Civilinė byla Nr. 2-34-381/2015
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00021-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija: 110.3; 110.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arturas Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties bei suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties, kuriomis atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas civilinėje byloje Nr. 2-162-280/2015 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovams P. P., E. P., uždarajai akcine bendrovei „Treasury of Investments“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys A. Š., R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat atsakovų P. P. ir E. P. ieškinį ieškovui D. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Atskiruosiuose skunduose keliami teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo daikto turto arešto - taikymo masto išaiškinimo bei dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo būtinumo klausimai.
P. P. ir E. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu D. J., prašydami iš jo priteisti 1 560 714,10 Lt skolos ir 390 495,17 Lt palūkanų. Savo reikalavimą grindė ieškovo, kaip paskolos gavėjo, prievolių pagal 2006 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartį nevykdymu.
Užtikrindamas atsakovų reikalavimų įvykdymą Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, areštą 1 951 209 Lt sumai, o jų nepakankant - trūkstamai sumai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims.
Vykdant šią nutartį, areštuotas D. J. nuosavybės teise priklausantis 1,19343 ha ploto žemės sklypas, esantis Antšyšių k., Katyčių sen., Šilutės r. sav. (toliau – ir Sklypas). Šį Sklypą D. J. 2009 m. sausio 19 d. Žemės nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis) yra išnuomojęs UAB „Šilutės vėjo projektai“.
D. J. Panevėžio apygardos teisme pateikė ieškinį atsakovams P. P. ir E. P. dėl sandorių, tarp jų – ir 2006 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutarties, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-803-450/2014 (pagal P. ir E. P. ieškinį) prijungė prie Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-362-280/2014 (pagal D. J. ieškinį).
2014 m. rugpjūčio 13 d. D. J. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu išaiškinti, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi uždėtas Sklypo areštas neapriboja nuomininko UAB „Šilutės vėjo projektai“ teisės subnuomoti Sklypą bei subnuomos sutarties sudarymo faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismui netenkinus šio prašymo, D. J. prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti UAB „Šilutės vėjo projektai“ sudaryti Sklypo dalies subnuomos sutartį Nuomos sutarties pagrindu ir atitinkamai įregistruoti subnuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre.
Prašymų faktiniu pagrindu D. J. įvardijo aplinkybes, kad UAB „Šilutės vėjo projektai“ Sklype įgyvendina atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektą, kurį vykdant bus pastatytas vienas didžiausių Lietuvoje veiksiančių vėjo elektrinių parkų. Tam, kad statomas vėjo elektrinių parkas galėtų būti prijungtas prie perdavimo tinklo, Sklype AB „Litgrid“ turi pastatyti 330 kV Šyšos TP skirstyklą. AB „Litgrid“ statybos darbus galėtų vykdyti tik jai subnuomavus dalį Sklypo.
Kadangi Sklypo areštas sukelia teisinį netikrumą, ar nėra apribotos UAB „Šilutės vėjo projektai“ teisės subnuomoti Sklypo dalį, teismas turėtų išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį siūlomu būdu arba pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Būtinumą jas pakeisti implikuoja aplinkybės, kad skirstyklos perkėlimas į kitą žemės sklypą pareikalautų ne tik papildomų investicijų, bet ir laiko. Be to, atliekant perkėlimo darbus tikėtina, kad pasibaigtų UAB „Šilutės vėjo projektai“ išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus. Taip būtų padaryta žala ne tik UAB „Šilutės vėjo projektai“, bet ir viešajam interesui – pažeisti visuomenės interesai gauti pigesnę ir aplinkosaugine prasme švaresnę elektros energiją. UAB „Šilutės vėjo projektai“ įgyvendinamas projektas reikšmingas Lietuvos energetinės nepriklausomybės vystymui ir juo tiesiogiai įgyvendinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133.
2014 m. spalio 23 d. suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės vėjo projektai“ kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2012-08-20 nutartį, nurodant ar Sklypo areštas neapriboja nuomininko UAB „Šilutės vėjo projektai“ pagal 2009 m. sausio 19 d. Nuomos sutartį su D. J. turimos teisės subnuomoti žemės sklypo dalį AB „Litgrid“ ir, ar neapriboja AB „Litgrid“ bendrovės teisės žemės sklypo dalies subnuomos sutarties sudarymo ir užstatymo teisės perleidimo fakto įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o teismui atmetus prašymą išaiškinti nutartį, prašė pakeisti Sklypui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei leisti UAB „Šilutės vėjo projektai“ sudaryti žemės sklypo dalies subnuomos sutartį ir atitinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (išviešinant tokios sutarties sudarymą Nekilnojamojo turto registre). Nurodė, kad bendrovė įgyvendina atsinaujinančių energijos išteklių projektą, kurio metu bus pastatytas vėjo elektrinių parkas. Būtent paminėto projekto įgyvendinimo tikslais bendrovė dar 2009 išsinuomavo minėtą žemės sklypą, kuriame bus statomi įrenginiai, būtini vėjo parko generuojamai energijai perduoti į elektros energijos perdavimo tinklą. Tam tikslui tinklo operatorius AB „Litgrid“ privalo pastatyti TP skirstyklą, suprojektuotą minėtame žemės sklype. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms D. J. nuosavybės teise priklausančiam ir bendrovės išsinuomotam žemės sklypui, AB „Litgrid“ negali įgyti jokių teisių į žemės sklypą bei dėl to gauti statybą leidžiantį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo prašymus atmetė.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra aiški, kadangi ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia sudaryti bet kokius susitarimus dėl areštuoto turto. Spręsdamas klausimą dėl poreikio pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pabrėžė, kad, patenkinus atsakovų P. P. ir E. P. reikalavimus, Sklypas būtų parduodamas priverstine tvarka. Ieškovo siekiamas Sklypo apsunkinimas skirstykla gali lemti Sklypo vertės sumažėjimą: teisės aktuose nustatytos skirstykloms taikomos apsaugos zonos ribotų potencialių Sklypo pirkėjų skaičių ir jų lūkesčius Sklype vystyti kitokią veiklą. Nors ieškovas remiasi viešojo intereso poreikiu, tačiau AB „Litgrid“ nepageidauja, kad Sklypui būtų taikomi kokie nors ribojimai. Teismas pažymėjo, kad Sklypo naudotojo teisių ribojimas nepagrindžia ieškovo prašymo.
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė ir suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymus dėl nutarties išaiškinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Teismas nurodė, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra aiški – draudžia areštuotu turtu disponuoti bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims, taigi negalimi jokie nauji susitarimai dėl Sklypo, todėl akivaizdu, kad ir UAB „Šilutės vėjo projektai“ neturi teisės subnuomoti areštuoto žemės sklypo. Teismas taip pat nematė pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pabrėždamas, kad UAB „Šilutės vėjo projektai“ nepagrindė aplinkybės, jog perleidžiant nuomos ir užstatymo teises nesumažės D. J. galimybės atsiskaityti su kreditoriais nagrinėjamoje byloje. Teismo įsitikinimu, patenkinus UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymą, išliktų tik D. J. teisė gauti nuomos mokestį, bet faktiškai jis žemės sklypo jau nebevaldytų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas D. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo prašymą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikytas areštas neapriboja UAB „Šilutės vėjo projektai“ teisės subnuomoti Sklypą, nes ji nuomos ir užstatymo teises (taip pat ir teisę subnuomoti Sklypą) įgijo iki arešto taikymo. Areštas Nuomos sutarties nepakeitė (CPK 686 straipsnis). Be to, Sklypo areštas nedraudžia naudoti Sklypo. Šių aplinkybių teismas iš esmės nevertino.
2. Teismo išvada, kad Sklypo apsunkinimas nauju statiniu (skirstykla) gali lemti jo vertės sumažėjimą, nėra pagrįsta jokiais bylos svarstymui pateiktais įrodymais. Tokia teismo išvada ne tik yra prielaidų pobūdžio, bet ir padaryta neįvertinus to, kad UAB „Šilutės vėjo projektai“ yra suteikta užstatymo teisė (superficies). Skundžiamoje nutartyje nėra paneigta viešojo intereso pažeidimo galimybė.
3. UAB „Šilutės vėjo projektai“ vykdomu projektu įgyvendinama ne tik Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, bet ir Direktyvos 2009/72/EB, įgyvendinusios trečiąjį energetikos projektą elektros energetikos sektoriuje, tikslai. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepasiekti ne tik minėti tikslai, bet ir būtų pažeistas viešasis interesas, t. y. neužtikrintas visuomenės poreikis gauti aplinkosaugine prasme švaresnę elektros energiją ir valstybės biudžetas prarastų pajamas iš projekto. Būtinybė užtikrinti viešąjį interesą įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus ne kartą akcentuota teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilungė“ v. Lietuvos kūno kultūros akademija, bylos Nr. 2-1031/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Iskraemeco, d. d. v. AB LESTO, bylos Nr. 2-270/2014). Jeigu atskirasis skundas nebus patenkintas, UAB „Šilutės vėjo projektai“ gins savo teises ne tik reikalaudama nuostolių priteisimo iš atsakingų asmenų, bet ir siekdama Nuomos sutarties nutraukimo. Iš to aišku, kad teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, sukūrė faktinę situaciją, kai pripažįstamos tik vienos šalies procesinės teisės, o kitos – neproporcingai ribojamos.
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašo: 1) skubos tvarka išnagrinėti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – leisti bendrovei sudaryti Sklypo dalies subnuomos sutartį su AB „Litgrid“, taip pat perleisti AB „Litgrid“ užstatymo teisę 2009 m. sausio 19 d. Nuomos sutarties, sudarytos tarp bendrovės ir D. J., pagrindu ir atitinkamai įregistruoti subnuomos sutartį ir užstatymo teisę Nekilnojamojo turto registre; 2) leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Mano, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, areštuodamas D. J. nepriklausančias teises, pažeidė CPK 686 str. 1 d., pagal kurį išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos sutarties šio turto areštas nekeičia. Atsakovui D. J. pritaikytos apsaugos priemonės negali apriboti iš 2009 m. sausio 19 d. Nuomos sutarties kylančių UAB „Šilutės vėjo projektai“ teisių.
2. Nepagrįsta teismo pozicija, kad apeliantui naudojant Sklypą pasikeis ar sumažės D. J. pajamos. Priverstinio išieškojimo atveju naujam žemės sklypo savininkui bet kokiu atveju pereitų iš Nuomos sutarties kylančios teisės ir pareigos.
3. Teismas, atmesdamas bendrovės prašymą, pažeidė pagrindinius civilinio proceso teisingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, taip sukurdamas faktinę situaciją, kai išskirtinai pripažįstamos tik vienos šalies – P. P. ir E. P. – procesinės teisės, o kitos šalies (D. J.), taip pat ir kitų suinteresuotų asmenų (apelianto), teisės yra neproporcingai ribojamos.
4. Teismas sukėlė grėsmę tiek bendrovės, tiek viešajam interesams. Bendrovė į vystomą atsinaujinančių energijos šaltinių projektą (vėjo jėgaines) jau yra investavusi dideles pinigų sumas, areštavus žemės sklypą bendrovė negali įgyvendinti savo tikslų, kas gali sąlygoti milijoninių nuostolių atlyginimą. Neigiamos pasekmės viešajam interesui pasireiškia tuo, kad projektas svarbus užtikrinant netrikdomą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, taip pat visuomenės interesui gauti kuo švaresnę ekologine prasme elektros energiją.
Atsakovai P. P. ir E. P. atsiliepime į ieškovo D. J. atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:
1. Ieškovo D. J. siekiamos teisinės pasekmės yra tiesiogiai susijusios su Sklypo valdymo ir disponavimo teisių turiniu. Po arešto taikymo, Sklypo (ar jo dalies) subnuomą draudžia CPK 675 straipsnio 1 dalis, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnis: po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarties priėmimo UAB „Šilutės vėjo projektai“ nebeteko teisės įgyvendinti nuomos ir užstatymo teisių. Subnuomos sutarties sudarymas ir įregistravimas neabejotinai pakeistų taikyto arešto mastą, o taip pat ir teismo nutartį.
2. Atskirajame skunde nepagrįstai teikiamos nuorodos į UAB „Šilutės vėjo projektai“ ieškovo suteiktas teises, nes skundu siekiama suteikti užstatymo teisę kitam subjektui, t. y. AB „Litgrid“. Įrodinėjimo nereikalingas faktas, kad Sklypo užstatymas svetimais statiniais ribos ieškovo nuosavybės teisės turinį ir apimtį – tai mažins Sklypo vertę. Ieškovas siekia leidimo suteikti AB „Litgrid“ teisę užstatyti beveik 60 proc. Sklypo ploto 35 metams. Be to, skirstyklai būtų taikomos apsaugos zonos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“). Įrodymų, kad skirstyklos pastatymas padidintų Sklypo vertę, ieškovas nepateikė.
3. Prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pateikė vedinas išimtinai asmeninių interesų – siekdamas gauti nuomos mokestį net ir esant pritaikytam Sklypo areštui. Ieškovas yra asmeniškai atsakingas prieš UAB „Šilutės vėjo projektai“, kadangi jo neinformavo apie taikytą areštą ir leido toliau tęsti projektą. Priešingai, nei teigia ieškovas, taikytas Sklypo areštas nepažeidžia viešojo intereso, kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra privataus pobūdžio. Ieškovas teikia tik samprotavimo pobūdžio teiginius apie UAB „Šilutės vėjo projektai“ galimus turtinius netekimus. Taigi, pateiktų duomenų nepakanka įsitikinti, kad egzistuoja tam ieškovo nuostolių atsiradimo galimybė. Bet kuriuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam padarytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ atskirąjį skundą atsakovai P. P. ir E. P. prašo atmesti atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į D. J. atskirąjį skundą, pateikiant kelis naujus argumentus:
1. Nei D. J., nei UAB „Šilutės vėjo projektai“ Panevėžio apygardos teismo 2012-08-20 nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundė, nors aplinkybės, kuriomis paremtas atskirasis skundas, egzistavo priėmimo metu ir buvo žinomos (išviešinta registruose).
2. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Šilutės vėjo projektai“ turi glaudžių sutartinių santykių su D. J., negali būti lemiančiu veiksniu, dėl kurio laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. D. J., būdamas nesąžiningu, didžiąją dalį savo turto, siekdamas išvengti savo sutartinių įsipareigojimų P. P. ir E. P. vykdymo, yra neatlygintinai perleidęs savo tėvui T. P. J. bei pačiam D. J. priklausančioms įmonėms.
3. Apeliantai siekia išimtinai savo komercinių tikslų įgyvendinimo, mėgindami juos grįsti visuomenės poreikiu. UAB „Šilutės vėjo projektai“ galimus savo nuostolius sieja ne su D. J. kaltais veiksmais, o tik su P. ir E. P., siekiančiais teismine tvarka prisiteisti iš D. J. skolą. Būtent D. J. buvo nesąžiningas trečiųjų asmenų (UAB „Šilutės vėjo projektai“ ir AB „Litgrid“) atžvilgiu ir nutylėjo nuo jų svarbias aplinkybes (jo žemės sklypui pritaikytą areštą), dėl ko projektas buvo toliau vykdomas ir buvo priimti valstybės institucijų sprendimai. D. J. veikė savo rizika ir tik jis yra atsakingas prieš savo nuomininką (apeliantą) bei AB „Litgrid“, jei energetikos projektas būtų neįgyvendintas.
4. Apeliantas nepagrįstai plečiamai aiškina sutarties sąlygas, kuriomis remiantis negalima suteikti visiškai kitam ūkio subjektui (AB „Litgrid“), su kuriuo D. J. nėra sudaręs jokios sutarties, kokios nors teisės statyti statinius ar vykdyti kokią nors kitą veiklą areštuotame žemės sklype. Pačios žemės Nuomos sutarties teismo pritaikytas areštas nepakeitė.
5. Apelianto prašymas leisti skubiai vykdyti teismo nutartį yra be jokio teisinio pagrindo, todėl atmestinas.
6. Nėra jokios teisinio pagrindo vadovautis apelianto pateikta teismų praktika, kadangi cituotose bylose buvo sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai specifiniame ginče, kilusiame iš viešųjų pirkimų, tuo tarpu nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi ir nėra vienodos.
7. Apelianto pateikiami galimų nuostolių paskaičiavimai neparemti objektyviomis aplinkybėmis ir jokiais konkrečiais įrodymais, bet grindžiami subjektyviai prognozuojamomis prielaidomis, todėl laikytini nepagrįstais.
Apelianto D. J. atskirojo skundo nagrinėjimui Lietuvos apeliaciniame teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-34-381/2015.
Apelianto UAB „Šilutės vėjo projektai“ atskirojo skundo išnagrinėjimui Lietuvos apeliaciniame teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-246-183/2015.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2015 m. sausio 13 d. nutartimi civilinės bylos pagal D. J. ir UAB „Šilutės vėjo projektai“ atskiruosius skundus buvo sujungtos, prie civilinės bylos Nr. 2-34-381/2015 (pagal D. J. atskirąjį skundą) prijungiant civilinę bylą Nr. 2-246-183/2015 (pagal UAB „Šilutės vėjo projektai“ atskirąjį skundą), paliekant sujungtoms byloms numerį Nr. 2-34-381/2015.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas netenkinti byloje dalyvaujančių asmenų prašymų išaiškinti teismo nutartį ar pakeisti D. J. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 320, 338 straipsniai). Skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 19 d. UAB „Šilutės vėjo projektai“ ir D. J. sudarė Žemės nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas iki 2059-01-19 išnuomojo bendrovei du žemės sklypus Antšyškių k., Šilutes r. sav. (7-18 b. l.). Vėliau šie sklypai sujungti ir padalinti, ko pasėkoje suformuotas 1,9343 ha dydžio žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-1999-9632 (21-22, 19-20 b. l.). Nuomos, taip pat ir užstatymo teisę (superficies; CK 4.160 str.), UAB „Šilutės vėjo projektai“ įregistravo Nekilnojamojo turto registre (23-25 b. l.).
2012 m. birželio 15 d. P. P. ir E. P., remdamiesi tarp jų ir D. J. sudaryta 2006 m. rugsėjo 18 d. Paskolos sutartimi, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jų naudai iš D. J. 1 560 714 Lt skolos, 390 495,17 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų. 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pastarojo ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo D. J. priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose 1 951 209 Lt sumai, o jų nepakakus – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. Vykdant šią nutartį buvo areštuotas D. J. priklausantis Sklypas, 2009 m. sausio 19 d. sutartimi išnuomotas UAB „Šilutės vėjo projektai“.
2014 m. sausio 20 d. D. J. pateikė Panevėžio apygardos teismui ieškinį atsakovams P. P. ir E. P., tretieji asmenys A. Š., R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Šioje byloje D. J., tarp kitų reikalavimų, ginčija tą pačią 2006 m. rugsėjo 18 d. Paskolos sutartį, iš kurios kildinami P. ir E. P. reikalavimai D. J. priteisti paskolos pinigus.
Nagrinėjamu atveju D. J. bei suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės vėjo projektai“ kreipėsi į teismą su prašymais dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išaiškinimo arba jų masto sumažinimo, prašant leisti subnuomoti areštuotą Sklypą ir perleisti šio Sklypo užstatymo teisę. Apeliantai teigia, kad taikytas areštas neturėtų apriboti UAB „Šilutės vėjo projektai“ teisės subnuomoti bei užstatyti Sklypą, nes tokia teisė įgyta iki arešto taikymo. Apeliantų teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neturės jokios įtakos išieškojimo nukreipimui į Sklypą, kadangi turto disponavimo teisės mastas nepasikeis. Tuo tarpu P. ir E. P., kurių interesams užtikrinti areštuotas Sklypas, atsiliepimuose teigia, jog, pritaikius areštą Sklypui, jo subnuomą bei kitokį disponavimą šiuo turtu draudžia CPK 675 str. 1 d., Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnis.
Dėl teismo nutarties išaiškinimo
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, kaip minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Nagrinėjamu atveju prašymuose išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nekeliama abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo).
Pagal CPK 675 str. 1 d., skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d., turto areštas, tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Turto disponavimo teisės apribojimą tas pats įstatymas apibūdina, kaip teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 7 d.). Turto naudojimo teisės apribojimas pagal minėta įstatymą, tai teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 8 d.). Tuo tarpu turto valdymo teisės apribojimas – teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 10 d.).
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė areštuoti atsakovui D. J. priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose 1 951 209 Lt sumai, o jų nepakakus - nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį atsakovui ieškinio kainai – 1 951 209 Lt sumai, „uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims“.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Iš minėtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad pagal pritaikytą turto arešto mastą iš tiesų yra draudžiama atlikti D. J. bei UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymuose nurodomus veiksmus ir jų registraciją Nekilnojamojo turto registre. Teismo nutarties išaiškinimas tokiu būdu, kaip to prašo apeliantai, pakeistų įsiteisėjusios teismo nutarties turinį ir pažeistų CPK 278 str. 1 d. nuostatas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta išaiškinti teismo nutartį.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. P. Jankavičius ir kt., bylos Nr. 2-1273/2013; 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Dovirma“ v. UAB „Meliovesta“, bylos Nr. 2-1692/2014).
Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jų keitimo (modifikavimo), atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog vienos iš bylos šalių turto areštas savo esme yra griežta ir varžanti priemonė. Ji gali savininko teises paveikti taip, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai. Laikinas turto areštas gali būti pateisinamas „bendruoju interesu“, jei jis yra skirtas užtikrinti, kad ginčo turtas nebūtų perduotas trečiosioms šalims iki proceso pabaigos, užtikrinant kreditoriaus ieškinio patenkinimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į jų varžantį pobūdį, prevencinių priemonių taikymas turi būti nutrauktas, kai tik išnyksta jų poreikis (žr., 2014 m. vasario 5 d. sprendimą byloje UAB „JGK Statyba“, M. Guselnikovas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 3330/12, ir jame nurodytą teismo praktiką). Kaip matyti iš šių išaiškinimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nustato valstybėms (įskaitant teismus) pozityvius įpareigojimus užtikrinti, kad taikant prevencinio poveikio (laikinąsias apsaugos) priemones nebūtų nepagrįstai varžoma asmens, kuriam jos yra taikomos, teisinė ir faktinė padėtis. Dėl būtinybės išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą užtikrinant pareikštų reikalavimų įvykdymą nuosekliai pasisakoma ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vystyk“ v. UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ v. UAB „Kornas“ ir kt., bylos Nr. 2-338/2013). Apibendrinant tai, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams. Sprendžiant, ar nėra faktinio pagrindo keisti pritaikytų apsaugos priemonių masto, t. y. nagrinėjant priemonių pakeitimo klausimą, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokį suinteresuoto asmens interesą priemonės varžo ir ar dėl to kylančios pasekmės nesudaro teisinio pagrindo taikytų ribojimų masto sumažinimui.
Pagal CPK 686 str. 1 d. išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos sutarties šio turto areštas nekeičia. Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.547 str. 2 d.). Kai žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 str.). Analogiška nuostata numatyta ir užstatymo atveju, t. y. kad pasikeitus žemės, statinių ar sodinių savininkui, užstatymo teisė išlieka (CK 4.160 str. 3 d.). Nagrinėjamuoju atveju Sklypo nuomos ir užstatymo teisėms esant įregistruotoms viešajame registre (23-25 b. l.), priverstinio išieškojimo iš Sklypo atveju naujasis turto savininkas įgis visas iš Nuomos sutarties kylančias nuomotojo teises ir pareigas. Nenuginčytoje ir galiojančioje 2009 m. sausio 19 d. Sklypo nuomos sutartyje (7-20 b. l.) D. J. ir bendrovė UAB „Šilutės vėjo projektai“ susitarė, kad: „nuomotojas suteikia naudoti ir valdyti žemės sklypus nuomininkui kaip savininkui <...>“ (sutarties 1.2 punktas); „<...> nuomotojas suteikia teisę nuomininkui už <...> nustatytą mokestį naudotis nuomotojui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu statiniams statyti bei valdyti nuosavybės teise“ (sutarties 2.1. punktas); „nuomininkas turi teisę <...> naudotis užstatymo teise <...>, taip pat turi teisę naudotis žemės sklypais, kad tinkamai galėtų įgyvendinti nuosavybės teises (valdymo, naudojimo ir/ar disponavimo) į būsiančius pastatytus statinius/požemines ir antžemines komunikacijas“ (sutarties 2.2. punktas); „<...> pasikeitus žemės sklypo ar jame būsiančių pastatytų statinių savininkui, užstatymo teisė išlieka. Nuomininkas be kitos šalies sutikimo turi teisę disponuoti (parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ir pan.) jam priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais su visais priklausiniais, esančiais ant žemės sklypo“ (sutarties 2.4. punktas); „Nuomininkas turi teisę be išankstinio nuomotojo sutikimo subnuomoti žemės sklypus ar jų dalis ar perleisti visas teises (įskaitant, bet tuo neapsiribojant Užstatymo teisę ir teisę į žemės sklypų ar jų dalies servitutą) ir pareigas pagal šią sutartį tretiesiems asmenims <...>“ (sutarties 6.3.1. punktas).
UAB „Šilutės vėjo projektai“ Nuomos sutartį, kurioje numatyta ir užstatymo teisė, yra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre nuo 2009 m. lapkričio 30 d. (23-25 b. l.), t. y. dar iki turto arešto, tad šis faktas gali būti panaudotas prieš visus trečiuosius asmenis (CK 4.254 str. 1 p., 4.255 str. 7 p., 6.547 str. 2 d., 6.559 str.). Iš to seka, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalėjo būti apribotos teisės, kurias D. J. perleido bendrovei ir kurių jis neturėjo arešto dienai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas aplinkybės, kad nuo Nuomos sutarties sudarymo momento 2009 m. iki 2059 m. D. J. perleido bendrovei žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir užstatymo teises (CK 4.37 str., 6.477 str. 1 d., 6.545 str. 1 d.), nepagrįstai neatsižvelgė į minėtą teisinį reglamentavimą.
Pirmosios instancijos teismo bei P. ir E. P. teiginiai, jog subnuomavus žemės sklypą AB „Litgrid“ ir perleidus pastarajam užstatymo teisę, įregistravus tai viešajame registre, turto arešto mastas ženkliai pasikeis ir D. J. galimybės atsiskaityti su kreditoriais bus ženkliai sumažėjusios, yra nepagrįsti. Pirma, pažymėtina, kad šiems deklaratyviems teiginiams pagrįsti nepateikta įrodymų, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti nurodomas aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas yra faktus nagrinėjanti teismo instancija (CPK 185 str., 314 str.). Antra, kaip jau minėta, UAB „Šilutės vėjo projektai“ teisė projektuoti ir statyti jo poreikius atitinkančią transformatorinę pastotę ir atlikti visus kitus su tuo susijusius darbus yra numatyta 2009 m. sausio 19 d. Nuomos sutarties 2 dalyje. Kaip jau minėta, Sklypo nuomos sutarties 6.3.1. punktas taip pat numatė nuomininko teisę subnuomoti žemės sklypus ar jų dalis ar perleisti visas teises, įskaitant užstatymo teisę, taip pat atlikti kitus veiksmus, reikalingus transformatorinės pastotės, reikalingos vėjo jėgainėms aptarnauti, eksploatavimui. Taigi, po Nuomos sutarties išviešinimo uždėtas areštas pats savaime negali pakeisti galiojančios ir nenuginčytos Nuomos sutarties, nepanaikina Nuomos sutartyje nurodytų nuomos (subnuomos) ir užstatymo teisių. Tuo pačiu ir atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali apriboti iš Nuomos sutarties kylančių nuomininko teisių, nes, priešingu atveju būtų paneigta galiojanti Nuomos sutartis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu negalima įsiterpti į iki jų taikymo atsiradusius tarp Nuomos sutarties šalių materialiuosius teisinius santykius, juos pakeisti ar nutraukti. Priverstinio vykdymo tvarka vykdant iš turto, kuris yra savininko išnuomotas, antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos sutartį tik CK numatytais pagrindais (CPK 686 str. 1 d.).
Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad patenkinus UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, išliks tik D. J. teisė gauti nuomos mokestį, bet faktiškai jis žemės sklypo jau nebevaldys. Ieškovas D. J. nuo Nuomos sutarties sudarymo momento 2009 m. iki 2059 m. (sutarties 8.1. punktas) neturi valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių, kadangi jas perleido UAB „Šilutės vėjo projektai“, tačiau turi disponavimo šiuo turtu teisę Nuomos sutarties 6.1 punkte numatytomis sąlygomis. Dėl to turto arešto aktu galėjo būti nustatyti tik tokio masto ribojimai turtui, kurie turto savininkui (nuomotojui) nebuvo nustatyti 2009 m. sausio 19 d. Nuomos sutarties pagrindu. Paminėtina ir tai, jog subnuomos sutartis negali keisti nuomos sutarties sąlygų (CK 6.553 str. 3 d.), tarp jų – ir dėl nuomotojo teisės gauti atitinkamą nuomos mokestį. Tai reiškia, kad tiek nuomos, tiek subnuomos atveju, D. J. galimybės atsiskaityti su kreditoriais nagrinėjamoje byloje išlieka tos pačios ir jos nepasikeis. Neleisdamas suinteresuotajam asmeniui (Sklypo nuomininkui) pasinaudoti subnuomos bei užstatymo perleidimo teisėmis, teismas tuo pačiu neproporcingai apribojo ne tik bendrovės, tačiau ir paties D. J. teises bei interesus, kadangi neįvykdžius transformatorinės pastotės statymo darbų, visas vėjo jėgainių projektas galimai nebus įvykdytas, ko pasekoje D. J. neteks nuomos pajamų, o Nuomos sutartis bus nutraukta (sutarties 8 dalis). Tokiu atveju į D. J. galėtų būti nukreiptas reikalavimas dėl patirtų nuostolių atlyginimo projekte dalyvavusioms bendrovėms, o tai savo ruožtu reikštų ir D. J. galimybių atsiskaityti su P. P. ir E. P. sumažėjimą. Apibendrinant darytina išvada, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas jokių papildomų apsunkinimų areštuotam turtui nesukeltų – areštuotam Sklypui tam tikri apribojimai buvo nustatyti dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. P. ir E. P. interesai gali būti užtikrinti CPK 686 str. 2 d. numatyta tvarka, t. y. prašant antstolį įpareigoti nuomininką pervesti D. J. priklausančius nuompinigius į antstolio depozitinę sąskaitą. Išnuomotas turtas gali būti ir priverstinio teismų sprendimų vykdymo objektas (CPK 624 str. 2 d. 1 p., 668 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog leidimas subnuomoti Sklypą ir perleisti užstatymo teisę nekeičia nei D. J., nei UAB „Šilutės vėjo projektai“ Nuomos sutarties nustatytų teisių bei interesų masto, kas savo ruožtu negali apsunkinti P. ir E. P. reikalavimo dėl skolos priteisimo, kurio įvykdymo užtikrinimui teismas taikė atsakovo D. J. turto areštą, pagrindu ateityje galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
Atsakovai atsiliepimuose teigė, kad UAB „Šilutės vėjo projektai“ galimus savo nuostolius patyrė dėl D. J. kaltų veiksmų, dėl kurių energetikos projektas gali būti neįgyvendintas. Apeliantų teigimu, D. J. kaltė pasireiškė D. J. nesąžiningumu trečiųjų asmenų (UAB „Šilutės vėjo projektai“ ir AB „Litgrid“) atžvilgiu nutylint nuo jų svarbias aplinkybes (jo žemės sklypui pritaikytą areštą), dėl ko projektas buvo toliau vykdomas ir buvo priimti valstybės institucijų sprendimai. Šie atsiliepimų argumentai, visų pirma, nesusiję su nagrinėjamu byloje klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kita vertus, kaip minėta, Sklypo nuomos sutarties sudarymo metu D. J. teisės Sklypą naudoti, valdyti ir disponuoti nebuvo jokiais būdais apribotos ar suvaržytos, ginčo dėl Sklypo taip pat nebuvo (Nuomos sutarties 4.2-4.7 punktai), todėl ir nuomininkas turėjo pagrindą įgyvendinti visas sutartyje numatytas teises. Be to, areštas buvo išviešintas, todėl jokios pareigos D. J. informuoti apie šį faktą suinteresuotus asmenis taip pat nekilo.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeidė UAB „Šilutės vėjo projektai“ teises, kylančias iš Nuomos sutarties, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia nepagrįstą pranašumą atsakovams E. ir P. P., jomis neišlaikyta šalių bei visų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyra. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netenkinti apeliantų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, netinkamai taikė išnuomoto turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirieji skundai tenkintini iš dalies, skundžiamos nutartys pakeičiamos ir tenkinamas apeliantų prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.), todėl kitų atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentų, teismas plačiau nenagrinėja dėl jų teisinio neaktualumo sprendžiamam klausimui.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo skubos tvarka
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 str.), todėl atmestinas apelianto UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymas dėl nutarties vykdymo skubos tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atskirąjį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos jam atlyginamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.). Atskirieji skundai dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo patenkinti, todėl apeliantai laikytini bylą laimėjusiomis šalimis. Apeliantai pateikė įrodymus, kad paduodami atskiruosius skundus sumokėjo po 100 Lt (28,96 Eur) žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1-4 dalimis, apeliantų sumokėtas žyminis mokestis lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų P. ir E. P., turėjusių priešingą procesinį suinteresuotumą dėl pareikštų apeliantų prašymų.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. bei 2014 m. spalio 29 d. nutartis pakeisti.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. bei 2014 m. spalio 29 d. nutarčių dalis, kuriomis atmesti ieškovo D. J. ir suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymai pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir šį klausimą išspręsti iš esmės.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir 2009 m. sausio 19 d. žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Šilutės vėjo projektai“ ir D. J., pagrindu leisti UAB „Šilutės vėjo projektai“ sudaryti žemės sklypo, esančio Šilutės r. sav. Antšyšių k, 1,9343 ha ploto, unikalus Nr. 4400-1999-9632, kadastrinis Nr. 8822/0008:262 Katyčių k.v., dalies subnuomos sutartį su AB „Litgrid“, leisti perleisti AB „Litgrid“ užstatymo teisę ir leisti įregistruoti subnuomos sutartį ir užstatymo teisę AB „Litgrid“ vardu Nekilnojamojo turto registre.
Kitą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. bei 2014 m. spalio 29 d. nutarčių dalį, kuria atsisakyta išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantų D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Šilutės vėjo projektai“ (į. k. 301819621) naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, t. y. po 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus devyniasdešimt šešis centus) kiekvienam.
Teisėjas Artūras Driukas