Civilinė byla Nr. e2-223-567/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00193-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės komanditinės ūkinės bendrijos „Kopų investuotojai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. (P. S.) ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SPV Neringa“ ir komanditinei ūkinei bendrijai „Kopų investuotojai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. S. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SPV Neringa“ ir komanditinės ūkinės bendrijos (toliau – ir KŪB) „Kopų investuotojai“ 2025 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. EML-1020, 2025 m. balandžio 29 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. EML-1106 bei 2025 m. balandžio 29 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. EML-1106 negaliojančiais dėl 750 186,55 Eur bei taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė laikyti laikinąsias apsaugos priemones – ne mažesnei nei 750 186,55 Eur sumai areštuoti atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (iš jų ir bendrą su kitais asmenimis), esantį pas atsakoves ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, o tokio turto neradus ar esant nepakankamai, atsakovėms priklausančias pinigines lėšas (įskaitant ir tokiam turtui esant pas trečiuosius asmenis), leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias privalomas išmokas, privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei atsiskaityti su ieškovu.

3.       Ieškovas nurodė, kad su atsakove BUAB „SPV Neringa“ 2022 m. kovo 18 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo (toliau – sutartis). Atsakovė BUAB „SPV Neringa“ turėjo turtą pastatyti iki 2023 m. birželio 30 d. Bendra turto kaina – 1 174 250 Eur. Ieškovas, vykdydamas sutartį, nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. sumokėjo BUAB „SPV Neringa“ 711 377,54 Eur. Atsakovė BUAB „SPV Neringa“ įsipareigojimų pagal sutartį nesilaikė, nes dėl jos kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nustatytu terminu (2023 m. birželio 30 d.). Šalys 2024 m. gruodžio 13 d. sudarė susitarimą dėl sutarties nutraukimo (toliau – susitarimas), kuriuo atsakovė BUAB „SPV Neringa“ įsipareigojo grąžinti ieškovui 350 000 Eur sumokėto avanso, tačiau grąžino tik 250 000 Eur. Ieškovas 2025 m. vasario 11 d. informavo atsakovę apie susitarimo nutraukimą ir pareikalavo įvykdyti sutartį. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-567-513/2025 2025 m. balandžio 11 d. buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovei BUAB „SPV Neringa“ dėl pagal 2022 m. kovo 18 d. sutartį sumokėto 461 377,54 Eur avanso priteisimo, 50 000 Eur kompensacijos už neteisėtai pasisavintą turtą priteisimo arba atsakovės įpareigojimo grąžinti turtą, taip pat 238 809,01 Eur delspinigių priteisimo. Paaiškėjo, kad atsakovė BUAB „SPV Neringa“ ginčijamais sandoriais iš esmės visą savo nekilnojamąjį turtą perleido su ja susijusiai atsakovei KŪB „Kopų investuotojai“. Po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovė BUAB „SPV Neringa“ faktiškai nebeturi turto, iš kurio galėtų įvykdyti įsipareigojimus ieškovui. Ginčijami sandoriai sudaryti nesąžiningai, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-780-516/2025 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Ieškovas 2026 m. sausio 14 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės KŪB „Kopų investuotojai“ atžvilgiu, t. y. ne mažesnei nei 750 186,55 Eur sumai areštuoti atsakovės BUAB „SPV Neringa“ atsakovei KŪB „Kopų investuotojai“ 2025 m. balandžio 18 d. tarp šių šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-567-513/2025 priteisė ieškovui iš atsakovės BUAB „SPV Neringa“ 150 000 Eur skolą ir 1 286,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Egzistuoja reali grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Atsakovė BUAB „SPV Neringa“ 2025 m. lapkričio 12 d. duomenimis turi daugiau nei 800 000 Eur viršijančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – areštavo 750 186,55 Eur sumai atsakovės BUAB „SPV Neringa“ atsakovei KŪB „Kopų investuotojai“ 2025 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. EML-1020, perleistą nekilnojamąjį turtą:

2.1.       negyvenamąją patalpą–poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 

2.2.       negyvenamąją patalpą–poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 

2.3.       negyvenamąją patalpą–poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

2.4.       negyvenamąją patalpą–poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

2.5.       negyvenamąją patalpą–technines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 

2.6.       negyvenamąją patalpą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.7.       negyvenamąją patalpą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.8.       negyvenamąją patalpą–poilsio patalpą su kavine-baru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

2.9.       negyvenamąją patalpą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 

2.10.       negyvenamąją patalpą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.11.       negyvenamąją patalpą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.12.       negyvenamąją patalpą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.13.       negyvenamąją patalpą–poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

2.14.       negyvenamąją patalpą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.15.       kitus inžinerinius statinius–lauko baseiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

3.       Teismas nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai netenkintinas, todėl pripažino jį preliminariai pagrįstu bei nurodė, jog egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

4.       Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo – grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-780-516/2025, panaikinęs Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į skubotą turto perleidimą susijusiems asmenims ir sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju galimai egzistuoja reali grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė iš esmės dėl to, kad pasirinkta priemonė yra nesuderinama su pareikšto reikalavimo esme (sandorių ginčijimu ir restitucija), todėl ji ne tik neužtikrina būsimo sprendimo įvykdymo, bet ir nepagrįstai apriboja atsakovių teises.

5.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir ieškovo pakartotiniame prašyme nurodytas aplinkybes, nutarė patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tik tiek, kiek tai tiesiogiai susiję su ginčijamu sandoriu ir restitucijos užtikrinimu. Teismo vertinimu, konkretus nekilnojamojo turto, perleisto 2025 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, areštas yra proporcinga ir ekonomiškai pagrįsta priemonė, kuri tiesiogiai atitinka ieškinio dalyką – sandorių pripažinimą negaliojančiais bei restitucijos taikymą – ir užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl ši priemonė yra būtina ir pakankama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atsakovė KŪB „Kopų investuotojai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Teismas formaliai paminėjo proporcingumo ir ekonomiškumo principus, tačiau neatliko faktinio aplinkybių įvertinimo bei nesuteikė atsakovėms galimybės pateikti prieštaravimų. Atsakovės vertinimu, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis: turėdamas įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl 151 286,60 Eur skolos, jis nesiima įprastų išieškojimo priemonių, o siekia nuginčyti net 30 kartų didesnės vertės (4 662 130 Eur) sandorį, o tai laikytina akivaizdžiai neproporcingu ir nesąžiningu veiksmu, nukreiptu išimtinai į žalos atsakovei KŪB „Kopų investuotojai“ darymą.

6.2.       Atsakovę KŪB „Kopų investuotojai“ ir ieškovą nesieja materialieji teisiniai santykiai ar finansiniai reikalavimai. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas nesant tiesioginio teisinio ryšio tarp šalių, kadangi nesant materialiojo reikalavimo teisės į konkretų atsakovą, nėra ir objekto, kurį reikėtų ginti. Apribojimų taikymas atsakovei KŪB „Kopų investuotojai“, ieškovui turint pretenzijų tik atsakovės BUAB „SPV Neringa“ atžvilgiu, laikytinas neteisėtu ir neatitinkančiu esminių civilinio proceso principų.

6.3.       Teismas nevertino galimų itin sunkių padarinių, kilsiančių dėl turto arešto. Areštuotas atsakovės KŪB „Kopų investuotojai“ turtas yra įkeistas kredito įstaigai, o arešto faktas suteikia bankui teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir reikalauti skubaus viso kredito grąžinimo. Kadangi KŪB „Kopų investuotojai“ neturi pakankamai lėšų tokiam įsipareigojimui įvykdyti per itin trumpą terminą, nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali tiesiogiai lemti šios atsakovės bankrotą. Ignoruodamas šias aplinkybes ir nepateikdamas motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių įtakos atsakovių veiklai, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, įpareigojančios vertinti šalių interesų pusiausvyrą. Pritaikyti apribojimai laikytini neproporcingais ir pažeidžiančiais sąžiningumo principą.

6.4.       Teismas nepagrįstai ignoravo įrodymus, patvirtinančius, kad ginčijamas sandoris buvo būtinas ir ekonomiškai pagrįstas. Turtas parduotas už nepriklausomų vertintojų nustatytą rinkos kainą, o gautos lėšos panaudotos atsiskaitymui su valstybės biudžetu, siekiant išvengti VMI inicijuoto bankroto atsakovei BUAB „SVP Neringa“. Kadangi sandoris buvo atlygintinis ir nukreiptas į juridinio asmens veiklos stabilizavimą, o ne į turto paslėpimą nuo ieškovo, nutartis laikytina šališka ir neteisėta, nes ji priimta pagal deklaratyvius ieškovo teiginius, nevertinant atsakovių pateiktų faktinių aplinkybių.

7.       Ieškovas P. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Priešingai nei teigia atsakovė, teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja abi sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.2.       Atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos ir siekė sukurti situaciją, kad atsakovė BUAB „SPV Neringa“ išvengtų įsipareigojimų įvykdymo ieškovo atžvilgiu. Atsakovės iš esmės iš karto po to, kai ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei BUAB „SPV Neringa“ dėl skolos grąžinimo, sudarė ginčijamus sandorius, kuriais atsakovė BUAB „SPV Neringa“ perleido atsakovei KŪB „Kopų investuotojai“ iš esmės visą nekilnojamąjį turtą.

7.3.       Atsakovės yra neatsiejamai susiję subjektai. Taigi, skolininkė (atsakovė BUAB „SPV Neringa“) sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu (atsakove KŪB „Kopų investuotojai“) ir abiejų atsakovių akcininkė yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auksinių kopų investuotojai“. Tiek akcininkės UAB „Auksinių kopų investuotojai“, tiek ir atsakovės BUAB „SPV Neringa“ vadovas yra tas pats asmuo.

7.4.       Atsakovėms sudarius ginčijamus sandorius, atsakovė BUAB „SPV Neringa“ faktiškai nebeturi turto, iš kurio gali būti tenkinamas ieškovo finansinis reikalavimas, priteistas teismo sprendimu.

7.5.       Atsakovių teiginiai apie sandorio būtinumą, siekiant atsiskaityti su valstybės biudžetu, yra deklaratyvūs, nes byloje nepateikta realų atsiskaitymą tarp atsakovių patvirtinančių įrodymų, o skola VMI iki šiol nėra padengta. Ieškovo vertinimu, net jei 4 662 130 Eur būtų sumokėti, tai tik dar kartą patvirtintų atsakovių nesąžiningumą: disponuodama lėšomis, kurios daugiau nei 30 kartų viršija priteistą skolą, atsakovė BUAB „SPV Neringa“ sąmoningai nevykdė prievolės ieškovui, taip pagrįsdama laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.

7.6.       Atsakovės teiginiai apie galimybę tenkinti reikalavimus iš atsakovės BUAB „SVP Neringa“ turto yra akivaizdžiai klaidinantys ir prieštaringi, nes atsakovė pripažįsta, kad turtas buvo perleistas būtent siekiant išvengti bankroto bylos. Inicijuoti nemokumo procesai patvirtina kritinę atsakovės BUAB „SVP Neringa“ būklę, kurią, ieškovo vertinimu, nulėmė nesąžiningi vadovo veiksmai, turintys tyčinio bankroto požymių. Tokia padėtis įrodo, kad bendrovė yra negyvybinga, o nuoseklios atsakovių pastangos perleisti turtą susijusiems asmenims tik patvirtina būtinybę išlaikyti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti kreditorių interesų apsaugą.

7.7.       Ieškovo veiksmai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir sąžiningi. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių apima tik ginčijamų sandorių dalį, o ne visą turto vertę, taip išvengiant perteklinio atsakovės teisių varžymo. Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas savo iniciatyva sumažino ieškinio reikalavimą iki 151 286,60 Eur ir paprašė teismo atitinkamai proporcingai sumažinti taikomų apribojimų apimtį. Teismas ieškovo prašymą patenkino ir 2026 m. sausio 30 d. nutartimi pakeitė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą.

7.8.       Atsakovės teiginiai apie galimą kredito sutarties nutraukimą dėl turto arešto yra nepagrįsti, nes byloje nepateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovės KŪB „Kopų investuotojai“ įsipareigojimai bankui negali turėti įtakos atsakovių prievolėms ieškovo atžvilgiu ir nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo taikytas areštas yra tiesiogiai susijęs su bylos esme, nes ieškinį patenkinus perleistas turtas būtų grąžintas atsakovei BUAB „SVP Neringa“, kuri yra ieškovo skolininkė. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia proporcingumo principo, o užtikrina teisę į veiksmingą teisminę gynybą, užkertant kelią realiai grėsmei, kad būsimas teismo sprendimas liks neįvykdytas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 338 straipsnyje nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

9.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovas po skundžiamos nutarties priėmimo pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą, kuriuo patikslino ieškinio dalyką (sumažino ieškinio reikalavimų dydį) bei paprašė sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 151 286,60 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi šį ieškovo prašymą patenkino ir pakeitė apskųsta nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sumažinant atsakovės BUAB „SPV Neringa“ atsakovei KŪB „Kopų investuotojai“ 2025 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto nekilnojamojo turto arešto apimtį nuo 750 186,55 Eur iki 151 286,60 Eur. Dalyvaujantys byloje asmenys įstatymo nustatyta tvarka neapskundė Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės,.

10.       CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-180/2018, 8 punktas; 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-506-798/2024, 23 punktas).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusią situaciją, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismui vėlesne nutartimi pakeitus apskųsta nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taigi, iš esmės pastarąsias panaikinus, atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo klausimas, nagrinėjimas apeliacine tvarka netenka teisinės prasmės. Tokio klausimo išsprendimas nesukels dalyvaujantiems byloje asmenims teisinių pasekmių. Išnykus apeliacijos objektui (pirmosios instancijos teismui pakeitus 2026 m. sausio 19 d. nutartį), apeliantės paduotas atskirasis skundas dėl teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties tapo teisiškai neaktualus, dėl to yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą pagal šį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

12.       Konstatavus apeliacinio proceso nutraukimą, apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 76 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės komanditinės ūkinės bendrijos „Kopų investuotojai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties.

        Grąžinti atsakovei komanditinei ūkinei bendrijai „Kopų investuotojai“ (juridinio asmens kodas 304531439) pagal 2026 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1253 sumokėtą 76 Eur (septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Teisėja                Neringa Švedienė