Civilinė byla Nr. e2A-2735-603/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00699-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.;
3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų I. V. ir E. A. ieškinį atsakovams V. V. ir A. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-77532 www.zpdris.lt portale) be atsakovų V. V. ir A. V. pritarimo; 2) ieškovų I. V. ir E. A. naudai iš atsakovų V. V. ir A. V. priteisti proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 10 d. Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajone priėmė potvarkį Nr. 1269 „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ ir Vilniaus rajono valdyba nusprendė parduoti žemės sklypus privačioms namų valdoms pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės Ž. R. parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašą. Atsakovams ir buvusiam ieškovų sklypo savininkui, iš kurio jie pirko namų valdą, buvo nustatyti 0,1500 ha dydžio žemės sklypai. Pagal (duomenys neskelbtini) kaimo generalinį planą ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, žemės sklypų ribos tarp namų valdos savininkų nustatytos lygiagrečiomis linijomis, paliekant tarp gretutinių sklypų įsiterpusius 4 m pločio valstybinės žemės ruožus. Buvęs ieškovų žemės sklypo savininkas, iš kurio ieškovai pirko žemės sklypą, neaišku kokiu pagrindu prisijungė dalį – 2 metrus tarp sklypų įsiterpusios valstybinės žemės ir padidino žemės sklypą iki 0,1554 ha. Nesant jokių dokumentų, pagrindžiančių žemės sklypo padidinimą, darytina išvada, kad ieškovų žemės sklypo ribos, valstybinės žemės sąskaita, buvo padidintos savavališkai. Ieškovai, nusipirkdami pagal pirkimo–pardavimo sutartį, buvusio savininko žemės sklypą, prisiėmė visas civilines teises ir pareigas į padidintą žemės sklypą valstybinės žemės sąskaita. Kadangi ieškovų žemės sklypo ribos savavališkai jau buvo padidintos, ieškovai neturi jokios teisės valstybinės žemės sąskaita dar labiau jį pasididinti. Pritarus ieškovų projektui, ieškovams tektų 3 m valstybinės žemės ruožo, o atsakovams – 1 m. Kitaip tariant, ieškovai privatizuotų ¾ dalis valstybinės žemės sklypo, o atsakovai – tik ¼ dalį. Tokia proporcija nėra teisinga. Ieškovai (perėmę buvusių savininkų teises ir pareigas), padidindami savo žemės sklypo ribas 2 metrais valstybinės žemės sklypo sąskaita, jau realizavo savo teises, numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnyje ne aukciono tvarka pirkti valstybinę žemę. Tenkinant ieškovų reikalavimus, iš atsakovų būtų atimta galimybė ne aukciono tvarka nusipirkti 2 m. valstybės žemės. Be to, ieškovai valstybinės žemės ruožo dalyje yra nelegaliai pasistatę tvorą, kurios dalis atsidurtų privatizuoti skirtoje valstybinės žemės ruožo dalyje, jei atsakovai pritartų ieškovų paruoštam projektui.
3. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino ir:
4.1 nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-77532 www.zpdris.lt portale) be atsakovų V. V. ir A. V. pritarimo;
4.2. priteisė ieškovės I. V. naudai iš atsakovo V. V. 2 167,07 Eur, o iš atsakovės A. V. 2 167,06 Eur bylinėjimosi išlaidų;
4.3. priteisė valstybės naudai iš atsakovo V. V. 6,29 Eur Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovės A. V. 6,28 EurEur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovai atliko visas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse numatytas procedūras iki projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, išskyrus atsakovų pritarimo gavimą.
6. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl proporcijų, kuriomis įsiterpęs žemės sklypas turėtų būti dalinamas prieš jį prijungiant prie ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio turinys, pagal kurį besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Remdamasis ieškovų pateiktu projektu nustatė, kad įsiterpęs žemės sklypas būtų lygiomis dalimis prijungiamas prie ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, t. y. 0,0030 ha valstybinės žemės sklypo dalis būtų prijungiama prie ieškovų žemės sklypo ir 0,0030 ha – prie atsakovų žemės sklypo. Todėl sprendė, jog projekto sprendiniai dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo prie abiejų besiribojančių žemės sklypų lygiomis dalimis atitinka taikomus teisės aktus bei nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, kadangi tiek ieškovams, tiek atsakovams atitektų po ½ įsiterpusio žemės sklypo, t. y. lygiomis dalimis.
7. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovai (arba buvę žemės sklypo savininkai) valstybinės žemės sklypo sąskaita jau yra pasididinę žemės sklypą kaip nepagrįstus įrodymais. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų apie kokius nors neteisėtus ieškovų (ar ankstesnių ieškovams priklausiusių žemės sklypų savininkų) veiksmus, dėl kurių ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas neteisėtai padidėjo. Pažymėjo, kad nors šiuo metu ieškovams priklausantis žemės sklypas yra 0,1554 ha, tačiau nesant įrodymų apie ieškovų (ankstesnių žemės sklypo savininkų) neteisėtus veiksmus, jų atžvilgiu priimtų sprendimų, taip pat esant nenuginčytiems viešojo registro duomenimis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog sklypas buvo pasididintas savavališkai. Pritarė ieškovų argumentams, kad formuojant žemės sklypą, jį registruojant viešajame registre, buvo patikslintos jo ribos, plotas.
8. Teismas sprendė, jog atsakovų argumentai, kad 0,1554 ha dydžio plotas neatitiktų tuo metu 1992 m. galiojusio (duomenys neskelbtini) kaimo generalinio plano ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, nėra aktualus sprendžiant klausimą dėl šiuo metu įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono. Pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, leidžiantis tarp privačių žemės sklypų įsiterpusį valstybinės žemės sklypą šių sklypų savininkams parduoti be aukciono, įsigaliojo tik 2004 m. sausio 27 d. (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, Žin. (1994, Nr. 34-620).
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovų žemės sklypo plotas, jo ribos yra išviešintos viešajame registre, yra nenuginčytos, o atsakovai reikalavimo dėl jų (ribų, ploto) nuginčijimo nėra pareiškę. Todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovai turi teisę į didesnę įsiterpusio žemės sklypo ploto dalį nei nurodyta ieškovų kartu su ieškiniu pateiktame projekte (t. y. į didesnę nei ½ įsiterpusio sklypo dalį.). Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų projektas jau yra patikrintas ir suderintas kompetentingų valstybės institucijų, privalančių derinti ir tikrinti projektą, o jos nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, neatitikimų ar prieštaravimų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat tretieji asmenys nepateikė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų.
10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus teismas konstatavo, jog ieškovų pateikto projekto sprendiniais numatytas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių prijungimas prie besiribojančių žemės sklypų lygiomis dalimis yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinkantis besiribojančių žemės sklypų savininkų interesus bei nepaneigiantis nė vieno iš besiribojančių žemės sklypų savininkų teisės į įsiterpusio žemės sklypo dalį.
11. Teismas sprendė, jog ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro ir Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio). Todėl sprendė jas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriame prašo jį panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinio netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. tenkindamas ieškovų reikalavimus teismas neatsižvelgė į nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, todėl nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu buvo padidintas ieškovų žemės sklypas 2 metrais iki 0,1554 ha. Ieškovai savo ieškinyje ir teismas sprendime tokių pagrindų nenurodė. Sprendžiant šalių ginčą esminę reikšmę turi žemės sklypų suformavimo pagrindai ir nuosavybės teisės į juos įgijimas. Remiantis 1992 m. rugsėjo 10 d. potvarkiu Nr. 1269p „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ Vilniaus rajono valdyba priėmė sprendimą parduoti žemės sklypus privačioms namų valdoms pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės Ž. R. parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašą. Šiuo pagrindu ieškovai ir atsakovai įgijo teisę privatizuoti po 0,1500 ha ploto žemės sklypus. Pagal (duomenys neskelbtini) kaimo generalinį planą ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, žemės sklypų ribos tarp namų valdos savininkų nustatytos lygiagrečiomis linijomis, paliekant tarp gretutinių sklypų įsiterpusius 4 m. pločio laisvos valstybinės žemės ruožus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisėtu būdu buvo privatizuoti tik nustatyto ploto, t. y. 0,1500 ha žemės sklypai;
12.2. pritarus ieškovų projektui, ieškovai privatizuotų 3 metrus laisvos valstybinės žemės, o tuo tarpu atsakovai tik vieną metrą. Ieškovų sklypo plotas buvo padidintas nepateikiant jokių įrodymų dėl padidinimo teisėtumo. Tuo atveju, jeigu ieškovai žemės sklypą padidino teisėtai, ieškovams tenka pareiga pateikti teisėtumą pagrindžiančius įrodymus. Teismo argumentas, jog ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas lygiai tokio paties ploto, koks yra dabar, t. y. 0,1554 ha, neturi jokios įrodomosos reikšmės, kadangi kadastriniai duomenys užfiksuoti jau savavališkai padidinus sklypo plotą. Be to, pagal nustatytą tvarką, remiantis Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, atliekant kadastrinius matavimus privalėjo dalyvauti atsakovai ir kiti kaimyninių sklypų savininkai. Kadastrinių matavimų įrašai viešajame registre nuosavybės teisių nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina. Teismas nepagrindė, kokius teisės aktus atitinka savavališkas ieškovų sklypo padidinimas, kai ieškovams tenka 3 metrai (3/4) įsiterpusio laisvos valstybinės žemės, o atsakovams tik 1 metras (1/4);
12.3. patenkinus ieškinį pagal ieškovų paruoštą projektą, iš esmės būtų pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai. Atsakovams būtų atimta galimybė privatizuoti ne aukciono tvarka pusę laisvos valstybinės žemės (2 m), taip kaip priklausytų, nes liktų tik 1 metras. Be to, ieškovai jau pasistatė tvorą, kurios dalis įsiterpusi į likusį vieno metro žemės ruožą ir atsakovams praktiškai nebūtų galimybės privatizuoti net vieno metro laisvos valstybinės žemės. Ieškovams pasodinus vaismedžius ar kitus želdinius 1 metro atstumu nuo atsakovų žemės sklypo, pastaroji žemės sklypo dalis patektų į šešėlį, o ieškovui atliekant bet kokius žemės kasimo darbus, būtų pažeistos atsakovo daug metų augintų augalų šaknys, taip pat neliktų laisvos erdvės augalams prižiūrėti, dėl to atsakovams būtų sunku racionaliai naudotis savo žemės sklypu;
12.4. pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo papildymą ir pakeitimą nauji žemės sklypai vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų namų statybai parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pagal patvirtintus teritorinio planavimo dokumentus. Ieškovams pagal minėtus teritorinio planavimo dokumentus buvo nustatytas 0,1500 ha ploto žemės sklypas ir įstatymai draudė padidinti šių sklypų ribas. Todėl ieškovo žemės sklypo dydis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis ieškovai pasididino savo žemės sklypo plotą;
12.5. pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas už ieškovams teiktą advokato teisinę pagalbą. Civilinė byla nesudėtinga, nedidelės apimties, sprendimas priimtas per vieną posėdį, teisinės paslaugos nebuvo kompleksinės ir nereikalavo specialių žinių, ginčijamo žemės ruožo vertė nedidelė, sprendžiamas teisinis klausimas nėra naujas ir nebuvo pateikta detalizuota advokato užmokesčio apskaičiavimo pažyma.
13. Ieškovai atsiliepime su atsakovų apeliacinius skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
13.1. ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas niekuomet nebuvo padidintas prisijungiant įsiterpusio žemės sklypo dalį. Atsakovų keltą klausimą, jog ieškovams žemės sklypas neva padidintas nuo 0,15 ha iki 0,1554 ha, atsakovai kėlė pirmosios instancijos teisme, o teismas sprendimo 20-21 punkte išsamiai apeliantų abejones paaiškino. Pagal rungtyniškumo principo taikymą bei įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymą civiliniame procese, atsakovams, teigiantiems, jog prie ieškovams priklausančio žemės sklypo jau buvo prijungta valstybinės žemės dalis, tenka pareiga pagrįsti savo teiginius. Kadangi atsakovai to nepadarė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė. Be to, ieškovai yra pateikę iš VĮ Registrų centro 1995 m. gegužės 26 d. Sklypo kadastro duomenų bylą ir Sklypo planą, iš kurių matyti, kad sklypas buvo suformuotas lygiai tokio paties ploto, koks yra dabar, t. y. 0,1554 ha, o ne 0,15 ha. Todėl atsakovų argumentai, jog neva ankstesni šio žemės sklypo savininkai kokiais nors būdais prisijungė įsiterpusio žemės sklypo dalį, stokoja faktinio pagrindo;
13.2. ieškovų iniciatyva parengtas projektas nepažeidžia atsakovų teisėtų interesų, lygiateisiškumo principų, yra parengtas taip, kad ieškovams ir atsakovams atitektų lygios dalys tarp jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad ieškovų žemės sklypas suformuotas tokio paties ploto, koks ir buvo ankstesniuose dokumentuose. Kadangi sklypo plotas nesikeitė, nėra pagrindo teigti, kad prie jo buvo prijungta įsiterpusio žemės sklypo dalis. Atmetus prielaidą, jog žemės sklypo dalis prijungta, įsiterpęs žemės sklypas ieškovų iniciatyva parengto projekto pagrindu būtų dalinamas lygiomis dalimis. Be to, projekto prieštaravimo aktualiems teisės aktams patikros metu nustatyta nebuvo;
13.3. ieškovų argumentai dėl tariamo sunkumo racionaliai naudotis sklypu tenkinus ieškinį, nepagrįsti. Deklaratyvių teiginių apie tai, jog neva ieškovų pastatyta tvora yra įsiterpusi į likusį vieno metro žemės ruožą, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Be to, pagrįstai teismas nurodė, jog tai, kad įsiterpusiame žemės sklype yra pastatyta ieškovams priklausanti tvora, ieškovų parengto plano projekto nedaro neteisinu ar pažeidžiančiu atsakovų interesus. Atsakovų teiginiai dėl ieškovų sodinamų augalų yra paremti prielaidomis ir neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla;
13.4. nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovų sklypo dydžio prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentams. Nėra aišku, kokie konkrečiai teritorinio planavimo dokumentai nurodė, kad ieškovams „buvo nustatytas“ 0,15 ha žemės sklypas. Atsakovai nepateikė informacijos apie tai, kokie teritorijų planavimo dokumentai draudė ankstesniesiems ieškovų sklypo savininkams parduoti didesnį nei 0,15 ha sklypą. Atsakovai klaidingai nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 punktas draudė ankstesniesiems ieškovų sklypo savininkams didesnį nei 0,15 ha ploto sklypą. Tokia ploto riba buvo taikoma kituose miestuose ir jiems priskirtose pagal patvirtintus detaliuosius planus kaimo vietovių teritorijose parduodamiems sklypams, kai tuo tarpu kaime naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti maksimalus dydis galėjo būti 0,25 ha. Be to, nėra ginčijama ieškovams priklausančio sklypo teisinė registracija bei paties sklypo pirkimo- pardavimo sutartis;
13.5. priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85, kuriuo patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Detalizacijoje nurodytos bylinėjimosi išlaidos beveik per pusę mažesnės nei įtvirtinti Rekomendacijose, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos turėtų būti mažinamos.
14. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad šalių reikalavimai kyla iš asmenų privataus ginčo, jie nėra susiję su trečiojo asmens valdomu turtu. Pažymi, jog vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 1, 2, 50 ir 65 punktais, apsvarsčiusi 2021 m. rugsėjo 28 prašymą, registruotą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (bylos Nr. ZSFP-77532), 2021 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. A33(1)-9422 suderino 0,1500 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1554 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo žemės sklypo formavimas ir partvarkymas nustatytas pagal ieškovų parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Byloje nustatyta, kad ieškovai, siekdami ne aukciono būdu įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp jiems ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, inicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurį parengė UAB „Geo Planum“, ir atliko kitus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse numatytus veiksmus. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog tarp ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės sklypas atitinka jam tiek įstatymuose, tiek juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, tiek ir teismų praktikoje keliamus reikalavimus. Nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo akte nurodė, kad projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymas ir kitiems teisės aktams, taip pat atkreipė dėmesį, jog nėra pateikti atsakovų raštiški pritarimai projektui.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-77532 www.zpdris.lt portale) be atsakovų V. V. ir A. V. pritarimo. Atsakovų argumentus, kuriais jie nesutiko su ieškovų pateiktu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, atmetė kaip nepagrįstus.
21. Atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą visų pirma remdamasi tuo, jog ieškovai jiems priklausantį 0,15 ha žemės sklypą pasididino 2 metrais, t. y. iki 0,1554 ha, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šios faktinės aplinkybės neįvertino. Nurodo, kad dėl to atsakovams lieka galimybė įsigyti ne aukciono būdu tik 1 m valstybinės žemės sklypo, kai tuo tarpu ieškovų žemės sklypas padidėtų 3 m.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo pritarti atsakovams, jog ieškovų žemės sklypas jau buvo padidintas prijungiant įsiterpusio žemės sklypo dalį. Visų pirma, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų apie kokius nors neteisėtus ieškovų (ar ankstesnių ieškovams priklausiusių žemės sklypų savininkų) veiksmus, dėl kurių ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas neteisėtai padidėjo. Pridurtina, kad tokių įrodymų nepateikė apeliantai ir kartu su apeliaciniu skundu, ginčydami skundžiamą sprendimą (CPK 178 straipsnis). Antra, byloje nėra ir rašytinių įrodymų, jog ieškovams priklausantis žemės sklypas būtų padidintas taip, kaip įrodinėja apeliantai. Byloje esantys faktiniai įrodymai pagrindžia, kad žemės sklypas ir buvo suformuotas tokio paties ploto, koks yra šiuo metu, t. y. 0,1554 ha. Tai patvirtina byloje ieškovų pateiktas iš VĮ Registrų centro 1995 m. gegužės 26 d. Namų valdos žemės sklypo planas, kurio pagrindu žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, buvo suformuotas 1995 m. gruodžio 8 d. (byloje pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašas, ieškinio priedas Nr. 18). Trečia, ieškovams priklausančio žemės sklypo duomenys (plotas) yra išviešintas VĮ „Registrų centras“, o byloje nėra duomenų, kad toks plotas ar žemės sklypo ribos būtų nuginčytos. Taigi minėtų argumentų pagrindu darytina išvada, jog apeliantų argumentai dėl ieškovų žemės sklypo padidinimo prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Todėl iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatęs, jog ieškovai savavališkai pasididino žemės sklypą taip, kaip teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jame ir nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu, kaip teigia apeliantai, buvo padidintas žemės sklypas.
23. Nesutiktina su apeliantais, jog nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad žemės sklypas nebuvo padidintas įsiterpusio žemės sklypo sąskaita turėjo įrodyti ieškovai, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šalių rungtyniškumo principą, pareigą įrodyti, jog ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo padidintas, perkėlė atsakovams.
24. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai ir aiškiai aptarti įrodinėjimo civiliniame procese principai. Ne kartą išaiškinta, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022 ir jame nurodytą praktiką).
25. Taigi vadovaujantis įrodinėjimo pareigos paskirstymu civiliniame procese bei aukščiau nurodytais kasacinio teimo išaiškinimais, laikytina, kad teiginius, jog ieškovų žemės sklypas buvo jau padidintas įsiterpusio žemės sklypo dalimi, turėjo pareigą įrodyti ne kas kitas, o apeliantai, kurie ir rėmėsi visame civilinės bylos nagrinėjimo procese šiomis aplinkybėmis. Todėl šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantai, įrodinėjimo pareigos paskirstymas nebuvo pažeistas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų teiginius skundžiamame sprendime laikė neįrodytais.
26. Nėra pagrindo pritarti ir apeliantų argumentams, jog pritarus ieškovų pateiktam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, ieškovai turėtų teisę įsigyti ¾ laisvos dalies įsiterpusio žemės sklypo, o apeliantams tuo tarpu tektų tik ¼ dalis įsiterpusio žemės sklypo. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovai jau yra pasididinę jiems priklausantį žemės sklypą nuo 0,15 ha iki 0,1554 ha. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad buvę ieškovų žemės sklypo savininkai tokia teise būtų pasinaudoję, o, kaip buvo nustatyta iš byloje esančių duomenų, žemės sklypas ir buvo suformuotas 0,1554 ha ploto. Taigi vien šiuo aspektu apeliantų argumentai nepatvirtina jų teiginio, kad jie, pritarus ieškovų pateiktam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, galėtų įsigyti tik ¼ laisvos žemės sklypo dalį. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal ieškovų pateiktą projektą įsiterpęs žemės sklypas būtų lygiomis dalimis prijungiamas prie ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra patikrintas ir suderintas kompetentingų valstybės institucijų, privalančių derinti ir tikrinti projektą ir teisės aktų pažeidimų, neatitikimų ar prieštaravimų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams nebuvo nustatyta. Taigi kartu minėtų argumentų pagrindu darytina ir išvada, kad ieškovų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nepažeidžia apeliantų interesų ar lygiateisiškumo principo.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, nepagrįstai remiasi ir sunkumo racionaliai naudotis žemės sklypu aplinkybe. Nesutikdami su teismo sprendimu šiuo aspektu apeliantai nurodo, jog ieškovai pasistatė tvorą, kurios dalis yra įsiterpusi į likusį vieno metro žemės sklypo ruožą, dėl ko atsakovams nebūtų galimybės prisijungti šios dalies laisvos valstybinės žemės, be to, ieškovų sodinami vaismedžiai ar želdiniai arčiau nei 1 m atstumu nuo atsakovų žemės sklypo sudarys kliūtis atsakovams naudotis savo žemės sklypu. Pažymėtina, kad viena vertus, apeliantų argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymai, kadangi jie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, šios aplinkybės nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, todėl apskritai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
28. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentais, jog ieškovų žemės sklypo dydis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Visų pirma, pritartina ieškovams, kad tai yra vėlgi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentas, kuris nepagrindžiamas jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Antra, nėra ginčijama ieškovams priklausančio žemės sklypo teisinė registracija ar žemės sklypo pirkimo – pardavimo ieškovams sutartis. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovų žemės sklypo plotas ir jo ribos yra išviešintos viešajame registre, jos yra nenuginčytos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovams negali priklausyti tokio ploto koks yra šiuo metu žemės sklypas ar kad jo dydis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes, nepažeidė procesinių teisės normų paskirstydamas šalims įrodinėjimo naštą ir pagrįstai sprendė nustatyti, jog ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal UAB „Geo Planum“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-77532 www.zpdris.lt portale) be atsakovų pritarimo. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydami, kad jos yra per didelės, kadangi civilinė byla nesudėtinga, nedidelės apimties, sprendimas priimtas per vieną posėdį, teisinės paslaugos nebuvo kompleksinės ir nereikalavo specialių žinių, ginčijamo žemės ruožo vertė nedidelė, sprendžiamas teisinis klausimas nėra naujas ir nebuvo pateikta detalizuota advokato užmokesčio apskaičiavimo pažyma. Ieškovų atstovė, atsikirsdama į nurodytus argumentus, pateikė teisinių paslaugų detalizaciją, palygindama Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius už atitinkamas teisines paslaugas su paskaičiuotomis nagrinėjamu atveju už kiekvieną atliktą procesinį veiksmą ir parengtą procesinį veiksmą bylinėjimosi išlaidų sumomis ir nurodė, kad paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos yra per pusę mažesnės nei Rekomendacijose nurodyti dydžiai.
32. Byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 4246,16 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Minėtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pateikti apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį, laikė, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir suteiktų teisinių paslaugų kiekį bei apimtį (rengtas ieškinys, dublikas, prašymas VĮ Registrų centrui, dalyvauta teismo posėdyje, rengtasi jam), Rekomendacijose nurodytus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams priteisė visa apimtimi jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už teiktą teisinę pagalbą. Ieškovai bylinėjimosi išlaidų detalizaciją pateikė atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos remiantis šiuo aspektu turėtų būti mažintinos. Esminę reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi tai, ar bylinėjimosi išlaidos apskritai yra patirtos (ar yra išrašyti atitinkami jas pagrindžiantys įrodymais bei ar jos apmokėtos). Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų detalizacija didesnę reikšmę turi vertinant atskiras atliktų procesinių veiksmų ir parengtų procesinių dokumentų įkainojimo sumas. Sutiktina su apeliantais, kad civilinė byla savo apimtimi nėra didelė, tačiau procesinių dokumentų parengimas ir atsakovų atsikirtimų įvertinimas neabejotinai pareikalavo ieškovams teisines paslaugas teikusios atstovės darbo ir laiko sąnaudų, juolab kad parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, argumentuoti ir parengti atsižvelgiant į teismų praktiką. Nors teisinis klausimas ir nėra naujas, tačiau, įvertinus teismų praktiką, pastebėtina, kad nėra ypatingai dažnas. Pažymėtina, ir tai, kad ieškovai išlaidas teisinėms paslaugoms patyrė nepriklausomai nuo ketinamo įsigyti žemės sklypo vertės, kadangi teisines paslaugas ir jų apimtį šiuo atveju lemia teisinių paslaugų poreikis ir jų apimtis (procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teismo posėdyje ir pan.). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio žemės sklypo vertė reikšmės neturi. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovai, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra beveik per pusę mažesnės nei Rekomendacijose nurodomi maksimalūs jų dydžiai.
34. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais mažinti ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Skirstant bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, galioja analogiškos procesinės taisyklės kaip ir skirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
36. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas netenkintas, atsakovai neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Tokiu atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovai kaip laimėjusi apeliacinį procesą šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš apeliantų 1270,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikti ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai – ieškovei išrašyta 2022 m. spalio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-00648 ir ieškovės 2022 m. spalio 6 d. atliktas mokėjimas Advokatų profesinei bendrijai NOOR LEGAL.
38. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžių (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimalus sudaro 2314 Eur; 2022 m. II ketvirtis – bruto 1780,5 Eur x 1,3 koef.). Taip pat laikytinos pagrįstomis įvertinus sprendžiamo ginčo sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo principus. Todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos pilna apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apeliantų (atsakovų) apeliacinio skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą.
Priteisti ieškovės I. V. naudai iš atsakovų V. V. ir A. V. lygiomis dalimis 1270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 635,25 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis Eur 25 ct) apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė