Civilinė byla Nr. e2-384-470/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03046-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 13 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant Redai Narijauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams vadovui R. Ž. ir advokatui V. J.,
atsakovo atstovei advokatei D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“ ieškinį atsakovui K. J. (K. Y.) dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, nepagrįsto priteisimo ir žalos bei nuostolių, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Autrona“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimus Nr. 2020-10-19 Nr. DGKS-771 darbo byloje Nr. APS-131-19328/2020 ir 2020-10-19 Nr. DGKS-770 darbo byloje Nr. APS-112-21313/2020, priteisti iš atsakovo 572,28 Eur žalos bei nuostolių, susijusių su darbo santykiais, ieškovei, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pagal 2020-01-24 darbo sutartį Nr. 192 įsidarbino pas ieškovę vairuotoju. Atsakovas pas ieškovę dirbo iki 2020-08-31, ir šią dieną darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. 1 p. reikalavimus, kadangi atsakovas buvo išleistas į nemokamas atostogas nuo 2020-07-06 (4 ir 5 dienos buvo išeiginės) iki rugpjūčio 24 d., o nuo rugpjūčio 25 d. iki rugpjūčio 31 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties.
Nurodė, kad 2020-02-24 atsakovas išvyko į komandiruotę užsienyje. Komandiruotės metu, vairuodamas jam patikėtą vilkiką Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-06, vykdamas tiltu iš Danijos į Švediją, atsakovas nepanaudojo iš anksto nupirkto bilieto, todėl ieškovė buvo priversta už paslaugą apmokėti dar kartą ir patyrė 215,87 Eur nuostolių. Sąskaita už dvigubą apmokėjimą buvo išrašyta 2020-07-02, o ieškovės apmokėta 2020-08-04. Taip pat tos pačios komandiruotės metu, vairuodamas jam patikėtą vilkiką Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, valst. Nr. GL 834, nenustatytu laikotarpiu, atsakovas apgadino vilkiko puspriekabės bamperį. Apie padarytą žalą atsakovas neinformavo ieškovės, nes, kaip jis v pats vėliau paaiškino, galvojo žalą pašalinti pats. Ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė 300 Eur žalą. Taip pat tos pačios komandiruotės metu, vairuodamas jam patikėtą vilkiką Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Švedijoje, pasikrovimo metu, nenustatytu laikotarpiu, atsakovas apgadino vilkiko „AdBlue“ baką. Apie padarytą autoįvykį atsakovas neinformavo ieškovės, nes, kaip jis paaiškino, galvojo gedimą sutaisyti pats. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė negalėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip padaryti tyčia. Ieškovė dėl šių atsakovo veiksmų patyrė 1698,52 Eur žalą. Taip pat tos pačios komandiruotės metu, vairuodamas jam patikėtą vilkiką Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Italijoje, nenustatytu laikotarpiu, atsakovas apgadino vilkiko kabiną, kliudydamas medžio šaką. Apie padarytą autoįvykį atsakovas neinformavo ieškovės, nes, kaip jis paaiškino, tiesiog dėl to, kad pamiršo apie tai. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė negalėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip padaryti tyčia. Ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė 2561,16 Eur žalą, kurią sudaro atlikti remonto darbai ir prastova. Iš viso ieškovei buvo padaryta 4775,55 Eur žalos ir nuostolių. Apie padarytą žalą ieškovė sužinojo atsakovui grįžus iš komandiruotės ir pareikalavo atsakovą pasiaiškinti dėl padarytos žalos, ką šis raštu padarė 2020-07-03.
2020-09-03 atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais, iš viso 5598 Eur. Su atsakovo reikalavimais ieškovė iš dalies nesutiko, nurodydama, kad pagal įmonėje vedamą apskaitą atsakovui buvo išmokėtas beveik visas jam priklausantis atlyginimas ir kitos su tuo susijusios išmokos. Atsakovas savo prašyme nutylėjo, kad savo veiksmais padarė ieškovei 4715,87 Eur žalą, kuri buvo įtraukta į tarpusavio atsiskaitymus. Todėl ieškovė 2020-09-28 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją 2020-09-28 su priešpriešiniu prašymu ir prašė priteisti iš atsakovo žalą ir nuostolius.
Darbo ginčų komisija 2020-10-19 sprendimu Nr. DGKS-771 darbo byloje Nr. APS-131-19328/2020 nusprendė išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) UAB „Autrona“ buvusiam jos darbuotojui K. J. 5841,18 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 1172,24 Eur dienpinigių, 855,00 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.
Darbo ginčų komisija 2020-10-19 sprendimu Nr. DGKS-770 darbo byloje Nr. APS-112-21313/2020 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad atsisako nagrinėti ieškovės UAB „Autrona“ prašymą atsakovui K. J. kaip nepriskirtą Darbo ginčų komisijos kompetencijai.
Darbo ginčų komisija teisingai nustatė, kad buvo priskaičiuota 5841,18 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Taip pat teisingai buvo nustatyta, kad K. J. už jo visą darbo laikotarpį buvo priskaičiuota 4272,24 Eur dienpinigių. Tačiau Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į tai, kad iš atsakovo darbo užmokesčio buvo daromi atskaitymai, kurių atsakovas neginčijo. Tokiu būdu pagal 2020 m. kovo mėn. Darbo užmokesčio žiniaraštį iš atsakovo darbo užmokesčio buvo atskaityta 15 Eur pagal duomenis dėl KET pažeidimo užsienio valstybėje, 2020 m. gegužės mėn. buvo atskaityta 25 Eur pagal duomenis dėl KET pažeidimo užsienio valstybėje, 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo atskaityta 15 Eur pagal duomenis dėl KET pažeidimo užsienio valstybėje. Nors Darbo ginčų komisija priteisė iš ieškovės darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, ieškovė pažymi, kad visus mokesčius nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, viso 1899,56 Eur ieškovė yra sumokėjusi, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas.
Darbo ginčų komisija, nenagrinėdama atsakovo padarytos žalos ieškovei klausimų, negalėjo teisingai ir objektyviai išnagrinėti visų ginčo dėl teisės aspektų. Visus atsakovo padarytus pažeidimus pripažino pats atsakovas. Darbo ginčų komisijai buvo pateikti visi duomenys apie atsakovo padarytą žalą ieškovei, apie tai, kad ieškovė darė išskaitas iš atsakovo atlyginimo įvairiais laikotarpiais ir galutinio atsiskaitymo su atsakovu metu. Atsakovas nėra oficialiai pateikęs prašymo pervesti pinigus į kokią nors Lietuvos Respublikoje atidarytą banko sąskaitą, todėl visos išmokos jam buvo mokamos grynais pinigais. Kadangi nuo 2020-07-03 ir po darbo sutarties nutraukimo 2020-08-31 atsakovas darbovietėje nepasirodė, ieškovė neturėjo jokios galimybės su juo atsiskaityti. Po Darbo sutarties pasirašymo atsakovas turėjo vieno mėnesio laikotarpį atsidaryti sąskaitai bet kuriame Lietuvos banke. Ieškovė tai buvo išaiškinusi atsakovui, tačiau atsakovas iki išvykimo į komandiruotę taip ir nesugebėjo atsidaryti banko sąskaitos Lietuvoje. Būtent todėl, prieš išvykstant į komandiruotę, atsakovui pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 1900 Eur avanso grynais pinigais, o jam grįžus po komandiruotės, 2020-07-03 – 1200 Eur atlyginimo grynais pinigais, tiek, kiek tą dieną buvo grynųjų pinigų įmonės kasoje. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas bent jau grįžęs iš komandiruotės pagaliau atsidarys sąskaitą Lietuvos banke, į kurią jis galės pervesti atsiskaitymus su atsakovu. Tačiau atsakovas taip ir neatsidarė sąskaitos Lietuvos banke, o nuo 2020-07-03 į įmonę neatvyko, todėl vykdyti su juo atsiskaitymus ieškovė neturėjo jokių galimybių. Atsakovas telefono žinutėmis yra siuntęs kažkokius sąskaitų duomenis, tačiau tos sąskaitos nebuvo Lietuvos Respublikoje.
Kadangi Darbo ginčų komisija priteisė iš ieškovės 7868,42 Eur, iš kurių 1899,56 Eur sudaro ieškovės jau sumokėti mokesčiai valstybei, Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į 55 Eur išskaitų už atsakovo padarytus KET pažeidimus, Darbo ginčų komisija neatsižvelgė ir nenagrinėjo padarytos žalos ieškovui, kuri sudaro 4775,55 Eur, Darbo ginčų komisija ieškovės nuomone nepagrįstai priteisė 855 Eur netesybų, todėl ginčijama suma byloje sudaro (7868,42 Eur - 283,31 Eur) = 7585,11 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė, skubiai vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, sumokėjo atsakovui 855,59 Eur kaip darbo užmokestį, todėl ne ieškovė, bet atsakovas liko skolingas ieškovei. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismą priteisti iš atsakovo 572,28 Eur kaip likusią ieškovei padarytą ir neatlygintą atsakovo žalą.
Ieškovės UAB „Autrona“ atstovas advokatas V. J. ieškinį palaiko visiškai, prašo jį tenkinti. Nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir įmonės vadovas R. Ž..
Atsakovas K. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovė paaiškino, kad Darbo ginčų komisija 2020-10-19 sprendimu Nr. DGKS-771 nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 5841,18 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 1172,24 Eur dienpinigių ir 855,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.
Remdamasi ieškovės pateiktais dokumentais Darbo ginčų komisija konstatavo, jog už visą darbo santykių laikotarpį atsakovui buvo priskaičiuota 5841,18 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pagal pateiktą darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų išlaidų pažymą atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo. Už visą darbo santykių laikotarpį atsakovui buvo priskaičiuota 4272,24 Eur dienpinigių, iš viso grynaisiais pinigais išmokėta 3100 Eur, taigi dienpinigių skola sudaro 1172,24 Eur (4272,24 - 3100).
Ieškovė patvirtino, kad atsakovui buvo priskaičiuota 5841,18 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš šios sumos atskaičiuota 1899,56 Eur mokesčių ir 55,00 Eur baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi, atsakovui turėjo būti išmokėta 3886,62 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ši pinigų suma nebuvo išmokėta. Remiantis Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų pažyma, atsakovui priskaičiuota 4030,00 Eur dienpinigių ir 242,24 Eur komandiruotės išlaidų. DK 107 str. 2 d. numato, kad jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Taigi atsakovui turėjo būti išmokėta iš viso 4272,24 Eur. Pagal pateiktus kasos išlaidų orderius, atsakovui buvo išmokėta iš viso 3100 Eur. Taigi dienpinigių skola sudaro 1172,24 Eur (4272,24 - 3100). Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų pažymoje nurodyta, neva 2020-08-25 buvo išmokėta dar 2372,24 Eur, tačiau jokių pagrindžiančių dokumentų nepateikta.
Ieškovė ieškiniu buvo pripažinusi tik 342,99 Eur dydžio skolą atsakovui, kurios neva negalėjo grąžinti, nes atsakovas neturi sąskaitos Lietuvoje veikiančiame banke. Atsakovas yra pateikęs savo sąskaitos Ukrainos „Privatbank“ banke rekvizitus, todėl ieškovė turėjo ir turi visas galimybes su juo atsiskaityti. Atsakovas nebuvo ir nėra atsidaręs sąskaitos Lietuvoje veikiančiame banke, nes neturi leidimo gyventi Lietuvoje, tik darbo vizą. Sąskaitos atidarymas trečiųjų šalių piliečiams nerezidentams Lietuvoje veikiančiuose bankuose kainuoja 200 Eur todėl atsakovui atsidaryti sąskaitą Lietuvoje finansiškai nenaudinga.
Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo tarp šalių sudaryta nebuvo, todėl Darbo ginčų komisija pagrįstai nusprendė išieškoti atsakovo naudai netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.
Be to, ieškovė teigia, kad dėl atsakovo kaltės patyrė žalos bei nuostolių, t. y. už pakartotinai pirktą bilietą 215,87 Eur, už apgadintą vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės bamperį 300 Eur, už apgadintą to paties vilkiko baką 1698,52 Eur, už apgadintą to paties vilkiko kabiną 2561,16 Eur. Iš viso padaryta žala ir nuostoliai dėl prastovos sudaro 4775,55 Eur.
Atsakovas sutinka, kad dėl jo neapdairumo ieškovė buvo priversta pakartotinai pirkti bilietą vykimui per tiltą iš Danijos į Švediją, taip pat pripažįsta, kad nebuvo pakankamai atidus vairuodamas, dėl ko atsirado aukščiau minėti jo vairuotojo vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į ieškovės nurodytus neva patirtos žalos dydžius. Remiantis ieškovės direktoriaus pasirašytu 2020-07-28 darbų atlikimo aktu, bakas „AdBlue“ kainavo 1509,26 Eur, jo keitimas – 189,26 Eur, kas bendrai sudaro 1698,52 Eur. Kadangi darbų atlikimo aktą surašė pati ieškovė, kyla pagrįstų abejonių šiame akte pateiktų duomenų teisingumu. Tokių pat abejonių kelia ir ieškovės direktoriaus pasirašytas 2020-07-28 darbų atlikimo aktas, pagal kurį kabinos remontas kainavo 1281,46 Eur. Kadangi darbų atlikimo aktą surašė pati ieškovė, žalos dydis kelia abejonių. Pateikta UAB „Žalų sprendimai“ 2020-09-25 remonto sąmata (sudaryta praėjus 2 mėn. po darbų atlikimo) yra tik orientacinio pobūdžio. Joje nurodytos detalių kainos, darbų apimtys bei įkainiai gali nesutapti su ieškovės iš tikrųjų patirtomis išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis 2020-07-31 įsakymu Nr. V-20/124, ieškovė už kabinos sugadinimą išieškojo iš atsakovo darbo užmokesčio 2700 Eur, t. y. net 1418,54 Eur daugiau nei darbų atlikimo akte nurodyta remonto kaina. Darbų atlikimo akte nurodytas 1505,50 Eur dydžio nuostolis dėl vilkiko prastovos. Skaičiuojant negautą pelną, pajamų dydis nepagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taip pat ieškovė nurodo, kad apgadintas vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės bamperis, dėl ko ji patyrė 300 Eur dydžio žalą, tačiau to nepatvirtina įrodymais. Ieškovė taip pat nepateikta įrodymų, jog aukščiau nurodyta žala atsirado dėl atsakovo didelio neatsargumo, o juo labiau – dėl tyčinių veiksmų. Ta aplinkybė, jog atsakovas laiku neinformavo ieškovės apie menkaverčius transporto priemonės pažeidimus, neturėjusius jokios esminės įtakos transporto priemonės eksploatavimui, vertintina kaip paprastas neatsargumas.
Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovo mėnesinis vidutinis darbo užmokestis yra 855,59 Eur. Taigi maksimali išskaitytina iš darbo užmokesčio suma sudaro 2566,77 Eur (855,59 x 3). Kadangi dienpinigiai – tai tikslinės sumos, mokamos darbuotojams, vykstantiems į tarnybinę komandiruotę, ir šių piniginių lėšų paskirtis yra padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl jo darbo kitoje, negu nuolatinė darbo vieta, vietoje, išskaitos žalai atlyginti iš dienpinigių negali būti daromos. CPK 739 str. taip pat nurodyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas. DK 24 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais. Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijas, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 str.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo 2020-01-24 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 192 dėl tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigų nuo 2020-02-24 iki 2021-02-28. Sudarant darbo sutartį tarp šalių buvo sulygta, kad ieškovė mokės atsakovui ne mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės minimali mėnesinė alga su koeficientu 1,3, išmokant darbo užmokestį kiekvieno mėnesio 15 ir 25 dienomis. Sutartimi buvo sulygta, kad atsakovui už komandiruotes bus mokama 50 % dienpinigių sumos, kuri pagal atskirus darbdavio sprendimus gali būti didinama, atsižvelgiant į darbuotojo darbo kokybę ir įmonės ekonomines galimybes.
Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020-08-31 pagal DK 58 str. 2 dalies 1 punktą (už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą).
Darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Darbo ginčų komisija prašymą tenkino iš dalies ir 2020-10-09 sprendimu nusprendė išieškoti iš UAB „Autrona“ K. J. 5841,18 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma neatskaičiavus mokesčių), 1172,24 Eur dienpinigių (suma neatskaičiavus mokesčių) ir 855,00 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, sprendimo dalį neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 855,59 Eur nusprendė vykdyti skubiai. Savo ruožtu UAB „Autrona“ taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš K. J. žalos ir nuostolių atlyginimą, tačiau jos pareiškimas nebuvo priimtas nurodant, kad reikalavimas Darbo ginčų komisijos kompetencijai nepriskirtinas, kadangi darbuotojo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Ukrainoje. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš jos darbuotojui K. J. išmokas, atskaičius žalos atlyginimo sumą, atsižvelgiant į sumokėtas sumas ir už atsakovą sumokėtus mokesčius, iš viso 283,31 Eur, o bylos nagrinėjimo eigoje įvykdžiusi skubiai vykdytiną vieno mėnesio algos dydžio išmokėjimą, pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo K. J. jo padarytos žalos atlyginimui 572,28 Eur.
Darbo ginčų komisijos sprendimai nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 4, 5 dalys).
Dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo
Ieškovas pripažino, kad atsakovui darbo sutarties nutraukimo dieną nesumokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių, ir to priežastimi nurodo aplinkybę, jog atsakovas padarė įmonei žalos, kurios atlyginimui iš darbuotojui priklausančių išmokų buvo išskaičiuota pagal darbdavio įsakymus.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
DK 154 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaroma tyčia.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės nurodyta įmonei padaryta žala (nuostoliai) atsirado atsakovo komandiruotės užsienyje metu laikotarpiu nuo 2020-02-24 iki 2020-07-02, kas patvirtinama į bylą pateiktu 2020-02-24 darbdavio įsakymu Nr. K-20/53-1 dėl komandiruotės.
Ieškovės paaiškinimu, jis dėl kaltų vairuotojo veiksmų patyrė žalos ir nuostolių iš viso 4775,55 Eur sumai sekančiai:
- dėl darbuotojui pakartotinai pirkto bilieto persikėlimui iš Danijos į Švediją, nors toks bilietas buvo nupirktas iš anksto, patirti nuostoliai sudaro 215,87 Eur,
- dėl apgadinto vilkiko VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini) puspriekabės v. n. (duomenys neskelbtini) bamperio, padaryta žala 300 Eur ,
- dėl vilkiko VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini), bako „AdBlue“ apgadinimo, padaryta žala 1698,52 Eur,
- dėl vilkiko VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini), kabinos apgadinimo, patirta žala kartu su 5 dienų prastova dėl remonto, patirta žala 2561,16 Eur.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju ir eidamas vairuotojo ekspeditoriaus pareigas, savo paties 2020-07-03 rašytuose trijuose paaiškinimuose patvirtino, jog 1) automobilio pakrovimo Švedijoje metu pažeidė baką „AdBlue“, ketino pataisyti savo jėgomis; 2) vairuodamas jam įmonės patikėtą transporto priemonę VOLVO (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, Italijoje neapskaičiavo automobilio priekabos gabaritų ir užkliudė medžio šaką, taip įlenkdamas automobilio kabiną, apie įvykį nepranešė, nes pamiršo; 3) gamindamas maistą (vieta ir laikas nenurodyti) išpylė aliejų ant galinio bamperio ir liko dėmė, ketino atplauti.
Įmonės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonė darbuotojui buvo perduota tvarkinga, atsakovas nepasirašė jokio dokumento, kuriame būtų fiksuota, kad jis perima transporto priemonę su pažeidimais, vadinasi, darbuotojas dėl savo neatsargumo neužtikrino jam patikėtos tvarkingos transporto priemonės išsaugojimo be pažeidimų.
Dėl bilieto. Dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė nuostolių, kadangi pakartotinai darbuotojui pirko bilietą 215,87 Eur vertės vykimui vilkiku VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini) per tiltą iš Danijos į Švediją. Šio fakto ir nuostolių dydžio atsakovas neginčija, atsiliepime į ieškinį pripažino, jog dėl jo neapdairumo jis pirko bilietą, kurio pirkti neprivalėjo, kadangi darbdavys tokiu bilietu buvo pasirūpinęs iš anksto. Nesant ginčo tarp šalių dėl atsakovo kaltės, reikalavimas atlyginti nuostolius laikytinas teisėtu ir pagrįstu (DK 153 straipsnio 1 dalis).
Dėl bamperio. Ieškovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsarginį bamperį įmonė įsigijo iš UAB „Nergita“ dar 2020-01-31, jo keitimo darbai buvo atlikti 2020-07-15. Reikalaujama iš atsakovo atlyginti 300 Eur suma anot ieškovo yra draudiko BTA draudimo nustatytos franšizės išskaitos dydis. Tačiau iš ieškovės atstovo paaiškinimo visiškai neaišku, kodėl žalos dydžiu ieškovė laiko franšizės dydį, kai į draudiką dėl žalos atlyginimo įmonė iš viso nesikreipė ir jokio realaus žalos atlyginimo kaip draudimo išmokos iš savo draudiko negavo. Be kitų įrodymų ieškovė pateikė į bylą UAB „Nergita“ mokėjimo nurodymą 1516,43 Eur sumai, o taip pat 2020-01-31 PVM sąskaitą faktūrą NGV 52909, ir paaiškino, kad ši suma yra bamperio ir kitų smulkių detalių įsigijimo suma. Tačiau vertinant pateiktus mokėjimo dokumentus svarbu pastebėti, kad įrodymų, jog 2020 m. sausio mėnesį įsigyta detalė – galinis bamperis SDP Profi 5 (kaina 420,00 Eur) buvo sumontuota būtent automobilio puspriekabėje v. n. (duomenys neskelbtini), o ne kitoje puspriekabėje, nepateikta. To nepatvirtina nė UAB „Saukesta“ PVM sąskaita faktūra serija SF Nr. 0007637, kurioje atsispindi bamperio pakeitimo faktas, tačiau jis nepatvirtina, kad remontuojamai automobilio puspriekabei buvo sumontuotas būtent sausio mėnesį įsigyta detalė. Aplinkybė, kad brangiai kainuojanti detalė buvo įsigyta be poreikio ir vėliau pusmetį laikoma iki bus panaudota pagal paskirtį, versle mažai tikėtina. Be to, ieškovė teigia, jog bamperis buvo pakeistas 2020-07-15, kai tuo tarpu akivaizdu, jog automobilis tuo metu buvo užsienyje (įsakymas apie A. J. komandiruotę laikotarpiu nuo 2020-07-11 iki 2020-10-02). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo paaiškinime nurodė bamperį apliejęs aliejumi gamindamasis maistą ir dėl to atsirado dėmė, todėl tampa visiškai neaišku, ar bamperį dėl atsiradusios dėmės reikėjo keisti kitu, o tuo pačiu, ar atsakovas yra materialiai atsakingas už tokį ieškovo sprendimą. Sprendžiama, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl automobilio VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini) puspriekabės v. n. (duomenys neskelbtini) bamperio sugadinimo yra nepakankami žalos atsiradimo faktui patvirtinti, reikalavimas atlyginti žalą šioje dalyje atmestinas.
Dėl bako. Ieškovas nurodo, kad dėl bako apgadinimo jis negalėjo kreiptis į draudimo įmonę su reikalavimu atlyginti žalą, nes darbuotojas apie draudiminį įvykį jo neinformavo, todėl sprendžia, kad dėl darbuotojo tyčios (nepranešimas apie įvykį) jis patyrė 1698,52 Eur žalos, nes būtent tiek kainavo bako remontas. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovo vertinimu darbuotojo katę pripažįstant tyčine, kadangi nuostoliai atsirado ieškovui praradus teisę kreiptis į draudimo įmonę dėl draudimo išmokos - atsakovas neinformavo apie draudiminį įvykį, o ieškovas savo ruožtu nesikreipė į draudiką. Kaip paaiškino ieškovo atstovai, bakas vairuotojui grįžus iš komandiruotės buvo užklijuotas kažkokia nežinoma medžiaga, toks automobilis, perduodant kitam automobilio vairuotojui A. J., buvo išsiųstas į kitą reisą, tačiau automobilį eksploatuojant Vokietijoje tapo aišku, kad baką keisti būtina. Bakas buvo nupirktas UAB „Volvo Lietuva“ ir kitu automobiliu nugabentas į Vokietiją. Ieškovės į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 7921139 patvirtina bako „AdBlue“ įsigijimo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Volvo Lietuva“ faktą už 1509,26 Eur kainą. Pagal pateiktą Vokietijos įmonės „Truck master“ darbų atlikimo aktą ir SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. VM1979 patvirtinimą matyti, kad bako keitimo darbai įkainuoti ir vėliau apmokėti 385,91 Eur suma. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovo padarytų jam priskirtos įmonei priklausančios transporto priemonės pažeidimų remontas – bako įsigijimas ir jo pakeitimas įmonei kainavo 1698,52 Eur. Nuostoliai priteistini (DK 153 straipsnio 1 dalis).
