Administracinė byla Nr. eI2-3771-583/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05974-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 6 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
2025 m. balandžio 29 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl pažymos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 9 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 3205 (toliau – ir Pažyma) ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti pareiškėją netinkamu karo tarnybai.
Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija atliko jo tinkamumo karinei tarnybai ekspertizę ir Pažymoje konstatavo, jog jis tinkamas karo tarnybai su tam tikrais apribojimais – 1) nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis; 2) nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis; 3) nerekomenduojama dirbti darbą su krovinių tvarkymu; 4 ) nerekomenduojamas darbas periodiškai esant nepatogioje, fiksuotoje, priverstinėje padėtyje (darbo poza).
Pareiškėjas nesutinka su Pažymoje padaryta išvada, prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad Komisiją informavo, jog turi sveikatos problemų dėl kojų bei kelių – negali bėgti, ilgai sėdėti, skundžiasi kelio sąnario skausmais, kurie suintensyvėja po fizinio krūvio.
Teigia, jog jam buvo išrašytas siuntimas pas gydytoją ortopedą – traumatologą ir atlikus įvairius kojų bei kelių sąnarių tyrimus buvo nustatyta, kad buvo nustatyti skysčio pėdsakai kelio sąnaryje, VM užpakalinio rago pradiniai degeneraciniai pakitimai. Pareiškėjui buvo paskirtas reabilitacinis gydimas, liepta tausoti kelius bei riboti didelį krūvį iki kol būklė ženkliai pagerės. Pareiškėjo nuomone nurodytos aplinkybės įrodo, kad įgyvendinus Pažymą bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jo sveikatai.
Atsakovė Lietuvos kariuomenė (toliau – ir atsakovė) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio nuostatomis Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Į privalomąją karo tarnybą piliečiai šaukiami Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Įgyvendinant KPĮ nustatytas teisės normas Komisija atlikdama karinę medicinos ekspertizę vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintais Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – ir Kriterijai).
Nurodo, kadangi pareiškėjas yra šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jo sveikatos būklė ir tinkamumas vertinamas pagal Kriterijų lentelės 1 skiltyje nustatytus kriterijus. Galutinį sprendimą dėl asmens priskyrimo konkrečiai sveikatos grupei priima Komisijos pakomisės pirmininkas, įvertinęs Komisijos gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę.
Atsakovė pabrėžė, kad Komisija yra vienintelė institucija įgaliota tikrinti asmenų sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai. Jokios kitos institucijos ar įstaigos, neturi teisės asmens tinkamumą ar netinkamumą karto tarnybai pagal sveikatos būklę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Komisijoje buvo atlikta karinės medicinos ekspertizė, po kurios pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal D sveiktos grupę su 5 laipsniu apribojimu. Pareiškėjas savo netinkamumą privalomajai pradinei karo tarnybai iš esmės grindžia kelių skausmu, todėl Komisija jį siuntė ortopedo – traumatologo konsultacijai su abiejų kelių magnetinio rezonanso tyrimu. Iš gydymo įstaigų gautais atsakymais nustatyta, kad pareiškėjui nėra sutrikusios kelių funkcijos. Atsakovė pažymėjo, jog neginčija pareiškėjo turimų ligų, tačiau vadovaujantis Kriterijuose nustatytu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo ligos nesudaro pagrindo jį pripažinti netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai.
Atsakovė laikosi pozicijos, jog nurodytos aplinkybes įrodo, kad karinės medicinos ekspertizės metu buvo išsamiai patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė, teisingai nustatytas tinkamumas atlikti karo tarnybą bei priimtas pagrįstas sprendimas. Tarp kitų sveikatos priežiūros įstaigų nustatytų diagnozių ir Komisijos nustatytų diagnozių prieštaravimų nėra. Komisijos gydytojai priimdami ekspertinę išvadą tinkamai įvertino visus tuo metu turimus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę ir priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįstą ekspertinį sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. rugsėjo 9 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3205, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 9 d. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Vilniaus poskyris išrašė pareiškėjui siuntimą į Komisiją.
Pareiškėjas Komisijai paaiškino, kad jaučia kelio skausmus, kurie suintensyvėja po didelio fizinio krūvio, todėl Komisija 2024 m. birželio 26 d. pareiškėjui išdavė siuntimą pas gydytoją ortopedą – traumatologą.
2024 m. liepos 25 d. E027-va diagnostinio tyrimo aprašyme Nr. 7927494477 teigiama, kad atlikus pareiškėjo dešinio kelio magnetinio rezonanso tomografiją nustatyta: 1) vidinis ir išorinis meniskai neplyšo; 2) kryžminiai ir kolateraliniai raiščiai be matomos patologijos; 3) girnelės nedislokuota. Girnelės bei šlaunikaulio vagos sąnarinė kremzlė įprastinio MR signalo, nedeformuota; 4) subchodrinė girnelės dalis nepakitusi. Girnelės savasis raištis, abipusis laikikliai ir m. quadripceps femoris sausgyslė be MRT matomos patologijos; 5) šlaunikaulio ir blauzdikaulio atraminė kremzlė be ryškesnių defektų; 6) skysčio pėdsakai sąnaryje. Išvadoje teigiama, nustatyti skysčio pėdsakai dešinio kelio sąnaryje.
2024 m. liepos 25 d. E027-va diagnostinio tyrimo aprašyme Nr. 7927549225 nurodyta, kad atlikus pareiškėjo kairiojo kelio magnetinio rezonanso tomografija nustatyta: 1) vidinis ir išorinis meniskai neplyšo. VM užpakalinio rago pradiniai degeneraciniai patikimai; 2) kryžminiai ir kolateraliniai raiščiai be matomos patologijos; 3) girnelės nedislokuota. Girnelės bei šlaunikaulio vagos sąnarinė kremzlė įprastinio MR signalo, nedeformuota; 4) subchodrinė girnelės dalis nepakitusi; 5) šlaunikaulio ir blauzdikaulio atraminė kremzlė be ryškesnių defektų; 6) skysčio pėdsakai sąnaryje. Išvadoje nurodyta, kad nustatyti VM užpakalinio rago pradiniai degeneraciniai pakitimai, skysčio pėdsakai kairiojo kelio sąnaryje.
Komisija įvertinusi minėtuose diagnostinio tyrimo aprašymuose pateiktą informaciją ir kitus pareiškėjo sveikatos būklę apibūdinančius dokumentus, surašė Pažymą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir jam nustatyta D sveikatos grupė. Pažymoje teigiama, kad pareiškėjui nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga); nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis; nerekomenduojama dirbti darbą, susijusį su kroviniu tvarkymu rankomis; nerekomenduojamas darbas periodiškai esant nepatogioje, fiksuotoje, priverstinėje padėtyje.
Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad Komisija padarė išvada, jog pareiškėjo sveikatos būklė leidžia jam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą su tam tikrais apribojimais, tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su šia išvada, akcentuodamas, jog atlikti tyrimai patvirtina, kad jis turi sveikatos problemų susijusių su kelių sąnariais.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2934/2012; 2024 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-643-1188/2024). Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar Komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, jog įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 30 straipsnis teigia, kad į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
KPĮ 6 straipsnio 6 dalis teigia, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos (KPĮ 36 straipsnis).
Nuostatų (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2024-01-01 iki 2024-10-29) 1 punktas teigia, jog Nuostatai nustato, be kita ko, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų bei šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių ir atsargos karių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką. Asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos (Nuostatų 2 punktas).
Nuostatų 10.2.1 papunktyje nustatyta, kad regioninės pakomisės atlieka karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, šaulių, stojančių į kovinius būrius, privalomosios karo tarnybos karių (išskyrus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius), šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, medicinos ekspertizę.
Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (Nuostatų 22 punktas). Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato KMT vadas (Nuostatų 24 punktas).
Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Nuostatų 26 punktas).
Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“, apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai (Nuostatų 27 punktas).
Jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė (Nuostatų 29 punktas).
Komisijos pirmininkas priima ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijos gydytojams pateikus ekspertines išvadas. Jeigu priimant ekspertinį nutarimą kyla įtarimų dėl ekspertinės išvados pagrįstumo, Komisijos pirmininkas turi teisę pareikalauti, kad abejotiną ekspertinę išvadą priėmęs Komisijos gydytojas pateiktų motyvuotą paaiškinimą raštu per tris darbo dienas po to, kai visi gydytojai pateikia ekspertines išvadas. Jeigu Komisijos gydytojas negali pagrįsti ekspertinės išvados, Komisijos pirmininko sprendimu ekspertinę išvadą priima Karinė gydytojų konsultacinė komisija. Šiuo atveju ekspertinis nutarimas priimamas per tris darbo dienas nuo paaiškinimų gavimo arba Karinės gydytojų konsultacinės komisijos ekspertinės išvados priėmimo (Nuostatų 32 punktas). Ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (Nuostatų 33 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Komisijos pakomisės turi išskirtinę kompetenciją vertinti ar karo prievolininko sveikatos būklę leidžia jam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis Kriterijais įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Esant poreikiui Komisija gali surašyti karo prievolininkui siuntimą atlikti papildomus tyrimus. Atlikus visus medicininius tyrimus priimamas ekspertinis nutarimas, kuriame priimamas sprendimas ar asmuo yra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai ir esant poreikiui pateikiamos rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai.
Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui pateikė papildomai atliktų jo sveikatos būklės tyrimų, atliktų jau po Pažymos priėmimo, rezultatus. LVAT yra išaiškinęs, jog teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020; 2024 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-643-1188/2024). Atsižvelgiant į nurodytą LVAT suformuotą teisminę praktiką darytina išvada, jog sprendžiant Pažymos teisėtumo klausimą, bus vertinamos tik tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos jos priėmimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 42 punktas suteikia teisę pareiškėjui kreiptis į Komisiją su prašymu atlikti pakartotinę jo sveikatos būklės ekspertizę.
Bylos duomenis patvirtina, kad atliekant pareiškėjo sveikatos būklės ekspertizę buvo vertinama informacija apie jo sveikatą bei fizinę būklę, įvertinti visi duomenys apie pareiškėjui diagnozuotas ligas, kilus abejonei dėl jo tinkamumo privalomajai pradinei karo tarnybai pareiškėjui buvo išduotas siuntimas gydytojo ortopedo – traumatologo konsultacijai, priimant Pažymą buvo atsižvelgta į gydytojo ortopedo – traumatologo išvadas. Byloje nenustatyta jokių Komisijos padarytų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos jos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokius pažeidimus, kurie leistų suabejoti Komisijos priimto ekspertinio sprendimo pagrįstumu.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą darytina išvada, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo karo tarnybai medicinos ekspertizę ir priimdama Pažymą, procedūrų ir taisyklių nepažeidė, ekspertinis nutarimas yra pagrįstas medicininės ekspertizės metu nustatytais duomenimis, todėl Pažyma yra teisėta bei pagrįsta, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo reikalavimo dėl Pažymos panaikinimo, aukščiau išvardintais pagrindais nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl pareiškėjo pripažinimo netinkamu karo tarnybai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė