Civilinė byla Nr. e2S-155-883/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08754-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.3; 2.5.6; 3.4.5.19; 3.3.2.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017-12-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11486-1028/2017 pagal pareiškėjos UAB „Lindorff Lietuva“ pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas UAB „Lindorff Lietuva“ kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, patvirtinti faktą, jog pareiškėja UAB „Lindorff Lietuva“ reiškia 5 738,48 Eur dydžio turtinį reikalavimą (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo M. R. įpėdiniams. Pareiškėjas nurodė, kad M. R. su pradiniu kreditoriumi AB „Citadelė“ banku 2009-02-25 sudarė American Express kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius atidarė palikėjui kreditinės kortelės sąskaitą, išdavė kortelę bei įsipareigojo tvarkyti kortelės sąskaitą, o palikėjas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis padengti visas kortelės naudojimo išlaidas bei mokėti visus mokesčius, susijusius su kortelės aptarnavimu, grąžinti bankui pasiskolintas kredito lėšas, mokėti palūkanas bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tačiau M. R. savo įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui. Minėta skola iš M. R. buvo priteista, tačiau ji per antstolius nebuvo išieškota. 2014-12-10 UAB „Citadele“ bankas perleido reikalavimo teisę Lindorff OY į palikėjo vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017-10-01 UAB „Lindorff Lietuva“ perėmė visą Lindorff OY vykdytą lietuvišką veiklą. Pareiškėjas nurodė, kad pagal CK 5.62 str., nesant palikėjo įpėdinių, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, todėl yra tikslinga valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujančiai institucijai kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukiant, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties.

2. Pareiškėjas nurodė, kad M. R. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau šį faktą pareiškėjas sužinojo tik 2017-10-16, gavęs antstolio 2017-10-16 pranešimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo objektyvių galimybių pareikšti kreditorinį reikalavimą per įstatymo nustatytą terminą ir prašo jį atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2017-12-12 nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjai UAB „Lindorff Lietuva“ terminą pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui, patvirtino faktą, kad pareiškėja UAB „Lindorff Lietuva“ reiškia 5 738,48 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą mirusio palikėjo M. R. įpėdinei Lietuvos Respublikos valstybei. Teismas sprendė, kad pareiškėja, gavusi pranešimą iš antstolio apie skolininko mirtį, pareiškimą teismui pateikė nedelsdama, kad duomenų apie gyventojų mirties faktus tikrinimas kas 2-3 mėnesius būtų neekonomiškas. Teismas taip pat nurodė, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti turėtų būti taikomas atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją ir jis turėtų būti vertinamas lanksčiai. Teismas vertino, kad pareiškėja nepraleido naikinamojo trejų metų termino kreditorių reikalavimams pareikšti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Turto banko, prašo kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti 2017 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-11486-1028/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Spręsdami ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį, taip pat, vertindami termino praleidimo priežastis teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes termino praleidimas sukelia svarbius teisnius padarinius ne tik jį praleidusiam asmeniui, bet ir kitiems asmenims. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis.
2. M. R. mirė (duomenys neskelbtini), terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini), o kadangi iki nurodyto termino kreditorius nėra kreipęsis į įpėdinį, darytina išvada, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas.
3. Netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti.
4. UAB „Lindorff Lietuva“ ir Lindorff Oy filialas, administravęs M. R. skolą, yra faktiškai tas pats subjektas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėja neva dėjo maksimalias pastangas kreiptis į teismą vos per 1 mėnesį nuo tokios teisės įgijimo.
5. Gyventojų registro duomenys pareiškėjai yra nuolat prieinami, todėl teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjai sudėtinga gauti duomenis apie gyventojų mirties faktus.
6. Pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių jis nespėjo pareikšti turtinių reikalavimų suinteresuotam asmeniui.

5. Atsiliepimų į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą byloje negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjai UAB „Lindorff Lietuva“ atnaujintas terminas pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nagrinėjamu atveju tikrinamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas tik toje apimtyje, kuri yra susijusi su įstatyme nustatyto termino atnaujinimui reikšmingomis aplinkybėmis.
8. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
9. Teismas pažymi, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju skolininkas M. R. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus baigėsi (duomenys neskelbtini). UAB „Lindorff Lietuva“ visas teises į mirusį skolininką perėmė 2017-10-01, į teismą pareiškimu dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipėsi 2017-10-31, t. y. praėjus 30 dienų nuo tada, kai sužinojo apie skolininko mirtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek kreditoriai, kurie turėjo reikalavimo teisę į mirusįjį asmenį, tiek pati pareiškėja yra juridiniai asmenys, užsiimantys kreditavimo, skolų administravimo, išieškojimo veikla, todėl pareiškėjai apsunkėja galimybės iš karto sužinoti apie kiekvieno skolininko mirtį, ypač tais atvejais, kai miręs skolininkas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Apeliacinės instancijos teismas svarbia laiko ir aplinkybę, kad yra ir nemaža dalis paslaugų gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar apskritai nevykdo paslaugų sutarčių sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, todėl kiekvienu atveju jų duomenų paieška gyventojų registro tarnyboje pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų. Sutiktina su apeliantės nuomone, kad netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga reikalauti, kad pareiškėja tokioms skoloms administruoti skirtų tokį dėmesį, kuris reikalautų pernelyg didelių laiko ir darbo išteklių pačiai skolos administratorei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius turi nuožiūros teisę rinktis, kaip ir kada įgyvendinti savo reikalavimo teisę. Kreditoriui, turinčiam tokio pasirinkimo galimybę, tenka ir rizika, susijusi su šios teisės įgyvendinimu. Tačiau naudojimasis tokia nuožiūros teise savaime negali būti pripažintas nerūpestingu elgesiu.
10. Kaip nustatyta, pareiškėja UAB „Lindorff Lietuva“ apie mirusio palikėjo M. R. mirtį sužinojo 2017-10-16, gavusi antstolio A. B. kontoros 2017-10-16 pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) mirė M. R. bei informaciją, kad palikimo iki šiol niekas nepriėmė. Praėjus 15 dienų, t. y. 2017-10-31 UAB „Lindorff Lietuva“ pateikė teismui pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo termino atnaujinimo bei kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į teismą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipėsi praėjus tik penkiolikai dienų po to, kai sužinojo apie palikėjo M. R. mirtį, darytina išvada, kad pareiškėja nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, atnaujintas pareiškėjai įstatyme nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti palikimą priėmusiam įpėdiniui, nesukels jokių neigiamų padarinių, apie kuriuos jis nebuvo informuotas dar iki palikimo priėmimo momento. Tokiu būdu bus apgintos tiek palikėjo kreditoriaus teisės, tiek užtikrinta įpėdinių interesų apsauga.
13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :             

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                      Irena Stasiūnienė