Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-227-265/2011
Teisėja Aldona Šukienė (Proceso Nr. 2-33-3-01072-2009-2)
Procesinio sprendimo kategorija
35.2; 35.5; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. balandžio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Profilena“ vadovui Jonui Vasiliauskui, ieškovės atstovui advokatui Valdui Falkauskui, atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Albertui Šekštelo, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-27-747/2010 pagal ieškovo UAB „Profilena“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl apmokėjimo už suteiktas nuotekų ir gruntinių vandenų šalinimo paslaugas bei atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 76 383,52 Lt turtinės žalos už nemokamą naudojimąsi ieškovo lietaus nuotekų šalinimo sistema 2009-01-01 - 2009-04-30 laikotarpiu. Prašė priteisti 4 791,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2005-07-01 ieškovė su atsakove sudarė sutartį dėl lietaus nuotekų šalinimo. Pagal sutarties sąlygas atsakovei buvo teikiamos lietaus nuotekų šalinimo paslaugos per ieškovei priklausančius nuotėkynus Plungės miesto teritorijoje. Į juos buvo nuleidžiamos ne tik miesto teritorijoje surenkamos lietaus nuotekos, bet ir iš Kaušėnų bei Macenių kaimų teritoritorijoje nuo 157,5 ha teritorijos surenkamos lietaus nuotekos. Šios nuotekos per minėtų kaimų sausintuvus, surinktuvus ir melioracijos tinklus buvo nuvedamos į jiems priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus Plungės miesto teritorijoje. 2008-05-26 raštu atsakovė informavo ieškovę, jog nuo 2008-12-31 nutraukia pasirašytą sutartį dėl lietaus nuotekų šalinimo. 2008-12-15 buvo atnaujinti sutartiniai santykiai tik dėl paslaugų šalinant lietaus nuotekas nuo urbanizuotos Plungės miesto teritorijos. Atsakovė 2009-01-23 raštu Nr. AS-131 informavo bendrovę, kad per ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus yra šalinamos ne lietaus nuotekos, bet gruntiniai vandenys iš valstybei priklausančių melioracijos tinklų. Manė, kad nuo 2009-01-01 atsakovė nemokamai naudojasi ieškovės lietaus nuotekų šalinimo sistema, į kurią per valstybei priklausančius melioracijos tinklus nukreipia lietaus nuotekas bei gruntinius vandenis iš Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų. Nutraukiant sutartį šių teritorijų melioracijos tinklų sistema nebuvo pertvarkyta taip, kad lietaus nuotekos būtų nukreiptos į kitas surinkimo sistemas, kurios priklausytų ne ieškovei. Antstolis konstatavo faktą, kad minėti melioracijos tinklai surenka lietaus nuotekas bei kitus vandenis iš Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų ir nuveda jas į ieškovei priklausančius tinklus. Atsakovaė nepagrįstai ir neatlygintinai naudojasi ieškovės nuosavybe ir paslaugomis, tuo bendrovei padaryta žala. Nurodė, kad turtinę žalą sudarė suteiktos paslaugos už 73 645,52 Lt, 238 Lt antstolio paslaugos ir 2500 Lt išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovas prašė patenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo žalos dydį, netinkamai taikė teisės aktus.
Plungės rajono apylinkės teismas 2010-07-20 sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad atsakovė be ieškovės sutikimo naudojasi ieškovės turtu, tuo darydama ieškovei materialinę žalą. Pažymėjo, kad atsakovei neatlygintinai naudojantis ieškovės turtu - lietaus kanalizacijos tinklais, tenka prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl to, ar vanduo, atitekantis nuo Macenių ir Kaušėnų kaimų teritorijos, yra paviršinės nuotekos, kurias surenka ieškovei priklausantis inžinerinis statinys, ar gruntiniai vandenys. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje žalos dydžio apskaičiavimo yra nemotyvuotas ir tai yra absoliutus šio sprendimo panaikinimo dalyje dėl žalos dydžio priteisimo pagrindas. Pažymi, kad melioracijos tinklais atitekančiam vandeniui negali būti taikomi analogiški nuotekų surinkimui taikomi reikalavimai ir žalos dydžiui apskaičiuoti ieškovė nepagrįstai taikė tą pačią metodiką, kuri yra taikoma lietaus nuotekų šalinimo paslaugoms nuo miesto urbanizuotos teritorijos. Apeliantė teigia, kad melioracijos įrenginiais yra surenkamas gruntinis vanduo, kuris paprastai yra laikomas švariu vandeniu ir už gruntinio vandens išleidimą į paviršinius vandenis taršos mokesčio mokėti nereikia. Apeliantė nurodo, kad 2005-07-01 taikos sutartį sudarė neišsiaiškinusi visų aplinkybių, neįsigilinusi į faktinę situaciją. Nurodo, kad ieškovės vadovo parašas nėra tinkamas įrodymas , jog ieškovė nuo 2009-01-01 iki 2009-04-30 mokėjo taršos mokestį. Apeliantė paaiškinimuose nurodo, kad lietaus nuotekų šalinimo sutartis, pagal kurią ieškovė prašo priteisti žalą, nebegalioja nuo 2008-12-31. Taikos sutartis šalių teisių ir interesų vertinimui įtakos neturi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, turėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau to nepadarė. Apeliantė papildomais paaiškinimais nurodo, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydama pateikti išaiškinimus, kuo skiriasi lietaus nuotekos ir gruntinis vanduo bei pateikti išaiškinimą, kokiomis aplinkybėmis už į aplinką išleidžiamą gruntinį vandenį turi būti mokamas taršos mokestis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija apeliantei patvirtino, kad už iš melioracijos įrenginių išleidžiamą gruntinį vandenį mokesčiai už aplinkos teršimą nemokami,
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė skunde nenurodė teismo sprendimo naikinimo teisinio pagrindo, nenurodė, koks žalos dydis yra realus ir pagrįstas. Pažymėjo, kad apeliantė nenurodė jokios kitos ieškovės paslaugų apskaičiavimo metodikos.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Profilena“ nuosavybės teise nuo 2004-07-20 valdo inžinerinius tinklus - lietaus kanalizacijos tinklus, esančius Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, trasos ilgis 2128 m., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis –nuotekų valymas (b. l. 28). Įrašai ilgalaikio turto apskaitos kortelėje Nr. 66 patvirtina, kad lietaus kanalizacijos tinklai yra apskaityti UAB „Profilena“ nuo 2004 m. liepos 20 d., perduoti eksploatuoti 2004 m. rugpjūčio 11 d., lietaus kanalizacijos įsigijimo vertė yra 105754, 20 Lt, metinis lietaus kanalizacijos tinklų nusidėvėjimas - 7 017 Lt (b. l. 138). Šalys 2005-07-01 sudarė lietaus nuotekų šalinimo sutartį Nr. 169103, kurios 1.1 punkte ieškovė įsipareigojo į lietaus nuotekų tinklus priimti lietaus nuotekas nuo teritorijos, esančios Kaušėnų ir Macenių kaimuose, viso 157,5 ha ploto, o už pašalintas lietaus nuotekas atsakovė sutarties 2.2 punkte įsipareigojo sumokėti kainą (b. l. 7-8). Atsakovė 2008-05-26 ieškovę informavo, jog nuo 2008-12-31 nutraukia sutartį (b. l. 9). 2005-07-27 nutartimi patvirtinta taikos sutaris tarp ieškovės UAB „Profilena“ ir atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos dėl prievolės įvykdymo bei įpareigojimo sudaryti rašytinį sandorį. Šia sutartimi atsakovė pripažino, kad UAB „Profilena“ surenka lietaus nuotekas iš valstybei priklausančių melioracijos griovių, į kuriuos patenka lietaus nuotekos nuo 157,5 ha teritorijos Kaušėnų ir Macenių kaimų, pripažino, kad ieškovė, vykdydama lietaus nuotekų šalinimą, turi „veiklos vykdytojos“ teisinį statusą, o atsakovė turi vandens naudotojos abonento teisinį statusą. Mokėjimo už taršą įrašai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 11 650 Lt mokestį už taršą 2009 m., skirtą lietaus nuotekų šalinimui nuo Macenių k. ir Kaušėnų k. laukų (b. l. 151). 2009 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-09 konstatuota, kad melioracijos įrenginiai (priskirti savivaldybei) ir toliau, t.y. po sutarties nutraukimo, surenka lietaus kanalizacijos nuotekas bei kitus vandenis iš ginčytinų teritorijų ir nuveda juos į UAB „Profilena“ nuotekų tinklus, esančius Plungės miesto teritorijoje (b. l. 23-30).
Šalys sutinka, kad melioracijos tinklais patenkančios nuotekos (toliau - nuotekos) patenka į ieškovės nuosavybės teise priklausančius ir naudojamus įrenginius. Apeliantė nesutinka, kad už nuotekas turi pareigą mokėti.
Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantė tik neigia ieškovės pateiktus įrodymus ir teismo išvadas.
Kolegija priima ieškovės argumentą, jog apeliantės valdomais melioracijos tinklais ir po 2005-07-01 sutarties nutraukimo į lietaus nuotekų šalinimo sistemą patenkančios nuotekos padidina nuotekų sistemos apkrovas, ko pasekoje ieškovei didėja tinklų tvarkymo, naudojimo, valdymo, priežiūros ir kitos išlaidos. Šalių valia jau buvo išreikšta 2005-07-27 taikos sutartyje, kurioje apeliantė buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Apeliantė skunde neigia pareigą mokėti ieškovei, nesutinka su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu, neva žala apskaičiuota ne pagal tą metodiką, tačiau savo apskaičiavimų apskritai nepateikia. Ieškovės apskaičiavimas (b. l. 6) yra rašytinis įrodymas, kurio įrodomoms aplinkybėms paneigti apeliantė jokių įrodymų nepateikė. Taip pat apeliantė abejoja aplinkybe, kad ieškovė sumokėjo mokestį už taršą, motyvuodama tuo, kad įmonės vadovo parašas nėra įrodymas, tačiau mokėjimo už taršą pažyma (b. l. 151) patvirtinta įmonės direktoriaus parašu ir antspaudu. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, apeliantė minėtame rašytiniame įrodyme nurodytų faktinių aplinkybių nenuginčijo, jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė. Be to, 2005-01-27 Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento išvadoje (b. l. 128) nurodyta, kad ieškovė savo veikloje turi gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo nepagrindė materialinės teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Civiliniu kodekso normomis, Civilinio proceso kodekso normomis, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymu.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas priteisė žalos atlyginimą nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu (CK. 6.246 str.) apeliantei naudojantis ieškovės turtu. Dėl apeliantės neveikimo ieškovė patyrė žalą (CK. 6247 str.) kaip negautas pajamas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK. 6.248 str.), apeliantė ir neįrodinėjo, kad ieškovė patyrė žalą dėl kito asmens kaltų veiksmų, taip pat neįrodė jokių aplinkybių, galinčių būti jos atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.253 str.). Nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir nedetalizavo civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau visas jas iš esmės nustatė ir motyvuojamoje dalyje konstatavo esant, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti vien formaliais pagrindais nėra pagrindo (CPK 328 str.).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas
Kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė
Aušra Maškevičienė