VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui S. A. dėl nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 309,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2016 m. spalio 25 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2016 m. lapkričio 10 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 22). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ir atsakovo S. A. 2014 m. spalio 14 d. buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 300 0521282, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė; sutarties galiojimo pabaiga – 2015 m. spalio 13 d. 24.00 val. (el. b. l. 13). 2014 m. gruodžio 2 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), susidūrė su kita transporto priemone Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko ši buvo apgadinta (el. b. l. 9). Ieškovas, gavęs nukentėjusiojo asmens prašymą atlyginti eismo įvykio metu patirtus nuostolius ir įvertinęs padarytą žalą, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 774,14 Eur draudimo išmoką (el. b. l. 4-7, 11). Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesilaikė draudimo sutarties 1.5.6. punkte numatyto įsipareigojimo, kad transporto priemonė nebus naudojama mažesnį nei 10 metų vairavimo stažą turinčių asmenų, kreipėsi į atsakovą, kad šis jam grąžintų išmokėtos draudimo išmokos dalį – 40 procentų, kas sudaro 309,66 Eur (el. b. l. 10). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas atlygino ieškovui jo patirtus nuostolius, lygius išmokėtos draudimo išmokos daliai, nėra (CPK 178 straipsnis).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimų taisyklių 62.2 punktas nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Tarp šalių sudarytos draudimo sutarties 1.5.6 punkte numatyta, kad draudimo rizika yra apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis, taip pat į tai, kad transporto priemonės savininko vairavimo stažas yra ne mažesnis nei 4 metai bei tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mažesnį nei 10 metų vairavimo stažą turinčių asmenų (f dalis). Sutarties 1.5.7 punktu šalys susitarė, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuo pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką; jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6. numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Ieškovas, atlyginęs trečiajam asmeniui padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Formaliai įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę – leido valdyti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam 10 metų vairavimo stažo, ir apie pasikeitusią draudimo riziką neinformavo ieškovo, kaip šalys buvo numačiusios sudarydamos draudimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (40 procentų) nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos – 309,66 Eur, kuri laikytina ieškovo nuostoliais, yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (309,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (el. b. l. 8) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b. l. 4).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Seesam Insurance AS, juridinio asmens kodas 10055752, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, filialo kodas 302677744, naudai 309,66 Eur (trijų šimtų devynių eurų ir 66 euro centų) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (309,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareikšimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok