Civilinės bylos Nr. e2-978-794/2022

                                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00936-2021-8

                                Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;                                2.7.4.1; 2.7.4.4; 2.7.4.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Rugilei Gediminskaitei, atsakovo atstovui advokatui Jonui Bložei, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „GEDALEKSAS“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 2Ap-2153 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo A. S. ieškinys atsakovui UAB „GEDALEKSAS“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); atmesti atsakovo protesto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą įregistruoti ginčijamą prekių ženklą „Geras katilas.lt“, kurio paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini), visoms pateiktoms registruoti prekių ir paslaugų klasėms bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Ieškovas A. S. Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kombinuoto prekių ženklo Geras katlilas.lt įregistravimo 11, 35 ir 37 klasės prekėms ir paslaugoms. Dėl pastarosios paraiškos atsakovas UAB „GEDALEKSAS“ Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliaciniam skyriui pareiškė protestą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Proteste nurodė, kad vykdo prekybą katilais bei kuru ir jo vardu 2018 m. balandžio 12 d. 35 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti buvo įregistruotas nacionalinis kombinuotas prekių ženklas GERI KATILAI.LT. Atsakovo vertinimu, ginčijamas prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ankstesnį atsakovo prekių ženklą, todėl ginčijamas prekių ženklas neturėtų būti registruojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 

3.       Valstybinis patentų biuras, išnagrinėjęs Protestą, priėmė 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tenkino Protestą ir nusprendė neregistruoti ginčijamo prekių ženklo Geraskatlilas.lt.

4.       Ieškovo teigimu, ginčijamas Valstybinio patentų biuro sprendimas yra nepagristas ir neteisėtas, todėl jis privalo būti panaikintas. VPB ginčo prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį panašumą konstatavo iš esmės tik dėl ženkluose inkorporuotų panašių žodinių elementų „GERI KATILAI / Geras katilas“, taigi ginčo prekių ženklų panašumas buvo nustatytas vien tik dėl panašių žodinių elementų. Žodinis elementas „Geri katilai“ nėra saugomas ir vien dėl tokio nesaugomo elemento sutapimo ginčijamas prekių ženklas negali būti pripažįstamas panašiu ir/ar atsisakomas registruoti. Ginčijamas VPB sprendimas nesuderinamas su Prekių ženklų įstatymu ir naujausia kasacinio teismo praktika, pagal kurią įregistruotame prekių ženkle gali būti nesaugomų elementų, tačiau į juos prekių ženklo savininkas neturi jokių išimtinių teisių. Ieškovo įsitikinimu prekių ženklo žodinis elementas „Geri katilai“ neturi jokio skiriamojo požymio ir yra nesaugomas elementas. Atitinkamai VPB sprendime visiškai nepagrįstai sprendė, kad nesaugomo elemento sutapimas ginčijamame prekių ženkle sudaro šio ženklo neregistravimo pagrindą, ir taip neteisėtai suteikė apsaugą nesaugomam prekių ženklo elementui.

5.       Atsakovas UAB „GEDALEKSAS“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti visiškai ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su Ieškovo teiginiu, jog VPB prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį panašumą konstatavo tik dėl panašių žodinių elementų „GERI KATILAI / Geras katilas“. VPB Sprendimo 3 skyriuje „Sprendimo motyvai“ (žr. 6 lapą) matyti, jog VPB tyrė ne tik ginčo ženklų žodinius elementus, bet ir vaizdinius elementus ir aiškiai ir teisingai nurodė, jog vaizdiniai elementai nėra pagrindiniai, išsiskiriantys, o yra tik dekoratyvaus pobūdžio, todėl negali turėti įtakos lyginamų ženklų panašumui. Akivaizdu, jog VPB didesnį dėmesį skyrė žodiniams elementams „GERI KATILAI / Geras katilas“, kadangi jie yra pagrindiniai ir dominuojantys abiejuose ženkluose, tačiau VPB, be kita ko, tyrė ir ženkluose esančius vaizdinius elementus, todėl Ieškovo teiginys, jog ženklų panašumas buvo konstatuotas vien tik vertinant žodinius elementus yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo įsitikinimu, netgi pripažinus ginčo ženklų elementus neturinčiais skiriamojo požymio, tačiau kitiems elementams esant silpno skiriamojo požymio arba esant nereikšmingiems, arba bendram suvokimo įspūdžiui esant panašiam, ženklai vis vien laikomi panašiais, kas ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju.

6.       Ieškovas Dublike papildomai pažymėjo, jog ieškovas, priešingai nei bando klaidinti atsakovas, laikosi pozicijos, kad ne visas prekių ženklas, bet būtent prekių ženklo žodinis elementas „GERI KATILAI“ neturi skiriamojo požymio, todėl nėra saugomas, ką yra pripažinęs ir VPB ir Vilniaus apygardos teismas. Ieškovas ieškinyje detaliai pagrindė, jog nagrinėjamu atveju Prekių ženklo žodžių junginys „GERI KATILAI“ yra iš esmės aprašantis prekes – katilus – kurių prekyba užsiima Atsakovas, ir kurių atžvilgiu 35 klasėms prekėms ir paslaugoms yra registruotas Prekių ženklas. Taigi, toks žodžių junginys vien kaip žodinis žymuo, tiesiogiai aprašantis prekes, kurios juo yra žymimos, neturi jokio skiriamojo požymio šių prekių atžvilgiu ir negali atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos – atskirti vieno asmens paslaugas nuo kito asmens paslaugų. Atsakovas manipuliuoja neaktualia bylai teismų praktika, ignoruodamas konkrečiu atveju taikytiną ESINT ir LAT praktiką. Atsakovas nepagrįstai ir netgi prieštaraudamas pats sau nurodo, kad ginčo prekių ženklų grafiniai elementai tariamai neturi skiriamojo požymio. Atsakovas atsiliepime nesutinka su Ieškovo argumentu, jog ginčo prekių ženklų grafiniai elementai turi savarankišką skiriamąjį požymį. Pagal Atsakovą, tariamai abiejų prekių ženklų elementai vaizduoja liepsną, kuri yra aprašomojo pobūdžio ginčo prekėms. Ieškovas dar Ieškinyje detaliai argumentavo, jog Ieškovo ginčijamojo prekių ženklo grafinis elementas simbolizuoja šilumą, tuo tarpu Atsakovo prekių ženklo elementas – lašą. Nors atsakovas ginčija šią išvadą, bet nepateikia jokių to įrodymų.

7.       Triplike atsakovas pažymi, jog VPB vadovaujantis ESINT praktika ir atliko nesutampančių ženklų elementų, t. y. grafinių figūrų (vaizdinių elementų) palyginimą bei nustatė, jog vaizdiniai elementai nėra reikšmingi ir nėra tokio pobūdžio, jog atsvertų panašų ženklų sukuriamą įspūdį, kurį lemia identiškų žodinių elementų atsikartojimas. Jei sutampa silpno/neturinčio skiriamojo požymio elementas, tai savaime nereiškia, kad yra suklaidinimo galimybė, tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu kiti elementai turi silpnesnį (arba vienodai) silpną skiriamąjį požymį arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiniam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų suvokimo įspūdis yra panašus, arba bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus.

8.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybinio patentų biuro atstovė prašė ieškinį atmesti ir palikti nepakeistą Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus sprendimą.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 16 d. Ieškovas A. S. Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kombinuoto prekių ženklo Geras katlilas.lt įregistravimo 11, 35 ir 37 klasės prekėms ir paslaugoms (el. bylos I tomas b. l. 18-19). 2020 m. gruodžio 28 d. UAB „GEDALEKSAS“ Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliaciniam skyriui pareiškė protestą Nr. (duomenys neskelbtini). Proteste nurodė, kad vykdo prekybą katilais bei kuru ir jo vardu 2018 m. balandžio 12 d. 35 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti buvo įregistruotas nacionalinis kombinuotas prekių ženklas GERI KATILAI.LT. Atsakovo vertinimu, ginčijamas prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ankstesnį atsakovo prekių ženklą, todėl ginčijamas prekių ženklas neturėtų būti registruojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (el. bylos I tomas, b. l. 20-21, II tomas b. l. 4-5). VPB, išnagrinėjęs Protestą, priėmė 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tenkino Protestą ir nusprendė neregistruoti Ginčijamo prekių ženklo Geras katlilas.lt (el. bylos I tomas, b. l. 22-30).

10.       Tarp šalių nekilo ginčo dėl jų nurodomų faktų, kad atsakovas UAB „GEDALEKSAS“ yra ankstesnio prekių ženklo savininkas (2018 m. balandžio 12 d. atsakovo vardu registruotas prekių ženklas GERI KATILAI.LT, paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas 35 klasės prekėms ir paslaugoms); kad ieškovo prekių ženklo Geras katilas.lt paraiškos data yra 2020 m. lapkričio 16 d., taip pat, kad trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras 2021 m. gegužės 26 d. patenkino atsakovo protestą ir nutarė ieškovo prekių ženklo Geras katlilas.lt neregistruoti; Ieškinys pareikštas per PŽĮ 56 straipsnio 6 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Ieškovas reikalauja panaikinti Valstybinio patentų biuro sprendimą, t. y. Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); atmesti atsakovo protesto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir įpareigoti Valstybinį patentų biurą įregistruoti ginčijamą prekių ženklą „Geras katilas.lt“, kurio paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl ženklų panašumo

11.       Prekių ženklai atrodo taip:

12.       Remiantis Prekių ženklų įstatymo (PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suinteresuotam asmeniui užginčijus paraišką, ženklas neregistruojamas, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.

13.       Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viena iš pagrindinių prekių ženklo apsaugos sąlygų – jo skiriamasis požymis, kuris vertinamas siejant su prekėmis ar paslaugomis, kurioms jis registruojamas. Skiriamąją prekių ženklo savybę sudaro gebėjimas atpažinti šį prekių ženklą, atskirti jį nuo kitų prekių ženklų, naudojamų vienarūšiams gaminiams žymėti, o tai suteikia vartotojui galimybę kartu atpažinti ir ženklu pažymėtą prekę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2014 ir jose nurodyta praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 34 punktą). Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia arba neregistruojamas ženklas, minėtos teisės normos pagrindu, turi būti nustatyta kumuliatyvių sąlygų visuma: ieškovui priklausantis prekių ženklas turi būti ankstesnis negu ginčijamas prekių ženklas; lyginamieji prekių ženklai turi būti tapatūs arba klaidinamai panašūs; prekės ir (arba) paslaugos, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji prekių ženklai, turi būti tapačios arba panašios; turi būti konstatuota galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

14.       Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo, patvirtintų Valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28, 2.2 punkte nustatyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas bei sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

15.       Ginčijamame VPB Apeliacinis skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patenkintas atsakovo Protestas ir neregistruotas ginčijamo prekių ženklas Geraskatlilas.lt nurodoma, jog vertinant lyginamų ženklų panašumą, konstatuotina, kad ženklų pagrindiniai ir dominuojantys elementai „GERIKATILAI.LT“ ir „Geraskatilas.lt“ yra itin panašūs, ankstesnio ženklo pagrindinis elementas yra visiškai inkorporuotas į ginčo ženklą. Vėlesniame ženkle atkartotas tas pats identiškų žodžių (būdvardžio ir daiktavardžio) junginys, tik pateiktas vienaskaitos forma, taip pat junginio gale pridėtas identiškas trumpinys „lt“, visuotinai žinoma santrumpa, Lietuvos valstybės kodas. Žodinių elementų „GERI KATILAI.LT“ bei „Geras katilas.lt“ aukštas panašumo laipsnis yra itin reikšmingas ženklų panašumo vertinimo aspektu, nes vartotojai prisimena ženklus būtent pagal žodinius, o ne vaizdinius elementus. Abiejuose ženklų kompozicijose taip pat yra ir vaizdiniai elementai, tačiau pagal savo išpildymo pobūdį minėti elementai neperteikia aiškaus ir vienareikšmiškai vartotojui aiškaus suvokiamo turinio, todėl vertintini daugiau kaip dekoratyvaus pobūdžio elementai. 

16.       Ieškovo teigimu, Valstybinis patentų biuras ginčo prekių ženklų panašumą nustatė vien tik dėl panašių žodinių elementų. Žodinis elementas „Geri katilai“ nėra saugomas ir vien dėl tokio nesaugomo elemento sutapimo ginčijamas prekių ženklas negali būti pripažįstamas panašiu ir/ar atsisakomas registruoti.

17.       Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais. Visų pirma, Valstybinis patentų biuras, spręsdamas ženklų (GERI KATILAI.LT ir Geras katilas.lt) panašumą ir suklaidinimo tikimybę, atliko visų, o ne tik žodinių prekių ženklų elementų palyginimą, ginčo prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį panašumą konstatavo atsižvelgęs į ženklų visumą (žr. ginčijamo VPB sprendimo 5-7 l.). Antra, teismas nepritaria ieškovo argumentams, jog tuo atveju, jei net vertinant, kad žodinis elementas geri katilai neturi skiriamojo pažymio, savaime nesaugotinu tampa visas grafinis prekių ženklas Geri katilai.lt. Tai patvirtina tiek PŽĮ 6 straipsnis, tiek teismų praktika, pagal kurią įregistruotame prekių ženkle gali būti ir nesaugomų elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-135/2005). Minimoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, rėmėsi Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu byloje R 541/2002-1, kuriame yra pasakyta, kad vertinant vartotojų suklaidinimo riziką reikia remtis bendru ženklų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus, t. y. atsižvelgiant į skirtingą įtaką bendram įspūdžiui ir suklaidinimo rizikai turinčių ženklo elementų svarbą. Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negalima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį lyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, lyginti reikia vertinant kiekvieną iš nagrinėjamų prekių ženklų kaip visumą (Sprendimo VRDT / Shaker, C?334/05 P, EU:C:2007:333, 41 punktas ir Sprendimo Aceites del Sur-Coosur / Koipe, C?498/07 P, EU:C:2009:503, 61 punktas). Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir pats ieškovas, nurodydamas, jog prekių ženkle gali būti ir nesaugomų elementų (Ieškinio 17 p.).

18.       Teismo vertinimu, sprendžiant dėl prekių ženklų panašumo, turi būti žiūrima į prekės ženklo visumą, o ne į atskirus ženklo elementus, ką VPB patvirtino 2018 m. balandžio 12 d. įregistruodamas atsakovo vaizdinį - žodinį ženklą. Tai atvejais, jeigu sutampa silpno/neturinčio skiriamojo požymio elementas, tai savaime nereiškia, kad yra suklaidinimo galimybė, tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu kiti elementai turi silpnesnį (arba vienodai) silpną skiriamąjį požymį arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiniam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų suvokimo įspūdis yra panašus, arba bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus. Vidutinis vartotojas ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja atskirų jo dalių. 

19.       Teismas pažymi, jog tais atvejais kai sutampa tik žymenų elementas, kuris yra aprašomasis arba neturi skiriamojo požymio atitinkamoms prekėms ir paslaugoms, jie gali būti laikomi nepanašiais tik jeigu abu žymenys turi kitą išskirtinį elementą. Tai nurodoma ir ginčijamame VPB sprendime (Sprendimo 2 l.). Vadinasi, nagrinėjamu atveju, ieškovas nesutikdamas su VPB sprendimu, privalėjo įrodyti ne tik tai, kad sutampantis elementas neturi skiriamojo požymio, tačiau ir tai, jog abiejuose žymenyse yra kitų išskiriančių elementų, pagal kuriuos galima atskirti prekių ženklus. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

20.       Atlikdamas ginčo prekių ženklų palyginimą, teismas turi atlikti bendrą ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo vertinimą. Todėl teismas sprendime pasisako dėl ženklų vaizdinio, fonetinio ir semantinio panašumo.

21.       Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „ TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOV (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. ( GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) ( Jugtinės Amerikos Valstijos) ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-167/2003). Tokia taisyklė yra reikšminga atliekant ženklų palyginimą, jų panašumo vertinimą.

22.       Sprendžiant dėl vaizdinio ženklų panašumo, svarbu, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo prekių ženklas yra kombinuotas, turi ne tik žodinį, bet ir vaizdinį elementą, yra grafiškai apipavidalintas, tačiau teismas sutinka su atsakovo atsikirtimu ir VPB išvada, kad abiejų ženklų kompozicijose esantys lašo formos ir/ar vertikalių vingiuotų bangelių atvaizdai, ženkluose esančios raudona, oranžine, mėlyna, pilka ir balta spalvos nėra išsiskiriančios, nenustelbia žodinių elementų geri katilai.lt, geras katilas.lt ir neperteikia aiškaus ir vienareikšmiško vartotojui suvokiamo semantinio turinio ir yra tik dekoratyvaus pobūdžio (dekoratyvus elementas), šie elementai nėra dominuojantys, skirtingai nuo žodinių elementų - geri katilai.lt, geras katilas.lt. Vaizdiniai elementai pasižymi tam tikru geometrinių formų, siluetų panašumu. Ženkluose esančios raudona ir oranžinė spalvos yra pakankamai artimos spalvos, visos šios aplinkybės papildomai turi įtakos vizualiam ženklų panašumui. Ieškovo argumentai dėl vaizdinių bei spalvinių elementų sukuriamo „šilumos“ bei „šalčio“ įspūdžio tėra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais bei vartotojų suvokimu (CPK 178 straipsnis).

23.       Kadangi vaizdiniai elementai savo išpildymo pobūdžiu vertintini daugiau kaip dekoratyvaus pobūdžio elementai, dėl to jie nėra itin reikšmingi vartotojui sukuriamo bendro suvokimo įspūdžio prasme, nes tokį įspūdį vartotojui formuoja būtent suvokiamas ir įsimenamas ženklų žodinis elementas „GERI KATILAI LT“ ir „Geras katilas.lt“. Todėl vienintelis skiriamąjį požymį turintis ieškovo ir atsakovo ženklo elementas yra pats žodis atitinkamai „Geras katilas.lt ir Geri katilai.lt“, kurie abu užrašyti standartiniu šriftu didžiosiomis ir mažosiomis lotyniškomis raidėmis, skiriasi tik vienaskaitos (geras katilas) ir daugiskaitos (geri katilai) forma. Taigi, bendrą lyginamų ženklų sukuriamą suvokimo įspūdį lemia skiriamieji abiejų ženklų elementai – žodiniai elementai. Abiejų šalių ženklai yra panašūs vizualiai, nes pagrindinių ir dominuojančių ženkluose žodinių elementų struktūra ir jų išdėstymo seka yra visiškai identiška: pirmas būdvardis „geri/geras“, po jo seka daiktavardis „katilai/ katilas“ bei tapatus trumpinys „LT/lt“. Naudojamas identiškų žodžių (būdvardžio ir daiktavardžio) junginys. Teismo įsitikinimu, ženklų panašumo vertinimo aspektu nėra reikšminga aplinkybė žodinio elemento išpildymas didžiosiomis ar mažosiomis raidėmis, tam tikru stilizuotu šriftu ir vienaskaitose ar daugiskaitos forma, nes vartotojo suvokimui įtakos turės pats žodinis elementas, o ne taip, kaip jis išpildytas ir kokia forma.

24.       Sprendžiant dėl ženklų fonetinio panašumo/skirtingumo, svarbu, kad žodžiai „Geri katilai.lt“ ir „Geras katilas.lt“ yra identiški, t. y. tie patys žodžiai vienaskaitine ir daugiskaitine forma, susidedantys iš vienodo skaičiaus skiemenų. Tariant šiuos žodžius, bus tik nedidelis skirtumas girdimas žodžių galūnėse. Vertinant šių žodžių skambesį tariant, jų tarimo skirtumai yra minimalūs, todėl fonetiškai žodžiai yra labai panašūs. Taigi visa tai leidžia daryti išvadą, jog labiausiai tikėtina, jog daugeliui vartotojų tarp šių žodžių nebus aiškaus skirtumo.

25.       Semantiškai vertinant žodinius elementus, jie perteikia tą pačią prasmę – geras (i) katilas (ai), taigi prasminiu ženklų palyginimo aspektu ženklai yra identiški. Todėl teismas vertina, kad žodžiai geri katilai.lt, geras katilas.lt Lietuvos vartotojų bus suprantamas kaip aiškią reikšmę turintys žodžiai.

26.       Todėl, atlikęs ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas daro išvadą, kad ieškovo prekių ženklas „Geras katilas.lt“ yra panašus į atsakovo ženklą „GERIKATILAI.LT“.

Dėl prekių, kurioms žymėti registruoti šalių ginčo ženklai, panašumo

27.       Ieškovas remiasi argumentu, kad ieškovo ginčijamas prekių ženklas Geraskatilas.lt pateiktas įregistruoti 11 ir 37 klasės prekėms ir paslaugoms ir paraiška apima tik kelias 35 klasės paslaugas, kai tuo tarpu atsakovo prekės ženklas GERIKATILAI.LT įregistruotas plačios apimties 35 prekių ir paslaugų klasei, todėl ieškovo prekės nėra tapačios ar panašios atsakovo prekėms ir paslaugoms PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

28.       Pagal 1957 m. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų registravimo reikmėms yra nustatytos 45 prekių ir paslaugų klasės.

29.       35 klasės paslaugos pagal Nicos klasifikaciją yra reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla. Klasifikatoriaus paaiškinimuose nurodoma, kad 35 klasė daugiausia apima asmenų ar organizacijų paslaugas, susijusias su pagalba komercinėms įmonėms jų veiklos ir vadybos klausimais, pagalba pramonės ar komercinėms įmonėms jų verslo vadybos arba komercinės veiklos klausimais, taip pat reklamos agentūrų teikiamos vartotojų informavimo bet kuriomis informacijos priemonėmis apie įvairiais paslaugas ir prekes paslaugas. 

30.       Atsakovo prekių ženklo GERI KATILAI.LT registro išraše (I tomas b. l. 20) nurodomi prekių ir paslaugų pavadinimai - verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla kainų palyginimo paslaugos; komercinė informacija ir patarimai vartotojams (konsultacijų teikimas); prekių pardavimo skatinimas (kitiems); prekių pateikimas žiniasklaidoje pardavimo reikmėms; prekių užsakymų administracinis tvarkymas; pavyzdžių platinimas; prekių rodymas; tiekimo paslaugos kitiems (prekių ir paslaugų pirkimas kitiems verslams); rinkos nagrinėjimas; viešasis elektroninis reklamavimas kompiuterių tinkle; mažmeninė ar didmeninė prekyba šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo ir sanitariniais įrenginiais, tarp jų kieto kuro katilais, granuliniais katilais, granuliniais degikliais, dujiniais katilais, šilumos siurbliais, skysto kuro katilais, elektriniais katilais, krosnelėmis, pirties krosnelėmis, infraraudonųjų spindulių šildytuvais, oro kondicionieriais, vandens šildytuvais, saulės kolektoriais, radiatoriais, akumuliacinėmis talpomis, cirkuliaciniais siurbliais, kaloriferiais, rekuperatoriais, kaminais; mažmeninė prekyba internetu šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo ir sanitariniais įrenginiais, tarp jų kieto kuro katilais, granuliniais katilais, granuliniais degikliais, dujiniais katilais, šilumos siurbliais, skysto kuro katilais, elektriniais katilais, krosnelėmis, pirties krosnelėmis, infraraudonųjų spindulių šildytuvais, oro kondicionieriais, vandens šildytuvais, saulės kolektoriais, radiatoriais, akumuliacinėmis talpomis, cirkuliaciniais siurbliais ,kaloriferiais, rekuperatoriais, kaminais. Klasifikatoriaus paaiškinimuose nurodoma, kad 35 klasė daugiausia apima reklamos, rinkodaros ir pardavimų skatinimo paslaugas.

31.       Ieškovo paraiškoje registruoti prekių ženklą Geraskatilas.lt nurodomos 11, 37 ir 35 klasės prekės ir paslaugos - verslo tvarkyba; verslo vadyba; įstaigų veikla, t. y. priešingai nei nurodo ieškovas, 35 klasės paslaugos visiškai sutampa su atsakovo registruoto prekių ženklo 35 klasės paslaugomasis. Be kita ko, ieškovo paraiškoje nurodomos 11 ir 37 prekės ir paslaugos yra šilumos regeneratoriai; šilumos siurbliai (centrinio šildymo, cirkuliaciniai); šildymo katilai; dujų katilai; centrinio šildymo radiatorių drėkintuvai; centrinio šildymo sistemų radiatoriai; centrinio šildymo įrenginių plėtimosi bakai; dūmtraukių sklendės (šildymas); elektriniai šildymo aparatai; garinių šildymo įrenginių oro vožtuvai; grindų šildymo prietaisai ir įrenginiai; gyvatukai (distiliavimo, šildymo ar vėsinimo įrenginių dalys); karšto vandens šildymo įrenginiai; kietojo, skystojo ar dujinio kuro šildymo aparatai; klijų šildymo įrenginiai; krosnys (šildymo įrenginiai); radiatoriai (šildymas); saulės kolektoriai(šildymas); termostatiniai vožtuvai (šildymo įrenginių dalys); šildymo (vandeniu) įrenginiai; šildymo aparatai; šildymo ir šaldymo aparatai karštiems ir šaltiems gėrimams tiekti; šildymo katilų dūmtraukiai; šildymo katilų tiektuvai; šildymo katilų vamzdžiai ir kt.; šilumos regeneratorių, šilumos siurblių, šildymo katilų, dujų katilų, centrinio šildymo sistemų radiatorių, šildymo aparatų, oro kondicionavimo įrenginių, ventiliacijos (oro kondicionavimo) įrenginių ir aparatų taisymas ir techninė priežiūra (I tomas b. l. 18).

32.       Taigi, lyginamieji ženklai yra registruoti tapačioms 35 klasės paslaugoms: reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba bei įstaigų veikla. Teismo įsitikinimu, kitos nurodytos prekės ir paslaugos didžiąją dalimi taip pat sutampa su atsakovo paslaugomis. Tam tikros prekės bei tų prekių taisymas (remontas), taisymas ir įrengimas (37 klasės paslaugos) - laikytinos viena kitas papildančiomis, todėl vertinamos kaip panašios tarpusavyje. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ne tik prekių pardavėjai, tačiau atlieka ir su jomis susijusias atitinkamas paslaugas (techninę priežiūrą), be to savo prekes ir paslaugas parduoda ir per internetines svetaines www.gerikatilai.lt bei www.geraskatilas.lt.

33.       Sprendžiant šalių ginčą dėl ženklų panašumo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ženklai naudojami analogiškoms prekėms ir su jomis betarpiškai susijusiomis paslaugomis. Tokios prekės ir paslaugos, kurioms žymėti yra skirti abu abu ženklai, ne tik priklauso bendrai klasei, bet ir dėl savo rūšies bei vartojimo pobūdžio yra panašios, turi tą pačią paskirtį. Nepaisant to, kad ieškovas nurodė, kad paraiška apima tik kelias 35 klasės paslaugas, ieškovas nenurodo ir nepateikia įrodymų, kuriais remdamasis teismas gali padaryti išvadą, kad šalių prekes perka skirtingos vartotojų grupės (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip nurodė atsakovas, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad mažesnį prekių ženklų panašumą atsveria didesnis lyginamaisiais prekių ženklais žymimų prekių ir (arba) paslaugų panašumas ir atvirkščiai. Kadangi šiuo atveju konstatuotinas aukštesnis ženklų panašumo laipsnis, nes sutampa ženklų pagrindiniai ir dominuojantys elementai, todėl ši aplinkybė kompensuotų mažesnį prekių bei paslaugų panašumą.

34.       Remdamasis nurodytais argumentais, teismas daro išvadą, kad 11 klasės prekės bei 35 ir 37 klasių paslaugos, kurioms registruoti užprotestuotas ieškovo ženklas, laikytinos tapačiomis bei panašiomis į 35 klasės paslaugas, kurioms skirtas ankstesnis atsakovo prekės ženklas.

Dėl visuomenės suklaidinimo galimybės

35.       Spręsdamas dėl bendro visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo, teismas vadovaujasi taisykle, kad suklaidinimo galimybės įvertinimas numato visų reikšmingų faktorių – tiek prekių ženklų panašumo, tiek prekių panašumo tarpusavio priklausomybę (Europos Teisingumo teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Marca Mode CV v. Adidas AG and Adidas Belelux BV, Nr.C-425/98). Bendras suklaidinimo galimybės, kuri priklauso nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio ženklų panašumo, vertinimas grindžiamas bendru paminėtų faktorių sukuriamu įspūdžiu.

36.       Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos. Aukštesnis laipsnis ženklų panašumo lems ir aukštesnį laipsnį prekių ir (ar) paslaugų panašumo, ir atvirkščiai – aukštesnis laipsnis prekių ir (arba) paslaugų panašumo lems ir aukštesnį laipsnį prekių ženklų panašumo, t. y. lyginimas neturi būti atsietas ir mechaniškas. Nustatant prekių ir (ar) paslaugų tapatumą ir (ar) panašumą, turi būti atsižvelgiama į prekių rūšį, paskirtį, prekybos kanalus, kuriais prekės ir (ar) paslaugos patenka į rinką, prekybos vietas. Sprendžiant, ar prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti registruojamas prekių ženklas yra tapačios ir (ar) panašios, nėra lemiama, kokiai prekių ar paslaugų klasei pagal Nicos sutartį jos yra priskirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003).

37.       Teismas, spręsdamas klausimą, egzistuoja ar ne visuomenės suklaidinimo tikimybė, remiasi tiek analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu), tiek empiriniais kriterijais (vartotojų apklausomis bei įrodymais apie faktinį suklaidinimą). Vartotojų apklausos yra svarbus įrodymas, teismui sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo, tačiau nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas visuomenės suklaidinimo tikimybei įvertinti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-491-823/2016).

38.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas, nesutikdamas su VPB išvada, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, jokių objektyvių įrodymų (tarp jų ir vartotojų apklausų), paneigiančių šią nurodytą aplinkybę nepateikia (CPK 178 straipsnis). Iš to teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų apie vartotojų suklaidinimo galimybės nebuvimą, nepaneigė atsakovo atsikirtimų ir juos patvirtinančių įrodymų apie ženklų klaidinamą panašumą.

39.       Kaip jau nurodyta anksčiau, nagrinėjamu atveju lyginami prekių ženklai yra tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek semantiškai panašūs, taip pat ir jų prekės bei paslaugos, dėl ko visuomenės suklaidinimo tikimybė yra itin aukšta. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės svarbu ir tai, kad savo prekes ir paslaugas abi šalys parduoda ir per internetines svetaines www.gerikatilai.lt bei www.geraskatilas.lt, kas nebejotinai apsunkina vartotojus atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų.

40.       Reikšminga aplinkybė, vertinant suklaidinimo galimybę yra ir vartotojo atidumo laipsnis. Teismo vertinimu, abiejų šalių vykdomos paslaugos skirtos konkrečiai visuomenės daliai, kuri suinteresuota atitinkamų paslaugų gavimu, tačiau dėl paslaugų specifiškumo nebūtinai yra pakankamai informuota ir protingai pastabi bei nuovoki, dėl to šios kategorijos vartotojų pastabumo lygis, renkantis šias paslaugas nėra aukštas. Spręstina, jog esant tokio pobūdžio paslaugoms (šildymo sistemų remontas, techninė priežiūra, įrengimas, konsultacija ir pan.) vartotojai šias paslaugas yra linkę gauti kiek įmanoma greičiau ir atitinkamai nėra atidūs rinkdamiesi paslaugų teikėją, todėl suklaidinimo galimybė šiuo atveju, dar labiau didėja.

41.       Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl lyginamųjų ženklų aukšto vizualaus panašumo bei semantinio ir fonetinio tapatumo, leidžia spręsti, jog panašumas yra pakankamas, kad egzistuotų suklaidinimo galimybė. 

42.       Nustatęs, kad šalių nurodomi prekių ženklai yra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs, ir kad ženklų panašumas yra klaidinantis vartotojus, teismas ieškinį atmeta. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog ieškovo nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys atmetamas.

43.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos sustabdymo

44.       Ieškovas prašė sustabdyti šią civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1259-864/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01363-2020-2).

45.       Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Atsakovas yra inicijavęs kitą civilinę bylą, kurioje nurodė, kad jam priklauso domenas „gerikatilai.lt“, todėl prašė uždrausti Ieškovui naudoti Ieškovo vardu registruotą domeną „geraskatilas.lt“, žymenį „geraskatilas“ bei perkelti Ieškovo domeno nuosavybės teisę Atsakovui. Atsakovas savo reikalavimą grindė turimu Prekių ženklu (kuris patenka ir į šios bylos dalyką) bei domenu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Byloje dėl domeno tokius Atsakovo reikalavimus atmetė ir, be kita ko, tiesiogiai konstatavo, kad Atsakovo Prekių ženklo elementai „GERI KATILAI“ yra nesaugomi, nes neturi skiriamojo požymio. Šioje byloje Prekių ženklo žodinio elemento skiriamojo požymio neturėjimo aplinkybė neabejotinai sudaro bylos dalyką, yra reikšminga ir būtent nuo jos priklauso Prekių ženklui suteiktinos apsaugos prieš Ginčijamą prekių ženklą apimtis, taip pat ginčo prekių ženklų lyginimui taikytinos taisyklės.

46.       Atsakovo teigimu, nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi  VPB Sprendime atliko ginčo ženklų palyginimą net ir tuo hipotetiniu atveju, jeigu ginčo žodiniai elementai neturėtų jokio skiriamojo požymio ir vis vien konstatavo ginčo ženklų panašumą. Taigi teismo įsiteisėjęs sprendimas dėl skiriamojo požymio turėjimo / neturėjimo neturi jokios reikšmės VPB Sprendimui ir šiai bylai.

47.       2021 m. gruodžio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas, įvertinęs jog tokio pobūdžio nutartis nėra skundžiama, priėmė žodinę nutartį netenkinti šio prašymo (CPK 165 straipsnis, 290 straipsnio 2 dalis, 334 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog pagal įstatymą bylos sustabdymas gali būti privalomasis (CPK 163 straipsnis) arba fakultatyvus (CPK 164 straipsnis). Teismo vertinimu, kitoje civilinėje byloje išnagrinėtas ginčas neturės tiesioginės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi šiuo atveju nėra ginčijamas atsakovo jau registruotas prekių ženklas, kuris susideda net tik iš žodinių elementų (grafinis prekių ženklas), todėl net ir vertinant, jog nėra žodinio elemento skiriamojo požymio, byloje turi būti sprendžiamas ginčas pagal PŽĮ 8 straipsnio nuostatas dėl viso prekių ženklų panašumo, suklaidinimo galimybės, dėl to nėra ir privalomo bylos sustabdymo pagrindo – CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto atvejo, taip pat teismas nenustatė ir kitų atvejų, būtinų stabdyti šią civilinę bylą (CPK 164 straipsnis). Atsižvelgus į aukščiau pateiktus argumentus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto ir 164 straipsnio pagrindais, dėl ko ieškovo prašymas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas patyrė bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

49.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

50.       Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, jog patyrė 3.055,25 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmetamas, o atsakovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomendacinių dydžių (rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 p.), teismas tenkina atsakovo prašymą ir priteisia 3.055,25 EUR atstovavimo išlaidų iš ieškovo.

51.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo A. S. ieškinį atmesti.

Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo A. S. atsakovui UAB „GEDALEKSAS“ 3.055,25 EUR (trys tūkstančiai penkiasdešimt penki eurai 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas