Baudžiamoji byla Nr. 1-544-1112/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29218-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.7; 1.1.9.8; 1.2.25.4; 2.3.6.4.6

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 12 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Deimantei Petrauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei,

kaltinamajam M. G., jo gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė : 

        M. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2019 m. liepos 11 d. apie 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo V. L. vardu registruotą, tačiau jam priklausančią transporto priemonę VW Passat, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Nurodė, kad 2019 m. liepos 11 dieną buvo namuose ir tvarkė tėvų ūkį, niekur važiuoti neplanavo, todėl išgėrė dvi stiklines alaus. Paskambinusi sugyventinė paprašė nuvežti pas dantistą, todėl jis, manydamas, kad yra blaivus, sėdo į automobilį ir vyko pas sugyventinę. Važiuojant sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė pasitikrinti blaivumą. Pirmą kartą alkotesteris rodė 2,12 promilių neblaivumą, o po penkiolikos minučių alkotesterio duomenys rodė jau 1,55 promiles neblaivumo. Jautėsi blaivus ir labai nustebo dėl tokių alkotesterio parodymų, mano, kad toks neblaivumas buvo todėl, kad buvo tą dieną nevalgęs. Paaiškino, kad transporto priemonę jis nusipirko prieš gerą pusmetį iš V. L., tačiau iki šiol nebuvo susitvarkęs dokumentų dėl transporto priemonės įregistravimo savo vardu. Kadangi žino jog dėl vairavimo neblaiviam yra numatyta automobilio konfiskacija, neprieštarauja, kad transporto priemonė būtų konfiskuota. Paaiškino, kad šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą E. G., su kuria artimas ryšys, nuolat bendrauja ir ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Savo elgesį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi.

Teismo posėdžio metu apklausta E. G. patvirtino pateikusi prašymą perduoti sūnų M. G. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorei, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2019 m. liepos 11 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. liepos 11 d. 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) sustabdyta transporto priemonė VW Passat, valstybinis (duomenys neskelbtini), kurią vairavo neblaivus M. G., kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,55 promilės neblaivumas. M. G. sulaikytas ir pristatytas į Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Mažeikių rajone, Krucių kaime. Įvykio vietoje fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 1);

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. L. parodė, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), oficialiai priklauso jam, bet automobilį prieš gerą pusmetį jis pardavė M. G., už kokius 200,00 Eur. Pirkimo–pardavimo sutarties su M. G. pasirašę nebuvo. Jis vis M. G. sakydavo, kad reikia važiuoti į Regitrą susitvarkyti dokumentus, perrašyti automobilį jo vardu, bet M. G. vis neturėdavo laiko arba pinigų, dėl tokios priežasties automobilis nebuvo perrašytas jo vardu. Jokių pretenzijų M. G. dėl automobilio jis neturi, nes kaip minėjo, automobilį pardavė M. G. (b. l. 45);

2019 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (su priedu – foto lentele) patvirtina, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas ir fotografuotas žalios spalvos automobilis VW Passat, valstybinis (duomenys neskelbtini), taip pat apžiūros metu paimtas M. G. priklausantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–18, 19, 20);

2019 m. liepos 11 d. Neblaivumo nustatymo aktas bei Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, kad 2019 m. liepos 11 d. 15 val. 04 min. M. G. nustatytas 2,12 promilės neblaivumas, o pakartoninio patikrinimo 15 val. 22 min. metu – 1,55 promilės neblaivumas (b. l. 21, 23–24);

2019 m. liepos 11 d. sprendimu M. G. 15 val. 11 min. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas, paimtas iš savininko ir perduotas pristatyti į automobilių saugojimo aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime (b. l. 25–26, 27);

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. L. (b. l. 42).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti. M. G. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, jog automobilį vairuoja neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje pateiktas E. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu E. G. paaiškino sutinkanti laiduoti už savo sūnų M. G., mano esanti verta teismo pasitikėjimo nes yra pensininkė, gyvena sūnaus kaiminystėje, juos sieja stiprus tarpusavio ryšys, yra sąžininga, neteista, administracine tvarka nebausta, todėl galės daryti savo sūnui teigiamą įtaką,  dažnai su juo bendrauja, apie šį įvykį su sūnumi kalbėjo ir smerkia jo tokį poelgį (b. l. 97).

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad E. G. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta (b. l. 109, 111, 112).

Kaltinamasis M. G. taip pat prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 95–96).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja E. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką M. G.. Atsižvelgtina į tai, kad M. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka baustas vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos byloje nepareikštas. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad M. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos E. G. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus M. G. 2019 m. liepos 12 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, naikintinos (b. l. 74–75).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2013 m. lapkričio 12 d. 2K-431/2013, 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014 ir kt.).

Atsižvelgtina į tai, kad M. G. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,55 promilės neblaivumas, neteisėti M. G. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nors vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neapsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tačiau paskirtą baudą sumokėjo, todėl galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas artimas vidurkiui šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas.

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Nuo 2017 m. sausio 1 d. (su vėlesniais baudžiamojo įstatymo pakeitimais) kriminalizavus transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai vairuotojui nustatomas 1,5 ar daugiau promilių neblaivumas, siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač tiems, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir padaroma nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo nuomone, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaiką bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, kartu ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. M. G. veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas nurodytas V. L., tačiau kaip matyti iš paties V. L. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, iš paties M. G. parodymų tiek ikiteisiminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, jis transporto priemonę nusipiko iš V. L. prieš gerą pusmetį, tačiau neįregistravo nuosavybės teisių į ją, todėl pripažintina, kad transporto priemonės – automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – M. G.. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, M. G. nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ duomenimis registruotas V. L. vardu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas laikytinas pagrįstu ir taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad M. G. neabejotinai padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,55 promilių neblaivumas), dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal baudžiamojo kodekso nuostatas, M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio bauda į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesių laikotarpį (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas pripažįsta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos M. G. elgesiui ateityje.

Dėl proceso išlaidų.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatomis, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis bei atsižvelgus į 2019 m. liepos 17 d. Telšių AVPK Valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės tarnybinį pranešimą dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29218-19 ir jo priedą (2017 m. gegužės 25 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 86-ST2-26), o taip pat prokurorės prašymą, transporto priemonės – automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo – 65,45 Eur ir saugojimo išlaidos – 26,40 Eur (skaičiuojamos po 0,80 Eur už vieną parą nuo pirmos saugojimo paros – 2019 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 12 d.) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. G. Telšių AVPK naudai.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir 2019 m. liepos 11 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nuvežtas ir saugomas Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– M. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo uždraudimo naudotis specialia teise dienos – 2019 m. liepos 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant VĮ „Regitra“ duomenimis V. L. vardu registruotą, M. G. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5, 6 punktais, automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidas – 65,45 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 45 ct) ir saugojimo išlaidas 26,40 Eur (dvidešimt šešis eurus 40 ct), skaičiuojamas po 0,80 Eur už vieną parą nuo pirmos saugojimo paros – 2019 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 12 d., pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. G. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. G. 2019 m. liepos 12 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 11 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nuvežtą ir saugomą Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– M. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti M. G., jog paskirta 10 MGL (500,00 Eur) (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoką turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor Bank AS banke, sąskaitos Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą.

Išaiškinti M. G., kad proceso išlaidas, kurias sudaro 65,45 Eur transportavimo išlaidos ir 26,40 Eur saugojimo išlaidos, privaloma sumokėti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT64 7044 0600 0790 7453, AB, SEB bankas.

Išaiškinti M. G., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai E. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl M. G. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                    Jolanta Jasutienė