Civilinė byla Nr. e2-350-236/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00185-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.1.7.5.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovei J. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vegda“,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Ieškovė AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės J. Č. 217 892,52 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.
- 2016 m. gruodžio 8 d. teisme gautas atsakovės apeliacinis skundas. Skunde nurodyta, jog už paduodamą apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašo atleisti arba likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Pažymėjo, jog yra našlė, augina nepilnametę dukrą, 2015 m. jos su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 1 864,87 Eur, o visos per metus gautos pajamos – 4 952,67 Eur. Už laikotarpį nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. lapkričio apeliantei buvo išmokėtas 1 820 Eur darbo užmokestis. Žyminio mokesčio suma apeliantei yra itin didelė ir ji neturi galimybės sumokėti visos žyminio mokesčio sumos.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino ir nustatė jai terminą iki 2016 m. gruodžio 19 d. sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio (2 303 Eur) bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
- Teismas nustatė, jog kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog yra dirbanti, gauna pastovų darbo užmokestį, augina nepilnametę dukrą, tačiau sprendė, jog šie įrodymai nėra pakankami norint nustatyti tikrąją apeliantės ir jos šeimos turtinę padėtį. Pažymėjo, jog siekiant nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį nepakanka vien duomenų apie gaunamą darbo užmokestį, kadangi būtina turėti duomenis apie visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju, atsakovei nepateikus teismui minėtų duomenų, nėra galimybės realiai įvertinti atsakovės turtinės padėties ir konstatuoti, jog yra pagrindas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
- Teismas sprendė, kad apeliantė taip pat neįrodinėjo aplinkybės, jog jos sunki turtinė padėtis yra laikina, t. y. ji nepateikė jokių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog ateityje jos finansinė padėtis pagerės, ko pasėkoje ji galės vėliau sumokėti žyminį mokestį. Dėl šių priežasčių teismas laikė neegzistuojant pagrindui tenkinti atsakovės prašymą ir dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atsakovė J. Č. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovės gaunamos darbo užmokesčio pajamos nėra pakankamos sumokėti visam žyminiam mokesčiui, o įpareigojus ją tai padaryti būtų nepagrįstai pažeistos jos teisės į teisminę gynybą.
- Nagrinėjamoje byloje teismas yra pritaikęs atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos turimas turtas teismui turi būti žinomas.
- Teismo nustatytas terminas sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio yra neprotingai trumpas ir suvaržo asmens teisę į teisminę gynybą.
- Ieškovė AB DNB bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog jis pateiktas praleidus nutarties apskundimo terminą, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą, turėtų būti nutrauktas. Netenkinus prašymo nutraukti apeliacinį procesą, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jos sunki turtinė padėtis yra tik laikina ir ateityje ji turės galimybę sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atidėti atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantė taip pat nepateikė teismui duomenų, rodančių jos realią turtinę padėti, t. y. išrašų iš bankų sąskaitų, duomenų apie valstybinį socialinį draudimą, turimas transporto priemones bei akcijas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl termino atskirajam skundui paduoti
- Ieškovė DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog atsakovė praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovės argumentu.
- Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis atsakovės atstovui per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųsta jos priėmimo dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 9 d. Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, tokios nutarties įteikimo diena laikytina po išsiuntimo dienos einanti darbo diena, šiuo atveju 2016 m. gruodžio 12 d., o CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytas jos apskundimo terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. Tai reiškia, jog paskutinė diena paduoti atskirąjį skundą atsakovei buvo 2016 m. gruodžio 19 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atskirasis skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą ir buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 19 d., tik teisme užregistruotas 2016 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo
- Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
- Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).
- Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.), taip pat atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.). Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam, o žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą – jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.
- Tiek prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tiek ir prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo turi būti motyvuoti, prie jų turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys šių prašymų pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d., 84 str.)
- Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovė, sumokėjusi 200 Eur žyminio mokesčio, ir prašydama teismo atleisti ją nuo likusios dalies mokesčio sumokėjimo arba jo mokėjimą atidėti, iš esmės nepateikė teismui sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Teismas sprendė, jog vien duomenys apie gaunamą darbo užmokestį ir aplinkybė, jog atsakovė viena augina nepilnametę dukrą, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės turtinę padėtį, kadangi ją atspindi ne tik gaunamas darbo užmokestis, bet ir kitų rūšių pajamos, santaupos bei turimas turtas. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.
- Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, asmens turtinę padėtį nusako ne tik atitinkamu laikotarpiu jo gautos pajamos ir / ar jų dydis, bet ir kiti ją apibūdinantys rodikliai – kitų rūšių gaunamos pajamos, turimas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės bei lėšos, esančios bankuose ar kitose kredito įstaigose. Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė teismui įrodymus apie jos gaunamą darbo užmokestį (per 2015 m. –1 864,87 Eur, o per 2016 m. sausio-lapkričio mėn. 1 820 Eur) bei per 2015 metus gautas pajamas – 4 952,67 Eur. Tuo tarpu duomenys apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, vertybinius popierius bei lėšas banko sąskaitose teismui nebuvo pateikti ne tik su apeliaciniu, bet ir su atskiruoju skundu. Apeliantės argumentas, jog šiuo atveju teismas jos sunkią padėtį gali nustatyti vien jau iš itin mažo darbo užmokesčio, laikytinas nepagrįstu, nes, kaip jau minėta, atsakovė gali turėti ir kitų pajamų bei vertingo turto, o jos galimybė išgyventi ir išlaikyti nepilnametę dukrą, gaunant palyginti labai nedideles pajamas ir neturint santaupų, yra labai abejotina. Pažymėtina, jog bylą atsakovė veda per advokatą, kuris turėjo galimybę surinkti ir teismui pateikti visus reikalingus duomenis.
- Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 6 nekilnojamojo turto objektai (3 iš jų kartu su kitais asmenimis), kurių vidutinė rinkos vertė siekia net 156 464 Eur. Ir nors šiam turtui atskirojo skundo nagrinėjimo metu taikomas areštas, ši aplinkybė liudiją atsakovės turtinę padėtį realiai esant ne tokią sunkią, jog būtų pagrindas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tuo tarpu, pasisakant dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo, pažymėtina, jog atsakovė šiuo atveju neįrodė ne tik savo sunkios turtinės padėties bet ir aplinkybės, jog ateityje ši padėtis pasikeistų ir jai atsirastų galimybė tokį žyminį mokestį sumokėti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina egzistuojant aplinkybėms, sudarančioms pagrindą tenkinti atsakovės prašymą.
- Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantai nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
- Atsižvelgiant į tai, jog atskirojo skundo nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme dieną Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio yra pasibaigęs, šia nutartimi nustatytinas naujas terminas.
- Ieškovės AB DNB banko prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą tenkintinas iš dalies. Į bylą pateikti duomenys, jog ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į konkretaus klausimo sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei J. Č. terminą iki 2017 m. balandžio 7 d. sumokėti likusią dalį (2 303 Eur) žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti iš atsakovės J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjas Kazys Kailiūnas