Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-519/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68660-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.;

1.1.8.; 1.2.14.1.2.4.; 2.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.;

2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Broniaus Zalagos, Alfredo Vilbiko,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,

gynėjui advokatui Petrui Simėnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 24 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-12-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

M. G. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 12 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 17.30 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įėjęs per nerakintas ūkinio pastato duris į J. B. priklausantį ūkinį pastatą, po to atplėšęs užkaltas ūkinio pastato duris, vedančias į garažą ir per jas įsibrovęs į J. B. priklausantį garažą, iš jo pagrobė R. B. priklausantį automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai R. B. padarė 2000 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę,     t. y. neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad jis iš savo klaidų pasimokė, pažada naujų nusikalstamų veikų nebedaryti, be mamos leidimo iš namų niekur eiti, mokytis, lankyti pamokas.  Taip pat nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi, jog padarė šią nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu nuteistojo M. G. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, t. y. prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d.).

12              Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas remdamasis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi, o jei bausmė skiriama nepilnamečiui – nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir paskirtimi (BK 80 str.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę M. G. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą jau būdamas teistas už vagystes, naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio paskelbimo, kuriuo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad M. G. yra nepilnametis, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad kitos švelnesnės bausmės rūšies jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir skyrė M. G. laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš paskirtos bausmės dydžio, ji yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos nepilnamečiui taikytinos bausmės vidurkis, todėl ją vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo. Be to, vadovaujantis BK 641 str. pagrindu M. G. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

Pagal BK 92 str. nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuosprendžiu, su kuriuo buvo bendrinama paskirta bausmė, nuteistajam jau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl, atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pagrįstai padaryta išvada, kad M. G. skirtinas realus bausmės atlikimas, kadangi taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nėra. Įvertinęs visumą paminėtų bei apylinkės teismo nuosprendyje išvardytų aplinkybių, apygardos teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nėra galimas, kadangi jo asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nes nusikaltimų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu, kuris, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės nebus keičiamas. Pernelyg švelni bausmė gali nuteistąjį tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti bausmę ar kitaip lengvinti jo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.

Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 ir BK 91 str., nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę bei galutinę subendrintą bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis iš savo klaidų pasimokė, pažada naujų nusikalstamų veikų nebedaryti, be mamos leidimo iš namų niekur eiti, mokytis, lankyti pamokas, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Gražvydas Poškus

Teisėjai                                                                                                                   Alfredas Vilbikas

           Bronius Zalaga