Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-08-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1398-640-2024].docx
Bylos nr.: e2A-1398-640/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Advokatūra 300099149 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Prievolės
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Civiliniai teisiniai santykiai
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
Civilinis procesas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių teisė
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-1398-640/2024

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00382-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.19.1

 (S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo?civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos advokatūra kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Pareiškimo pagrindu Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2023 m. balandžio 12 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovės J. K. 504 Eur skolą, 63,69 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 107,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. spalio 16 d. atsakovė pateikė prieštaravimus, kurie atnaujinus praleistą terminą, buvo priimti ir ieškovei pranešta apie teisę pareikšti ieškinį.

2.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį. Ieškovė nurodė, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. yra skolinga 504 Eur advokato padėjėjo įmokų. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu buvo išbraukta iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.

3.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį kreipėsi (išsiųsdama paprastu paštu laišką) į ieškovę su prašymu išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašo. Pateikusi šį prašymą, atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kurią pradėjo dirbti nuo 2020 m. birželio 1 d., kas sudaro atskirą pagrindą išbraukti ją iš minėto sąrašo. Tų pačių metų vasarą atsakovei klientų kontrahentai bandė iškelti drausmės bylą ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio mėnesį el. laišku kreipėsi į ieškovę su klausimu, ar tikslinga kelti drausmės bylą, kai ji yra pateikusi prašymą išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašo. Atsakovei buvo atsakyta, kad prašymas bus išnagrinėtas, kai bus priimtas sprendimas drausmės byloje. Po kiek laiko drausmės byloje buvo priimtas sprendimas (skundas atmestas), tačiau ieškovė atsakovės prašymą dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo ir toliau ignoravo. Apie tai, kad atsakovė vis dar nėra išbraukta iš minėto sąrašo, atsakovė sužinodavo iš ieškovės jai kartas nuo karto siunčiamų pranešimų apie skolą. Atsakydama į tai, atsakovė daugybę kartų informuodavo ieškovę apie jos jau pateiktą prašymą išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašo, netgi teikė naujus prašymus ieškovei išbraukti ją iš minėto sąrašo, tačiau ieškovei ir to buvo negana. 2022 m. balandžio mėnesį ieškovė nurodė atsakovei, kad bandys spręsti šią situaciją ir išbraukti ją iš sąrašo nuo jos prašytos datos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 31 d., tačiau tai taip ir liko pažadais. Atsakovė taip pat atsiliepime nurodė, kad ieškovė nurodė, jog laiko, kad atsakovė išbraukta iš sąrašo nuo 2020 m. gegužės 31 d. ir tuo tikslu jai išdavė skolos suderinimo. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. nesinaudojo jokiomis ieškovės paslaugomis, advokato padėjėjos veiklos nevykdė, iš tokios veiklos negavo jokių pajamų. Po begalės atsakovės pastangų ir prašymų išbraukti ją iš minėto sąrašo, ieškovė iškėlė atsakovei drausmės bylą dėl nario įmokų nemokėjimo. Tai buvo absoliutus akibrokštas, turint omenyje, kad atsakovė nuo pat 2020 m. gegužės mėnesio vis prašė ieškovės išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašo, o ieškovė dėl savo neveiksnumo to nepadarė. Drausmės bylos posėdžio metu atsakovė su ieškove ir jos buhalterija sutarė, kad ieškovė laiko, jog atsakovė faktiškai nustojo būti advokato padėjėja 2020 m. gegužės 31 d. Tuo tikslu šalys susitarė, kad atsakovė apmokės narystės mokestį iki 2020 m. gegužės 31 d. ir jokių pretenzijų viena kitai neturės. Atsakovė nurodė, kad ieškovės buhalterija atsakovei pateikė skolos suderinimo grafiką ir atsakovė skolą nedelsdama apmokėjo ir informavo ieškovę 2022 m. lapkričio 24 d. Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir niekam nepadarė žalos, o ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl to, kad atsakovė nebuvo išbraukta iš minėto sąrašo. Dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo atsakovė prašė ieškovei skirti 1 000 Eur baudą, iš jų 500 Eur skiriant atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei Lietuvos advokatūrai iš atsakovės J. K. 504 Eur skolos, 83,08 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (587,08 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (t. y. 2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 941,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Atsakovės argumentą, kad prašymą išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašų ieškovei pateikė 2020 m. gegužės mėnesį, išsiųsdama tokį prašymą ieškovei paprastu paštu, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi byloje nėra tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį el. laišku kreipėsi į ieškovę nurodydama, kad yra pateikusi prašymą išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašo. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra pateikta, todėl šį atsakovės argumentą teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad tyrimas dėl drausmės bylos atsakovei iškėlimo buvo pradėtas 2021 m. spalio 24 d., o 2021 m. spalio 26 d. atsakovės ieškovei išsiųsti el. laiškai yra atsakymas į ieškovės pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), t. y. atsakovės paaiškinimas ieškovei jau pradėjus tyrimą dėl drausmės bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė nors vieną kartą paštu ar el. paštu kreipėsi į ieškovę su prašymu išbraukti ją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo iki tol, kol buvo pradėtas tyrimas dėl drausmės bylos jai iškėlimo. Į bylą pateiktas ieškovės 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovei išsiųstas el. laiškas patvirtina, kad atsakovei net ir tada, kai jau buvo inicijuota drausmės byla, toliau buvo siunčiami raginimai geruoju padengti įsiskolinimą.

7.       Byloje nėra pateikta įrodymų, kad prašymas dėl atsakovės išbraukimo iš sąrašo atgaline data Advokatų tarybai būtų buvęs pateiktas, o Advokatų taryba būtų priėmusi su tuo susijusį sprendimą. Priešingai, ieškovė praėjus kelioms dienoms po minėto el. laiško atsakovei išsiuntimo, t. y. 2022 m. gegužės 2 d., išsiuntė atsakovei el. laišką tema „Įspėjimas apie įsiskolinimą“. Dar vienas analogiškas įspėjimas apie įsiskolinimą atsakovei buvo išsiųstas el. paštu 2022 m. lapkričio 3 d. Visa tai, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė galėjo ir turėjo suprasti, kad Advokatų taryba jos išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo atgaline data nesvarstė ir iš jos yra reikalaujama padengti susidariusį įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, 2022 m. lapkričio 3 d. gavusi ieškovės įspėjimą dėl skolos ir žinodama apie Advokatų tarybos dar 2022 m. kovo 24 d. priimtą sprendimą iškelti jai drausmės bylą, iki 2022 m. lapkričio 15 d. įvykusio Advokatų garbės teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta jos drausmės byla, ėmėsi kokių nors veiksmų, kad padengti savo skolą ar bent jos dalį.

8.       Po drausmės bylos išnagrinėjimo, Advokatų garbės teismui dar nepriėmus sprendimo, atsakovė 2022 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei nuo Advokatų garbės teismo posėdžio, sumokėjo ieškovei 63 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Nario mokestis iki 2020 m. gegužės 31 d.“. Atsakovė atsiliepime, kaip minėta, nurodė, kad drausmės bylos posėdžio metu ji su ieškove sutarė, kad „jie laiko, jog atsakovė faktiškai nustojo būti advokato padėjėja 2020-05-31“. Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, todėl šį atsakovės argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Tai, kad atsakovė po Advokatų garbės teismo posėdžio iš ieškovės buhalterės R. U. gavo Balansinės sąskaitos ataskaitą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., priešingai nei atsiliepime nurodo atsakovė, nereiškia, kad atsakovei buvo pateiktas tarpusavio skolos suderinimo grafikas Advokatų garbės teismo posėdžio dienai. R. U. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja nurodė, kad minėtą ataskaitą atspausdino pagal atsakovės prašymą.

9.       Teismas atsakovės atsiliepimo argumentą, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos priteisimo, nes ginčo laikotarpiu atsakovė jau turėjo būti išbraukta iš advokatų padėjėjų sąrašo pagal jos pateiktą prašymą, atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovė buvo išbraukta iš minėto sąrašo pagal Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą, atitinkamai, ieškovė teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti įmokas ieškovei iki 2022 m. gruodžio 6 d. Aplinkybės, susijusios su tuo, ar advokato padėjėjas, kuris yra įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą, realiai vykdo advokato padėjėjo veiklą, ar gauna iš to pajamas, ar naudojasi kokiomis nors Lietuvos advokatūros paslaugomis, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl to, ar advokato padėjėjas turi prievolę mokėti įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti. Atsakovės atsiliepimo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė nepatyrė nuostolių, o atsakovė nepadarė žalos, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes byloje nebuvo keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

10.       Pažymėjo, kad atsakovė nustatyta teismine tvarka neginčijo Advokatų garbės teismo sprendimo, todėl dabar negali kelti klausimų susijusių su tuo, kad jos išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo pagrindas yra netinkamas. Šiuo aspektu teismas tik atkreipė dėmesį į tai, kad draudimas advokatų padėjėjams verstis kita veikla, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, yra vienas svarbiausių Advokatūros įstatyme numatytų advokato padėjėjo (kaip ir advokato) veiklos apribojimų ir būtent tie asmenys, kuriems taikomi minėti draudimai ir apribojimai, turi pareigą rūpintis, kad pirmiausiai teisės aktų nustatyta tvarka būtų priimtas sprendimas dėl jo išbraukimo iš advokato padėjėjų (ar advokatų) sąrašo, o po to būtų sudaromos darbo ar kitos sutartys, kurių negalima sudaryti būnant advokatu ar advokato padėjėju.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliantė atsakovė J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1929- 656/2024.

12.       Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1.                      Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas atsakovės ieškinys dėl 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-1929-656/2024). Neabejotina, kad nurodytoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginės įtakos ir šiai bylai – tuo atveju, jeigu Advokatų garbės teismo sprendimas bus panaikintas, nebebus pagrindo reikalauti skolos priteisimo iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1929-656/2024.

12.2.                      Pažymėjo, kad egzistavo net du pagrindai išbraukti atsakovę iš advokatų padėjėjų sąrašų 2020 m. gegužės mėn.: 1) pagal jos 2020 m. gegužės mėn. pateiktą prašymą išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašų (Advokatūros įstatymo 36 str. 1 d. 1 p.) ir 2) dėl jos 2020 m. gegužės 26 d. sudarytos darbo sutarties (Advokatūros įstatymo 36 str. 1 d. 3 p.). Atsakovė dėjo visas pastangas, kad būtų išbraukta iš advokatų padėjėjų sąrašų, tačiau dėl nesuvokiamų aplinkybių ieškovė nesivadovavo nei vienu iš nurodytų pagrindų ir neišbraukė atsakovės iš advokatų padėjėjų sąrašų net 2,5 metus. Taigi, akivaizdu, kad atsakovės valios būti Lietuvos advokatūros nare visą šį laikotarpį nebuvo. Maža to, ji net negalėjo būti Advokatūros nare, nes jau buvo sudariusi darbo sutartį. Taigi, toks ieškovės neveiksnumas negali būti pateisinamas ir traktuojamas kaip atsakovės narystė Lietuvos advokatūroje, už kurią ji turi mokėti.

12.3.                      Nuo 2020 m. gegužės 26 d. atsakovė faktiškai nebuvo Lietuvos advokatūros nare, nevykdė advokato padėjėjo veiklos, negavo iš tokios veiklos jokių pajamų, nesinaudojo jokiomis Lietuvos advokatūros paslaugomis ar privilegijomis, kuriomis naudojasi nario mokestį mokantys nariai, ji buvo sudariusi darbo sutartį ir pagal įstatymą net nebegalėjo būti advokato padėjėja. Tad akivaizdu, kad nebūdama faktine Lietuvos advokatūros nare, ji neturi mokėti ir įmokos už narystę.

12.4.                      Apie tai, kad atsakovė vis dar nėra išbraukta iš advokatų padėjėjų sąrašo, atsakovė sužinodavo iš ieškovės jai kartas nuo karto siunčiamų pranešimų apie tariamą jos skolą. Atsakydama į tai, atsakovė daugybę kartų informuodavo ieškovę apie jos jau pateiktą prašymą išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašo tiek el. laiškuose, tiek telefonu, tačiau Lietuvos advokatūra piktavališkai, dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių, atsakovės iš advokatų padėjėjų sąrašo neišbraukė. Atsakovė netgi teikė naujus prašymus ieškovei išbraukti ją iš sąrašo, tačiau ieškovei ir to buvo negana, kad išbrauktų ją iš advokatų padėjėjų sąrašo. 2022 m balandžio mėn., po daugybės atsakovės prašymų, ieškovė nurodė atsakovei, kad bandys spręsti šią situaciją ir išbraukti ją iš sąrašo nuo jos prašytos datos – 2020 m. gegužės 31 d., tačiau tai liko tik pažadais.

12.5.                      Pažymėjo, kad drausmės bylos posėdžio metu atsakovė su Lietuvos advokatūra ir jos buhalterija sutarė, kad jie laiko, jog atsakovė faktiškai nustojo būti advokato padėjėja 2020 m. gegužės 31 d. Tuo tikslu šalys sutarė, kad atsakovė apmokės narystės mokestį iki 2020 m. gegužės 31 d. ir jokių pretenzijų šalys viena kitai neturės. Lietuvos advokatūros buhalterija atsakovei pateikė skolos suderinimo grafiką (skola paskaičiuota iki 2020 m. gegužės 31 d.) ir atsakovė skolą nedelsiant apmokėjo. Apie tai ji informavo Lietuvos advokatūrą 2022 m. lapkričio 24 d. Tokie Advokatūros veiksmai tik patvirtino, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei.

12.6.                      Atsakovė 2020 m. gegužės 26 d. sudarė darbo sutartį. Įstatymas nenumato nei jokios pareigos advokato padėjėjui pranešti Advokatūrai apie sudarytą darbo sutartį, nei specialios procedūros, kokius veiksmus advokato padėjėjas turi atlikti, kad būtų išbrauktas iš advokato padėjėjų sąrašų remiantis šiuo pagrindu. Taigi, akivaizdu, jog tam, kad būti išbrauktam iš sąrašų, tereikia darbo sutarties sudarymo fakto. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad Advokatūra privalėjo išbraukti atsakovę iš advokato padėjėjų sąrašų nuo 2020 m. gegužės 26 d. Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. gegužės 19 d. Advokatūra su Sodra sudarė sutartį, pagal kurią Advokatūra gali nuolat stebėti savo narių - advokatų ir advokatų padėjėjų - įsidarbinimą pagal darbo sutartis. Būtent toks tikslas ir yra numatytas sutartyje. Tai tik patvirtina, kad minėtas Advokatūros straipsnis turi veikti ir advokato padėjėjas privalo būti išbrauktas iš sąrašų nuo tos dienos, kada sudarė darbo sutartį.

12.7.                      Teismas, neįvertinęs šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

13.       Ieškovė Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

14.1.                      Nesutiko su atsakovės prašymu sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Atkreipė dėmesį, kad paskutinė diena apskųsti Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą buvo 2023 m. sausio 20 d. Ieškinį dėl Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo panaikinimo J. K. pareiškė teisme 2024 m. balandžio 15 d., t. y terminą praleidusi 1 metus 2 mėnesius 26 dienas arba 451 dieną, t. y. 30 dienų apskundimo terminą praleidusi daugiau kaip 15 kartų. Pažymėjo, kad Lietuvos advokatūra atsiliepimu į ieškinį paprašė atsisakyti patenkinti ieškovės J. K. pareiškimą dėl procesinio termino, nustatyto Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje, atnaujinimo, ir ieškinį grąžinti ieškovei. Šis prašymas neišspręstas. Kita vertus, nepriklausomai nuo paminėto Lietuvos advokatūros prašymo išsprendimo, ieškovės vertinimu, atsakovės prašymas sustabdyti bylą yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1929-656/2024 nesprendžiami tokie klausimai, kurių negalėtų nustatyti pats civilinę bylą dėl skolos ir palūkanų priteisimo nagrinėjantis teismas.

14.2.                      Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai. Kadangi atsakovė nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. buvo įrašyta į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, reiškia, jog ji buvo advokato padėjėja. Todėl atsakovė privalo padengti įmokų Lietuvos advokatūrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d., nes visą šį skolos susidarymo laikotarpį ji buvo įrašyta į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.

14.3.                      Lietuvos advokatūrai pradėjus tyrimą dėl drausminės atsakomybės už įmokų nemokėjimą atsakovei taikymo, atsakovė nurodė, jog ji buvo prašiusi išbraukti ją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo nuo 2020 m. birželio 1 d., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Patikrinus Lietuvos advokatūros gautus dokumentus, buvo nustatyta, kad ieškovės nurodytas prašymas Lietuvos advokatūroje nėra gautas. Prašymo išbraukti atsakovę iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo nuo 2020 m. birželio 1 d. pateikimą patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė nei drausmės bylos nagrinėjimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pastebėjo, jog visi atsakovės pateikti į bylą įrodymai – elektroniniai laiškai yra vėlesni negu 2020 m.

14.4.                      Atsakovės prašymas išbraukti ją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo atgaline data negalėjo būti patenkintas, kadangi pagal Advokatūros įstatymo 35-36 straipsnius, 60 straipsnio 2 dalies 8 punktą Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą tvarko Advokatų taryba, priimdama sprendimus, kurie nukreipti tik į ateitį, o ne atgalinėmis datomis, kaip pageidavo elektroniniuose laiškuose atsakovė. Be to, pagal Advokatų ir advokatų padėjėjų išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų ir advokatų padėjėjų sąrašo tvarką, patvirtintą Advokatų tarybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, skelbiamą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje, pateikiant prašymą dėl asmens išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, turi būti grąžinamas advokato padėjėjo pažymėjimas, ko atsakovė iki šiol nepadarė. Atsakovė neįvykdė ir kito Advokatų ir advokatų padėjėjų išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų ir advokatų padėjėjų sąrašo tvarkos reikalavimo, siekiant išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų ir advokatų padėjėjų sąrašo – išregistruoti VMI individualią veiklą. Iš teismo gautos Sodros 2023 m. gegužės 31 d. pažymos matyti, kad J. K. individualią veiklą kaip advokato padėjėja, Sodroje buvo registravusi laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 14 d. Dėl paminėtų argumentų atsakovės teiginiai apie tai, kad ji dar 2020 m. prašė ją išbraukti iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo nuo 2020 m. birželio 1 d. pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti kaip neįrodyti.

14.5.                      Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad ji turėjo būti išbraukta iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo dėl jos sudarytos 2020 m. gegužės 26 d. darbo sutarties. Visų pirma, Lietuvos advokatūrai nebuvo žinoma, kad 2020 m. gegužės 26 d. atsakovė sudarė darbo sutartį. Apie jos sudarymą atsakovė neinformavo Lietuvos advokatūros. Ši aplinkybė ieškovei tapo žinoma tik sprendžiant drausmės bylos iškėlimo atsakovei už įmokų Lietuvos advokatūrai nemokėjimą klausimą. Ieškovė, būdama profesionali teisininkė, turėjo suprasti, kad, jeigu ji nori įsidarbinti pagal darbo sutartį, ji privalo nutraukti advokato padėjėjos praktiką. Tuo tikslu ji turėjo pasirūpinti, kad jos prašymas išbraukti ją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo laiku pasiektų Lietuvos advokatūrą, kad būtų kartu grąžintas Lietuvos advokatūrai advokato padėjėjo pažymėjimas, gautas išrašas iš Advokatų tarybos posėdžio protokolo, išregistruota atsakovės kaip advokato padėjėjos individuali veikla VMI. Kadangi atsakovė iš anksto neinformavo Advokatų tarybos apie tai, kad ji 2020 m. gegužės 26 d. sudarė darbo sutartį, Advokatų taryba negalėjo priimti sprendimo išbraukti atsakovę iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo nuo darbo sutarties sudarymo datos. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad Lietuvos advokatūra su Sodra yra sudariusi sutartį dėl duomenų teikimo. Ši sutartis, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, neužtikrino automatinio duomenų apie visus įsidarbinusius pagal darbo sutartis advokatus ar advokatų padėjėjus teikimo Lietuvos advokatūrai. Pagal šią sutartį Lietuvos advokatūra, kilus įtarimui, kad konkretus advokatas ar padėjėjas pažeidžia Advokatūros įstatyme įtvirtintą draudimą dirbti pagal darbo sutartį, pagal atskirą paklausimą gali gauti informaciją apie konkretaus advokato ar padėjėjo draudimo valstybinio socialinio draudimu laikotarpius.

14.6.                      Atkreipė dėmesį, kad Advokatų garbės teismo sprendimas priimtas 2022 m. gruodžio 6 d., t. y. jau po ieškovės nurodyto 2022 m. lapkričio 24 d. mokėjimo pavedimo. Advokatų garbės teismo sprendimo 9 punkte aiškiai nurodyta: „Advokatų garbės teismas pasiūlė Advokato padėjėjai suderinti su Lietuvos advokatūra, nuo kada ši pripažįsta, kad Advokato padėjėja išreiškė valią nebebūti advokato padėjėja, tačiau Advokato padėjėjai padengus įsiskolinimą Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti tik iki 2020 m. birželio 1 d., susitarimo tarp Lietuvos advokatūros ir Advokato padėjėjos nepavyko pasiekti.“. Taigi, atsakovės nurodomos aplinkybės dėl jos dalinio įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti įsiskolinimo padengimo 2022 m. lapkričio 24 d. įvertintos Advokatų garbės teisme, aiškiai nurodant, kad joks susitarimas tarp Lietuvos advokatūros ir atsakovės nepasiektas. Apeliacinio skundo teiginį, kad esą ieškovė pati atsisakė reikalauti skolos iš atsakovės, paneigia taip pat tas faktas, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. jau po to, kai atsakovė 2022 m. lapkričio 24 d. sumokėjo ieškovei dalį skolos (63 Eur), atsakovei išsiuntė el. paštu įspėjimą apie įsiskolinimą. Be to, po Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo priėmimo ieškovė atsakovei 2023 m. sausio 3 d. išsiuntė skolų suderinimo aktą 2022 m. gruodžio 31 d. dienai, kuriame aiškiai nurodyta atsakovės 504 Eur skola Lietuvos advokatūrai. Taigi, minėti įrodymai paneigia atsakovės išvadą, kad esą ieškovė pati atsisakė reikalauti skolos iš atsakovės, dėl ko atsakovė ir neskundė Advokatų garbės teismo sprendimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tenkintas ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinys atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Ginčas byloje kilo dėl atsakovės J. K. pareigos sumokėti ieškovei Lietuvos advokatūrai ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d.) susidariusį 504 Eur dydžio įsiskolinimą už nesumokėtas advokato padėjėjo įmokas. Atsakovė su nurodytu reikalavimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti įmokas Lietuvos advokatūrai už ginčo laikotarpį, nes šiuo laikotarpiu atsakovė jau turėjo būti išbraukta iš advokatų padėjėjų sąrašų dėl dviejų priežasčių, t. y. dėl to, jog buvo pateikusi prašymą ją išbraukti iš minėto sąrašo ir dėl to, jog buvo sudariusi darbo sutartį.

Dėl prašymo sustabdyti bylą

18.       Atsakovė J. K. apeliaciniame skunde pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1929- 656/2024.

19.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas atsakovės ieškinys dėl 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-1929-656/2024). Neabejotina, kad nurodytoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginės įtakos ir šiai bylai – tuo atveju, jeigu Advokatų garbės teismo sprendimas bus panaikintas, nebebus pagrindo reikalauti skolos priteisimo iš atsakovės.

20.       Ieškovė su tokiu apeliantės prašymu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškinį dėl Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo panaikinimo atsakovė J. K. pareiškė teisme 2024 m. balandžio 15 d., t. y. terminą praleidusi 1 metus 2 mėnesius 26 dienas arba 451 dieną. Kita vertus, atsakovės prašymas sustabdyti bylą yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1929-656/2024 nesprendžiami tokie klausimai, kurių negalėtų nustatyti pats civilinę bylą dėl skolos ir palūkanų priteisimo nagrinėjantis teismas.

21.       CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

22.       Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

23.       Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.

24.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo. Ieškovė pareikštą ieškinį grindžia tuo, jog ginčo laikotarpiu advokatų padėjėjai kas mėnesį turėjo prievolę mokėti 21 Eur dydžio įmokas Lietuvos advokatūrai jos funkcijoms atlikti. Nurodė, kad už ginčo laikotarpį (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d.) atsakovė yra skolinga 504 Eur advokato padėjėjo įmokų. Tuo tarpu atsakovė su ieškiniu pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti įmokas Lietuvos advokatūrai už ginčo laikotarpį, nes šiuo laikotarpiu atsakovė jau turėjo būti išbraukta iš advokatų padėjėjų sąrašų dėl dviejų priežasčių, t. y. dėl to, jog jau 2020 m. gegužės mėn. buvo pateikusi ieškovei prašymą ją išbraukti iš minėto sąrašo ir dėl to, jog buvo sudariusi darbo sutartį.

25.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad 2024 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1929-656/2024 gautas ieškovės J. K. (nagrinėjamoje byloje – atsakovė) ieškinys Lietuvos advokatūrai, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimą ir atnaujinti terminą skundui pateikti. Ieškinį grindė tuo, kad Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėją išbraukė iš advokato padėjėjo sąrašų (drausmės byla Nr. E4/2022/3). Išbraukimo pagrindas – tariamai pareiškėja nevykdė pareigos mokėti advokato padėjėjų įmokų. Ieškovė pažymi, kad ji dar 2020 m. gegužės mėn. pateikė prašymą advokatūrai išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašų dėl to, kad ji ketina sudaryti darbo sutartį. 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pradėjo dirbti pagal darbo sutartį.

26.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą drausmės byloje Nr. E4/2022/3, kuriuo nusprendė pripažinti, kad advokato padėjėja J. K. pažeidė Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 43 straipsnio 1 dalies, Etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir skyrė advokato padėjėjai J. K. drausminę nuobaudą – išbraukimą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.

27.       Įvertinus aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą yra nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-1929-656/2024 nustatinėjamos ir tiriamos aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. šioje civilinėje byloje svarbu nustatyti ar ieškovė Lietuvos advokatūra pagrįstai iš atsakovės reikalauja 504 Eur skolos priteisimo už ginčo laikotarpiu nesumokėtas advokato padėjėjo įmokas, tuo tarpu civilinės bylos Nr. 2-1929-656/2024 objektas yra Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo atsakovei skirta drausminė nuobauda (išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo), (ne)pagrįstumo įvertinimas. Pažymėtina, kad ginčijamu Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl advokato padėjėjų įmokų ar jų dalies grąžinimo Lietuvos advokatūrai, o tik konstatuoti advokato padėjėjos Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimų pažeidimai ir, atitinkamai, taikyta drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. 

28.       Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1929-656/2024 išnagrinėjimo rezultatas gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje reikšmingos aplinkybės, siekiant išspręsti ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės pagrįstumo klausimą, gali būti nustatytos šioje civilinėje byloje įvertinus byloje esančią medžiagą. Tuo tarpu atsakovės argumentai, kuriais prašoma sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimo, todėl šis apeliantės prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš ieškovės 504 Eur skolą, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. nesumokėtų įmokų sumą ieškovės funkcijoms vykdyti, taip pat pagrįstai prašė priteisti 83,08 Eur palūkanas.

30.       Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, neįvertino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, t. y. kad dar 2020 m. gegužės mėn. atsakovė dėjo visas pastangas, kad būtų išbraukta iš advokatų padėjėjų sąrašų (pateikė prašymą išbraukti iš advokatų padėjėjų sąrašų), tačiau pati ieškovė neišbraukė atsakovės iš advokatų padėjėjų sąrašų net 2,5 metus. Atsakovė daugybę kartų informuodavo ieškovę apie jos jau pateiktą prašymą išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašo tiek el. laiškuose, tiek telefonu, tačiau Lietuvos advokatūra piktavališkai, dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių, atsakovės iš advokatų padėjėjų sąrašo neišbraukė. Be to, atsakovė nuo 2020 m. gegužės 26 d. sudarė darbo sutartį, todėl nuo 2020 m. gegužės 26 d. atsakovė faktiškai nebuvo Lietuvos advokatūros nare, nevykdė advokato padėjėjo veiklos, negavo iš tokios veiklos jokių pajamų, nesinaudojo jokiomis Lietuvos advokatūros paslaugomis ar privilegijomis, kuriomis naudojasi nario mokestį mokantys nariai, ji buvo sudariusi darbo sutartį ir pagal įstatymą net nebegalėjo būti advokato padėjėja. Tad akivaizdu, kad nebūdama faktine Lietuvos advokatūros nare, ji neturi mokėti ir įmokos už narystę. Taip pat pažymėjo, kad drausmės bylos posėdžio metu atsakovė su Lietuvos advokatūra ir jos buhalterija sutarė, kad jie laiko, jog atsakovė faktiškai nustojo būti advokato padėjėja 2020 m. gegužės 31 d. Tuo tikslu šalys sutarė, kad atsakovė apmokės narystės mokestį iki 2020 m. gegužės 31 d. ir jokių pretenzijų šalys viena kitai neturės. Lietuvos advokatūros buhalterija atsakovei pateikė skolos suderinimo grafiką (skola paskaičiuota iki 2020 m. gegužės 31 d.) ir atsakovė skolą nedelsiant apmokėjo. Apie tai ji informavo Lietuvos advokatūrą 2022 m. lapkričio 24 d. Tokie Advokatūros veiksmai tik patvirtino, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs nurodytų aplinkybių, pažeidė proceso teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

31.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

32.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį ir byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, atliko visapusišką byloje esančių įrodymų analizę ir sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Vien dėl to, kad atsakovė nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

33.       Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, kad ji dar 2020 m. gegužės mėn. pateikė ieškovei prašymą išbraukti ją iš advokatų padėjėjų sąrašų. Atsakovei neįrodžius tokių duomenų (nepateikus įrodymų apie tokio prašymo išsiuntimą ieškovei, prašymo kopijos ir kt.), teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovės nurodomomis aplinkybėmis. Priešingai, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma, leidžia manyti, kad atsakovė buvo pasyvi, t. y. atsakovė niekaip nereagavo į ieškovės nuo 2020 m. el. laiškais siųstus įspėjimus dėl skolos sumokėjimo, teismo vertinimu, tokiu būdu iš esmės neginčydama susidariusio įsiskolinimo. Aplinkybė, kad atsakovė el. paštu nuo 2021 m. spalio 26 d. ir vėlesnėmis datomis siuntė ieškovei el. laiškus, kuriuose teigė, jog ji dar 2020 m. gegužės mėn. buvo pateikusi prašymą nuo 2020 m. birželio 1 d. išbraukti ją iš advokato padėjėjų sąrašų, nepatvirtina, kad minėtas prašymas išties buvo pateiktas. Minėta, kad ieškovė nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, tokio prašymo kopijos), be to, ir ieškovė patvirtina, kad 2020 m. gegužės mėn. datuoto atsakovės prašymo dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašų nėra gavusi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys atsakovės el. laiškai adresuoti ieškovei pradėti siųsti tik tuo metu, kai atsakovei jau buvo inicijuota drausmės procedūra dėl įmokų nemokėjimo (tyrimas dėl drausmės bylos atsakovei iškėlimo buvo pradėtas 2021 m. spalio 24 d.), todėl 2021 m. spalio 26 d. ir vėlesni atsakovės siųsti el. laiškai ieškovei, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės kreipimąsi į Lietuvos advokatūrą ankstesniu laikotarpiu. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė nors vieną kartą paštu ar el. paštu kreipėsi į ieškovę su prašymu išbraukti ją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo iki tol, kol buvo pradėtas tyrimas dėl drausmės bylos jai iškėlimo.

34.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad atsakovei nuo 2020 m. gegužės 26 d. sudarius darbo sutartį, nuo 2020 m. gegužės 26 d. atsakovė faktiškai nebuvo Lietuvos advokatūros nare, nevykdė advokato padėjėjo veiklos, negavo iš tokios veiklos jokių pajamų, nesinaudojo jokiomis Lietuvos advokatūros paslaugomis ar privilegijomis, kuriomis naudojasi nario mokestį mokantys nariai, ji buvo sudariusi darbo sutartį ir pagal įstatymą net nebegalėjo būti advokato padėjėja, todėl nebūdama faktine Lietuvos advokatūros nare, ji neturi mokėti ir įmokos už narystę. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad priešingai nei nurodo atsakovė, ji iš advokatų padėjėjų sąrašų buvo išbraukta 2022 m. gruodžio 6 d. Advokatų garbės teismo sprendimu, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti įmokas ieškovei iki 2022 m. gruodžio 6 d. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, ar advokato padėjėjas, kuris yra įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą, realiai vykdo advokato padėjėjo veiklą, ar gauna iš to pajamas, ar naudojasi kokiomis nors Lietuvos advokatūros paslaugomis, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl to, ar advokato padėjėjas turi prievolę mokėti įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti. Taigi atsakovei iki 2022 m. gruodžio 6 d. esant įrašytai į advokatų padėjėjų sąrašą, jai kilo pareiga mokėti įmokas už narystę, nepaisant to ar ji faktiškai vykdė advokato padėjėjos veiklą, ar ne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji 2020 m. gegužės 26 d. sudarė darbo sutartį, nesudaro pagrindo sutikti su apeliante, kad įmokos galėjo būti skaičiuojamos tik iki šio termino. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pati atsakovė būtų iš anksto informavusi Advokatų tarybą apie 2020 m. gegužės 26 d. sudarytą darbo sutartį, todėl sutiktina, jog Advokatų taryba negalėjo priimti sprendimo išbraukti atsakovę iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo nuo darbo sutarties sudarymo datos. Neturint jokių duomenų, jog atsakovė galimai pažeidžia Advokatūros įstatyme įtvirtintą draudimą dirbti pagal darbo sutartį, ieškovė savo iniciatyva neturėjo jokio teisėto pagrindo tikrinti tokios informacijos apie atsakovę.

35.       Atmestini apeliantės teiginiai, kad drausmės bylos posėdžio metu atsakovė su Lietuvos advokatūra ir jos buhalterija sutarė, kad jie laiko, jog atsakovė faktiškai nustojo būti advokato padėjėja 2020 m. gegužės 31 d. Tuo tikslu šalys sutarė, kad atsakovė apmokės narystės mokestį iki 2020 m. gegužės 31 d. ir jokių pretenzijų šalys viena kitai neturės. Lietuvos advokatūros buhalterija atsakovei pateikė skolos suderinimo grafiką (skola paskaičiuota iki 2020 m. gegužės 31 d.) ir atsakovė skolą nedelsiant apmokėjo, todėl atsakovė nėra skolinga ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes paneigia Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendime (9 punkte) nustatytos aplinkybės: „Advokatų garbės teismas pasiūlė Advokato padėjėjai suderinti su Lietuvos advokatūra, nuo kada ši pripažįsta, kad Advokato padėjėja išreiškė valią nebebūti advokato padėjėja, tačiau Advokato padėjėjai padengus įsiskolinimą Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti tik iki 2020 m. birželio 1 d., susitarimo tarp Lietuvos advokatūros ir Advokato padėjėjos nepavyko pasiekti.“. Sprendime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad joks susitarimas tarp Lietuvos advokatūros ir atsakovės nebuvo nepasiektas. Atsakovės byloje pateikta Lietuvos advokatūros Balansinės sąskaitos ataskaita už ataskaitinį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., taip pat nepatvirtina, kad atsakovei buvo pateiktas tarpusavio skolos suderinimo grafikas, kuriame atsakovės skola būtų apskaičiuota tik iki 2020 m. gegužės 31 d. Juolab, kad ieškovės buhalterė, byloje apklausa liudytoja, nurodė, kad minėtą ataskaitą atspausdino pagal atsakovės prašymą. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė ir ieškovė susitarė dėl įmokų mokėjimo tik iki 2020 m. gegužės 31 d. paneigia ir tai, jog po to, kai atsakovė 2022 m. lapkričio 24 d. sumokėjo ieškovei dalį skolos (63 Eur), ieškovė atsakovei išsiuntė el. paštu įspėjimą apie įsiskolinimą ir 2023 m. sausio 3 d. išsiuntė skolų suderinimo aktą 2022 m. gruodžio 31 dienai, kuriame nurodytas atsakovės 504 Eur dydžio įsiskolinimas Lietuvos advokatūrai. 

36.       Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigą iki pat 2022 m. gruodžio 6 d. mokėti advokato padėjėjo įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms vykdyti. Atitinkamai, teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės J. K.

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

40.       Atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė į bylą įrodymus (PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas), pagrindžiančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 701,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių išlaidų dydžių už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartis palikta nepakeista, ieškovei iš atsakovės priteistinos 701,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. 

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais

 

n u t a r i a :

atsakovės J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149, iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 701,80 Eur (septynis šimtus vieną eurą 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 2-19
  • 2-1929-656/2024
  • CPK 163 str. Privalomasis bylos sustabdymas
  • e3K-3-568-611/2016
  • 3K-3-455-611/2017
  • e3K-3-72-611/2020
  • CPK
  • e3K-3-24-378/2022
  • e3K-3-161-1075/2023
  • e3K-3-83-969/2021
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-3-287/2010
  • 3K-3-219/2009
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas