. K. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš P. P., kuris buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių P. P. kaltę, savaime nereiškia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas privalėjo konstatuoti būtinosios ginties situaciją ir dėl to A. K. baudžiamąją bylą nutraukti.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg daug dėmesio suteikė nuteistojo ir nukentėjusiojo ūgių skirtumui, tačiau neįvertino tai, kad nukentėjusysis yra atletiškas, daug sportuoja, ankščiau yra lankęs kovos menus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nors P. P. nurodė, jog sportuoja ir yra lankęs kovos menus, tačiau ir pats A. K. apklausiamas patvirtino, kad sportuodavo kartu su P. P.. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju yra vertinamas nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymo mastas, tai yra kilusios pasekmės P. P. sveikatai. Todėl nustatinėti, kuris asmuo yra stipresnis ar aukštesnis, šiuo atveju nėra jokio pagrindo, nes tai nekeistų A. K. atliktų smurtinių veiksmų prieš P. P. vertinimo, kadangi aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nesant būtinosios ginties sąlygų nuteistasis A. K. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 5 smūgius į galvos sritį, ko pasekoje buvo nuskelti 4 dantys ir padaryti kiti galvos sužalojimai.
15. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad A. K. jokios tyčios sužaloti nukentėjusįjį P. P. neturėjo, nematė, kad suduoda nukentėjusiajam į galvos sritį, buvo išprovokuotas paties nukentėjusiojo bei gynėsi nuo jo neteistų veiksmų. Pažymima, kad nuteistojo A. K. tyčios turinys nustatomas ne vien pagal jo paties paaiškinimus, tačiau ir pagal objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius - nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, sužalojimų pobūdį, sunkumą, lokalizaciją, žalojančių veiksmų intensyvumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. K. nukentėjusįjį P. P. sužalojo veikdamas tyčia, kadangi nukentėjusiajam buvo suduoti net penki smūgiai su kietu daiktu į galvos sritį, nuskelti 4 dantys. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. nematė, kad suduoda P. P. į galvos sritį, tačiau privalėjo suprasti, jog jam už nugaros esančiam žmogui su kietu daiktu trenkia į viršutinę kūno dalį, todėl turėjo suprasti, kad kėsinasi į gyvybiškai svarbų kito asmens kūno organą. Be to, apklausiamas liudytojas L. V. nurodė, kad A. K. turėjo galimybė P. P. suduoti ir į kitas kūno vietas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo rankos nebuvo suvaržytos, todėl netgi jeigu ir būtų reikėję gintis, jis galėjo suduoti ir į apatinę kūno dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paprastai kiekvienas suaugęs, pakaltinamas žmogus, kuris suduoda smūgį nukentėjusiajam, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad smūgius buteliu nuteistasis nukentėjusiajam sudavė į galvos sritį. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad A. K., būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, buteliu bent 5 kartus suduodamas į skausmingą ir jautrią žmogaus kūno vietą – galvą, neabejotinai suvokė, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo. Taigi šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad buteliu sudavimą lėmė ne nuteistojo siekis apsiginti nuo tariamo užpuolimo, bet pyktis dėl įvykusio konflikto. Dėl to nėra pagrindo abejoti teismo išvada, kad nuteistasis sužalojimus nukentėjusiajam padarė tyčia.
16. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, kuri sudarytų pagrindą A. K. panaudoti tokios apimties aktyvią gynybą, ir sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateikiamos įvykio aplinkybės yra tik gynybinė versija. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, tai yra jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl A. K. kaltės yra nepagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas, konstatuojant, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra nepagrįsti ir atmetami.
17. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas nurodo, jog turėtų būti pašalinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos jo veiksmams, nes būdamas blaivus nebūtų net sukonfliktavęs (1 t. b. l. 108). Taigi, pats A. K. dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos tiek žodiniam konfliktui, tiek ir panaudotai fiziniai jėgai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas P. P. 1 000 eurų dydžio neturtinę žalą privalėjo įvertinti, jog P. P. iniciavo konfliktą užspausdamas kaklą A. K., žala buvo padaryta A. K. ginantis nuo P. P., nesiekiant sutrikdyti P. P. sveikatos, taip pat į P. P. darbo pobūdį (jis yra programuotojas, minimaliai bendrauja su klientais, jam yra suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, tokiu būdu išvengiant kontaktų ir nepatogumo bendraujant su kolegomis/klientais). Teismas privalėjo įvertinti, jog odontologo paslaugomis galėjo naudotis po darbo valandų, o ne darbo valandomis, tokiu būdu išvengdamas nemalonių jausmų vadovui pranešant apie dažnus vizitus pas stomatologą, taip pat į bylą P. P. nepateikė jokių įrodymų, jog dėl streso, emocinio palūžimo būtų kreipęsis į psichoterapeutus ar dėl to vartojęs raminančiojo poveikio medikamentus.
19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas ir nuspręsta iš A. K. priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
20. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
21. Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo A. K. nusikalstamų veikų nukentėjusysis P. P. patyrė neturinę žalą. Prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, suduoti smūgiai į galvos sritį, nuskelti 4 dantys. Smurtas buvo netikėtas, sukėlęs jam fizinį skausmą ir padaręs specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia, juo nukentėjusiajam padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios dėl smurto tam tikrą laiką jautė skausmą, iš pateiktų dantų gydymo sąskaitų matyti, kad P. P. ne vieną kartą turėjo vykti į gydymo įstaigą, smurto žymės gijo kurį laiką, dėl to jis patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinius, estetinius nepatogumus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas žalos dydis – 1 000 eurų, nėra nepamatuotai didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad P. P. yra programuotojas, tiesiogiai su klientais nedirba, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis neteko priekinių 4 dantų, kas teisėjų kolegijos nuomone, jaunam žmogui kelia nepatogumų ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir asmeninėje. Tuo labiau, kad nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo nurodė, kad po įvykio turėjo vykti į darbo pokalbį, kurio metu nukentėjusysis netekęs priekinių dantų galėjo jaustis nemaloniai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmenų kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino pilnai.
22. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo P. P. atstovas advokatas Raimundas Jurka prašė išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Iš teismui pateiktos 2022 m. vasario 7 d. sąskaitos už paslaugas ir bankinio pavedimo nurodymo matyti, kad nukentėjusysis advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 000 eurų (2 t. b. l. 116-117).
23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).
24. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, pateikė tik nuteistojo gynėjas. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų - apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą - surašymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl advokato dalyvavimo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad advokatas Raimundas Jurka nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, be to, baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, kuris truko 45 minutes. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad advokatas Raimundas Jurka atstovavo nukentėjusįjį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jam nereikėjo papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga, kurią ir taip sudaro tik 2 tomai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš nuteistojo A. K. priteistinos nukentėjusiojo P. P. turėtos išlaidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 500 eurų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam P. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrius Endriukaitis
Darius Kantaravičius
Aurelijus Rauckis