Civilinė byla Nr. e2-2305-1030/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00548-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.3; 2.3.4.5; 2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant ieškovo atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

atsakovės R. M. atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,

atsakovo A. M. atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,

trečiajam asmeniui J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. M..

Teismas

nustatė:

ieškovas ieškiniu (I t. el. b. l. 3-6) prašo: neterminuotai riboti A. M. ir R. M. tėvų valdžią į dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų A. M. ir R. M. dukters G. M. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke bei įpareigojant lėšas uzufrukto teise vaiko interesais tvarkyti nuolatinę globėją; teismo išlaidas iš atsakovų priteisti valstybei.

Ieškovas nurodo, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje (toliau – Centras) nuo 2016 m. yra atsakovų A. M. ir R. M. šeima. Atsakovai kartu negyvena, todėl R. M. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo įrašyta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko nepriežiūros, o A. M. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo įrašytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl socialinių įgūdžių stokos.

Ieškovas pažymi, jog šiuo metu atsakovė visiškai nesirūpina savo dukra G. M., nėra žinoma ir jos gyvenamoji vieta, mergaitė gyvena su atsakovu A. M. ir močiute J. M..

Ieškovas nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta močiutė J. M., nes nei vienas iš tėvų dukra nesirūpino. Atsakovas A. M. dažnai uždarbiauti vyksta į užsienio valstybes, tačiau 2017 m. grįžo į Lietuvą, susirado darbą, apsigyveno mamai J. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), daugiau dėmesio ėmė skirti dukrai, nevartojo alkoholio, rodė iniciatyvą dukra rūpintis pats. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaikinta laikinoji globa ir dukra grąžinta tėvui. Tačiau 2017-12-29 šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis, t. y. nustatytas antras grėsmės vaikui lygis, trečias – socialinės rizikos lygis. A. M. su socialiniais darbuotojais bendradarbiauti vengė, ilgą laiką neigė savo priklausomybę alkoholiui, nėra motyvuotas ją spręsti. Susigrąžinęs dukrą, atsakovas A. M. išvyko dirbti į Norvegiją, todėl jo prašymu buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko laikinąja globėja paskirta močiutė J. M..

Ieškovas nurodo, kad 2018-07-27 Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo užregistruotas J. M. pareiškimas, jog atsakovas A. M., grįžęs atostogų iš Norvegijos, vėl pradėjo girtauti, dukra Gerda tėvo laukė, nori su juo praleisti laiką, tačiau tėvas dukters akivaizdoje nesaikingai vartoja alkoholį. Taip pat J. M. nurodė, kad situacija kartojasi, nei vienas iš tėvų dukra nesirūpina, neteikia jai išlaikymo, nebendradarbiauja, sprendžiant su vaiku susijusiais problemas.

Ieškovas nurodo, kad 2018-08-20 posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos planas A. M. šeimai. Posėdžio metu buvo nuspręsta padėti atsakovui spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, stabilizuoti psichologinę būseną, gerinti tėvo ir vaiko tarpusavio santykius. A. M. nepavykus įsitvirtinti Lietuvoje, jis nusprendė vykti dirbti į Angliją, atsakovo mama, J. M., pagal jai skirtą užsieninę globą, rūpinasi sūnaus dukra – G. M.. Išvykus A. M. į Angliją, socialiniams darbuotojams susiekti su vyru nepavyko, nors posėdžio metu A. M. buvo įsipareigojęs informuoti socialinius darbuotojus apie savo veiksmus, siekiant įgyvendinti posėdžio metu skirtus įpareigojimus. J. M. taip pat nesusiekia su sūnumi A. M..

Ieškovas pažymi, jog dar gyvendamas Lietuvoje atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, dažnai negrįždavo namo, keitė darbus ir galiausiai visai nedirbo, nesirūpino dukra. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl dukros nepriežiūros, jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė R. M. savo dukra rūpinosi periodiškai, gydėsi priklausomybę alkoholiui, nuo šešerių metų dukra Gerda auga pas močiutę J. M.. Kaip jau minėta, R. M. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriau įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko nepriežiūros. Atsakovė bausta už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviai. Ieškovo žiniomis, atsakovė šiuo metu yra išvykusi į užsienį, kur konkrečiai nėra žinoma, ji neišreiškė noro rūpintis savo dukra.

Ieškovas pažymi, jog abu tėvai nekontaktuoja su vaiko globėja J. M., nesidomi vaiko ugdymu, sveikata. Močiutės teigimu, anksčiau A. M. internetu palaikydavo santykius su G. M., tačiau jų bendravimas būdavo nekonstruktyvus, emociškai nestabilus, po bendravimo su tėvu, mergaitė būdavo nerami, išsiblaškiusi, kartais pikta. J. M. buvo rekomenduota su anūke G. M. Centre lankyti psichologo konsultacijas. Atsakovų dukra G. M. šiuo metu lanko Centro psichologo konsultacijas.

Ieškovas nurodo, kad G. M. priežiūra ir išlaikymu rūpinasi močiutė J. M.. Močiutės teigimu, tėvai išlaikymo dukrai neteikia, vaiko pinigai 15 Eur pervedami į A. M. banko sąskaitą, taip ir pasilieka pas atsakovą. Ieškovo teigimu, dirbant socialinį darbą su šeima pastebėta, kad abu tėvai neturi artimo ryšio su vaiku ir visiškai neatlieka tėvų pareigų. Atsakovai dėl savo kaltės – aplaidumo, alkoholio vartojimo, abejingumo savo vaikui – nevykdo įstatymu numatytų tėvų pareigų, nesirūpina vaiku ir neteikia jam išlaikymo.

Ieškovas pažymi, jog atsakovai nevykdo įstatymo numatytų tėvų pareigų savo dukrai ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią į dukrą G. M.. Akcentuoja, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas labiausiai atitiks vaiko interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaiko teisių įgyvendinimą, nustatant nuolatinę vaiko globą šeimoje, t. y. paskiriant nuolatine globėja vaiko močiutę J. M.. Ieškovo nuomone, yra pagrindas inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Ieškovo teigimu, objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovų negalėjimą teikti dukrai išlaikymą, nenustatyta. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, abu tėvai gyvena ir dirba užsienyje, tikslinga priteisti iš abiejų tėvų po 200 Eur vaiko išlaikymui, t. y. pusę Lietuvoje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė.

Atsakovė R. M. teismo posėdyje nedalyvavo, el. laiške nurodė, kad teismo posėdyje neturi galimybės dalyvauti, nesutinka, jog ji nesirūpina vaiku. Teigia, jog pinigus siunčia kiekvieną mėnesį J. M. per Western union, vasario mėn. pinigus vaikui davė asmeniškai, kadangi buvo grįžusi. Gimtadienio proga siuntė siuntinį. Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.

Atsakovui A. M. ieškinys su priedais bei šaukimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas prašė priimti teismo sprendimą, atitinkantį vaiko interesus.

Trečiasis asmuo J. M. ieškinį palaikė, teismo posėdyje davė paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovai bendrauja su vaiku, teikia tam tikrą materialinę paramą, tačiau juo rūpinasi nepakankamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra R. M., tėvas A. M. (I t. el. b. l. 10). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. tėvų prašymu nustatyta laikinoji globa nuo 2018-06-16 iki 2019-06-16, globėja paskirta J. M. (I t. el. b. l. 108).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Įstatymas suteikia tėvams galimybę panaikinti ribojimą, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirtas močiutė J. M.. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinoji globa G. M. buvo panaikinta ir dukra grąžinta tėvui A. M., nes 2017 m. jis grįžo gyventi į Lietuvą, įsidarbino, apsigyveno su mama J. M., nebevartojo alkoholio, ėmė rūpintis vaiku. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. tėvų prašymu nustatyta laikinoji globa nuo 2018-06-16 iki 2019-06-16, globėja paskirta J. M., nes vaiko tėvas A. M. vėl išvyko į užsienį. 2018-07-27 J. M. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė pareiškią, kuriame nurodė, kad tėvai nesuteikia savo vaikui materialinio išlaikymo, tėvas A. M. grįžęs vaiko akivaizdoje girtauja, vaiko bendravimas su girtu tėvu sudėtingas, abu tėvai vaiku nesidomi, jiems nerūpi vaiko sveikata, užsiėmimai, mokslai. 2018-08-20 Centras sudarė pagalbos planą atsakovo šeimai, kuriuo buvo bandyta padėti atsakovui dėl alkoholizmo, taip pat siekta gerinti ir atkurti tėvo ir vaiko santykius. Atsakovui nepavykus įsidarbinti Lietuvoje, jis išvyko į Angliją. Šiuo metu atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, nei su vaiku, nei su savo mama J. M. nebendrauja, yra dingęs. Baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose, už girto pasirodymą viešoje vietoje. Taip pat yra teistas dėl vaiko nepriežiūros. Iš nurodytų duomenų matyti, kad atsakovas A. M. šiuo metu nesirūpina savo vaiku, vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis bei išlaikyti savo vaiką, neužtikrina dukrai saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo dukros gyvenime. Kita vertus, pažymėtina, kad trečiojo asmens paaiškinimais atsakovas bendrauja su dukra, nors ir nereguliariai, tačiau materialiai prisideda prie jos išlaikymo. Atsakovui, kaip minėta, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dukra buvo grąžinta, nes atsakovas pradėjo vesti tinkamą gyvenimo būdą, prižiūrėti dukrą. Todėl teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir kad nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovui laikinai riboti tėvo valdžią į dukrą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko nepriežiūros. (duomenys neskelbtini) R. M. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes dukra grąžinta tėvui. Iš byloje esančių duomenų matyti, o taip pat remiantis teismo posėdyje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovė šiuo metu gyvena užsienyje, savo vaiku rūpinasi periodiškai, atsakovė nėra suinteresuota vaiko vystymusi, nesidomi vaiko poreikiais, kasdienine veikla, vaiko ir motinos ryšys yra atitolęs, motina neatlieka savo pareigų vaiko atžvilgiu. Atsakovės teigimu, ji vaikui perveda pinigus, o savo teiginius grindžia byloje pateiktais mokėjimo pavedimais. Trečiasis asmuo teismo posėdyje davė paaiškinimus, kad atsakovė su vaiku bendrauja telefonu, jų santykiai draugiški. Todėl teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Kita vertus, vien tik tai, kad atsakovė kurį laiką skyrė tam tikras lėšas vaikui išlaikyti, nėra laikytina tinkamu tėvų pareigų vykdymu. Akcentuotina, kad vaikui reikia ne tik finansinio išlaikymo, tačiau taip pat būtina bendrauti su juo, rūpintis, domėtis, kurti ir palaikyti emocinį ryšį, puoselėti motinos ir vaiko santykius, kad auganti asmenybė būtų visapusiškai ir pilnavertiškai aprūpinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovei laikinai riboti motinos valdžią į dukrą.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnyje nustatyta, kad, ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (2 dalis); jei nėra valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaiką asmeniui ar vaikų globos (rūpybos) įstaigai, nurodytiems ieškinyje, teismas įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis (3 dalis). CPK 407 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CPK 4961 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir vaiko faktinę gyvenamąją vietą, nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamoji vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina J. M. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, yra minimali mėnesinė alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, dirbantys užsienyje, todėl pagal galimybes privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Ieškovas, atsižvelgęs į atsakovų turtinę padėtį, prašo nepilnametei dukrai G. M. priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą po 200 Eur, kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Nors atsakovė byloje pateikė duomenis, kad teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau teismas pažymi, kad atsakovės teikiamas išlaikymas yra periodinis, kintantis, tuo tarpu vaikui reikia pastovaus ir nuolatinio finansinio išlaikymo, kuris užtikrintų stabilų jos poreikių tenkinimą, o ne epizodinį. Taip pat pažymėtina, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis nesiekia teismų praktikoje suformuluoto orientacinio pusės minimalios mėnesinės algos kriterijaus (215 Eur). Todėl nėra pagrindo manyti, kad prašomas priteisti kasmėnesinis išlaikymas dukrai galėtų neatitikti jos poreikių ar būtų neproporcingas atsakovų galimybėms ir pareigai dėti pastangas teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Taigi ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina J. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 54 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-407 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į dukrą G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Inicijuoti bylos dėl G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo, jos globėjo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4961 straipsnis).

Nustatyti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 22 d. iki dukters pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą banke, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 22 d. iki dukters pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą banke, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teismo sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja                                                           Monika Lapukaitė