Civilinė byla Nr. e2A-174-524/2017
(Proceso Nr. 2-24-3-00728-2014-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6.
(S)
3.3.1.14
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjo Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovų V. V. ir R. R. ieškinį atsakovams S. J. ir BUAB „Archista“, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus byloje, L. A., A. P., B. A., A. A., ir tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų byloje, antstolė Brigita Tamkevičienė, „Swedbank“, AB, J. V., AB DNB bankas, A. A., M. A., J. G., V. V., R. V., AB DNB lizingas, I. R., D. V., dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis pripažinimo, atsakovės BUAB „Archista“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, priešieškinį atsakovams V. V., R. R., B. A., R. V., V. V., J. G., A. A., M. A., S. J., L. A., tretieji asmenys „Swedbank“, AB, AB DNB bankas, AB DNB lizingas, I. R., D. V., dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis pripažinimo, ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, L. A. bei A. P., atsakovės BUAB ,,Archista“, ieškovų V. V. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti ieškovui V. V. nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 5 arai; 2) pripažinti ieškovui R. R. nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 5 arai. Nurodė, kad 2007-03-19 bei 2007-03-14 pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – ir sutartys) pagrindu ieškovai nusipirko po 1/2 dalį pastato, esančio 0,5200 ha bendro ploto žemes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, t. y. UAB „Archista“ priklauso 3/4 dalys ir S. J. – 1/4 dalis žemės sklypo. Sutarčių 1.4 punkte ir 1.3 punkte šalys susitarė, kad atsakovai perleis jiems po 5 arus minėto 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys ir priėmimo–perdavimo aktai pagal sutartis turėjo būti pasirašyti per 3 mėnesius nuo visų minėtame žemės sklype pastatytų pastatų atidavimo vertinti Valstybinei statinių komisijai. Pagal sutarčių 1.5 punktą ir 1.4 punktą taip pat numatyta, kad žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į pastato pirkimo–pardavimo kainą. Nurodo, kad 2007-03-19 sutartimi V. V. ir 2014-03-14 sutartimi R. R. faktiškai įgijo nuosavybės teises į po 1/2 dalį pastato ir į žemės sklypo dalį – po 5 arus kiekvienas, todėl jiems turi būti pripažintos nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis, kurias užima pastatas ir kurios būtinos pastatui naudoti pagal paskirtį, – kiekvienam iš ieškovų po 5 arus žemės sklypo, kaip numatyta sutartyse, nes sutarčių 1.4 ir 1.3 punktai nėra įgyvendinti, taigi jų padėtis yra sunki, o teisės pažeistos, be to, jie yra sumokėję atsakovams visą kainą už minėtas žemės sklypo dalis.
2. Atsakovė BUAB „Archista“ atsiliepime į ieškinį su ieškovų reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, kadangi pardavėja UAB „Archista“ įsipareigojo perleisti žemės sklypo dalies nuosavybės teisę ne konkrečiai kiekvienam iš ieškovų, o visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais, arba pastatų savininkų bendrijai. Vilniaus apygardos teismas nuo 2010-09-16 yra iškėlęs bankroto bylą atsakovei, iki tol UAB „Archista“ neįvykdė sutartimis, sudarytomis su ieškovais, prisiimtų įsipareigojimų, todėl šie klausimai bus sprendžiami bankroto proceso metu. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta, kad ieškovai turi teisę į maždaug 5 arų ploto žemės sklypo dalis, tačiau nuosavybės teisė į žemę ieškovams gali pereiti tik sutartyse nustatyta tvarka, t. y. bendrojon dalinėn nuosavybėjn su kitais žemės sklypo bendraturčiais, arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariu įsipareigoja tapti pirkėjas, savininkams nesiekiant atidalyti minėtos žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų (sutarčių 1.4–1.3 punktai). Nurodė, kad nuosavybės teisės bendrojon dalinėn nuosavybėn perdavimą komplikuoja tai, kad 1/3 dalis žemės sklypo priklauso S. J. ir ši sklypo dalis yra areštuota AB DNB banko už prievolių neįvykdymą, kol areštas nebus panaikintas, nebus galima perleisti žemės sklypo dalių.
3. Trečiasis asmuo „Swedbank,“ AB, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, kadangi UAB „Archista“ įsipareigojimų „Swedbank“, AB, pagal 2007-09-18 Kredito sutartį Nr. 07-096847-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurį bankui buvo įkeistas 0,5200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, ir hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurį įkeistas 2 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš minėtų hipotekos lakštų, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) ir identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklypas antrąja ir trečiąja eile yra įkeistas „Swedbank“, AB, užtikrinant R. R., V. V. ir J. V. įsipareigojimų įvykdymą. Kadangi hipotekos lakštuose numatytas draudimas BUAB „Archista“ ir S. J. perleisti įkeistą ginčo žemės sklypą ar jo dalį be raštiško hipotekos kreditoriaus, t. y. „Swedbank“, AB, sutikimo, ieškovų reikalavimai turi būti atmesti. Pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo sutarčių pagrindu BUAB „Archista“ ir S. J. įsipareigojo ateityje sudaryti su ieškovais arba pastatų savininkų bendrija ginčo žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau tokia sutartimi ieškovai galėjo įgyti tik dalį bendrojoje nuosavybėje. Ginčo šalys susitarė, kad pagrindinė ginčo žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaryta ne su ieškovais, o su pastatų savininkų bendrija, todėl jie neturi teisės reikalauti pripažinti jiems nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis. Pažymėjo, kad ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, kad visi ginčo žemės sklype esantys pastatai yra 100 proc. baigtumo ir atiduoti vertinti Valstybinei komisijai, t. y. ieškovai neįrodė, kad egzistuoja sąlyga, kuriai esant ginčo šalys turėtų sudaryti ginčo žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį.
4. Trečiasis asmuo J. V. atsiliepime į ieškinį palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad 2007-03-19 pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu ieškovu V. V. įsigijo 1/2 dalį pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties 1.5 p. buvo susitarta, kad žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į pastato pirkimo–pardavimo kainą, ši kaina pardavėjui buvo sumokėta, tačiau nuosavybės teisės į sklypą niekuomet nebuvo perduotos. Todėl mano, kad ieškinys yra pagrįstas, kadangi ji su sutuoktiniu V. V. įsipareigojimus, kylančius iš pirkimo–pardavimo sutarties, įvykdė tinkamai, o nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo jiems nebuvo ir iki šiol nėra perduotos.
5. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jį palaiko.
6. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka, mano, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir turi būti tenkinti. Nurodė, kad jie kaip ir ieškovai 2007-07-25 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio 0,5200 ha bendro ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog faktiškai tiek jų, tiek ir ieškovų atveju buvo sudaryta ne tik pastato, tačiau ir dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi jie 2007-07-25 sutartimi įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato ir į žemės sklypo dalį – 5 arus. Pritaria, kad kiekvienam iš ieškovų turi būti pripažintos nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis, kurias užima pastatas ir kurios būtinos pastatui naudoti pagal paskirtį, – kiekvienam iš ieškovų po penkis arus žemės sklypo, kaip numatyta jų sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse. Mano, jog ieškovai teisėtai pradėjo valdyti ir naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi (kiekvienas po 5 arus), kurią užima pastatas ir kuri būtina pastatui naudoti pagal paskirtį.
7. Tretieji asmenys L. A. ir A. P. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, jog sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti. Jie 2015-10-16 teismui pateikė ieškinį, kuriame pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį pripažinimo. Jie prašo pripažinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) dalį, lygią 536 kv. m. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog trečiasis asmuo L. A. 2013-03-14 varžytynių akto Nr. 02/14 pagrindu iš atsakovo įsigijo 1/2 dalį poilsio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Varžytynių akte nurodyta, jog „pardavėjas BUAB „Archista“ ateityje įsipareigoja perleisti Nekilnojamojo turto būsimam (-iems) savininkui (-ams) žemės sklypą bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais, kuris bus jų bendrai valdomas bei naudojamas, vadovaujantis LR įstatymais ir teisės norminiais aktais bei ateityje parengtu naudojimosi žemės sklypu planu, nesiekiant atidalinti minėto žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų. Iki žemės sklypo dalies (apie 5 arai 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo) perleidimo pirkėjo nuosavybėn, pirkėjas turi teisę neatlygintinai naudotis minėta žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į Nekilnojamojo turto kainą“. Ši pastaba yra nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre, tad atitinkamas faktas yra tinkamai išviešintas tretiesiems asmenims. Taip pat nurodė, kad varžytynių aktas yra patvirtintas trečiojo asmens „Swedbank“, AB, kuri tuo metu buvo BUAB „Archista“ kreditorių susirinkimo pirmininkė, atstovo A. R. parašu. Taigi, kaip pagrindiniam kreditoriui, trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, buvo žinoma apie BUAB „Archista“ turto perleidimo jai sąlygas ir prisiimtus įsipareigojimus. Nurodė, jog 2015-07-16 įvyko BUAB „Archista“ kreditorių komiteto susirinkimas, kurio metu dauguma atsakovo kreditorių nutarė įpareigoti atsakovo bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą pripažinimo žemės sklype esančių pastatų savininkams, kurie nuosavybės teises į šiuos pastatus įgijo iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir bankroto proceso metu įsigijo vieną poilsio pastatą iš varžytynių. Nurodė, jog jiems varžytynių akto pagrindu buvo perleista ne tik nuosavybės teisė į poilsio pastato dalį, bet ir nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį. Varžytynių akte numatytos žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į poilsio pastato dalies kainą, nes L. A. jau 2013-02-14 sumokėjo visą sumą už įsigyjamą poilsio pastato dalį, todėl ji yra sumokėjusi ir 536 kv. m žemės sklypo kainą. Taip pat atsakovas varžytynių akte numatytą 5 arų žemės sklypo dalį yra faktiškai perdavęs ieškovams – šią žemės sklypo dalį ieškovai valdo bei naudoja naudodamiesi įsigyta poilsio pastato dalimi. Be atitinkamos žemės sklypo dalies valdymo nebūtų įmanoma naudotis ir poilsio pastato dalimi, todėl mano, jog varžytynių akto pagrindu BUAB „Archista“ L. A. perdavė ir nuosavybės teisę į 536 kv. m žemės sklypo dalį.
8. Trečiasis asmuo B. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog ji 2007-07-25 su atsakovais sudarė pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi pastatu tvarkos sutartį, kurios pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio pastato, esančio žemės sklype, šis sutarties pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio A. A. nuosavybė. Ji sutartį sudarė tik su sąlyga, jog kartu su A pastato nuosavybės teise įgis ir 5 arų žemės sklypo dalį.
9. Tretieji asmenys B. A. ir A. A. 2015-10-16 teismui pateikė ieškinį, kuriame pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį pripažinimo. Jie prašė pripažinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį, lygią 5 arams. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ji, B. A., 2007-07-25 su atsakovais sudarė pastato pirkimo–pardavimo ir naudojimosi pastatu tvarkos sutartį, kurios pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio pastato, esančio žemės sklype. Šios sutarties 1.4 punkte numatyta sąlyga, kad atsakovai „įsipareigoja parduoti Pirkėjui penkis arus minėto 0,5200 bendro ploto žemės sklypo, kas pridedamame žemės sklypo plane M1:500, pažymėta indeksu B“. Taip pat sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į šia sutartimi perduodamo nekilnojamojo daikto kainą. Sutarties 3.1 punkte numatyta, jog poilsio pastato dalis parduodama už 532 420 Lt (154 199,50 EUR), toliau sutartyje apibrėžiant šios sumos sumokėjimo tvarką. Sutarties 3.1.1 papunktyje nurodyta, kad 268 000 Lt (77 618 EUR) ieškovė sumokėjo, o atsakovas gavo iki sutarties pasirašymo dienos. 3.1.2 papunktyje įtvirtinta, jog 100 000 Lt (28 962 EUR) ieškovė įsipareigoja sumokėti iki 2007-09-05 įskaitytinai. Sutarties 3.1.3 papunktyje numatyta, kad ieškovė 100 000 Lt (28 962 EUR) įsipareigoja sumokėti per 5 dienas nuo 2006-09-28 atsakovo ir B. A. pasirašytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 3 priede nurodytų darbų atlikimo dienos, bet be lauko elektrinės darbų. Sutarties 3.1.4 papunktyje įtvirtinta, jog 64 420 Lt (18 657,32 EUR) ieškovė įsipareigoja sumokėti per 5 darbo dienas nuo minėtos 5 arų žemės sklypo dalies (pažymėtos indeksu B) pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Nurodė, jog 2008-09-04 ji su atsakovu sudarė susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo pakeitė pagal 2007-07-25 sutartį ieškovės nesumokėtos sumos mokėjimo tvarką. 2009-08-28 ji su atsakovu sudarė dar vieną susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Šiuo susitarimu buvo pakeistas 2007-07-25 Sutarties 3.1.4 punktas, išdėstant jį taip: „44 248,60 Lt pirkėjas <...> įsipareigoja sumokėti Pardavėjui <...> per 5 (penkias) darbo dienas nuo minėtos 5 (penkių) arų žemės sklypo dalies (pažymėtos indeksu B) pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo tarp Pardavėjo ir Pardavėjo ir S. J. dienos, tačiau su sąlyga, kad bus atlikti visi 2006-09-28 uždarosios akcinės bendrovės „ARCHISTA“ ir B. A. pasirašytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 200609281 priede Nr. 3 nurodyti darbai.“ Susitarimo 2 punkte nurodyta, jog šis susitarimas yra neatskiriama 2007-07-25 Sutarties ir 2008-09-04 Susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo dalis, tačiau atsakovas iki šiol nėra atlikęs darbų, nurodytų preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 200609281 3 priede, o tai reiškia, jog atsakovas nėra įvykdęs sutarties 3.1.4 punkte, pakeistame 2009-08-28 susitarimu, numatytos sąlygos, būtinos ieškovės pareigos sumokėti likusią 44 248,60 Lt sumą (12 815,28 EUR) atsiradimui. Nurodė, jog ieškovė yra sumokėjusi visas likusias sumas, nurodytas sutarties 3.1 punkte, todėl ji neprivalo mokėti 44 248,60 Lt (12 815,28 EUR) ir atsakovas neturi visiškai jokio teisinio pagrindo reikalauti šios pinigų sumos, nes pats nėra įvykdęs savo sutartinių prievolių atlikti atitinkamus darbus.
10. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepime į trečiųjų asmenų B. A., A. A., L. A. ir A. P. ieškinius nurodė, jog su jų pareikštais savarankiškais reikalavimais sutinka, laiko juos pagrįstais, tačiau jie turi būti patenkinti su išlygomis. Nurodė, jog B. A., A. A. ir M. A. nėra visiškai atsiskaitę su BUAB „Archista“ pagal pirkimo–pardavimo sutartis, todėl žemės sklypo dalis turėtų įgyti ne pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o teismo sprendimo pagrindu, pripažįstant jiems nuosavybės teisę į 5 arus, Nekilnojamojo turto registre turėtų būti įregistruotos žymos „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“. Nurodė, jog, kaip matyti iš B. A. ir A. A. padaryto žemės sklypo plano, jau yra padaryti ginčo žemės sklypo tikslieji matavimai ir nustatytos ribos koordinačių sistemoje, todėl yra aišku, kokia viso sklypo dalis yra priskirtina kiekvienam pastatui ar jo daliai, todėl jie mano, kad šioje byloje turėtų būti ne tik išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis pripažinimo, bet turėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka tomis žemės sklypo dalimis, nuosavybės teisė į kurias bus pripažinta ieškovams byloje.
11. Atsakovė BUAB „Archista“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti R. R. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti V. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti B. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kartu su B. A. nuosavybės teise į 5 arus žemės sklypo įregistruojant žymas „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“; 4) pripažinti R. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti A. A. ir M. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kartu su A. A. ir M. A. nuosavybės teise į 5 arus žemės sklypo įregistruojant žymas „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“; 6) pripažinti V. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 7) pripažinti J. G. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 8) pripažinti L. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 9) pripažinus pirkėjų R. R., V. V., B. A., R. V., A. A. ir M. A., V. V., J, G., L. A. nuosavybės teises į 5 arus žemės sklypo kiekvienam, pripažinti BUAB „Archista“ nuosavybės teisę į 5,25 aro žemės sklypo ir S. J. nuosavybės teisę į 6,75 aro žemės sklypo. Nurodė, jog 2010-06-08 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Archista“, bankroto administratore paskirta UAB „Ius Positivum“. Nurodė, jog UAB „Archista“ ir S. J. laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. sudarė sandorius, kurių pagrindu fiziniams asmenims atlygintinai pardavė pastatus – poilsio pastatus, esančius žemės sklype, kurio bendras plotas 0,52 ha, adresu (duomenys neskelbtini), šiais sandoriais įsipareigojo perleisti žemės sklypo dalis. Nurodė, jog UAB „Archista“ ir S. J. pirkėjams R. R., V. V., B. A., R. V., M. A., A. A., V. V. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu pardavė nuosavybės teisę 1/2 dalį pastato – poilsio pastato bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariais įsipareigoja tapti pirkėjai, 5 arus 0,500 ha bendro ploto žemės sklypo, savininkams nesiekiant atidalyti minėto žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų, ir nurodė, jog žemės sklypo kaina yra įskaičiuota į parduodamo nekilnojamojo daikto kainą. Pardavėja UAB „Archista“ su pirkėju A. G. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1/2 dalies pastato – poilsio pastato pardavimo ir įsipareigojo parduoti pirkėjui bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariu įsipareigoja tapti pirkėjas, 5 arus 0,500 ha bendro ploto žemės sklypo, savininkams nesiekiant atidalinti žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų, sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo kaina yra įskaičiuota į nekilnojamojo turto kainą. A. G. ir J. G. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu J. G. perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš UAB „Archista“ ir A. G. sudarytos pastato pirkimo–pardavimo sutarties. Nurodė, jog 2013-02-14 įvykusių varžytynių pagrindu pirkėja L. A. iš BUAB „Archista“ nupirko 1/2 dalį pastato – poilsio pastato. Varžytynių akte įtvirtinta, jog BUAB „Archista“ įsipareigoja perleisti žemės sklypą bendrojon jungtinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais, kuris bus jų bendrai valdomas bei naudojamas, nesiekiant atidalinti minėto žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų. Iki jai perleidžiant minėtą žemės sklypą ji turi teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi. Nurodyta, jog žemės sklypo dalies kaina yra įskaičiuota į 1/2 dalies pastato – poilsio pastato kainą. Nurodė, jog šių sutarčių pagrindu jie pirkėjams pardavė po 5 arus žemės sklypo, kuriame stovi pirkėjų įsigyti pastatai, tačiau pirkėjai yra įforminę nuosavybės teises tik į 1/2 dalį pastato – poilsio pastato, o į teisiškai įgytų 5 arų žemės sklypo nuosavybės nėra įforminę ir įregistravę viešajame registre, nes šiuo metu 3/4 dalys žemės sklypo (39 arai) nuosavybės teise vis dar be jokio teisinio pagrindo priklauso UAB „Archista“, o 1/4 dalis žemės sklypo (13 arų) – S. J.. Nurodė, jog kol nebus išspręstas klausimas dėl R. R., V. V., B. A., R. V., A. A. ir M, A., V. V., J. G., L. A. nuosavybės teisių į 5 arus žemės sklypo kiekvienam pripažinimo, tol BUAB „Archista“ bankroto proceso nepagristai ir neteisėtai nebus galima užbaigti, ir tai sudaro atsakovo reikalavimo pagrindą.
12. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, palaikė atsakovės BUAB „Archista“ pateikto priešieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu V. V. ir R. R. ieškinį, BUAB „Archista“ priešieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, B. A. ir A. A. reikalavimus patenkino visiškai, trečiųjų asmenų L. A. ir A. P. reikalavimą patenkino iš dalies.
13.1. Nusprendė:
pripažinti R. R. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
pripažinti V. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
pripažinti B. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
pripažinti R. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
pripažinti A. A. ir M. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
pripažinti V. V. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
pripažinti J. G. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
pripažinti L. A. ir A. P. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
kitą trečiųjų asmenų L. A. ir A. P. reikalavimo dalį atmetė.
13. 2. Teismas nustatė, kad BUAB „Archista“ nuosavybės teise valdo 5,25 aro žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
nustatė, kad S. J. nuosavybės teise valdo 6,75 aro žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
13.3. Proceso išlaidų šalims vienai iš kitos nepriteisė. Sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą, draudžiantį perleisti šį sklypą ir ant jo esantį statinį – poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Nusprendė panaikinti ir kitą šia nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/02459 sustabdymą.
13.4. Teismo nuomone, statinių pirkimo–pardavimo sutartys pripažintinos pakankamu pagrindu nuosavybės teisės į konkretaus dydžio sklypo dalį pripažinimui, nesudaro jokio pagrindo reikalauti, kad atsakovų dalys šioje bendrojoje dalinėje nuosavybėje būtų lygios su ieškovų ir trečiųjų asmenų – pirkėjų dalimis. Į bylą nepateikta jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kad S. J. ir BUAB „Archista“ negalėtų likti didesnės nei 5 arų šio sklypo dalys. Priešingai – tiek aptartasis 2008-11-20 planas, tiek proceso dalyvių paaiškinimai įrodo, kad įsigydami šį nekilnojamąjį turtą asmenys dėl to nesiderėjo, buvo planuojama skirti žemės bendroms reikmėms, visi žinojo apie S. J. ketinimą pasilikti sau nepatogią naudoti 2 arus sudarančią žemės juostą.
13.5. Teismas, vertindamas trečiųjų asmenų L. A. ir A. P. reikalavimus pripažinti, kad jie yra įgiję nuosavybės teisę į 536 kv. m bendro sklypo ploto dalį, nurodė, jog faktas, kad šalys yra sutarę dėl sklypo dalies, kuria naudojasi šie tretieji asmenys, ir plane pažymėję ją didesnę, nei buvo sutarta nuosavybės teisei pagrindą suteikiančiu varžytynių aktu, nepagrindžia L. A. ir A. P. pretenzijų į didesnę sklypo dalį, ir šios dalies jų reikalavimų netenkino.
13.6. Konstatavo, kad atsakovų BUAB „Archista“ ir S. J. nuosavybės teisės į šį bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą yra įgytos ankstesnių sandorių pagrindu, nenuginčytos ir galiojančios, todėl pažymėjo, kad jiems šiuo teismo sprendimu pripažinti nuosavybės teisę nėra tikslo ar pagrindo, nustatė tik jiems liekančias idealiąsias dalis šiame sklype – atitinkamai 5,25 ir 6,75 aro.
13.7. Teismas netenkino atsakovo prašymo dviem sklypo dalių bendraturčiams – B. A. ir A. A. bei M. A. pripažįstant nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo įregistruoti žymas „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, kadangi šis reikalavimas nepriklauso teismo kompetencijai ir nėra pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
14. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys L. A. ir A. P. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimo dalį, kuria L. A. ir A. P. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 5 arus žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir išdėstyti šią teismo sprendimo dalį taip: „Pripažinti L. A. ir A. P. nuosavybės teisę į žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,5200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį, lygią 536 kv. m“.
14.1. Nurodo, jog bylos faktinės aplinkybės, žemės sklypo daug ankstesni planai liudija, jog tretiesiems asmenims tenka 536 kv. m žemės sklypo dalis. Atkreipia dėmesį, jog tretiesiems asmenims tenkanti žemės sklypo dalis ir riba yra aiškiai matomos, pagal tai buvo suformuoti takai, želdiniai. Tai liudija minėti daug anksčiau už varžytynių aktą sudaryti žemės sklypo planai (el. bylos I tomas, l. 42–43, tomas, l. 159–162).
14.2. Akcentuoja, jog trečiasis asmuo L. A. varžytynių metu įsigydama poilsio pastato dalį vadovavosi žemės sklypo planu, M 1:500 (pateiktas kartu 2015 m. spalio 15 d. trečiųjų asmenų ieškiniu bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotu žemės sklypo planu, el. bylos lapai 159–162, II tomas, el. bylos lapai 42–43, I tomas), kuriame numatyta, jog L. A. kartu su atitinkama poilsio pastato dalimi tenkanti žemės sklypo dalis yra lygi 536 kv. m.
14.3. Pažymi, jog varžytynių akto pagrindu L. A. kartu su poilsio pastato dalimi BUAB „Archista“ faktiškai perdavė būtent 536 kv. m žemės sklypo dalį, šia žemės sklypo dalimi naudojasi tretieji asmenys, tai dar kartą parodo tikrąją šalių valią, tikrąją sutarties esmę, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
15. Apeliantė BUAB „Archista“ pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-118-729/2016 dalį, kuria atsisakyta kartu A. A. ir M. A. nuosavybės teisėmis į 5 arus žemės sklypo nustatyti žymas „Įsiskolinimas už įgytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti A. A. ir M. A. nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, nustatant žymas „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“.
15.1. Nurodo, kad A. A. ir M. A. nėra sumokėję visos pardavimo kainos pagal 2009 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, mano, kad pastarieji nėra tinkamai atsiskaitę ne tik už 1/2 dalį pastato – poilsio pastato, bet ir už sutartimi parduodamą žemės sklypo dalį, kurioje stovi 1/2 dalis pastato – poilsio pastato. Dėl šios priežasties, priešingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, A. A. ir M. A. pripažinus nuosavybės teisę į 5 arus žemės sklypo, kartu su šia nuosavybės teise privaloma nustatyti apribojimus, t. y. žymas „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, nes šie asmenys, kaip minėta, nėra tinkamai atsiskaitę už sutartimi įsigytą 1/2 dalį pastato – poilsio pastato ir žemės sklypo dalį.
15.2. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje nurodė, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žymas, tačiau apeliantė teigia, kad į bylą kartu su priešieškiniu buvo pateiktas VĮ Registrų centro išrašas, kuriame yra nurodyta minėtoji aplinkybė, t. y. aplinkybė, kad kartu su A. A. ir M. A. nuosavybės teisėmis į 1/2 dalį pastato – poilsio pastato Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“.
15.3. Apeliantė yra įsitikinusi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo nuosavybės teisių pripažinimo, privalo išspręsti visus su šiuo žemės sklypu ir jo nuosavybės teise susijusius klausimus, įskaitant (bet neapsiribojant) klausimus, susijusius su žemės sklypo nuosavybės teisės suvaržymais ir apribojimais, t. y. nustatyti žymas „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“.
16. Apeliantai (ieškovai) V. V. ir R. R. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l 18-729/2016 ir: 1) pripažinti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 5,2 (penki ir dvi dešimtosios dalys) aro; 2) pripažinti R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 5,2 (penki ir dvi dešimtosios dalys) aro.
16.1. Teigia, kad ieškovai pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė nupirkti „apie 5 (penkis) arus minėto 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo“.
16.2. Ieškovai mano, jog situacija, kai visi asmenys (žemės sklypo bendraturčiai) pirko iš esmės vienodus ir analogiškus objektus, tačiau turto pirkimo–pardavimo sutartyse buvo neaiškiai ir nekonkrečiai nurodytos perkamo žemės sklypo dalys, jokiu būdu nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog ieškovai ir tretieji asmenys turi teisę į mažesnes žemės sklypo dalis nei atsakovai. Tam ieškovai nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
16.3. Pažymi ir tai, jog įvertinus žemės sklypo formą ir dydį, yra akivaizdu, jog nėra ir nebus įmanoma nustatyti tokios naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos, jog daliai savininkų būtų nustatyta naudojimosi tvarka 5 arų dydžio sklypo dalimis, o atsakovams 5,25 aro ir 6,75 aro. Pavyzdžiui, ieškovo V. V. žemės sklypo dalyje yra valymo įrenginiai, kurie naudojami visų bendraturčių, todėl ieškovui pripažinus nuosavybės teisę į 5 arų dydžio žemės sklypą, jo teisės ir teisėti interesai dar labiau suvaržomi: nuo valymo įrenginių iki augalų sodinimo vietos privalo būti išlaikytas 2,5 m sanitarinis atstumas, kuris faktiškai V. V. sklypo dalyje sudaro 1,74 aro. Tad faktiniai V. V. interesai, teismui priėmus sprendimą, buvo pažeisti.
17. BUAB „Archista“ atsiliepime į trečiųjų asmenų L. A. ir A. P. skundą prašo apeliantų L. A. ir A. P. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l 18-729/2016 dalį palikti nepakeistą.
17.1. Teigia, jog apeliantai neįrodė, jog atsakovas tretiesiems asmenims faktiškai perdavė būtent 5,36 aro žemės sklypo dalį, kad būtent tokia dalimi naudojasi ir būtent tokia dalis yra būtina, kad jie galėtų naudotis poilsio pastatu pagal paskirtį.
17.2. Tikina, kad varžytynių akte įtvirtinta sąvoka „apie 5 arai“ jokiu būdu nesudaro pagrindo aiškinti, kad apeliantams nuosavybės teisėmis perduotina žemės sklypo dalis sudaro būtent 5,36 aro, kaip nurodyta anksčiau, „apie 5 arai“ gali reikšti daugiau nei 5 arai, mažiau nei 5 arai ar lygiai 5 arai.
17.3. Pažymi, kad pateiktas žemės sklypo planas jokiu būdu neįrodo, kad atsakovas neva suteikė apeliantams nuosavybės teises į 5,36 aro žemės sklypo. Šis planas nėra varžytynių akto priedas, jis net nėra pasirašytas nė vieno subjekto, įskaitant (bet neapsiribojant) paties atsakovo ir apeliantų ar jį rengusių asmenų.
18. Atsiliepime į skundus „Swedbank“, AB, prašo tenkinti BUAB „Archista“ apeliacinį skundą; netenkinti ieškovų V. V. ir R. R. ir trečiųjų asmenų L. A. ir A. P. apeliacinių skundų.
19. BUAB „Archista“ atsiliepime į ieškovų V. V. ir R. R. skundą prašo skundą atmesti.
19.1. Nurodo, jog apeliantai neįrodė, jog neva neegzistuoja joks faktinis ir teisinis pagrindas visiems pirkėjams pripažinti nuosavybės teises į 5 arų žemės sklypo dalis kiekvienam, atsakovei BUAB „Archista“ pripažinti nuosavybės teisę į 5,25 aro žemės sklypo, o kitam atsakovui S. J. pripažinti nuosavybės teisę į 6,75 aro žemės sklypo.
19.2. Mano, kad atsakovė BUAB „Archista“, kaip dalies žemės sklypo savininkė, turėjo teisę nuspręsti ir teisėtai nusprendė, kokią konkrečiai žemės sklypo dalį perleisti pirkėjams, įskaitant (bet neapsiribojant) ieškovus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
22. Apeliacinės instancijos teismas 2017-01-19 nutartimi pasiūlė šalims pateikti naujus įrodymus dėl ginčo žemės sklypo iš Pajūrio regioninio parko direkcijos, dėl žemės sklypo plano, dėl statybos proceso ginčo žemės sklype. Šie įrodymai buvo pateikti į bylą, išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, L. A. bei A. P. teikė rašytinius paaiškinimus dėl naujų įrodymų, šie paaiškinimai išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl darytina išvada, jog visi įrodymai byloje šalims yra žinomi ir skirti į žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme netikslinga.
23. Šioje byloje ieškovai V. V. ir R. R. pareiškė ieškinį atsakovams S. J. ir BUAB ,,Archista“, prašydami pripažinti ieškovui V. V. nuosavybės teisę į žemės sklypo, nurodyto šios nutarties 1 punkte, dalį, kurią sudaro 5 arai; 2) pripažinti ieškovui R. R. nuosavybės teisę į 5 arų žemės sklypo dalį.
L. A. ir A. P. 2015-10-16 teismui pateikė ieškinį, kuriame pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį pripažinimo. Jie prašo pripažinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, lygią 536 kv. m.
Tretieji asmenys B. A. ir A. A. 2015-10-16 teismui pateikė ieškinį, kuriame pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį, lygią 5 arams, pripažinimo.
Atsakovės BUAB ,,Archista“ priešieškinis šioje byloje buvo nepriimtas, tačiau atsakovei pareiškus ieškinį, bylos buvo sujungtos ir atsakovų ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas R. R., V. V., B. A., R. V., A. A. ir M. A., V. V., J, G., L. A., ieškinyje suformuluotas prašymas pripažinti šiems atsakovams nuosavybės teises į 5 arus žemės sklypo kiekvienam, o jai pačiai, t. y. BUAB „Archista“, pripažinti nuosavybės teisę į 5,25 aro žemės sklypo ir S. J. – nuosavybės teisę į 6,75 aro žemės sklypo.
Tokį atsakovės ieškinį pirmosios instancijos teismas patenkino, tačiau neatskleidė bylos esmės. Visų pirma toks atsakovės ieškinys (pirmosios instancijos teismo laikytas priešieškiniu) yra ydingas, nes jis yra pareikštas iš esmės dėl žemės sklypo padalijimo.
24. Šalių nurodytos aplinkybės yra susijusios su BUAB ,,Archista“ ir šios bylos atsakovų, nurodytų priešieškinyje, sudarytų nebaigtų statyti statinio dalių 2007 m. pirkimo–pardavimo sutarčių bei 2013-02-14 varžytynių akto įgyvendinimu. Šios teisės įgyvendinimas siejamas su paminėtų sutarčių 1.3–1.4 p., kuriais BUAB ,,Archista“ bei S. J. įsipareigojo parduoti pirkėjams bendrojon dalinėn nuosavybėn su kitais žemės sklypo bendraturčiais arba pastatų savininkų bendrijai, kurios nariu įsipareigoja būti pirkėjas, apie 5 arus 0,500 ha bendro ploto žemės sklypo, savininkams nesiekiant atidalyti žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų. Šiose sutartyse nurodyta, jog žemės sklypo kaina yra įskaičiuota į nekilnojamojo turto kainą. Be to, sutarčių 1.3 p. šalys buvo įsipareigojusios pasirašyti minėtos žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį bei priėmimo–perdavimo aktą per 30 darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos.
25. CK 4.48 str. 2 d. nustatyta, jog naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Šioje byloje nustatyta, jog ginčo sklypas yra (duomenys neskelbtini). Šioje byloje įrodyta, jog pagal šalių subjektinės teisės į ginčo objektą atsiradimo metu galiojusias teisės normas ginčo sklypas negali būti dalijamas dalimis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartis bei varžytynių aktą R. R., V. V., B. A., R. V., A. A. ir M. A., V. V., J. G., L. A. neįgijo nuosavybės teisių į konkrečias šalių procesiniuose dokumentuose, jų apeliaciniuose skunduose nurodytas žemės sklypo dalis, teisės negali būti ginamos jų pasirinktu būdu. Suformuluodami savo ieškinių reikalavimus ieškovai ir tretieji asmenys pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 10 d., kurioje įtvirtintas draudimas saugomose teritorijose sklypą padalyti dalimis. Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d. nustatyta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Žemės įstatymo 21 str. 1, 2 ir 3 punktuose yra įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
26. Pagal konstitucinį teisinės valstybės principą negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti įstatymų reikalavimų ir teismo sprendimu jam būtų konstatuota nuosavybės teisė į konkrečią ginčo sklypo dalį apeinant imperatyviųjų teisės normų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismo procesas nagrinėjamoje byloje vyksta kelerius metus, šios bylos šalys neatliko jokių veiksmų, kad sudarytų žemės sklypo planą, pagal kurį būtų nustatyta naudojimosi tvarka ginčo žemės sklype, sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendrame sklype, taip pat nesiekė įgyvendinti statinių pirkimo–pardavimo sutarčių punktų dėl žemės sklypų nuosavybės teisių įteisinimo sutartyse nurodytu būdu. Aplinkybė, jog BUAB ,,Archista“ iškelta bankroto byla, nepašalina pareigos laikytis įstatymų ir sutarties reikalavimų.
27. CK 4.47 straipsnio normoje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 p.). Tačiau tam, kad būtų galima įgyti nuosavybės teises nurodytais pagrindais, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl įvertinus šios bylos pastato pirkimo–pardavimo sutartis bei varžytynių aktą darytina išvada, jog dėl žemės sklypų šių pirkimo–pardavimo sutarčių dalys laikytinos tik preliminariomis, nes BUAB ,,Archista“ ateityje įsipareigojo perleisti nekilnojamąjį turtą žemės sklypą būsimam savininkui bendrojon nuosavybėn su kitais bendraturčiais, kuris bus jų bendrai valdomas ir naudojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir naudojimosi žemės sklypu planu, kuris bus parengtas ateityje, bendraturčiams nesiekiant atidalyti žemės sklypo dalies ir suformuoti atskirų žemės sklypų. Šios sutarčių dalys aiškintinos dvejopai – tiek kaip preliminarūs susitarimai, tiek ir kaip sąlyginis sandoris.
28. CK 6.165 straipsnyje įtvirtinta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (1 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis). Šioje byloje įrodyta, jog tokį preliminarų susitarimą ir sąlyginį sandorį šalys buvo sudariusios šios nutarties 24 p. nurodytu pirkimo–pardavimo sutarties tekstu ir įsipareigojimu tapti pastatų savininkų bendrijos nariais, kuriems būtų parduotas žemės sklypas. Byloje nustatyta, jog nuo 2007 m. kovo mėn. per 30 dienų nebuvo sudarytos pagrindinės žemės sklypų pardavimo sutartys ir nebuvo įkurta bendrija, kuriai būtų galima parduoti ginčo žemės sklypą nedalijant jo dalimis pagal šios nutarties 25 p. nustatytą teisinį reglamentavimą.
29. Byloje įrodyta, jog sandorių šalys nekelia klausimo dėl kainos už žemės sklypą sumokėjimo, tačiau šios bylos šalių teisės negali būti ginamos jų pasirinktu būdu, t. y. prašant pripažinti kiekvienai iš jų nuosavybės teisę į konkrečią sklypo dalį, nes šis sklypas dalimis negali būti dalijamas ir tai buvo nurodyta šalių pastatų pirkimo–pardavimo sutartyse, šią nuostatą patvirtina ir Pajūrio regioninio parko direkcija 2017-01-20 rašte. Kiekviena sutartinių santykių šalis viena kitos atžvilgiu turi teisę reikalauti arba pareigą vykdyti sutartyje nustatytas sąlygas.
30. Šios bylos šalių suformuluotas nagrinėjimo dalykas prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 10 d., kurioje įtvirtintas draudimas saugomose teritorijose sklypą padalyti dalimis, todėl teismo sprendimu iš esmės padalijus sklypą ir pripažinus nuosavybės teises šis imperatyvus draudimas buvo pažeistas. Šioje byloje susidarė tokia procesinė padėtis, jog apeliacinės instancijos teismas negali išeiti už apeliacinių skundų ribų, o apeliacinės instancijos teisme apeliantai iškėlė ginčus tik dėl didesnių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sklypo dalių, kas atitinka naudojimosi tvarkos ginčo sklype nustatymą, ir dėl žymos „Įsiskolinimas už įgytą turtą“ įrašymo į A. A. ir M. A. nuosavybės teisės dokumentus, t. y. reikalavimo, kuris nenagrinėtinas teisme.
31. Įvertinus šalių teisinį santykį, sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas nuostatas dėl bendrijos įkūrimo, darytina išvada, jog ieškinių atmetimas neišspręs šalių ginčo, todėl šios bylos ieškovai (tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, laikytini ieškovais pagal CPK 46 str.), turėtų tikslinti savo reikalavimus, t. y. teikti įrodymus dėl kiekvienam iš jų tenkančios idealiosios ginčo sklypo dalies nustatymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas siekė išnagrinėti ginčą apeliacinės instancijos teisme, reikalavo žemės sklypo plano, tačiau nepagrįsta BUAB ,,Archista“ 2017-02-13 rašte išdėstyta pozicija, jog žemės sklypo plano dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neįmanoma parengti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau toks planas yra rengiamas ir esant ginčams tarp pastato bendraturčių. Skundžiamas teismo sprendimas ydingas ir tuo, jog nuosavybės teisės į 5 arus bendrame plote bylos šalims pripažinimas nebuvo siejamas su žemės sklypo plane nustatytomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, todėl akivaizdu, ieškovų reikalavimas galimas tik dėl idealiųjų dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
32. Žemės sklypas (nekilnojamasis daiktas) dėl savo esminių savybių civilinėje apyvartoje dalyvauja kaip individualiais požymiais apibrėžtas daiktas (CK 1.109 straipsnis), todėl sutartyje jis negali būti apibūdinamas nurodant jo kiekį (žemės plotą). Parduodamas (perkamas) žemės sklypas identifikuojamas nurodant specialiuosiuose teisės aktuose (Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymuose ir kt.) nustatytus duomenis (unikalų Nr., kadastro Nr. ir pan.).
33. Būtina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudojimui kiekvienam bendratučiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Žemės sklypo planas taip pat yra sudėtinė ir teismo sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę sklypą pripažinimo dalis. Šioje byloje BUAB ,,Archista“ 2017-02-13 rašte pati nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 10 d. ginčo žemės sklypas negali būti padalytas ir suformuotas į atskirus objektus, todėl jos ieškinio reikalavimas turėjo būti suformuluotas dėl idealiųjų dalių šiame sklype nustatymo.
34. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnyje numatyta, jog siekiant išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį steigiami valstybiniai parkai (regioniniai ir valstybiniai). Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d.. įsakymu patvirtinti Pajūrio regioninio parko direkcijos nuostatai, kuriuose nustatyti Direkcijos tikslai, – organizuoti Pajūrio regioninio parko su jame esančiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis apsaugą. Šiems tikslams pasiekti nuostatuose numatytos Direkcijos funkcijos, tarp kurių – fizinių ir juridinių asmenų ūkinės veiklos regioniniame parke ir jo apsaugos zonoje kontrolė. Vykdydama nuostatuose numatytas funkcijas Direkcija privalo išsaugoti regioniniame parke esančius gamtos ir kultūros paveldo objektus, užtikrinti gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais vertingo kraštovaizdžio apsaugą, užtikrinti sunaikintų ir pažeistų gamtinių bei kultūrinių kompleksų ir objektų (vertybių) atkūrimą. Šių vertybių apsauga yra viešas interesas, nes vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės. Pajūrio regioninio regioninio parko direkcija yra viešasis juridinis asmuo. Ji veikdama paminėtų teisės aktų pagrindu įgyvendina viešąjį interesą jai valstybės pavestos veiklos srityje. Taigi Direkcija turi specialųjį teisnumą (CK 2.74 str. 2 d.). Vienas iš juridinio asmens požymių yra tas, kad jis gali būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). Direkcija, turėdama juridinio asmens teises ir pareigas, kaip valstybės institucija, kuriai pavesta vykdyti anksčiau nurodytas funkcijas, apeliacinės instancijos teismui pateikė savo poziciją dėl ginčo sklypo ir nurodė, jog žemės sklypo bendraturčiai turi teisę nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, jos derinti su Parko direkcija nereikia, tačiau ji neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-09-19 įsakymu Nr. D1-623 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams ir kitiems teisės aktams, todėl šalių pateiktoje naudojimosi tvarkoje ši nuostata turėtų būti pažymėta arba svarstytinas klausimas dėl šios institucijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.).
35. Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nagrinėjant bylą iš naujo siūlytina šalims tikslinti savo reikalavimus, teikti idealiųjų sklypo dalių apskaičiavimus ir žemės sklypo planus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kolegijos teisėjai Irma Čuchraj
Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis