Civilinė byla Nr. 2A-678-773/2019

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00659-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 3.3.1.19.2.;

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašto panaikinimo, atsisakymo išduoti sutikimą ūkinių statinių statybos ir jų registravimo pripažinimo neteisėtu, teisės statyti ir registruoti ūkinius statinius pripažinimo ir teisės į namų valdos žemės sklypą pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje - V. S., atsakovės pusėje – valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. S. 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 3-7; 2 t., b. l. 52-53), kuriuo prašė: 1) panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 1SS-1707-(8.5.) (toliau – Raštas); 2) pripažinti neteisėtu NŽT atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių – tvarto, priestato, sandėlio (daržinės), sandėlio, ūkinio pastato, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ir jų registravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre; 3) pripažinti ieškovei teisę statyti ir registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius – gyvenamojo namo priklausinius – be NŽT sutikimo; 4) pripažinti ieškovei V. S. teisę įgyti nuosavybėn pirkimo būdu iš valstybės 0,26 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

1.1.                      Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (anksčiau – 4 dalies), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 33.3 punkto nuostatomis. Ieškovė nurodė, kad nuo 1993 m. liepos 8 d. jos vardu yra registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas). Prie gyvenamojo namo ieškovės faktiškai naudojamoje namų valdoje 1998–2012 m. pastatyti šeši ūkiniai statiniai (tvartas, priestatas, sandėliai, ūkinis pastatas, garažas), jų statyba užbaigta ir atlikti pastatų kadastriniai matavimai. Įsigijus gyvenamąjį namą, prie jo pagal techninės inventorizacijos bylą ieškovei buvo skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, už kurį buvo sumokėta investiciniais čekiais, tačiau žemės pirkimo procedūra nebuvo baigta, notarinė sutartis nesudaryta.

1.2.                      Valstybės institucijos yra užfiksavusios, kad ieškovės faktiškai naudojama namų valda yra didesnė, nei nurodyta techninės apskaitos byloje (15 arų), ir buvo planuojama jai suformuoti parduodamą namų valdos sklypą pagal faktinį naudojimą, kadangi nuo gyvenamojo namo įsigijimo 1993 m. birželio 4 d. ieškovė faktiškai valdo ne mažesnį kaip 0,26 ha ploto namų valdos žemės sklypą ir siekia jį įsigyti. 2016 m. gegužės 10 d. ieškovė kreipėsi į NŽT ir NŽT Varėnos skyrių dėl sutikimo registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius pastatus – gyvenamojo namo priklausinius, esančius valstybinėje žemėje, kuri ieškovės naudojama kaip namų valda. Šio sutikimo, kaip statybą leidžiančio dokumento, pareikalavo VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu, ieškovei pateikus deklaracijas apie ūkinių statinių statybos užbaigimą. Kaip nurodyta sprendime, statinių statybai būtina turėti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinį sutikimą, kuris pateiktoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą turi būti įrašytas kaip statybą leidžiantis dokumentas. NŽT 2016 m. gegužės 27 d. raštu atsisakė išduoti tokį sutikimą. Kaip nurodė ieškovė, atsisakydama tarnyba neatsižvelgė į tai, kad ieškovei turi būti suformuotas vienas racionalaus dydžio žemės sklypas, į kurį patektų visi statiniai – gyvenamojo namo priklausiniai. Faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas ieškovei neparduodamas motyvuojant tuo, jog neįregistruota nuosavybės teisė į ūkinius statinius, o šie statiniai neregistruojami dėl to, kad ieškovei nuosavybės teise nepriklauso žemės sklypas ir valstybės teises į žemę įgyvendinanti institucija neduoda sutikimo registruoti (statyti) nesudėtingus ūkinius statinius valstybinėje žemėje.

1.3.                      Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti jai teisę įgyti nuosavybėn 0,26 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) jį nuperkant iš valstybės. Ieškovė nurodė, kad Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1735 „Dėl Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ieškovei buvo suprojektuotas 0,26 ha namų valdos žemės sklypas Nr. 917 ir būtent šiame sklype - ieškovės faktiškai naudojamoje namų valdoje yra jos gyvenamasis namas ir minėti gyvenamojo namo priklausiniai – įvairūs ūkiniai priklausiniai. Ieškovė nesupranta, kodėl 2015 m. gruodžio 7 d. Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 3VĮ-1511-(14.3.2) „Dėl Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1735, keitimo“ buvo pakeistas ankstesnis projektas nurodant, kad V. S. yra projektuojamas 0,15 ha kitos paskirties namų valdos žemės sklypas. Nors šis sprendimas nebuvo apskųstas, tačiau tai netrukdo nagrinėjamoje byloje jį vertinti kaip nepagrįstą, nes esant toms pačioms sąlygoms, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms projektuojamas sklypo plotas dėl nežinomų priežasčių iš 0,26 ha pakeistas į 0,15 ha.

2.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 4 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 26-61; 2 t., b. l. 62-67) prašė jį atmesti.

2.1.                      Atsakovė nurodė, kad 1994 m. birželio 2 d. Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 313-v ieškovei buvo leista įsigyti privačion nuosavybėn 0,1500 ha ploto namų valdos žemės sklypą, tačiau valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis nesudaryta iki šiol. Nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1735 ieškovei buvo suprojektuotas 0,26 ha namų valdos žemės sklypas Nr. 917, tačiau Nacionalinėje žemės tarnyboje išnagrinėjus ieškovės naudojamo namų valdos žemės sklypo Nr. 917 projektavimo dokumentaciją, skyriui buvo pavesta patikslinti Projekto sprendinius, susijusius su V. S. suprojektuoto žemės sklypo Nr. 917 (0,26 ha) plotu ir ribomis, užtikrinant, kad šio žemės sklypo plotas ir ribos būtų nustatytos atsižvelgiant į Varėnos rajono valdybos 1994 m. birželio 2 d. potvarkio Nr. 313-v 5 priedą ir pilietės namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos duomenis. Vykdant Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimą buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 3VĮ-1511-(14.3.2.) „Dėl Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1735, keitimo“ kuriuo buvo pakeistas Projektas nurodant, kad V. S. yra projektuojamas 0,15 ha kitos paskirties namų valdos žemės sklypas.

2.2.                      Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. kovo 4 d. raštu paaiškino ieškovei, kad klausimas dėl žemės sklypo ploto ir ribų pakartotinai galėtų būti sprendžiamas tik tada, kai ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui pateiks dokumentus, patvirtinančius, kad ji nuosavybės teise valdo ir kitus pastatus, esančius greta jos nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo.VĮ Registrų centro Alytaus filialui atsisakius įregistruoti ieškovės nurodytus nekilnojamuosius daiktus – ūkinius pastatus dėl to, kad ieškovė nepateikė statybą leidžiančio dokumento – valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinio sutikimo, ieškovė kreipėsi į NŽT prašydama išduoti rašytinį sutikimą dėl ieškovės namų valdoje pastatytų ūkinių pastatų statybos, kadangi ieškovė pageidauja įregistruoti nuosavybės teisę į šiuos ūkio pastatus. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 1SS-1707-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pažymėjo, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, Nacionalinės žemės tarnybos veiklos sritims nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą ar išduoti sutikimus įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre atskiru pagrindiniu daiktu. Be to, NŽT nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kreipusis į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį dėl sutikimo statyti ūkinius statinius valstybinėje žemėje šalia jos gyvenamojo namo. 

2.3.                      Atsakovė nurodo, kad ieškovės pastatyti 6 ūkiniai pastatai yra savavališka statyba, todėl nesutinka, kad ieškovė turi teisę įsigyti nuosavybėn savo naudojamą namų valdos žemės sklypą, t. y. tokio dydžio, kokį faktiškai šiuo metu užima gyvenamasis namas su vėliau pastatytais, bet neregistruotais ūkiniais statiniais. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nuo pat jo priėmimo (įsigaliojo 1996-09-01) buvo įtvirtinta nuostata, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (3 straipsnio 2 dalis). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas) 33.3 papunktį, ieškovės pastatytų Ūkinių statinių statybai yra reikalingas žemės sklypo savininko ar valdytojo, šiuo atveju valstybinės žemės patikėtinio – NŽT, sutikimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta žemės naudotojo sąvoka, pagal kurią žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Jeigu asmeniui valstybinės žemės sklypas nebuvo suteiktas naudotis pagal teisės aktų ar administracinių aktų nuostatas, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, toks asmuo šiame žemės sklype savavališkai pastatęs naują (rekonstravęs esamą) statinį ir jį naudojantis, vadovaujantis minėta Žemės įstatymo nuostata, laikytinas asmeniu, savavališkai užėmusiu valstybinę žemę. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto norma garantuojama tik tokia asmens teisė įsigyti naudojamą namų valdos žemės sklypą, kuri atsirado teisėtai valdant jame esančius statinius, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Todėl ieškovės faktinis naudojimasis valstybine žeme neturint tam teisinio pagrindo negali sukurti teisėtam naudojimui tolygių padarinių. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl teisės į namų valdos žemės sklypą pripažinimo neturėtų būti tenkinamas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymą išduoti sutikimą ieškovei dėl ūkinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ir jų registravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre bei panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2016-05-27 raštą Nr. 1SS-1707-(8.5.); pripažino ieškovei teisę statyti ir registruoti VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini)  gyvenamojo namo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), be žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo bei teisę įsigyti savo nuosavybėn pirkimo būdu iš valstybės 0,26 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono be kita ko, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Ieškovė dar 1993 metais įgijusi gyvenamąjį namą, jame apsigyveno su šeima ir pradėjo ūkininkauti. Tam buvo reikalingi ūkiniai pastatai kuriuos ieškovė pastatė nesulaukdama valdžios institucijų sprendimo, nes valdžios institucijos nebuvo aktyvios šiame procese. Nors 1994 metais buvo priimtas Varėnos rajono valdybos sprendimas leidžiantis ieškovei išsipirkti 0,15 ha žemės sklypą, o ieškovė, dar 1994 metais sumokėdama investiciniais čekiais už žemės sklypo pirkimą iš valstybės, tačiau iš esmės visą laiką ieškovė naudojosi didesniu žemės plotu, kur statė pastatus, sodino vaismedžius, daržininkavo. Visos šios aplinkybės ilgą laiką buvo žinomos atsakovės ir įvairiais raštais, atsakymais atsakovės vadovas, Alytaus apskrities viršininkas patvirtindavo, kad rengiant kadastrinės vietovės projektą bus projektuojamas visas faktiškai valdomas ieškovės sklypas. Teismas padarė išvadą, kad per labai ilgą laiką, daugiau nei 24 metus valstybės institucijoms nepriėmus būtinų sprendimų dėl žemės sklypo suformavimo ir pardavimo, dėl pritarimo statyti pastatus išdavimo ir jau anksčiau paminėtuose dokumentuose pripažįstant, kad institucijai yra žinoma apie tai, jog ieškovės valdomas didesnis žemės sklypas nei jis suformuotas techninės apskaitos byloje, nesiimant jokių administracinių veiksmų, sudarė ieškovei teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad anksčiau ar vėliau šis klausimas bus palankiai išspręstas. 

5.       Teismas motyvavo, kad šis lūkestis yra saugotinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) prasme. Teismas taip pat vertino, kad ieškovė, sumokėjusi pinigus už iš valstybės perkamą žemės sklypą, dėl kurio niekas nekėlė ginčo turėjo pagrindo manyti, kad ji šį žemės sklypą valdo teisėtai, kaip savininkė ir tokiu būdu faktiškai valdomojoje namų valdoje ji statė kitus pastatus. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors valstybinės žemės pirkimo procedūra nebuvo baigta, ieškovei dar 1994 m. buvo sukurtas ir iki šiol nepaneigtas lūkestis – tapti jai priskirto 0,15 ha ploto valstybinės žemės sklypo savininke ir tvarkytis jame kaip savininkei. Atsakovė neginčijo, kad jiems buvo žinoma, jog ieškovė yra pasistačiusi statinius prie gyvenamojo namo. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad valstybės institucijos būtų reikalavusios tuos statinius nugriauti, perstatyti ar atlikti kokius kitus veiksmus.

6.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad teismui buvo pateiktos situacijos schemos, iš kurių matyti, kad yra įmanoma ieškovės pastatytus visus statinius sutalpinti 0,1513 ha sklype, kas faktiškai atitiktų ieškovei žemės ūkio bendrovės skirtą pasodybinį sklypą 1993 metais. Nors tokiu atveju, šis sklypas neatitiktų inventorizaciniame plane esančio sklypo konfigūracijos, tačiau minėtame plane nėra nurodyti atstumai nuo gyvenamojo namo iki žemės sklypo ribų, todėl negalima nustatyti tikslių sklypo ribų. Be to, pagal inventorizaciniame plane esančią sklypo konfigūraciją V. S. suteikto 0,15 ha namų valdos žemės sklypo ribos susidengia su V. ir O. B. priklausančiu sklypu. Tai patvirtina, kad ieškovei, kuomet ji pradėjo statyti ūkinius pastatus, nebuvo aišku, kur yra jos žemės ribos, jų negali patikslinti ir atsakovė. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad V. S. statinius pastatė savavališkai. Iš pateiktų schemų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė faktiškai naudojasi 0,2559 ha sklypu (preliminariais matavimais). Schemoje Nr. 3 pažymėtos ieškovės V. S. sklypo ribos, kurios apima visą ieškovės namų valdą, visus į ją įeinančius objektus: gyvenamąjį namą ir priklausinius, sodą, daržą, kiemą. Sklypo kraštinės su kaimynų sklypais ribojasi beveik tiesiomis linijomis su nedideliais posūkiais. Be to schemoje Nr. 3 pažymėta, kad riba tarp B. ir S. sklypo jau yra iš esmės susiformavusi nuo (duomenys neskelbtini) pusės, nes ten yra pažymėta iš vienos pusės B. tvora, iš kitos pusės S. pasodintais vaismedžiais. Tuo tarpu kitus variantus, kurie būtų galimi tenkinant atsakovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas pripažino neracionaliais, todėl padarė išvadą, kad ieškovei pripažintina teisė įsigyti nuosavybėn pirkimo būdu iš valstybės 0,26 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pripažinus, jog šis reikalavimas tenkinamas, kiti reikalavimai taip pat yra tenkinami.

7.       Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2016-05-27 raštą Nr. 1SS-1707-(8.5.), kadangi ieškovė nesiekė, neprašė ir neturėjo tikslo registruoti nurodytus ūkinius statinius pagrindiniais daiktais. Savo prašyme ji aiškiai nurodė, kad tai yra gyvenamojo namo priklausiniai. Be to, atsakovė yra ta institucija, kuri išduoda sutikimus statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Nors šioje byloje nustatyta, kad ūkiniai statiniai jau pastatyti ir jų registracijai pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą , STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, 33.3 punktą reikalingas žemės savininko sutikimas, tačiau atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės pastatyti ūkiniai pastatai yra nelegalūs statiniai, nes tas kuris teismo sprendimu buvo pripažintas kaip savavališka statyba, yra nugriautas, o dėl kitų statinių atsakovė jokių veiksmų nesiėmė.

8.       Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė valdo namų valdos žemės sklypą turėdama pagrįstą manymą, jog ji yra teisėta jo valdytoja, o institucijos sudarė pagrindą jai tikėti, kad bus priimti teigiami sprendimai dėl žemės pirkimo sutarties įforminimo, tačiau to nepadarė nepateisinamai ilgą 24 metų laikotarpį, ir nustatęs, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti sutikimą ieškovei dėl ūkinių pastatų įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pripažino ieškovei teisę juos įregistruoti be žemės savininko sutikimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti (2 t., e. b. l. 130-136). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Taigi, valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Viešajai teisei yra būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas, kurio principas – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi asmuo, kuriam valstybinės žemės sklypas nebuvo suteiktas naudotis pagal teisės aktų ar administracinių aktų nuostatas, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, savavališkai pastatęs naują ar rekonstravęs esamą statinį ir jį naudojantis laikytinas asmeniu, savavališkai užėmusiu valstybinę žemę. Todėl remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, - atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Kadangi ieškovei 1994-06-02 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 313-v buvo leista įsigyti privačion nuosavybėn 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, o ūkinius statinius ji pasistatė 1998-2012 metais už jai suteikto 0,15 ha namų valdos žemės sklypo ribų, neturėdama žemės savininko - valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Taip  ji pažeidė aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas savavališkai užimdama valstybinę žemę, tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į imperatyvias statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį.

1.2.                      Ieškovės pastatyti ūkiniai statiniai yra savavališka statyba, nes Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nuo pat jo priėmimo (įsigaliojo 1996-09-01) buvo įtvirtinta nuostata, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (3 straipsnio 2 dalis). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas) 33.3 papunktį, ieškovės pastatytų ūkinių statinių statybai yra reikalingas žemės sklypo savininko ar valdytojo, šiuo atveju valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimas. 2007-03-16 Statybos valstybinės priežiūros inspekcijos Varėnos rajono vyr. inspektorius A. J. lankėsi V. S. sodybos kieme (Varėnos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-589-547/2007) ir fiksavo savavališkos statybos faktą dėl mūrinio ūkio pastato 191 kv. m. ploto statybos. Nors minimoje civilinėje byloje tik vieno ūkinio pastato statyba buvo pripažinta savavališka, tačiau tokiomis pačiomis aplinkybėmis ieškovė pastatė ir likusius statinius, kuriuos siekia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. visų ūkinių pastatų statyba buvo atlikta ne ieškovės nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype ir neturint statybą leidžiančio dokumento - žemės savininko, šiuo atveju valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Atsakovės nuomone, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir į jas neatsižvelgė, be to pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes įpareigojo atsakovė įrodyti ieškovės pastatytų ūkinių statinių neteisėtos statybos faktą, kai pagal bylos aplinkybes ieškovės įvykdyta neteisėta ūkinių statinių statyba yra preziumuojama pagal nurodytą teisinį reglamentavimą. Šioje byloje būtent ieškovė turi pareigą įrodyti, kad šalia jos gyvenamojo namo esantys ūkiniai statiniai pastatyti teisėtai.

1.3.                      Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teismas negali leisti įteisinti savavališkos statybos, jeigu reikalingas statybą leidžiantis dokumentas - žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, o statytojas tokio sutikimo neturi. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ginčo atveju pagal analogiją pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį, numatančią, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, ir netenkinti ieškovės prašymo leisti įregistruoti VĮ Registrų centre ūkinius statinius be žemės savininko - Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimo.

10.       Ieškovė V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (2 t., b. l. 139-143). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuose argumentuotai pasisakyta dėl atsakovės teiginio apeliaciniame skunde, kad, neva tai, ji nėra ta institucija, kuri išduoda sutikimus statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, registruoti statinius Nekilnojamojo turto registre atskiru pagrindiniu daiktu, nes Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 7.35 punktas numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atlieka ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. Ieškovė nesiekė, neprašė ir neturėjo tikslo registruoti nurodytus ūkinius statinius pagrindiniais daiktais, nes savo prašyme NŽT aiškiai nurodė, kad tai yra gyvenamojo namo priklausiniai. Būtent, atsakovė yra ta institucija, kuri išduoda sutikimus statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Šios administracinės paslaugos aprašymas įtrauktas į Tarnybos dokumentų apskaitą. Tai patvirtina tai, kad būtent atsakovė, atstovaudama valstybę, turi išduoti ieškovei sutikimą (pritarimą) registruoti jos naudojamoje namų valdoje pastatytus ūkinius statinius, kadangi jos naudojamos namų valdos žemės savininkas - valstybė.

2.2.                      Atsakovė neturi jokio teisėto pagrindo uždrausti ieškovei naudotis jos užimtu namų valdos sklypu, kuris pagal kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektinę dokumentaciją iki šiol yra 0,26 ha dydžio (sklypo Nr. 917). Atsakovė klaidina teismą apeliaciniame skunde teigdama, kad ieškovei prie jos nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo (unikalus Nr. 3898-1005-2012) yra suprojektuotas 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypas. Toks sklypas nėra suprojektuotas, Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus įsakymą dėl sklypo sumažinimo nuo 0,26 ha iki 0,15 ha Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte liko suformuota V. S. 0,26 ha namų valda ir šis projektas nebuvo pakeistas. Tokio dydžio ieškovės naudojamas sklypas nustatytas ir natūroje atsakovės darbuotojams atlikus matavimus vykdant teismo nutartį. Vietoje buvo nustatyta, jog pagal ieškovės ir trečiojo asmens parodymus faktiškai ieškovė V. S. naudojasi apie 0,2559 ha dydžio žemės sklypu ir į šį plotą patenka visi statiniai, kiemas ir kiti namų valdos elementai.

2.3.                      Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartyje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai teisę be NŽT sutikimo statyti statinius, esančius už 0,15 ha ploto namų valdo žemės sklypo ribų, turi būti nustatytos galimybės, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, suteikti ieškovei žemės sklypo valdymo ir (ar) naudojimo teises. Sprendžiant šį klausimą, be kita ko, yra reikšmingas ieškovės lūkesčio į papildomą, nei jai buvo priskirta, valstybinės žemės sklypo dalį pagrįstumas ir teisėtumas. Vadovaujantis EŽTT praktika, vienas iš teisėtų lūkesčių atsiradimo pagrindų yra ilgą laiką besitęsiantis valstybės susidariusios situacijos toleravimas. Teisės mokslo doktrinoje nurodoma, kad tokiu atveju asmens teisėti lūkesčiai gali atsirasti nepriklausomai nuo to, ar tokia situacija atitinka teisinį reglamentavimą. Todėl pirmos instancijos teismas įvertinęs faktines aplinkybes, ilgą laiką besitęsiantį valstybės susidariusios situacijos toleravimą, konstatavo ieškovės teisėtus lūkesčius į papildomą, nei jai buvo priskirta, valstybinės žemės sklypo dalį - pirkimo būdu įgyti iš valstybės visą faktiškai valdomą namų valdos sklypą, koks ir yra numatytas kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektinėje dokumentacijoje. Atsakovės pastebėjimas skunde, kad projektinio žemės sklypo Nr. 917 ribos kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant šį ginčą, nes ribų žymėjimas kadastro žemėlapyje šio ginčo šalims nesukelia jokių teisinių pasekmių. Beje, skunde konkrečiai nenurodoma, kokia tokios aplinkybės yra teisinė reikšmė, kokiu teisės aktu tai apibrėžta.

2.4.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl savavališkos statybos. Šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartyje, nurodęs, kad šioje byloje dėl ginčo statinių nėra pareikšta reikalavimo pripažinti juos savavališka ar neteisėta statyba (50 p.). Be to, dėl savavališkos ar neteisėtos statybos spręstina taikant teisės aktus, galiojusius statinių statybos metu. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai dėl statybos, kaip statybą leidžiantys dokumentai, Statybos įstatyme įtvirtinti nuo 2010 m. spalio 1 d., o statyba nagrinėjamu atveju vyko ir ginčo statiniai pastatyti 1998-2012 metais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad net tuo atveju, jei konstatuojamas savavališkos statybos faktas, pasekmių klausimas turi būti sprendžiamas  atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, pvz., valdžios institucijų pareigą suderinti savo veiksmus su teisės aktais ir veikti kruopščiai bei laiku, taip pat statytojo atsakomybės laipsnį, lyginant su valstybės institucijų atsakomybės laipsniu, ir pan. (žr., pvz., EZTT sprendimo Tumeliai prieš Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14, par. 79, 80). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė konkrečias aplinkybes, kad valstybės institucijų atstovai eilę metų ne kartą lankėsi ieškovės sodyboje ir savavališkos statybos aspektu vertino visus sodyboje esančius pastatus, iš kurių tik vienas buvo įvertintas kaip savavališka statyba ir vykdant teismo sprendimą nugriautas. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu neteisingi ir atmestini.

11.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, V. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikė.

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo į apeliacinį skundą  318 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.        CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

14.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktas).

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutarties 49 punkte išaiškino, kad esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir šiuo atveju pirmiausia turi būti nagrinėjama dėl galimybės pagal teisinį reguliavimą suteikti ieškovei žemės sklypo, viršijančio 0,15 ha, valdymo ir (ar) naudojimo teises, derinant ieškovės, valstybės ir (ar) trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir interesus, esant poreikiui, įtraukiant šiuos asmenis į bylą. Teismui šią bylą nagrinėjant iš naujo ir nustačius, kad pagal teisinį reguliavimą ir faktinę situaciją yra galimybė ieškovei suteikti papildomo valstybinės žemės sklypo, esančio už 0,15 ha ribų, valdymo ir (ar) naudojimo teises, tai teiktų pagrindą pripažinti ieškovės teisę statyti statinius be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo.

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatė, kad ieškovės faktiškai valdomas papildomas valstybinės žemės sklypas ribojasi su šiais sklypais: V. ir O. B. priklausančiu 0,1993 ha sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastriniai matavimai atlikti); L. K. U., S. R., V. S., R. S., K. S. priklausančiu 0,1800 ha sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastriniai matavimai neatlikti); S. Š. priklausančiu 0,2393 ha sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastriniai matavimai atlikti); su nesuformuotu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82-83).

17.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto normose įtvirtinta žemės savininko ar nuomotojo teisė ne aukciono būdu atitinkamai  išsinuomoti ar įsigyti su jiems priklausančiu ar nuomojamu žemės sklypu besiribojančios įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr.  521 redakcija) 2.15 papunktį laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

18.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018 m. birželio 29 d. nutarties 33 punkte konstatavus, kad ieškovei dar 1994 m. buvo sukurtas ir iki šiol nepaneigtas lūkestis – tapti jai priskirto 0,15 ha ploto valstybinės žemės sklypo savininke ir tvarkytis jame kaip savininkei, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplink ieškovei suprojektuotą 0,15 ha žemės sklypą yra įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, kurie ribojasi su V. ir O. B. priklausančiu 0,1993 ha sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); L. K. U., S. R., V. S., R. S., K. S. priklausančiu 0,1800 ha sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); S. Š. priklausančiu 0,2393 ha sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad gretimų žemės sklypų savininkai taip pat turi teisę įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą teisę ne aukciono būdu atitinkamai išsinuomoti ar įsigyti su jiems priklausančiu ar nuomojamu žemės sklypu besiribojančios įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą. 

19.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinus ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovei V. S. teisę įgyti nuosavybėn pirkimo būdu iš valstybės 0,26 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neįtraukus dalyvauti byloje asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi su šiuo įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, buvo nuspręsta dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Neįtraukęs nurodytų asmenų dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, pirmosios instancijos teismas neužtikrino šių asmenų materialiųjų ir procesinių teisių, pripažinus ieškovei teisę įsigyti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės dalis šią teisę atėmė iš kitų besiribojančių gretimų žemės sklypų savininkų, nesilaikė minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties 49 punkte nurodyto išaiškinimų derinti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir interesus, esant poreikiui, įtraukiant šiuos asmenis į bylą ir taip pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

20.       Teisėjų kolegija konstatuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 47 straipsnio 1 dalis), todėl kitų teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisinių pagrindų nenagrinėja. Pažymėtina, kad nustatytus pažeidimus galima ištaisyti tik bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pakartotinai nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovei teisę įsigyti 0,26 ha dydžio valstybinės žemės sklypą pirmosios instancijos teismas turi nustatyti besiribojančių gretimų žemės sklypų savininkus, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti reikšmės teismo sprendimas, įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis teismo iniciatyva ir užtikrinti jiems CPK 42 straipsnyje numatytų procesinių teisių įgyvendinimą bei teisę į teisingą teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

22.       Kadangi skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas