Baudžiamoji byla Nr. 1-22-768/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06225-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.2. 1.1.7.2.5. 1.1.10.1. 1.1.9.2. 1.1.9.7. 1.2.14.12.1. 1.2.25.4.2.2. 2.3.6.4.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Panevėžys

(duomenys neskelbtini) apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorui Donatui Skrebiškiui,

kaltinamajam D. G., jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

nukentėjusiųjų S. S., A. P., Y. O. atstovui advokatui Aivarui Alimui,

nukentėjusiajam S. S.,

specialistams V. Š., Ž. N.,

vertėjai N. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte,

n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis D. G. 2018 m. vasario 5 d., (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą – 2018 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje pagrobtą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinis automobilio numeris) VIN (duomenys neskelbtini), 9000 Eur vertės, žinodamas, kad šis automobilis pagrobtas (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, juo naudojosi, t. y. jį vairavo, kol 2018 m. vasario 5 d., apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) aplinkkelio 15 km 270 m jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

        1.1. Taip pat jis – D. G., 2018 m. vasario 5 d., apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini)  rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 19-ame kilometre, vairuodamas (duomenys neskelbtini)  Respublikoje pagrobtą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinis automobilio numeris), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus, t. y. stabdomas policijos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto skiriamaisiais policijos ženklais ir vairuojamo policijos pareigūno su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, specialiais garso signalais bei per garsiakalbį liepiant sustoti, nepakluso policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, nesustabdė vairuojamo automobilio, nors privalėjo tai padaryti, ir siekdamas išvengti sulaikymo, padidino vairuojamo automobilio greitį, toliau persekiojamas pareigūnų tarnybinio automobilio su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, važiuodamas apie 200 km/h greičiu keliu (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 117, 127, 134, 136.3 punktų reikalavimus, t. y. viršijo leistiną 70 km/h greitį (būdamas pradedantysis vairuotojas, turintis vairavimo stažą iki 2 metų, privalo važiuoti ne didesniu nei 70 km/h greičiu), neatsižvelgdamas į važiavimo bei meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą kirto ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, pavojingai lenkė važiuojančius automobilius, taip kliudydamas kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas realų pavojų jų gyvybei ir sveikatai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių, važiavo dideliu greičiu, dėl ko policijos pareigūnui panaudojus tarnybinį šaunamąjį ginklą ir peršovus D. G. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato padangą, 2018 m. vasario 5 d., apie 10. 45 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) aplinkkelio 15 km 270 m, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. S., bei su paskui automobilį (duomenys neskelbtini) važiavusiu vilkiku (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo tempiama cisterna (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniai automobilio numeriai), vairuojamu B. A. S., t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo sunkiai sutrikdė trijų žmonių – S. S., Y. O. bei A. P. sveikatą.

2. Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 31 d. švenčiant Naujųjų metų sutikimą susipažino su vyriškiu vardu T. Išsiaiškino, kad T. užsiima automobilių prekyba, t. y. automobilius perka užsienyje, parduoda Lietuvoje. Tuo metu ieškojo darbo, todėl paklausė dėl galimybės dirbti kartu. T.  davė telefono numerį ir paprašė kitą dieną paskambinti. Skambino kelias dienas, tačiau nesujungė. Vėliau, gal po mėnesio, T.  sutiko prie jūros. T. pasakė, kad po dviejų dienų, sekmadienį, važiuoja atostogauti į (duomenys neskelbtini), kad turi nusižiūrėjęs automobilį, kurį, jei nori, gali parvairuoti į Lietuvą. Sutiko su pasiūlymu, sutarė užmokestį, taip pat T.  pasakė, kad duos telefoną ar GPS, kad T. draugas atvažiuos paimti jo iš namų. Sekmadienį T. draugas atvažiavo kartu su savo drauge. Išvyko kartu, tačiau mergina išlipo (duomenys neskelbtini)  rajone. Jam persėsti į priekinę keleivio sėdynę kažkodėl neleido. Kelyje visą laiką pramiegojo. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) buvo pažadintas. Klausė, kur yra T.  tačiau jam buvo atsakyta, kad išvyko į Lietuvą. Tada jam padavė telefoną, GPS ir 80 eurų kurui. Pasakė, kad kai bus Lietuvoje, parašytų žinutę. Dar pasakė, kad Lietuvoje jie turi susitikti prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), tada važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur lauks T. Po to, parodė aikštelėje stovintį automobilį, paaiškino, kaip ji užvesti, perjungti pavaras. Mašina buvo atrakinta, raktelis padėtas ant sėdynės. Pirmoje degalinėje užsipylė degalų ir išvažiavo į Lietuvą.

   2.1. Kelionės per Lietuvą metu pastebėjo iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Pristabdė ir pasitraukė arčiau kelkraščio. Pamatęs, kad policijos automobilis taip pat pristabdė, suprato, kad stabdomas jis. Kadangi kelionės metu buvo viršijęs greitį, pagalvojo, kad jam, kaip reikiamo stažo neturinčiam vairuotojui, gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tuomet padidino greitį, aplenkė priekyje važiavusį automobilį. Į priešpriešinę eismo juostą išvažiuoti nereikėjo, nes lenkiamas automobilis buvo beveik sustojęs. Lenkė dar vieną automobilį, bet tik tuomet, kai iš priekio nebuvo atvažiuojančių automobilių. Kitus automobilius aplenkė išvažiuodamas į priešpriešinę juostą ir vėl grįždamas į savo juostą. Lenkė du ar keturis kartus. Toliau važiuojant prisivijo spūstyje važiuojančius automobilius. Važiuodamas taip pat matė priekyje spūstį – stovėjo vilkikai, kiti automobiliai. Supratęs, kad niekur nepabėgs, pradėjo stabdyti automobilį. Tuomet pasigirdo šūviai. Suprato, kad policijos pareigūnai pradėjo šaudyti ir išsigandęs, kad gali pataikyti į jį, dar padidino greitį. Greitis buvo padidintas nuo 110 km/h iki 130 km/h, gal kiek ir daugiau. Ir nuo tada jis neaplenkė nė vieno automobilio ir nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nes to nereikėjo, kadangi visi automobiliai patys traukėsi į šonus dėl policijos automobilio, važiuojančio su įjungtais švyturėliais. Priartėjus prie vilkikų, policijos pareigūnai iššovė dar kelis šūvius. Matė kitą policijos automobilį, tik nepamena, ar jis stovėjo, ar artėjo. Pravažiavus šį policijos automobilį, reikėjo važiuoti žiedu. Pravažiavus žiedą, policijos pareigūnas šovė. Iš karto po šūvio automobilį metė į priešpriešinę eismo juostą. Tuo metu nebuvo galimybės nei suvaldyti, nei stabdyti automobilio.

           2.2 Atsakydamas į klausimas kaltinamasis D. G. paaiškino, kad policijos pareigūnams buvo susiklosčiusi nepalanki situacija, nes jam aplenkus kokį nors automobilį, jis grįždavo į savo eismo juostą, o pareigūnams lenkti kliudydavo iš priekio važiuojantis automobilis. Per tą laiką, kol pareigūnai laukdavo iki sudaręs kliūtį automobilis pasitrauks, jis nutoldavo, todėl gali būti, kad policijos pareigūnai jį besivydami pasiekdavo apie 200 km/h greitį. Prašymų sustoti negirdėjo, girdėjo triukšmą ir sirenos kaukimą. Jis nevažiavo 200 km/h greičiu. Gali būti, kad buvo pasiekęs 130 km/h greitį.

           2.2.1 Nežino, kurioje vietoje iki policijos pareigūnams jį pradedant stabdyti, viršijo leistiną greitį. Važiavo greičiau, nei jam leistinas 70 km/h greitis. Iki šio įvykio dienos niekada jo policijos pareigūnai nesivijo, todėl jam ir kilo mintis, kad yra stabdomas dėl greičio viršijimo. Taip pat abejoja, ar bėgdamas nuo pareigūnų kirto raudoną ištisinę, ar kitas ištisines linijas, nes ten buvo tiesus kelias.

           2.2.2 Žinojo, kad vairuojant reikėjo turėti vairuotojo pažymėjimą, civilinės atsakomybės draudimą. Prieš vairuodamas (duomenys neskelbtini) automobilį netikrino, ar automobilyje buvo kokie nors dokumentai. GPS įrenginį jam davė atskirai, jame jau buvo įvestas kelionės maršrutas. Savo asmeninio telefono neturėjo, nes jo telefonas sunkiai gaudė ryšį.

            2.2.3 Bėgdamas nuo pareigūnų neturėjo jokio plano. Pradžioje tikslas bėgti buvo siekiant neprarasti vairuotojo pažymėjimo, vėliau, kad policijos pareigūnai jo nenušautų.

            2.2.4. Kelionės metu vairuotojo pusės langas nebuvo uždarytas, nes jis nemokėjo išjungti automobilio salono šildymo. Per atidarytą langą sklido triukšmas, todėl nesigirdėjo pareigūnų nurodymo sustoti. Šūvius girdėjo, tačiau negali tiksliai pasakyti, ar girdėjo 14 šūvių. Nepajuto, kai šūviai pataikė į jo vairuojamą automobilį. Kai šūviai pataikė, nebuvo taip, kad automobilį pradėjo mėtyti, tačiau jis vis tiek nestojo ir toliau vairavo. Automobilis iš karto sukosi ir slydo. Jaučia atsakomybę dėl sukeltos avarijos, sužaloti žmonių nenorėjo, tačiau dėl avarijos kaltas ne jis vienas, kalti ir pareigūnai, kurie peršovė padangą.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

             3. Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo trise, jis vairavo automobilį. Tuo metu draugai miegojo. Važiuojant pastebėjo, kad priekyje susidarė spūstis, todėl ir jis stabdė automobilį. Kaip tik tuo metu išgirdo policijos automobilio sirenas, pamatė švyturėlius, išgirdo du šūvius, tada pamatė automobilį (duomenys neskelbtini), atvažiuojantį tiesiai į jų automobilį, bei už (duomenys neskelbtini) policijos automobilį (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko per kelias sekundes, tada buvo smūgis ir jis neteko sąmonės. Nematė, kad policijos automobilis būtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą.

            3.1. Dėl šūvių neabejoja, nes 2007–2011 metais mokėsi karo akademijoje, yra kariškis, tarnavo armijoje, buvo (duomenys neskelbtini). Tai, kad iš paskos važiavusio vilkiko vairuotojas negirdėjo šūvių, gali paaiškinti tuo, kad vilkikai turi daug geresnę salono garso izoliaciją nei lengvieji automobiliai. Kad vilkiko vairuotojas lenkas negirdėjo šūvių, skaitė žinių naujienose. Dėl policijos pareigūnų parodymų, kad jie šaudė tik 2–3 km iki įvykio, nieko negali pakomentuoti. Policijos pareigūnų rankose realiai pistoleto nematė, nematė nei pačių policijos pareigūnų ar iškištos rankos per langą, matė tik jų automobilį, tačiau mano, kad jie šaudė. Kad automobilio (duomenys neskelbtini) padanga buvo peršauta, sužinojo tik po ekspertizės atlikimo. Duodamas pirminius parodymus dar nežinojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini)  padanga buvo peršauta.

3.2. Iš nukentėjusiojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018-02-04 jis su A. P. ir Y. O. iš (duomenys neskelbtini)  išvažiavo į Lietuvą pirkti automobilių. Važiavo pagal įjungtą navigaciją (duomenys neskelbtini) aplinkkeliu, kelio (duomenys neskelbtini) link. Kadangi aplinkkelio atkarpa jų važiavimo kryptimi buvo remontuojama, buvo susidariusi automobilių spūstis, todėl jie važiavo lėtai, kartais sustodami. Iš priekio važiuojantiems automobiliams spūsties nebuvo. Važiuojant per viaduką matė stovintį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Važiuojant išgirdo policijos sirenas ir po kokių 2 sekundžių išgirdo ginklo šūvius. Tuo metu dėl priekyje susidariusios spūsties sustabdė vairuojamą automobilį. Po akimirkos nuo girdėtų šūvių pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris staigiai trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Dėl įvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos civilinį ieškinį pareikš vėliau (3 t., b. l. 101–102).

3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodyta, kad dešinio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinės pusės ketvirto šonkaulio lūžis, stuburo juosmeninių 1–4 slankstelių skersinių ataugų lūžiai, kairio klubakaulio klubo sąnario kaulų lūžiai, blužnies plyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje S. S.padaryti kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytos avarijos metu,  t. y. 2018-02-05, sužalojant dešinę koją ir liemenį į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis. S. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl blužnies plyšimo (blužnis pašalinta operacijos metu) su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (3 t., b. l. 117–118).

            4. Nukentėjusieji Y. O. ir A. P. parodė iš esmės analogiškai nukentėjusiajam S. S., išskyrus tai, kad pačių eismo aplinkybių jie neprisimena dėl patirtų sužalojimų (3 t., b. l. 135–136, b. l. 161–162).

5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 3–10 šonkaulių lūžiai kairėje pusėje, plaučių sumušimas, kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, kairio klubakaulio lūžis, dešinio šlaunikaulio išnirimas, dešinės gūžio duobės lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kepenų plyšimas Y. O. padaryti kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t. y. 2018-02-05, sužalojant galvą, liemenį ir dešinę koją į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis. Y. O. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės šonkaulių lūžių, kraujo ir oro susikaupimo krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimo, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kepenų plyšimo ir anemijos po nukraujavimo jo sveikata sutrikdyta sunkiai (3 t., b. l. 146–147).

5.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kairio raktikaulio lūžis, kairės pusės 1–10 šonkaulių lūžiai, kairio klubakaulio lūžis, kairio plaučio plyšimas, plaučių sumušimas, kairio inksto plyšimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje A. P. padaryti kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t. y. 2018-02-05, sužalojant liemenį ir galvą į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis. A. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės šonkaulių lūžių, kairio plaučio plyšimo, kairio inksto plyšimo ir kraujo bei oro susikaupimo krūtinplėvės ertmėje jo sveikata sutrikdyta sunkiai (3 t., b. l. 172–173).

             6. Liudytojas A. L. parodė, kad 2018-02-05 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. G., kuomet apie 10.00 val. iš policijos budėtojo per radijo ryšį gavo pranešimą – nurodymą vykti link (duomenys neskelbtini) aplinkkelio, nes pro (duomenys neskelbtini) pasienio postą į Lietuvą važiuoja galimai (duomenys neskelbtini) vogtas automobilis (duomenys neskelbtini). Jie specialiu policijos automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio šaukinys (duomenys neskelbtini), nuvyko į aplinkkelį ir ties riboženkliu (duomenys neskelbtini) pastebėjo (duomenys neskelbtini)  automobilį. Tarnybinį automobilį vairavo Ž. G., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Prasilenkus su (duomenys neskelbtini) automobiliu pranešė budėtojui, kad pastebėjo (duomenys neskelbtini)  automobilį, kad bandys jį stabdyti. Apsisukę ir pasiviję (duomenys neskelbtini) automobilį įjungė garso ir šviesos signalus. Pradžioje automobilis (duomenys neskelbtini) sumažino greitį manydamas, kad jie nori jį lenkti, tačiau jis per garsiakalbį automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui nurodė sustoti. Vairuotojas du kartus atsisuko ir, supratęs, kad yra stabdomas jis, pradėjo didinti greitį. Per radijo ryšį pranešė budėtojui, kad automobilis nestoja, važiuoja dideliu greičiu ir didina greitį, kad reikalinga pagalba. Jie išvystė apie 200 km/h greitį, tačiau (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo dar greičiau, nes pradžioje pasitaikė tiesioji atkarpa, kuri leido (duomenys neskelbtini) atitolti nuo jų. Eismas tuo tarpu buvo normalus, važiavo pavienės mašinos. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu lenkė prieš saleles. Tuo tarpu juos mašinos praleido, nes važiavo su įjungtais švyturėliais. Pamena, jog kolegai pasakė, kad važiuotų greičiau, nes (duomenys neskelbtini) tolsta. Toliau, nuvažiavus apie 5 km, (duomenys neskelbtini) privažiavo atkarpą su skiriamąja juosta. Priekyje jo apie 90 km/h greičiu važiavo vilkikai, jie taip pat prasilenkinėjo su kitais vilkikais, todėl (duomenys neskelbtini) negalėjo lenkti.  Prisiviję (duomenys neskelbtini) įjungė šviesos-garso signalą. Vilkikų vairuotojai suprato, kad prašoma duoti kelią, todėl pasitraukė į dešinį kelkraštį. Toliau (duomenys neskelbtini) galėjo laisvai važiuoti ir vėl padidino greitį. Jie persekiojo ir per radijo ryšį sakė, kad reikalinga blokuoti kelią, nes automobilis pavojingai manevruoja, kelia pavojų. Specialios priemonės – „Ežio“ panaudoti nebuvo galimybės, todėl nusprendė, kad reikia panaudoti ginklą. Dėl ginklo panaudojimo apytiksliai ties (duomenys neskelbtini) teiravosi budėtojo, tačiau atsakymo nesuprato. Sąlygos panaudoti šaunamąjį ginklą tuo metu buvo geros, nes nebuvo kitų priešais atvažiuojančių transporto priemonių. Prisiartinus prie (duomenys neskelbtini) automobilio matė, kad yra realus šansas pataikyti į padangą ir sustabdyti transporto priemonę. Jis pats priėmė sprendimą panaudoti šaunamąjį ginklą, nes su kolega aptarė, kad jeigu (duomenys neskelbtini) ir toliau važiuos dideliu greičiu, gali įvykti eismo įvykis. Prieš šaudant į (duomenys neskelbtini) automobilį, ties (duomenys neskelbtini), dviem įspėjamaisiais šūviais į orą įspėjo (duomenys neskelbtini) vairuotoją, tačiau automobilis ir toliau nestojo. (duomenys neskelbtini) vairuotojas negalėjo negirdėti šūvių. Tada pradėjo šaudyti į (duomenys neskelbtini). Šaudė šiek tiek išlindęs per langą tuomet, kai nebuvo iš priekio atvažiuojančių automobilių. Kiti 5–6 šūviai buvo iššauti už (duomenys neskelbtini)  žiedo. Nebuvo įsitikinęs ar pataikė, nes (duomenys neskelbtini) toliau važiavo apie 140–160 km/h greičiu. Šovė dar 5 kartus ir važiuodami iš paskos pastebėjo, kad kairė (duomenys neskelbtini) padanga bliukšta, greitis mažėja, tačiau (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nors jį kelis kartus ir sumėtė, vis tiek važiavo toliau, o nuvažiavus dar apie 2–3 km, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiais automobiliais.

             6.1. Į užduotus klausimus liudytojas A. L. parodė, kad žinojo, jog (duomenys neskelbtini) automobilis gali būti vogtas. Garsiakalbį pradėjo naudoti, kai stabdė (duomenys neskelbtini), prisiviję. Didžioji atkarpa, kuria didžiausiu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini), yra nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Toje atkarpoje (duomenys neskelbtini) daug lenkė, kirto ištisines linijas. Po to (duomenys neskelbtini) sumažino greitį, nes ties (duomenys neskelbtini)  buvo skiriamoji juosta. Vėliau lenkimus darė už (duomenys neskelbtini). Savo apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodė išsamiau, kuriose vietose (duomenys neskelbtini) lenkė. Persekiojimo metu važiavo ir daugiau automobilių, tačiau vairuotojai, matydami, kad policijos automobilis važiuoja su įjungtais švyturėliais, pristabdydavo ir duodavo kelią pasitraukdami į kraštą, tarsi padarydami koridorių. Toje situacijoje buvo realus pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nes (duomenys neskelbtini) važiavo dideliu greičiu.

             6.2. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo langas buvo praviras, todėl vairuotojas turėjo girdėti komandas, perspėjimus, garsinį signalą. Be to, (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo atsisukęs. Kiti pareigūnai prie aplinkkelio priartėjo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, tačiau prie persekiojimo neprisidėjo, nes nespėjo.

             6.3. Jo darbo stažas policijos patrulių rinktinėje – 9 metai. Vykdant tarnybą vyksta mokymai dėl šaunamojo ginklo panaudojimo. Paskutinį kartą mokymai vyko prieš metus. Dėl šaunamojo ginklo panaudojimo sprendimą priima pats pareigūnas. (duomenys neskelbtini) persekiojimo metu, budėtojo pokalbių su kitais policijos patruliais nesuprato, nes važiavo dideliu greičiu, su įjungtu garsiniu signalu, per langą švilpė vėjas. Jie automobilyje turėjo galimybę matyti, kur yra kiti kolegos, tačiau nebuvo sąlygų įsijungti kompiuterį. Pamena, kad buvo svarstoma naudoti „ežį“, sukelti dirbtinę spūstį, tačiau (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo didžiuliu greičiu, be to, budėtojas sakė, kad neturi tam pajėgų.

           6.4. Masiniuose renginiuose, žmonių susibūrimo vietose draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus. Šiuo atveju jis priėmė sprendimą panaudoti šaunamąjį ginklą todėl, kad neįvyktų didelė nelaimė, be to, siekė sulaikyti bėgantį asmenį. Atstumas, kai pradėjo šaudyti nuo tarnybinio automobilio iki (duomenys neskelbtini)  buvo 20–30 metrų. Šaudė persisvėręs per langą, t. y. per langą iškišęs ranką ir galvą. Pataikė tik du kartus, nes šaudydamas jautė stresą, vėjo pasipriešinimą dėl didžiulio greičio. Šaudė į kairę (duomenys neskelbtini) pusę, nes taip buvo patogiau. Šaudė per bamperį, kad kulka eitų žemyn į padangą. Šaudymo metu nebuvo išvažiavę į priešpriešinę eismo juostą, prisigretino prie (duomenys neskelbtini) iš galo, priartėdami arčiau važiuojamosios dalies vidurio. Tuo metu greitis buvo apie 100–120 km/h.  Policijos mokykloje instruktoriai taip ir mokė, kad geriausia yra šauti iš galo, į kairės pusės padangą, pasirenkant specialų šaudymui kampą. Jie yra treniruojami šaudyti ir išlindus per langą, ir važiuojant greitai.

              6.5. Iš fotonuotraukų matė, kad į (duomenys neskelbtini) padangą pataikė du kartus. Jo nuomone, padangų yra visokių, todėl ir šiuo atveju (duomenys neskelbtini) galėjo nuvažiuoti 2–3 kilometrus ir su subliuškusia padanga. Padanga buvo paminkštėjusi, pasėdusi, tačiau ji nebuvo tuščia. Kai pataikė į padangą, nebuvo taip, kad iš karto ją nuleido, ją nuleido iš lėto ir iki pat eismo įvykio padangoje slėgis išliko. Jis nemano, kad peršovus padangą automobilis gali staiga tapti nevaldomas, nes padanga minkštėja iš lėto.

             6.6. Šaudymas vyko už (duomenys neskelbtini) žiedo, nes matė, kad nėra priekyje atvažiuojančių automobilių. Baigė šaudyti posūkyje ties miškeliu, kur yra lankas. Už šio lanko pastebėjo, kad automobilio padanga bliukšta.

             6.7. Jis negali paaiškinti nukentėjusiojo girdėtų šūvių prieš pat eismo įvykį. Taip pat negali paaiškinti, kaip galima 190 km/h greičiu nuvažiuoti 3–4 km su peršauta padanga.

             6.8. Kad pažeidėjas į šūvius nereaguoja, pranešė 16.29 val. Šis pranešimas padarytas ties (duomenys neskelbtini). Tuomet jų greitis galėjo būti 157 km/h. Už (duomenys neskelbtini) žiedo iššovė gal 5 kartus, nes buvo patogu susigretinti. Kodėl tuo metu (duomenys neskelbtini) sumažino greitį, jis nežino.

             7. Liudytojas Ž. G. parodė, kad 2018-02-05 apie 10 val. patruliavo automobiliu (duomenys neskelbtini) šaukiniu (duomenys neskelbtini). Automobilis 2 L., 150 kw galingumo. Vairavo jis. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini) turi važiuoti galimai (duomenys neskelbtini) vogtas automobilis (duomenys neskelbtini). Privažiavę prie riboženklio (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešais atvažiuojantį juodos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini). Prasilenkę apsisuko ir apie (duomenys neskelbtini) pranešė budėtojui. Tada per garsiakalbį nurodė automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui sustoti, tačiau automobilis nesustojo, o padidinęs greitį ir lenkdamas kitus automobilius ėmė sparčiai tolti važiuodamas dideliu greičiu. Matėsi, kad (duomenys neskelbtini) išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą keldamas didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Pastebėjo, kad kiti automobiliai pasitraukdavo į dešinę pusę, kelkraštyje pristabdydavo, taip sudarydavo sąlygas (duomenys neskelbtini)  važiuoti greičiau. Policijos budėtoją informavo, kad automobilis nestoja, bėga. Ties (duomenys neskelbtini) yra metalinė skiriamoji juosta, kuri (duomenys neskelbtini) vairuotojui trukdė lenkti priešais važiavusią sunkiasvorę transporto priemonę. Jai pasibaigus, (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš karto aplenkė tą transporto priemonę ir toliau dideliu greičiu tolo, kirsdamas skiriamąsias juostas. A. L. per garsiakalbį kelis kartus įspėjo, kad nesustojus bus panaudotas ginklas. Ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete buvo šauti įspėjamieji šūviai į orą. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nereagavo ir toliau dideliu greičiu važiavo, lenkė kitus automobilius kirsdamas ištisinę kelio juostą. Prie (duomenys neskelbtini)  žiedo (duomenys neskelbtini) pasuko link (duomenys neskelbtini) ir vėl padidino greitį. Jie važiavo paskui (duomenys neskelbtini), priartėję dar kartą įspėjo, kad sustotų. Mano, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo girdėti kas jam yra sakoma, nes (duomenys neskelbtini) automobilio langas buvo iki pusės praviras, be to, buvo matyti, kad jis nuolat dairėsi. Tada A. L. panaudojo šaunamąjį ginklą. Šaudė į kairės pusės ratą. Kiek kartų šovė, nepamena, tačiau (duomenys neskelbtini) automobilis vis tiek nestojo. Besivejant pastebėjo, kad kairė (duomenys neskelbtini) padanga minkštėja, automobilį mėto, bet jis vis tiek nestojo. Dar šiek tiek pavažiavus (duomenys neskelbtini) metė į kairę pusę ir šis susidūrė su iš priekio atvažiuojančiais automobiliais (duomenys neskelbtini) ir sunkiasvore transporto priemone. 

           7.1. Atsakydamas į klausimus liudytojas Ž. G. parodė, kad didžiausias greitis buvo apie 200 km/h ir tiek jų, tiek persekiojamo automobilio svyravo. (duomenys neskelbtini) nutoldavo ir vėl priartėdavo. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išvažinėjo į priešpriešinę juostą, vairavo pavojingai. Link (duomenys neskelbtini) yra skiriamoji raudona linija. Jos neįmanoma nepastebėti, tačiau (duomenys neskelbtini) vairuotojas kirto šią juostą, nors tai griežtai draudžiamai. Jų tarnybinis automobilis daug silpnesnis, bet jie (duomenys neskelbtini) prisivydavo, nes automobiliui (duomenys neskelbtini) sudarė kliūtis kiti automobiliai, o juos, važiuojančius su įjungtais švyturėliais, automobiliai daugiau praleisdavo. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kitus automobilius lenkė įvairiu greičiu – buvo ir 100 km/h, ir 150 km/h, įvairiai. Kai tik (duomenys neskelbtini) vairuotojas galėdavo, lenkdavo, jei reikėjo, rizikavo.

           7.2. Tuo metu, kai jo kolega šaudė, jų greitis buvo virš 100 km/h., iki 140 km/h. Šaudymas vyko tarp A3 ir B3 taškų (atkarpa žemėlapyje). Kodėl (duomenys neskelbtini) sulėtėjo, jis nežino. A. L. šaudė tada, kai priešais juos nebuvo kitų automobilių. Sprendimą šauti priėmė abu, kadangi (duomenys neskelbtini) vairuotojas kėlė didelę grėsmę kitiems vairuotojams. Šovė į kairės pusės padangą iš 5–10 metrų, nes dešinės nesimatė, todėl sunkiau būtų į ją pataikyti. Po paskutinių šūvių pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) padanga paminkštėjo. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo suvokti, kad padanga peršauta. Jis turėjo girdėti šūvius, raginimą sustoti, be to, iki avarijos automobilį 2 ar 3 kartus buvo sumėtę. Šiuo atveju, juo nuomone, iš padangos oras išėjo po truputį, nes gali būti, kad nuo pataikymo laipsnio priklauso, ar padanga pamažu minkštėja, ar sprogsta iš karto.

          7.3. Jam neteko naudoti šaunamojo ginklo stabdant automobilį. Tik pratybų metu teko šaudyti į važiuojantį automobilį, tačiau pratybų metu automobilio greitis išvystomas iki 100 km/h. Mokymai dėl šaunamojo ginklo panaudojimo vyksta, tačiau, kada jie paskutinį kartą vyko, jis atsakyti negali.

          7.4. Gaudynių metu policijos budėtojas rinko pajėgas tam, kad būtų galima sulaikyti persekiojamą automobilį. Po įvykusios avarijos matė vieną ekipažą, kurie sulaikė kaltinamąjį. Kai jis išlipo iš automobilio, kaltinamasis jau buvo sulaikytas. Kai įvyko avarija, kilo daug dulkių. Jie pravažiavo pro dulkes, sustojo, išbėgo iš automobilio. Tada pamatė (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris buvo sulaikytas ir paguldytas ant žemės. Gali būti, kad kolegos buvo arčiau avarijos vietos.

           7.5. Tikimybė yra, kad peršovus padangą greitai važiuojantis automobilis gali tapti nevaldomas. Tačiau, jei žmogus suvokia, kad peršovė jo automobilio padangą, turi sustoti, o ne važiuoti toliau.

          7.6. Persekiojant (duomenys neskelbtini) automobilį, tarp jų buvo ir kitų automobilių. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išvažiuodavo į priešpriešinę juostą, didindavo greitį, aplenkdavo automobilį, po to aplenkdavo kitą automobilį, todėl, iki jie pasivydavo (duomenys neskelbtini), buvo tarpų, kai tarp jų buvo vienas ar du automobiliai. Tačiau automobilį (duomenys neskelbtini) visada matė aiškiai. Nuo (duomenys neskelbtini)  žiedo iki įvykio vietos, kai šaudė, nebuvo automobilių nei priešais juos, nei jų eismo juostoje. Šaudė tik tada, kai buvo įsitikinę, kad šaudymas nekelia grėsmės kitiems eismo dalyviams. Nuo taško A3 iki taško B3 (tomas 5, b. l. 48) yra lankas. Toje vietoje jiems buvo geriausia prisigretinti, nes nebuvo kitų transporto priemonių. Tame lanke ir vyko šaudymas. Lanke važiavo paskui automobilį (duomenys neskelbtini). Pilnai išvažiavę į priešpriešinę eismo juostą nebuvo, išvažiavo daugiau nei per pusę mašinos, nes to reikalavo aplinkybės norint pataikyti į padangą. Tuo metu automobilių priekyje nebuvo. Aplenkti negalėjo, nes (duomenys neskelbtini) važiavo greičiau. Už (duomenys neskelbtini) žiedo kolega nebešaudė, tik per garsiakalbį davė nurodymus, kad jis sustotų.

            7.7. Jis negali paaiškinti nukentėjusiojo teiginių, kad prieš pat eismo įvykį nukentėjusysis girdėjo šūvius. Tiki, kad nukentėjusysis galėjo girdėti sirenas, tačiau šūvių prieš pat įvykį nebuvo.

            7.8. Jis ne ekspertas, todėl negali atsakyti, ar įmanoma su peršauta padanga važiuoti 190 km/h greičiu.

            8. Liudytojas D. P. parodė, kad 2018-02-05 eismo įvykio aplinkybių (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje gerai nepamena. Tą dieną dirbo kartu su D. K.. Per radijo ryšį buvo pranešta, kad pavogtas automobilis (duomenys neskelbtini) važiuoja nuo (duomenys neskelbtini), vėliau, kad policijos patrulių ekipažas jį persekioja. Nesuspėjus privažiuoti aplinkkelio ir (duomenys neskelbtini) sankryžos pamatė, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) ir policijos automobilis su įjungtais švyturėliais kerta sankryžą, ir apytiksliai už 100 metrų (duomenys neskelbtini) išvažiuoja į priešpriešinę juostą ir trenkiasi į kitą automobilį. Kokiu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) automobilis, jis negali pasakyti. Šūvių negirdėjo. Taip pat negali pasakyti, kokiu atstumu atsilikęs nuo (duomenys neskelbtini) važiavo policijos automobilis. Kuris iš pareigūnų pirmas priėjo prie (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir jį sulaikė, nepamena. Neprisimena, ar jie pirmi, ar kitas policijos ekipažas privažiavo prie įvykio vietos. Galima sakyti, kad jie visi buvo vietoje tuo pačiu laiku.

             9. Liudytojas D. K. parodė, kad 2018-02-05 dirbo su D. P., kuomet per radijo stotį išgirdo, kad policijos patrulių stabdomas nestoja automobilis (duomenys neskelbtini), važiuojantis aplinkkeliu link (duomenys neskelbtini). Skubiai važiavo link aplinkkelio, tačiau likus 200–300 m iki (duomenys neskelbtini) ir aplinkkelio sankryžos pamatė pro sankryžą pravažiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį, o iš paskos jo, atstumu iki 50 m, apie 100 km/h greičiu važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Įsukus į aplinkkelį ir dar šiek tiek pavažiavus persekiojamo automobilio kryptimi, įvyko eismo įvykis. Nustebo, kad (duomenys neskelbtini) metėsi į priešpriešinę juostą. Šūvių negirdėjo, tik žinojo, kad šaudė, nes buvo pranešta, kad į šūvius nereaguoja. Privažiavus prie įvykio vietos pirmiausia pribėgo prie (duomenys neskelbtini) automobilio ir sulaikė (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris tuo metu per priekinį keleivio pusės langą lipo iš automobilio.

               10. Liudytojas R. R. parodė, kad jo pareigos yra (duomenys neskelbtini) apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini). 2018-02-05 dirbo budėtojų padalinyje, kai kolega D. D. pateikė pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvą gali važiuoti galimai vogtas (duomenys neskelbtini) automobilis. Šį pranešimą užregistravo ir gautai informacijai patikrinti pasiuntė policijos ekipažą link (duomenys neskelbtini) aplinkkelio. Informacija buvo perduota taip pat ir kitiems policijos ekipažams. Vėliau per radijo stotį ekipažas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis nestoja ir didžiuliu greičiu nuvažiuoja, kad jie persekioja. Tada jis kitam policijos ekipažui taip pat nurodė važiuoti link aplinkkelio, tačiau netrukus gavo pranešimą, kad įvyko avarija.

    10.1. Liudytojas R. R. taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad tų metų vasario 5 dieną dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalyje. Apie 9 val. 50 min. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini)  D. D. buvo gautas pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos teritoriją per (duomenys neskelbtini) miestelį įvažiuoja galimai vogtas automobilis (duomenys neskelbtini), estiškais valstybiniais numeriais, automobilis yra juodos spalvos. Jis per radijo stotį pranešė gautą informaciją dirbantiems policijos ekipažams ir nurodė vykti link (duomenys neskelbtini) miestelio, patikrinti gautą informaciją. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patrulių kuopos ekipažui (duomenys neskelbtini) nurodė vykti link (duomenys neskelbtini) miestelio. Po kurio laiko per radijo stotį ekipažas (duomenys neskelbtini) pranešė ties (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) riba pastebėję galimai vogtą automobilį (duomenys neskelbtini), estiškais valstybiniais numeriais, juodos spalvos. Minėtam ekipažui nenurodė veiksmų apie automobilio stabdymą. Patys pareigūnai priima sprendimus įvykio vietoje pagal esamą situaciją. Po kurio laiko ekipažas (duomenys neskelbtini) pranešė, kad galimai vogtas automobilis (duomenys neskelbtini) jiems nestojo, padidino greitį ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) miesto. Vėliau ekipažas (duomenys neskelbtini) pranešė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini) aplinkkelį. Organizavo kitų, tuo metu (duomenys neskelbtini) mieste patruliuojančių ekipažų, darbą, kad jie reaguotų į ekipažo (duomenys neskelbtini) pranešimą apie automobilio (duomenys neskelbtini) nestojimą ir padėtų. Ekipažas (duomenys neskelbtini) per stotį pranešė, kad pareigūnai panaudojo šaunamąjį ginklą, tačiau į šūvius nereaguojama. Kokių imtis veiksmų automobilio (duomenys neskelbtini) sustabdymui ekipažui (duomenys neskelbtini) nenurodė, kiekvienas pareigūnas pats už save atsako ir pats priima sprendimus asmeniškai pagal tuo metu esamą situaciją. Po to per radijo stotį ekipažas (duomenys neskelbtini) pranešė apie avariją, nusiuntė į įvykio vietą spec. tarnybas ir operatyvinės grupės pareigūnus (4 t., b. l. 90–91).

            10.2. Liudytojas R. R., atsakydamas į klausimus paaiškino, kad su policijos patruliais, persekiojusiais (duomenys neskelbtini), bendravo per radijo stotį. Jie komentavo kas vyksta, o jis siuntė į pagalbą kitus policijos ekipažus. Nurodymo panaudoti šaunamąjį ginklą nedavė, nepamena, ar buvo klausiama dėl galimybės panaudoti ginklą. Pareigūnai patys įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl ginklo panaudojimo vadovaudamiesi Policijos įstatymu. Pagrindinė budėtojų dalies funkcija yra tinkamai priimti gautą informaciją ir užtikrinti operatyvų reagavimą į gautą informaciją. Kaip informaciją panaudoti, stabdyti automobilį, ar ne, toliau sprendžia policijos pareigūnai.

           11. Liudytoja J. A. parodė, kad byloje atliko nukentėjusiųjų apklausą. Nukentėjusysis, kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), pasakojo, kad vyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pirkti automobilio. Aplinkkelyje buvo automobilių kamštis, todėl važiuodami vis sustodavo. Vienu metu nukentėjusysis išgirdo policijos automobilio sirenas, du šūvius, už akimirkos pamatė automobilį (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į jų automobilį. Nukentėjusįjį apklausė dieną, kai jis buvo paleistas iš ligoninės. Jis negalėjo įvertinti, už kiek laiko sekundėmis po šūvio įvyko eismo įvykis. Jis pasakė – du šūviai ir iš karto automobilis (duomenys neskelbtini) išvažiuoja į priešpriešinę juostą ir atsitrenkia į jų automobilį. Ji taip pat atliko vieno iš policijos pareigūnų apklausą. Aiškinosi šį prieštaravimą, kadangi pareigūnas teigė, kad (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio važiavo apie 2–3 km, po paskutinių šūvių su nuleista padanga. Tačiau ji mano, kad jei paskutiniai šūviai buvo apytiksliai 4 km iki eismo įvykio vietos, nukentėjęs vairuotojas nebūtų jų girdėjęs. Jai įstrigo, kad nukentėjusiojo parodymai buvo konkretūs, jis nesiblaškė, buvo matyti, kad gerai pamena įvyko aplinkybes. Susidarė įspūdis, kad jis sąžiningai davė parodymus ir dėl šūvio neabejojo.

          11.1. Jos tarnybiniame pranešime (t. 5,  b. l. 50–51) nuo taško D3 iki taško E3 yra nurodytas 57 km/h greitis konkrečiame taške, o ne atkarpoje. Suvedus koordinates 57 km/h greitis yra būtent įvykio vietoje. Tarnybinio pranešimo 8 punkte taip pat parašyta, kad automobilis apsisuka. Šią išvadą padarė pagal (duomenys neskelbtini) duomenis, įvertinusi koordinates, greitį ir automobilio judėjimo kryptį. Tuo metu, kai sumažėjo automobilio greitis, pasikeitė koordinatės ir buvo matyti, kad toje vietoje automobilis apsisuko.

          11.2. Peršautą automobilio (duomenys neskelbtini) padangą apžiūrėjo, vėliau konsultavosi su Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertu dėl slėgio padangoje. Ekspertas pasakė, kad kokia bebūtų padanga, ar išlaikanti slėgį, ar paprasta padanga, važiuojant tokiu greičiu peršauta padanga niekada nenuvažiuosi 2–3 km. Važiuojant dideliu greičiu yra nesvarbi padangos rūšis, atsparumas, ji vis tiek nusileis ir išsimontuos. Skiriant ekspertizių centrui užduotį skambino ir klausė ekspertų, ar jiems reikalinga pateikti padangą. Ekspertui pakako foto nuotraukų. Apžiūrėjusi padangą matė, kad pro šūvio skylę matyti diskas. Kad kulkos ir subyrančios, skylę padangoje vis tiek padaro. 

          11.3. 2017 m. vasario 5 d. pokalbių laikas tarp policijos budėtojo ir patrulių nesutampa, kadangi pokalbius išsaugant kompiuteris pakeitė laiką. Negali pasakyti, ar nesutampa tik valandos, ar ir minutės. Pateikiant duomenis valandos kartais skiriasi dviem, kartais trimis valandomis.

12. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018-02-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pirminis pranešimas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos) buvo pavogtas 2018-02-05 naktį nuo 01.00 iki 06.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) reg. Automobilio savininkas nusikaltimo metu – kompanija (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50).

13. Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo sistemoje užfiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) sienos kirtimo punktą 2018 m. vasario 4 d. 07.05 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini)  Respubliką, o 2018 m. vasario 4 d. 09.38 val. atvyko į (duomenys neskelbtini)  Respubliką per sienos kirtimo punktą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60).

 14. Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos gauto rašto ir vaizdinės medžiagos matyti užfiksuotas (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) važiuojantis automobilis (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, estiškais valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122-129).

 15. 2018-02-05 įvykio vietos, eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) rajone, aplinkkelyje prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Įvykio vietoje automobilis (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), stovi pietrytiniame kelkraštyje 181, 2 m nuo (duomenys neskelbtini)  kelio ir (duomenys neskelbtini)  sankryžos pietvakarių kryptimi. Prie automobilio bagažinės ant žemės guli atsarginis ratas, siurblys, gesintuvas, trys ranka parašyti lapai ir kiti daiktai. Ant automobilio galinio bamperio kairės pusės yra kiauryminiai pažeidimai, kurių išeinamosios angos matomos galinio kairio rato arkos viduje. Kairės pusės priekinių durelių spynos mechanizmas sugadintas. Kairės pusės priekinis langas šiek tiek praviras. Automobilis su (duomenys neskelbtini) markės padangomis, išskyrus galinę kairės pusės peršautą vasarinę padangą, kuri yra (duomenys neskelbtini). Nuo priekinės dešinės sėdynės paimtas (duomenys neskelbtini) įrenginys. Automobilio užvedimo rakto vieta tuščia Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į (duomenys neskelbtini)  kelio ir aplinkkelio sankryžą. Automobilis (duomenys neskelbtini), lenkiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), stovi ant aplinkkelio važiuojamosios dalies rytinės juostos priekiu į (duomenys neskelbtini) kelio ir aplinkkelio sankryžą (3 t., b. l. 22–45, 46–51).

 16. 2018-03-28 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinis ratas ir padanga. Kairės pusės galinis ratlankis lieto lydinio, R19 dydžio. Padanga vasarinė, dviejose vietose peršauta. Ratlankio išorinės pusės kraštas viršutinėje dalyje deformuotas apie 10 cm (nudilęs metalas). Ši padanga buvo naudojama kaip atsarginė (4 t., b. l. 176, 177).

 17. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2018-03-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

ant tyrimui pateikto automobilio (duomenys neskelbtini) (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), užpakaliniame bamperyje esantys trys pažeidimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 yra šautiniai ir padaryti trimis šūviais apie 9 mm kalibro kulka;

dvi kulkos (pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 2) į užpakalinį kairės pusės bamperį pataikė iš viršaus į apačią horizontalios plokštumos atžvilgiu ir iš galo į priekį vertikalios plokštumos atžvilgiu. Peršovusios kiaurai užpakalinį kairės pusės bamperį, peršovė kiaurai posparnį ir peršovė automobilio užpakalinę kairės pusės rato padangą;

viena kulka (pažeidimas Nr. 3) į užpakalinį bamperį pataikė (žemiau įsukamos kilpos) iš viršaus į apačią horizontalios plokštumos atžvilgiu ir iš galo į priekį vertikalios plokštumos atžvilgiu. Peršovusi kiaurai užpakalinį bamperį kulka atsitrenkė į bamperio tvirtinimo detalę  (keturkampis tuščiaviduris rėmas) ir, tikėtina, iškrito iš automobilio eismo įvykio metu;

šūvių metu buvo pažeistas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės posparnis ir užpakalinė kairės pusės padanga (5 t., b. l. 73–78).

             17.1 Specialistas Ž. N. paaiškino, kad prieš atliekant peršautos (duomenys neskelbtini) padangos tyrimą, ji buvo numontuota nuo ratlankio, nes tikėjosi rasti patvirtinimų, kad užfiksuoti pažeidimai yra šautiniai. Numontavus rado tik kulkos apvalkalo dalių, nes policija ginkluotėje naudoja šovinius, kurie pataikius į kietą kliūtį visiškai subyra, tokiu būdu išvengiama kulkos rikošeto. Kulkų švininės dalys galėjo būti iškritusios iš padangos, nes ji buvo iš dalies nusimontavusi. Rastas 7 mm kiaurymes padangose užfiksavo jas nufotografuojant. Pagal jam rodomą padangos nuotrauką, padangoje matyti kulkos išėjimo žymė. Toje vietoje nematyti skylės, kadangi guma turi savybę trauktis. Pažeidimai priklauso nuo kulkos diametro. Negali atsakyti, kaip greitai mažėja slėgis padangose jas peršovus. Tokie klausimai sprendžiami atliekant bandymus, tačiau reikia turėti tokį pat automobilį, tokią pat padangą, ją peršauti ir tada daryti išvadas. Apie (duomenys neskelbtini)  modelio padangas jis nėra girdėjęs. Taip pat nustatė pažeidimus ant ratlankio, juos užfiksavo.

    18. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

                automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr.  (duomenys neskelbtini), su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė aplinkkelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini),  stiklo šukių ir plastikinių detalių išsibarstymo zonos pradžioje, kuri buvo 22 m atstumu nuo po eismo įvykio sustojusio vilkiko (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-cisterna, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), priekinės ašies esant transporto priemonėms padėtyse, kurios pavaizduotos tiriamosios dalies 7 pav.;

  vilkikas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė aplinkkelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo važiavimo kryptimi link (duomenys neskelbtini), ties vilkiko (duomenys neskelbtini) dešiniuoju šonu buvusių smulkių šukių išsibarstymo zonos pradžia, esant transporto priemonėms padėtyse, kurios pavaizduotos tiriamosios dalies 10 pav.;

             automobilių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilis (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant aplinkkeliu (duomenys neskelbtini)  kryptimi, netekus stabilaus judesio važiavimo kryptimi, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę įvažiavo į aplinkkelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir stiklo šukių ir plastikinių detalių išsibarstymo zonos pradžioje, kuri buvo 22 m atstumu nuo po eismo įvyko sustojusio vilkiko (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės ašies, judėdamas apie 110 km/h greičiu priekine dalimi aplinkkelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint (duomenys neskelbtini)  kryptimi, susidūrė su priešpriešiais apie 30km/h greičiu važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Susidūrimo metu automobilis (duomenys neskelbtini)  buvo nublokštas nuo aplinkkelio sankasos jo kairėje pusėje, žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio;

susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo pažeistas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio tvirtinimas, ir po susidūrimo automobiliui (duomenys neskelbtini) toliau sukantis prieš laikrodžio rodyklę, variklis, veikiamas įcentrinės jėgos, buvo nublokštas į aplinkkelio dešinės pusės šalikelę, žiūrint (duomenys neskelbtini)  kryptimi, kur jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio;

           nustatyti, koks buvo atstumas tarp automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki iš priekio atvažiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai šis automobilis išvažiavo į aplinkkelio priešpriešinio eismo juostą ir kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, negalima;

          prieš susidūrimą su vilkiku (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę judėjo apie 11 km/h greičiu; 

         vilkiko (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo apie 60 km/h greičiu. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykio kilimą važiavo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, negalima;

          automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairiojo rato padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių  pažeidimų, tikėtina, įvyko prieš susidūrimą su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai, tikėtina, buvo šio eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus padangą automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas apie 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio;

          automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairiojo ratlankio ir padangos būklė neduoda pagrindo teigti, kad su nuleista padanga automobilis važiavo 2÷3 km, nuvažiuotas atstumas buvo sąlyginai nedidelis (5 t., b. l. 83–94).

          18.1. Specialistas V. Š. paaiškino, kad automobilis (duomenys neskelbtini)  buvo nublokštas į šalikelę 8 metrų atstumu. Jo greitis apskaičiuotas remiantis jėgos atkūrimo kompiuterine programa. Užfiksuota, kad jo greitis prieš susidūrimą yra 30 km/h, o po susidūrimo – 40,96 km/h. Automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo nustatytas atkuriant susidūrimą. Gali pasakyti greitį susidūrimo metu, tačiau kokiu greičiu (duomenys neskelbtini) važiavo prieš susidūrimą, pasakyti negali. Faktas tas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis važiavo nedideliu greičiu, iš paskos jo, taip pat nedideliu greičiu, važiavo vilkikas. Šiuo atveju nebuvo užfiksuota jokių pėdsakų, rodančių, kad (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas. Matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) susidūrė su (duomenys neskelbtini)  judėdamas iš dešinės į kairę smailiu kampu. Teigti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo užneštas, negali. Šiuo atveju automobilis neteko stabilaus judesio, slydimas nepasireiškė akivaizdžiai, nes prieš netenkant stabilaus judesio, judesio netekimo pradžios momentu nepasireiškia vadinamas šoninis slydimas, užnešimas. Automobilis (duomenys neskelbtini) slydo prieš susidūrimą su vilkiku. Prieš susidūrimą su (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini) galinė ašis neteko stabilaus judesio. Tokiu atveju, jei vairuotojas nesiima jokių priemonių arba nesugeba suvaldyti automobilio, pasireiškia ir šoninis slydimas, ir nuvažiavimas nuo kelio, ir virtimas. Ar automobilis (duomenys neskelbtini) su peršauta padanga gali nuvažiuoti apie 2–3 km, negali pasakyti, nes tokiuose eksperimentuose nedalyvavo. Tačiau iš praktikos žino, kad būtų sunku nuvažiuoti tokį atstumą, nes nuo ratlankio nusimontuotų padanga, jau nekalbant apie padangos glamžymą, dėl ko ji įkaista, suanglėja padangos guma. Tiriamu atveju tokių požymių nebuvo. Užfiksuotas vienintelis atlenktas bortas, nežymiai pažeista ratlankio briauna, kuri galėjo įvykti susidūrimo su vilkiku metu. Automobiliui važiuojant tuščia padanga 2–3 km, padanga turėtų nusimontuoti nuo ratlankio pagalvėlių. Žinant, kad padangoje yra dvi tam tikro diametro skylės, mano, kad padanga turėjo ištuštėti ne per didesnį laiką nei išsukus ventilį, tačiau apie tai spręsti yra ne eismo įvykių eksperto kompetencija. Duomenų, kaip teigiama padangų (duomenys neskelbtini) gamintojo, kad su nuleista padanga galima nuvažiuoti 100 km atstumą neviršijant 80 km/h greičio, neturėjo. Apskritai šiuo tiriamu atveju eismas pasibaigė, kai buvo įjungti švyturėliai, nes prasidėjo ne eismas, o gaudynės. Padangos peršovimas turėjo žymios reikšmės automobilio valdymui, nes įvyko dehermetizacija, vairuotojas neteko stabilaus judesio, nesuvaldė automobilio. Jo nuomone, neturi reikšmės, kuri padanga buvo dehermetizuota, kairė ar dešinė. Abiem atvejais automobilį gali užmesti ir į kairę pusę, ir į dešinę pusę, kadangi automobilis tuoj pat nenuvažiuoja nuo kelio. Paprastai vairuotojas pajunta, kad automobilio galinė ašis neteko stabilumo, kažką bando daryti, todėl važiuojant nedideliu greičiu automobilį būtų galima išlaikyti ant kelio. Todėl tikėtina, kad automobilio padangos peršovimas buvo pagrindinė priežastis automobiliui prarasti stabilumą. Jo manymu, tik eksperimento metu peršovus padangą galima nustatyti oro išėjimo iš padangos laiką. Kad automobilis netektų stabilaus judesio, nebūtinai padanga turi būti visiškai subliuškusi. Padangai pakankamai subliuškus automobilis pradės nelaikyti skersinių apkrovų, galinė ašis pradės slankioti, o tada vairuotojui atsiranda noras sukioti vairą. Kadangi susidūrimo metu automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo 110 km/h, sumėtymo metu greitis galėjo būti dar didesnis. Techninė eismo įvykio priežastis išvadoje nurodyta tikėtina, ji nėra kategoriška. Eismo įvykio specialistui nekyla klausimų, kiek vairuotojas sprukdamas automobiliu nuo policijos gali nuvažiuoti su peršauta padanga, kuri yra tam tikro modelio, nes ši situacija nelaikoma eismu. Manytina, kad buvo staigi padangos dehermetizacija dėl dviejų šautinių pažeidimų ir tęsėsi daugiau nei keletą minučių. Suprantama, kad pro padangą praskrodusi 9 mm kulka nepaliks 9 mm diametro skylės, nes guma deformuosis, kažkiek susitrauks, be to, sukantis ratams oro išėjimas pristabdomas. Nagrinėjamu atveju viena skylė padangoje yra protektoriaus įgilintoje dalyje.

          19. Iš 2018-03-23 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. A. tarnybinio pranešimo ir(duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad atlikta policijos patrulių automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sistemoje (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų analizė – greitis, nuvažiuotas atstumas, variklio degimas, koordinatės (platuma, ilguma). Automobilio vairuotojas Ž. G.. Analizuojami duomenys yra 2018-02-05 nuo 09:45:01 val. iki 10:30:30 val.:

1. 09:58:11 automobilio variklis užvedamas, koordinatės (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje taškas A);

2. 10:00:31 automobilio greitis 107 km/h, nuo taško A iki taško B nuvažiuota 2 km 320 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje taškas B);

3. 10:01:28 automobilio greitis 118 km/h, nuo taško B iki taško C nuvažiuota 2 km 233 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje taškas C);

4. 10:03:08 automobilio greitis 149 km/h, nuo taško C iki taško D nuvažiuota 3 km 460 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje taškas D);

5. 10:04:06 automobilio greitis 103 km/h, nuo taško D iki taško E nuvažiuota 1 km 127 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje taškas E);

6. 10:05:26 automobilio greitis 103 km/h, nuo taško E iki taško A2 nuvažiuota 2 km 850 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas A2);

7. 10:11:01 automobilio greitis 84 km/h, nuo taško A2 iki taško B2 nuvažiuota 7 km 145 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas B2);

8. 10:11:20 automobilio greitis 11 km/h, nuo taško B2 iki taško C2 nuvažiuota 209 m, koordinatės (duomenys neskelbtini), automobilis apsisuka; ( žemėlapyje taškas C2);

9. 10:14:01 automobilio greitis 186 km/h, nuo taško C2 iki taško D2 nuvažiuota 6 km 020 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas D2);

10. 10:15:49 automobilio greitis 114 km/h, nuo taško D2 iki taško E2 nuvažiuota 4 km 144 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas E2);

11. 10:16:15 automobilio greitis 114 km/h, nuo taško E2 iki taško A3 nuvažiuota 580 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas A3);

12. 10:17:44 automobilio greitis 193 km/h, nuo taško A3 iki taško B3 nuvažiuota 3 km 857 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas B3);

13. 10:18:14 automobilio greitis 193 km/h, nuo taško B3 iki taško C3 nuvažiuota 1 km 534 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas C3);

14. 10:18:18 automobilio greitis 192 km/h, nuo taško C3 iki taško D3 nuvažiuota 215 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas D3);

15. 10:18:45 automobilio greitis 57 km/h, nuo taško D3 iki taško E3 nuvažiuota 1 km 086 m, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas E3);

16. 10:19:45 automobilio greitis 0 km/h, nuo taško E3 iki taško A4 nuvažiuota 0,024 km, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas A4);

17. 10:21:30 automobilio greitis 0 km/h, nuo taško A4 iki taško B4 nuvažiuota 0,006 km, koordinatės (duomenys neskelbtini) ( žemėlapyje taškas B4) (5 t.,  b. l. 39–51).

       20. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP SNTV (duomenys neskelbtini), atliekančio viršininko pavaduotojo funkcijas, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių kuopai priklausančiame specialiajame automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukinys (duomenys neskelbtini), nėra įrengtos garso ir vaizdo fiksavimo įrangos (5 t., b. l. 54).

       21. 2018-04-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir tarnybiniame pranešime dėl radijo ryšio pokalbių nurodyta, kad pateikti 2018-02-05 nuo 9.45 val. iki 10.25 val. radijo ryšio pokalbiai tarp (duomenys neskelbtini) AVPK OVS pareigūnų ir policijos patrulių. Realus laikas ir įrašuose esantis laikas skiriasi dviem valandomis (5 t., b. l. 55, 56). 

      21.1 Iš radijo ryšio pokalbių apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) patrulių kuopos ekipažas šaukiniu (duomenys neskelbtini) (toliau – ekipažas) 10.12.44 val. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) nestoja; 10.12.49 val. pranešama, kad (duomenys neskelbtini) tolsta; 10.13.05 val. ekipažas informuoja, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja 200 km/h greičiu ir tolsta (girdisi įjungtas garsinis signalas); 10.15.21 val. ekipažas klausia dėl ginklo panaudojimo ir informuoja, kad jie ties (duomenys neskelbtini) žiedu; 10.16.10 val. ekipažas informuoja, kad (duomenys neskelbtini) nusuko link (duomenys neskelbtini); 10.16.29 val., kad į paleistus du šūvius nereaguoja; 10.16.58 val., kad tuoj bus ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete; 10.18.33 val. kerta (duomenys neskelbtini)  aplinkkelį ir važiuoja tiesiai; 10.18.47 val. ekipažas informuoja apie avariją; 10.20.02 val. ekipažas praneša, kad automobilį (duomenys neskelbtini) sumėtė ir jis trenkėsi į priešais atvažiuojantį kitą automobilį; 10.21.17 val. ekipažas informuoja, kad automobilis buvo pašautas į padangą, tikriausiai susimėtė, trenkėsi į priešais atvažiuojantį automobilį ir abu automobiliai dabar yra griovyje  (5 t., b. l. 57–61, 62).

        22. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktoje informacijoje apie bendrą eismo intensyvumą (duomenys neskelbtini) aplinkkelio 13.03 km, nurodoma, kad 2018-02-05 10.00 val. link (duomenys neskelbtini)  pravažiavo 45 transporto priemonės (toliau – TP), atgal 59 TP, 10.15 val. link (duomenys neskelbtini)  pravažiavo 25 TP, atgal  21 TP (t. 5, b. l. 66).

       23. 2018-03-23 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, kad 2018-02-05 snigo (5 t., b. l. 69).

       24. 2018-02-09 objekto apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas GPS įrenginys (duomenys neskelbtini) (kuris rastas ir paimtas 2018-02-05 automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu). Įrenginio registro istorijoje užfiksuoti du adresai: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 112–115).

       25. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių kuopos mobiliojo būrio vyr. patrulio Ž. G. tarnybiniame pranešime ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad po eismo įvykio, įvykusio 2018-02-05 apie 10.00 val., iš D. G. paimti daiktai – mobiliojo ryšio telefonai (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini), lapelis (duomenys neskelbtini) su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo pultelis (4 t., b. l. 159, 160–164).

        26.  (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP NNTV 2-jo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. L. 2018-07-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į mobiliojo ryšio prietaisą, rastą pas D. G., buvo įdėta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kuri veikė nuo 2018-02-04 iki 2018-02-05. Iš šio telefono numerio įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad buvo bendrauta tik su vienu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Gavus telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotines matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) bendravo tik su vienu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2018-02-04 iki 2018-02-05 (1 t., b. l. 154).

        27. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių kuops mobiliojo būrio vyr. patrulių Ž. G. ir A. L. 2018-02-05 tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo panaudotas tarnybinis ginklas reikalavimui sustoti nepaklususio vairuotojo vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini) sustabdyti. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad vairuotojas su peršauta ir bliūkštančia padanga nuvažiavo 2–3 km, nemažindamas greičio (t. 3, b. l. 7–8, 9–10).

       28. Iš (duomenys neskelbtini) policijos ir pasienio apsaugos tarnybos nutarimo matyti, kad 2018-02-05 tarp 01:30 ir 06:30 (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, nuo namų adr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas automobilis (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 119).  

Įrodymų vertinimas

        29. Kaltinamasis D. G. dėl veikos, numatytos BK 189 str. 1 d., kaltės nepripažino, teigė, jog apie tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kurį jis turėjo parvairuoti iš (duomenys neskelbtini), yra pavogtas, nežinojo ir nesuprato. Tačiau teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis, daro priešingą išvadą. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d.

        29.1. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Tačiau įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

        29.2. Iš bylos duomenų ir kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis D. G. neatskleidžia tiesos apie automobilio (duomenys neskelbtini) įgijimo aplinkybes. Tai rodo, kad jis suprato ir suvokė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra įgytas nusikalstamu būdu.

         29.3. Pirma, kaltinamasis nurodė nepažįstantis asmens vardu (duomenys neskelbtini), kuris prieš dvi dienas iki automobilio (duomenys neskelbtini) vagystės pasiūlė jam darbą – vykti į (duomenys neskelbtini) ir parvairuoti jo nusižiūrėtą automobilį. Šie parodymai kelia abejones, nes automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas ne dvi dienos iki nurodyto pasiūlymo pateikimo, o tą pačią dieną, kurią įvyko eismo įvykis. Tai reiškia, kad asmuo vardu (duomenys neskelbtini), pateikdamas tokį pasiūlymą, turėjo būti garantuotas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) po dviejų dienų bus pagrobtas. Teoriškai tai įmanoma, tačiau analizuojant kitus duomenis, yra pagrindas šią galimybę atmesti.

         29.4. Antra, asmuo, kuris vežė kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini), neprisistatė, t. y. taip pat buvo nepažįstamas.    

         29.5. Trečia, automobilio (duomenys neskelbtini) durelių spynelė buvo išlaužta, automobilyje (duomenys neskelbtini) ir pas kaltinamąjį nebuvo automobilio įsigijimo dokumentų, kas savaime kelia abejones dėl automobilio įgijimo teisėtumo.

          29.6.  Ketvirta, kaltinamajam buvo duotas telefonas su vieninteliu jame esančiu įrašytu telefono numeriu, iš kurio buvo skambinta į kitą, kontaktų neturėjusį, numerį.

          29.7. Penkta, kaltinamasis stabdomas policijos pareigūnų nepakluso reikalavimui sustoti. Jo teiginys, jog jis esą galbūt viršijo greitį, todėl bėgęs nuo policijos pareigūnų, nes bijojo netekti teisės vairuoti, yra visiškai nepagrįstas byloje esančiais duomenimis ir nelogiškas. Kaltinamasis nenurodė nei laiko, nei vietos, nei kitų logiškai paaiškinamų detalių, susijusių su greičio viršijimu. Atvirkščiai, jis nurodė, kad pradžioje manė, jog stabdomas ne jis, o kitas automobilis. Tai reiškia, kad automobilį (duomenys neskelbtini) kaltinamasis vairavo nepažeisdamas taisyklių.

         29.8  Taigi šių duomenų visuma rodo, kad kaltinamasis D. G. suprato savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. žinojo, kad (duomenys neskelbtini) automobilis yra gautas nusikalstamu būdu. Ši jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 str. 1 d.

Dėl BK 135 str. 2 d. 5 p.

          30. Kaltinamasis D. G. neneigė, jog automobiliu bėgo nuo policijos pareigūnų 110–130 km/h greičiu, nesustojo net ir po įspėjamųjų šūvių, tačiau tvirtino, kad jo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) metė į priešpriešinio eismo juostą iš karto po šūvio į jo vairuojamo automobilio padangą, todėl jis neturėjo jokios galimybės suvaldyti automobilio.

          30.1. Šie D. G. paaiškinimai iš dalies neprieštarauja byloje esantiems įrodymams.

          31. Ištyrus byloje esančius duomenis nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pirminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)reg. 2018-02-05 naktį nuo 01.00 iki 06.30 val. pavogtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis 2018-02-05 pastebėtas ties (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) r. riba, tačiau stabdomas policijos pareigūnų nepakluso reikalavimui sustoti, 10:14 val. pradėtas automobilio persekiojimas. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina (5 t.,  b. l. 39–51), kad (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas 17,4 km, jo persekiojimas trūko 6 min. 3 s. – nuo pranešimo 10.12.44 val., kad (duomenys neskelbtini) nestoja (t. 5, b. l. 59) iki pranešimo 10.18.47 val. apie avariją (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje (t. 5, b. l. 60). Vadinasi, šioje atkarpoje vidutinis (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 173 km/h (17,4x60/6,03=173). Tai paneigia kaltinamojo paaiškinimą, kad jis važiavo ne didesniu nei 110–130 km/h greičiu.

           31.1. Be atliktos (duomenys neskelbtini) duomenų analizės, aplinkybę, kad kaltinamasis, bėgdamas nuo policijos pareigūnų, žymiai viršijo leistiną greitį, patvirtina ir liudytojų – policijos pareigūnų A. L. ir Ž. G., persekiojusių nestojusį automobilį (duomenys neskelbtini), parodymai bei pokalbių tarp minėtų pareigūnų ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojo, įrašai (toliau – garso įrašai). A. L. 10.13.05 val. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja 200 km/h greičiu ir tolsta (t. 5, b. l. 59). Akivaizdu, kad policijos pareigūnas šio pranešimo metu vertino tarnybinio automobilio greitį, kuris pagal (duomenys neskelbtini) duomenis, tuo metu buvo 166 km/h (t. 5, b. l. 44) ir, vertindamas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) tolsta, esmingai nesuklydo nurodydamas automobilio (duomenys neskelbtini) galimą momentinį greitį 200 km/h, kuris, teismo nuomone, įvertinus vidutinį atkarpoje apskaičiuotą (duomenys neskelbtini) greitį, galėjo būti netgi didesnis. Šiame garso įraše taip pat aiškiai girdėti įjungtas policijos automobilio garsinis signalas, be to, kaip nurodė liudytojai A. L. ir Ž. G., buvo įjungti ir švyturėliai. Šioje situacijoje liudytojų išsakyti teiginiai, kad kai kurie automobiliai traukėsi iš kelio, taip leisdami daug galingesniam (duomenys neskelbtini) automobiliui atsiplėšti nuo jų automobilio, nekelia abejonių. Atvirkščiai, jie paneigia D. G. parodymus dėl policijos automobilio greičio, t. y. kad ši aptariama situacija buvo naudinga tik jam, nes kelias dėl policijos švyturėlių kitų automobilių buvo duodamas tik jam, bet ne policijos pareigūnų automobiliui, dėl ko policijos pareigūnai buvo priversti jį vytis, išvystydami daug didesnį greitį, nei jo vairuojamas automobilis.    

         31.2. Policijos pareigūnai susidariusią situaciją įvertino kaip keliančią pavojų eismo saugumui, eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl liudytojas A. L. nusprendė panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą siekiant sustabdyti automobilį (duomenys neskelbtini), peršaunant jo padangą. Garso įrašas patvirtina, kad 10.15.21 val. liudytojas A. L. paklausė budėtojo dėl ginklo naudojimo (t. 5, b. l. 60).        

         31.3. Iš viso to, kas buvo išdėstyta, matyti, kad kaltinamasis D. G. buvo visiškai abejingas policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir, bėgdamas nuo jų persekiojimo, sąmoningai neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, o važiuodamas dideliu greičiu neišvengiamai buvo priverstas išvažiuoti į priešingą eismo juostą atlikdamas lenkimo manevrus, pavojingai prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas. Šias aplinkybes patvirtina ne tik policijos pareigūnų, kurie persekiojo kaltinamąjį, parodymai, bet ir iš dalies paties kaltinamojo parodymai, be to, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikta informacija apie bendrą eismo intensyvumą (duomenys neskelbtini) aplinkkelio 13.03 km, (t. 5, b. l. 66) bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodyti duomenys apie oro sąlygas (5 t., b. l. 69). Iš šių duomenų matyti, kad įvykio dieną snigo, o eismas abejomis kryptimis buvo pakankamai intensyvus.

          31.4. Liudytojai A. L. ir Ž. G. taip pat parodė, kad kiti 12 šūvių į automobilį (duomenys neskelbtini) iššauti už (duomenys neskelbtini) žiedo, lenktoje kelio atkarpoje (schemoje nuo taško A3 iki taško B3 t. 5, b. l. 48). Tačiau teismas abejoja šia liudytojų parodymų dalimi, nes jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, priešingai, byloje esantys duomenys paneigia liudytojų parodymus, kad prieš pat eismo įvykį tarnybinis ginklas šaudant į (duomenys neskelbtini) padangas nebuvo naudojamas.

          31.5.  Kaip matyti iš policijos automobilio judėjimo schemos, nuo (duomenys neskelbtini) žiedo iki eismo įvykio vietos yra 6,60 km (t. 5, b. l. 48). (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad pranešimo apie iššautus įspėjamuosius šūvius metu policijos automobilio greitis galėjo būti apie 157 km/h, tačiau 10.16.44 val. nukrito iki 112 km/h ir 10.16.57 val. greitis pakilo iki 147 km/h ir vis didėjo, o jau 10.17.44 val. už (duomenys neskelbtini)žiedo lanko pasiekė 193 km/h greitį. Pagal policijos pareigūnų A. L. ir Ž. G. parodymus šioje vietoje, kurioje išvystytas didžiausias greitis, automobiliui (duomenys neskelbtini) jau buvo peršauta padanga, ji bliuško, tačiau automobilis vis tiek nestojo ir važiavo didžiausiu užfiksuotu greičiu. Nuvažiavus 2–3 km, automobilį (duomenys neskelbtini) sumėtė, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiais automobiliais. Iš (duomenys neskelbtini) duomenų taip pat matyti, kad policijos automobilio greitis staiga pradėjo mažėti 10.18.22 val., o 10.18.45 jau buvo 57 km/h. Automobilis visiškai sustojo 10.19.45 val. (t. 5, b. l. 46).

          31.6. Vertinant aptartus duomenis galima teigti, kad policijos pareigūnai 10.16.44 – 57 val. jau turėjo žinoti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) padanga peršauta, nes, anot jų, aiškiai matė, kad padanga peršauta ir bliūkšta. Tačiau, teismo nuomone, ši svarbi tiek eismo saugumo prasme, tiek (duomenys neskelbtini) automobilio persekiojimo organizavimo ir jo sulaikymo sėkmės prasme informacija apie peršautą padangą budėtojui nebuvo pateikta, nors pareigūnai tokią galimybę turėjo, kadangi iki eismo įvykio (duomenys neskelbtini) automobilį dar persekiojo apie dvi minutes. Matyti, kad 10.16.58 val. pareigūnai budėtoją informavo, kad (duomenys neskelbtini) tuoj bus ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, neužsimindami apie peršautą padangą, o vertinant tai, kad A. L. dar prieš tai prašė leidimo ginklo panaudojimui, taip pat informavo apie tai, kad į šūvius (duomenys neskelbtini) vairuotojas nereaguoja, kyla abejonės tuo, ar (duomenys neskelbtini) padanga apskritai tuo metu buvo peršauta, todėl ir informacija apie peršautą padangą, teismo nuomone, taip pat negalėjo būti pateikta.  

         31.7. Policijos pareigūnų A. L. ir Ž. G. parodymus, be jau 31.6. punkte iškeltų abejonių, paneigia ir nukentėjusiojo S. S. parodymai apie šūvius prieš pat eismo įvykį, be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, kad automobilio (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo rato padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių  pažeidimų, tikėtina, įvyko prieš susidūrimą su automobiliu (duomenys neskelbtini), o automobilio (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo ratlankio ir padangos būklė neduoda pagrindo teigti, kad su nuleista padanga automobilis važiavo 2÷3 km, nuvažiuotas atstumas buvo sąlyginai nedidelis (5 t., b. l. 83–94)

          31.8. Specialistas V. Š., teisiamojo posėdžio metu paaiškindamas savo išvadas, patvirtino, kad tiriant peršautą automobilio (duomenys neskelbtini) padangą nebuvo nustatyti padangos perkaitimo požymiai (suanglėjusi guma), ji nebuvo nusimontavusi nuo ratlankio, kas paprastai įvyksta 2–3 km atstumą važiuojant nuleista padanga. Be to, padangoje buvo dvi tam tikro diametro skylės, todėl, jo nuomone, padangoje slėgis turėjo sumažėti ne per didesnį laiką, nei išsukus ventilį. Šios išvados neprieštarauja ir J. A. parodymams, kad apžiūrėdama padangą ji joje matė dvi atviras kiaurymines skyles, pro kurias buvo galima matyti ratlankį.

           31.9. Taigi vertinant šių aptartų duomenų visumą, daryti išvadą, kad automobilis (duomenys neskelbtini) su peršauta ir hermetizavusia padanga galėjo nuvažiuoti 2–3 km, išvystydamas greitį virš 190 km/h, nėra jokio pagrindo. Todėl teismas, remdamasis nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir paaiškinimais, kitais aptartais duomenimis, mano, kad automobilio (duomenys neskelbtini) padanga buvo peršauta prieš pat eismo įvykį.    

            40. Taigi byloje nustatomos iš dalies priešingos faktinės aplinkybės, nei pateiktos D. G. kaltinime. Teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės jog D. G., suvokdamas, kad jo vairuojamo automobilio padanga yra peršauta, važiavo 2–3 km, pasiekdamas apie 190 km/h greitį, dėl to nesuvaldė automobilio, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiems padarė sunkius sveikatos sutrikdymus, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

             41. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 str., yra nusikaltimas žmogaus sveikatai, jos objektas yra kito žmogaus sveikata. Tai tyčinis nusikaltimas ir jis gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagrindinis nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 str., objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Tačiau BK 281 str. numatyta veika pripažįstama nusikaltimu tik tada, kad dėl jos sutrikdoma žmogaus sveikata, žūsta žmogus ar padaroma didelė turtinė žala. Todėl papildomu šio nusikaltimo objektu taip pat yra ir žmogaus gyvybė bei sveikata. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str., gali būti padarytos tik dėl neatsargumo – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. BK 281 str. 7 d. nurodyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

             41.1. Jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti), konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, todėl pagal BK 281 str. nekvalifikuojamas. Atsižvelgiant į tyčios turinį bei kilusius padarinius, kaltininko veika tokiais atvejais kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai ir nuosavybei.

             41.2. Šiuo nagrinėjamu atveju nustačius, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairiojo rato padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių  pažeidimų įvyko prieš susidūrimą su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darytina išvada, kad tai buvo šio eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus automobilio (duomenys neskelbtini) padangą, vairuotojas, važiuodamas apie 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio.

             41.3. BK 16 str. 2 d. nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (nusikalstama veika) yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu ją padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

            41.4. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigūnų pavojingai manevruodamas ir viršydamas leistiną greitį, nepakluso reikalavimui sustoti netgi po įspėjamųjų šūvių, toliau važiuodamas dideliu greičiu siekė išvengti sulaikymo. Šie kaltinamojo veiksmai rodo, kad važiuodamas greičiau už policijos pareigūnus ir viršydamas leistiną greitį, jis numatė, kad gali sukelti pavojingus padarinius, tačiau tokiu būdu tikėjosi pabėgti nuo policijos pareigūnų ir išvengti sulaikymo, nors akivaizdu, kad po įspėjamųjų šūvių, kuriuos aiškiai girdėjo, suvokė, kad policijos pareigūnai gali peršauti jo vairuojamo automobilio padangą, dėl ko jis, važiuodamas dideliu greičiu, gali nesuvaldyti automobilio, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis, kad policijos pareigūnai padangos neperšaus, o jis pabėgs, nesustojo, toliau važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį, o peršovus padangą, nesuvaldė automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis, sąlygojęs trijų žmonių sunkius kūno sužalojimus.

           41.5. Šiuo atveju lengvabūdiškas pasitikėjimas, teismo nuomone, pasireiškė tuo, kad D. G. pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kuriomis, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui. Matyti, kad kaltinamasis vairavo žymiai galingesnį automobilį nei policijos pareigūnai, be to, kaip jis pats teigė, bėgo, nes bijojo būti nušautas, o tai reiškia, kad bėgdamas nuo policijos pareigūnų tikėjosi, kad jo nepavys arba policijos pareigūno iššautos kulkos nei į jį, nei į automobilio padangas nepataikys. Analizuojama situacija leidžia teigti, kad kaltinamasis kliovėsi daugiau vairuojamo automobilio techninėmis galimybėmis ir tikėjosi pabėgti. Taip pat, byloje yra duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo ir kitos aplinkybės, kurias D. G. galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias, kurios mažintų ar apskritai šalintų galimybę atsirasti neigiamiems padariniams. Šioje vietoje pažymėtina, kad visą kelią nuo tada, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų iki nagrinėjamo eismo įvykio kilimo vietos, esant intensyviam eismui, nors ir važiavo labai dideliu greičiu, tačiau eismas vyko užmiestyje, daugiausia tiesiojoje atkarpoje, be to, kaip nurodė policijos pareigūnai ir kaltinamasis, kiti eismo dalyviai, matydami policijos automobilio švyturėlius ir girdėdami sirenas, duodavo jiems kelią. Būtina pažymėti ir tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo blaivus, be to, kaltinamasis, vadovaudamasis gyvenimiška patirtimi, turėjo pagrindą tikėtis, kad ir peršovus automobilio padangą, jį bus galima suvaldyti. Taigi, šių duomenų visuma D. G. leido tikėtis, kad bus išvengta sunkių padarinių. Kilusios pasekmės – trijų žmonių sunkūs kūno sužalojimai, atsižvelgiant į visas nustatytas įvykio aplinkybes, iš tiesų buvo mažai tikėtinos, ir jų buvo galima išvengti, jeigu kaltinamasis būtų paklusęs reikalavimui sustoti arba nebūtų viršijęs leistino greičio, kuomet buvo peršauta jo vairuojamo automobilio padanga. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad padangos peršovimo metu automobilio (duomenys neskelbtini) greitis ties (duomenys neskelbtini)–aplinkkelio sankryža galėjo būti iki 135 km/h, kas taip pat, teismo nuomone, sąlygojo eismo įvykio kilimą (t. 5, b. l. 46). 

            41.6. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamo eismo įvykio kilimo ir pasekmių atsiradimo priežastimi buvo neatsargūs kaltinamojo veiksmai – D. G. numatė, kad dėl jo siekio dideliu greičiu pabėgti nuo policijos pareigūnų gali atsirasti pavojingi padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, t. y. veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai (BK 16 str. 2 d.).

             42. Dėl to, kas buvo išdėstyta, teismas pripažįsta įrodytas faktines aplinkybes apie kurias išsamiai pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams ir nustato, kad D. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkai sutrikdyta trijų žmonių sveikata. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika iš BK 135 str. 2 d. 5 p. perkvalifikuojama į BK 281 str. 3 d.

Dėl bausmės kaltinamajam

43. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamu būdu įgyto turto nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo teismas, įvertinęs šios veikos aplinkybių visumą ir kaltinamojo požiūrį, pripažįsta aplinkybę, kad jis pripažino faktines šios veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo asmens (BK 59 str. 2 d.). Sunkinančių D. G. atsakomybę aplinkybių šioje dalyje taip pat nėra.

44. Skiriant bausmę D. G., atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – padarė vieną nusikalstamą veiką, priskirtą nesunkių, ir vieną – neatsargių nusikaltimų kategorijoms, sukėlė sunkias, ilgai trunkančias, tikėtina iki galo negrįžtamas pasekmes trims žmonėms, į jo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba (t. 6, b. l. 159), charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 123, 124), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, už atskiras veikas skirtinos baudos ir laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, be to, į nusikalstamu būdu įgyto turto vertę, įgijimo būdą, šios veikos pasekmes, taip pat atsižvelgiant į sankcijose numatytą bausmės vidurkį.

44.1. D. G. yra neteistas, dirbantis, gerai charakterizuojamas, jauno amžiaus, todėl, teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

44.2. Įvertinus kilusias pasekmes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, D. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams bei artima maksimaliai dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bausmės tikslui pasiekti D. G. taip pat skirtinos pareigos – tęsti darbą bei dvejus metus neišeiti iš namų nuo 23. 00 val. iki 6. 00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 301–303 straipsniais, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti D. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – bauda 200 MGL (10 000 Eur);

pagal BK 281 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 200 MGL (10 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 68 str., 71 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. G. tęsti darbą bei dvejus metus neišeiti iš namų nuo 23. 00 val. iki 6. 00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir sumokėti 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų metų įmokos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti vienų metų paskirtos baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2018-02-05 iki 2018-03-05.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti, saugojimo patalpoje:

              navigaciją (duomenys neskelbtini), telefonus (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti (BPK 94 d. 1 d. 1 p.);

              biologinius pėdsakus, (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, 3 vnt. užrašų, vairo oro pagalvę, 2 vnt. kulkų apvalkalų ir kulkos šerdies dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

geltono metalo rankinį laikrodį (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant (duomenys neskelbtini) apygardos teisme.

Teisėjas                                                     Donatas Jatužis