Dėl kabinos ir prastovos. Ieškovo teigimu atsakovas komandiruotės metu nenustatytu laiku Italijoje apgadino vilkiko VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini) kabiną. Minėta, kad kabinos apgadinimo faktą 2020-07-03 paaiškinime pripažino K. J.. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovo vertinimu darbuotojo katę pripažįstant tyčine, kadangi nuostoliai atsirado ieškovui praradus teisę kreiptis dėl draudimo išmokos į draudimo įmonę, nes dėl įvykio atsakovas neinformavo ieškovės, o ieškovė savo ruožtu negalėjo kreiptis į savo draudiką dėl žalos atlyginimo. Tačiau šioje situacijoje abejonių kelia ieškovo pateiktų įrodymų dėl patirtos žalos dydžio patikimumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo vertinimu jo patirta žala dėl priekabos sugadinimo sudaro 1281,46 Eur, o taip pat nuostoliai dėl 5 dienų prastovos, įvykusios 2020 m. liepos 6-11 dienomis. 1505,05 Eur, šių nuostolių dydį ieškovas grindė 2020-07-28 savo įmonės Darbų atlikimo aktu, G. U. automobilių remonto įmonės (kodas 253679080) sąskaita faktūra serija GDA Nr. 0142, tos pačios įmonės kasos pajamų orderiu serija KSO Nr. 0127, patvirtinančiu 1281,46 Eur priėmimo iš R. Ž. (ieškovės vadovas) į G. U. įmonės kasą faktą bei UAB „Žalų sprendimai“ remonto 2020-09-25 sąmata.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertinant šioje byloje pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos ir nuostolių dėl vilkiko kabinos sugadinimo ir prastovų, susidaro pagrįstų abejonių dėl pateiktų fakto tikrumo ir įrodymų patikimumo. Pastebėtina, kad pateiktos į bylą fotonuotraukos su užfiksuotu kabinos sugadinimu nėra pakankamai informatyvios, nuotraukų padarymo data nežinoma. Dėl automobilio remonto aplinkybių įmonės vadovas parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio kabiną įmonė remontavosi savo jėgomis 2020 m. liepos 6-11 dienomis, dėl ko įmonė patyrė nuostolius dar ir dėl vilkiko prastovos. Tačiau teismo posėdžio metu įmonės atstovai nurodė, kad vilkikas buvo remontuojamas ne savo įmonėje, bet G. U. automobilių remonto įmonėje ir tą faktą siekė patvirtinti į bylą pateikta G. U. įmonės sąskaita faktūra 1281,46 Eur sumai, iš kurios matyti, kad ji išrašyta 2021-02-18, t. y. bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu. Be to, pagal pateiktą į bylą UAB „Žalų sprendimai“ reikalingų atlikti remonto darbų sąmatą matyti, kad ši bendrovė numatomų atlikti remonto darbų apimtį nustatė 2020-09-25, ką patvirtina tos dienos remonto sąmata, nors minėta, kad tuo laiku automobilis faktiškai buvo komandiruotėje (vairuotojas A. J. – komandiruotė nuo 2020-07-11- iki 2020-10-02), taigi, neaišku, pagal ką buvo nustatyti reikalingi atlikti remonto darbai. Ieškovo įmonės vadovas pagal savo įmonės sudarytą Darbų atlikimo aktą, kuriame kabinos remonto kaina nurodyta 1281,46 Eur, priėmė 2020-07-31 įsakymą dėl kabinos remonto darbų vertės atskaitymo iš atsakovo darbo užmokesčio. Taigi, pagal tokią įmonės atstovų logiką ir visus bendrai pateiktus rašytinius įrodymus matoma tokia įvykių seka: įmonės vadovas dar iki licenzijuotos įmonės UAB „Žalų sprendimai“ žalos dydžio nustatymo momento jau žinojo žalos dydį cento tikslumu, savo įsakymu nurodė išskaičiuoti žalos dydžio išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio, vėliau kreipėsi į UAB „Žalų sprendimai“ sužinoti remonto kainą, nors tuo metu automobilis buvo užsienyje, dar po pusmečio automobilį lygiai ta pačia kaina kaip įvertino remonto sąmatą sudariusi bendrovė suremontavo G. Ž. automobilių remonto įmonė, paimdama iš ieškovės vadovo atlygį grynaisiais pinigais. Visa tai rodo, kad tokia įvykių seka prasilenkia su elementaria logika, kas sąlygoja išvadą, jog ieškovas neatskleidžia tikrųjų automobilio kabinos remonto aplinkybių, siekia suklaidinti teismą, teikia tikrųjų faktų nepatvirtinančius įrodymus, kas sudaro pagrindą spręsti, kad ieškinys dėl jo dydžio šioje dalyje nėra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl žalos atlyginimo būtina atsižvelgti, kad atsakovas visgi savo rašytiniame paaiškinime pripažino padaręs žalos ieškovui, o jo atstovė teismo posėdžio metu sutiko su vieno vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio žalos atlyginimu. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laiko esant teisinga dėl kabinos sugadinimo priteisti darbuotojo vieno vidutinės mėnesio algos dydžio , t. y. 855,59 Eur žalos atlyginimą ieškovei.
Sprendžiant klausimą dėl ieškovo nuostolių, susidariusių dėl vilkiko prastovos 2020 m. liepos 6-11 dienomis, analogiškai vertintinos tos pačios aplinkybės kaip ir dėl kabinos remonto ir laikoma neįrodytu, jog būtent tomis dienomis dėl kabinos remonto darbų automobilis buvo prastovoje, o ieškovas dėl to patyrė nuostolius. Be aukščiau minėtų įrodymų svarbu pastebėti, kad teismas savo iniciatyva pareikalavo ieškovo pateikti vilkiko VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini) tachografo parodymų duomenis tariamo remonto metu, tačiau ieškovas tokio įrodymo neteikė, bet rėmėsi savo paties išduota pažyma, kad vilkikas esą buvo remontuojamas 2020 m. liepos 6-11 dienomis, nors kaip jau analizuota aukščiau, vėliau įmonės atstovas tokius parodymus pakeitė ir nurodė, kad vilkikas buvo remontuojamas G. U. autoremonto įmonėje. Taigi, ieškovas neįrodė, kad Vilkikas Volvo v. n. (duomenys neskelbtini) dėl kabinos remonto penkias dienas buvo prastovoje, tuo pačiu neįrodė savo nuostolių dėl jo prastovos, todėl ieškinio dalis dėl nuostolių, susidariusių dėl vilkiko prastovos, atmestina.
Dėl išskaitų už KET pažeidimus. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo darbo užmokesčio darė išskaitas už jo padarytus KET pažeidimus užsienio valstybėse, ką patvirtino darbo užmokesčio žiniaraščio duomenimis: 2020 m. kovo mėnesį išskaityta 15 Eur, 2020 m. gegužės mėnesį - 25,00 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 15 Eur. Pagal pateiktus į bylą duomenis matyti, kad atsakovas su tokiomis išskaitomis nebuvo supažindintas, iš jo nepareikalauta pasiaiškinimo, negautas jo sutikimas daryti išskaitas iš darbo užmokesčio ir priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas negalėjo jų ginčyti, nes darbo užmokestis esant darbuotojui komandiruotėje, faktiškai nebuvo mokamas, o iš komandiruotės darbuotojas grįžo tik 2020 m. liepos 2 d., taigi jis neturėjo galimybės prieštarauti padarytiems darbdavio skaičiavimams jo nenaudai.
Dėl dienpinigių, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išskaitų
DK 146 str. 2 d. nurodyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys, susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys būtų susitarę dėl vėlesnio galutinio atsiskaitymo. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju.
Byloje ginčas kilo iš esmės dėl išskaitų, darbdavio padarytų dėl darbuotojo žalos ir nuostolių padarymo, teisėtumo, kas turėjo įtakos darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių išmokėjimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl atsakovui išmokėtinų darbo užmokesčio sumų, rėmėsi darbdavio pateiktais duomenimis.
Atsakovui už jo visą darbo laikotarpį buvo priskaičiuota 4272,24 Eur dienpinigių. Pagal byloje pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad atsakovas buvo komandiruotėje nuo 2020-02-24 iki 2020-07-02, iš viso 130 dienų. Vidutiniškai už vieną komandiruotėje praleistą dieną jam buvo priskaičiuota 32,86 Eur dienpinigių. Nustatyta, kad ieškovė 2020-02-24 kasos išlaidų orderiu Nr. 1573 išmokėjo 300,00 Eur, kasos išlaidų orderiu Nr. 1574 išmokėjo 100,00 Eur, kasos išlaidų orderiu Nr. 1607 išmokėjo 200,00 Eur, kasos išlaidų orderiu Nr. 1608 išmokėjo 200,00 Eur, kasos išlaidų orderiu Nr. 1609 išmokėjo 400,00 Eur, kasos išlaidų orderiu 1610 išmokėjo 100,00 Eur, kasos išlaidų orderiu Nr. 161 išmokėjo 200,00 Eur ir kasos išlaidų orderiu Nr. 1612 išmokėjo 400,00 Eur, viso išmokėjo 1900,00 Eur. Kaip matyti iš datų įrašų kasos išlaidų orderiuose, jie visi išrašyti tą pačią dieną, kai atsakovas pradėjo dirbti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė išmokėjo atsakovui dienpinigių avansą prieš išvykstant į komandiruotę.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui grįžus iš komandiruotės ieškovė išmokėjo jam neišmokėtą dienpinigių dalį 2020-07-03 kasos išlaidų orderiu Nr. 1613 - 200,00 Eur, kasos išlaidų orderiu Nr. 1613A - 1000,00 Eur, viso 1200,00 Eur. Taigi, likusi neišmokėta dienpinigių suma sudaro 1172,24 Eur.
Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovui už 2020 m. vasario mėnesį priskaičiavo 313,00 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. kovo mėnesį priskaičiavo 1167,00 Eur darbo užmokesčio, už balandžio mėnesį priskaičiavo 1287,00 Eur darbo užmokesčio, už gegužės mėnesį priskaičiavo 1226,96 Eur darbo užmokesčio, už birželio mėn. priskaičiavo 1203,00 darbo užmokesčio, už liepos mėn. priskaičiavo 136,80 Eur darbo užmokesčio ir už rugpjūčio mėn. priskaičiavo 507,42 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso priskaičiavo 5841,18 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Duomenų, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovas būtų sumokėjęs darbuotojui darbo užmokestį, nėra. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas, skubiai vykdydamas Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, sumokėjo atsakovui 855,59 Eur kaip darbo užmokestį, todėl priskaičiuotas darbo užmokestis mažintinas šia suma atitinkamai iki 4985,59 Eur (5841,18-855,59 =4985,59).
Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų numatytais atvejais (DK 150 straipsnis). Aplinkybės, kad ieškovė jos teigimu yra sumokėjusi mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai bei atsiskaičiusi su Sodros biudžetu nesudaro pagrindo mažinti atsakovui priteistino darbo užmokesčio. Gyventojų pajamų mokestį ir mokesčius Sodrai privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti darbdavys, šiuo atveju ieškovas. Taigi, teismas priteisia atsakovui išmokas, susijusias su darbo santykiais, neatskaičius mokesčių, o ieškovo pareiga juos teisingai apskaičiuoti ir sumokėti biudžetui, o esant permokai – rūpintis susigrąžinimu.
Šiuo atveju aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, yra pagrindas mažinti priskaičiuotą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau tai negali būti daroma su dienpinigiais. Dienpinigiai – tai tikslinės sumos, mokamos darbuotojams, vykstantiems į tarnybinę komandiruotę, šių piniginių lėšų tikslas yra padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl jo darbo kitoje negu nuolatinė darbo vieta vietovėje, išskaitos žalai atlyginti iš dienpinigių negali būti daromos.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui atsakovui iš ieškovės priteistina 1172,24 Eur dienpinigių suma, o taip pat darbo užmokestis ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, mažinant mokėtiną 4985,59 išmoką 2769,98 Eur padarytos žalos (nuostolių) dydžio suma (žalą ir nuostolius sudaro 215,87 Eur dėl pakartotinis bilieto pirkimo, 1698,52 Eur dėl bako „AdBlue“ keitimo, 855,59 Eur dėl kabinos remonto). Išmokėtinas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 2215,61 Eur (4985,59-2769,98 =2215,61).
CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendimo dalis dėl vieno vidutinio atsakovo darbo užmokesčio – 855,59 Eur priteisimo vykdytina skubiai.
Dėl netesybų
Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad darbdavio kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju nėra, nes anot darbdavio jis nežinojo darbuotojo banko sąskaitos, į kurią būtų galėjęs pervesti visas su darbo santykiais darbuotojui priklausančias išmokas, o pasiimti priklausančių išmokų grynaisiais pinigais į darbovietę darbuotojas neatvyko. Tokie darbdavio kaip skolininko argumentai dėl esą negalėjimo atsiskaityti su darbuotoju dėl objektyvių priežasčių vertintini kritiškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.56 straipsnio nuostatos reglamentuoja piniginės prievolės įvykdymo galimybę skolininkui sumokant skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, kas yra laikoma tinkamu prievolės įvykdymu. Tokiu atveju pareiga pranešti per protingą laiką kreditoriui tenka notarui, bankui ar kitai banko įstaigai, o prievolės įvykdymas nurodytu būdu atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitų įmokų mokėjimo ateityje (CK 6.56 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe piniginę prievolę įvykdyti nurodytu būdu, jis laikomas pažeidusiu prievolę ir todėl privalo mokėti netesybas.
Teismas, atsižvelgęs į atsakovui neišmokėtų sumų apimtį, į delsimo atsiskaityti priežastis, susijusiomis su kilusiu ginču dėl prievolės dydžio ir atsakovo kaltės, pasireiškusios tyčia įmonei padarius žalos ir darbdavio poziciją dėl darbuotojo keliamo reikalavimo pagrįstumo, pripažįsta, kad vienos darbuotojo vidutinės algos dydžio netesybų suma yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui.
Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus , darbo ginčų komisijos sprendimai netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, į. k. 249970870, atsakovui K. J. (K. Y.), gim. (duomenys neskelbtini), 2215,61 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiolika eurų 61 ct) darbo užmokesčio kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas, neatskaičiavus mokesčių.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, į. k. 249970870, atsakovui K. J. (K. Y.), gim. (duomenys neskelbtini), 1172,24 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt du eurus 24 ct) dienpinigių, neatskaičiavus mokesčių.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, į. k. 249970870, atsakovui K. J. (K. Y.), gim. (duomenys neskelbtini), 855,59 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 59 ct) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, neatskaičiavus mokesčių.
Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 855,59 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 59 ct), neatskaičiavus mokesčių, priteisimo vykdyti skubiai.
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus sprendimai darbo bylose Nr. APS-131-19328/2020 ir Nr. APS-112-21313/2020.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė