Administracinė byla
Nr. N575-5443/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 40.1.2. (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos
pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo J. V. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Valstybinės
darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir
ATPK) 413 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „Vanlifa“
direktore, bendrovei priklausančiame restorane „Didžioji Kinija“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
pažeisdama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m.
balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams
išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 19.1 punktą, numatantį, kad leidime užsieniečiui
dirbti Lietuvoje turi būti nurodyta įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje
užsienietis dirbs, darbo vietos adresas ir tiksli darbo funkcija, leido Kinijos
Liaudies Respublikos piliečiui M. X., UAB „Vanlikta“
darbuotojui, be rašytinės darbo sutarties su UAB „Vanlifa“ dirbti šioje įmonėje
virėju.
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarimu administracinę bylą J. V. atžvilgiu nutraukė, jai nepadarius ATPK 413
straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo.
Institucija
pateikė apeliacinį skundą, kuriuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d.
nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi
Institucijos apeliacinį skundą patenkino, panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 29 d.
nutarimu J. V. pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą
ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai 3000 Lt dydžio
baudą. Teismas nurodė, kad J. V. jos vadovaujamoje
bendrovėje leido dirbti Kinijos
Liaudies Respublikos piliečiui M. X. nelegaliai. Šis
darbuotojas pagal UAB „Vanlifa“ ir UAB
„Vanlikta“ vadovų susitarimą dirbo apie tris savaites tam, kad pamokintų dirbti
UAB „Vanlifa“ darbuotojus. M. X. buvo legaliai įdarbintas UAB „Vanlikta“, tačiau
turėjo leidimą dirbti tik restorano virėju šios bendrovės restorane „Pekinas“.
Leidimo dirbti kitoje darbo vietoje ir atlikti kitas darbo funkcijas šis
užsienio valstybės pilietis neturėjo. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos
teisės aktai griežtai reglamentuoja užsieniečių įdarbinimo tvarką ir
sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės
padėties“ 62 straipsnio bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto Leidimo dirbti
užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 19.1 punkto nuostatas, darytina
išvada, jog užsienio respublikos piliečiui, turinčiam leidimą dirbti Lietuvoje,
nėra leidžiama dirbti kitoje darbo vietoje ir atlikti kitas darbo funkcijas,
nei yra nustatyta jam išduotame leidime. Teismas kritiškai vertino J. V. versiją, kad neva
minėto darbuotojo nesiejo darbo santykiai su UAB „Vanlifa“, kadangi jis buvo
tik savo darbdavio pavedimu laikinai atvykęs mokyti restorano virėjų. Teismas
pripažino, jog kito virėjo mokymas neabejotinai yra darbas ir M.
X. UAB „Vanlifa“ dirbo nelegaliai. J. V., vadovavusi
šiai bendrovei tuo metu, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės patalpose nebūtų
leidžiama dirbti užsieniečiui, neturinčiam leidimo dirbti šioje įmonėje ir
šioje darbo vietoje. Leidusi savo vadovaujamoje bendrovėje asmeniui dirbti
nelegaliai, J. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 413
straipsnio 1 dalyje.
II.
J. V. apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d.
nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliantė
nesutinka su tuo, jog leido dirbti vadovaujamoje bendrovėje Kinijos
Liaudies Respublikos piliečiui M. X. be leidimo ir be
darbo sutarties, nes, kaip ji nurodo, M. X. dirba pagal
darbo sutartį ir su leidimu UAB „Vanlikta“ ir jokiose kitose įmonėse nėra
dirbęs, o 2008 m. vasarą kelis kartus restorane „Didžioji Kinija“ apmokė šio
restorano personalą naujų patiekalų gamybos. Teigia, kad ji ir M.
X. vienas kito nematė, ji jam jokių nurodymų nedavė, už jokį atliktą darbą
nemokėjo ir darbiniai santykiai jų nesiejo, nes jo darbo vieta buvo tik UAB
„Vanlikta“. M. X. UAB „Vanlifa“ ne dirbo, o tik mokė
virėją. Prieštaraudama teismo išvadai, jog kito virėjo mokymas neabejotinai yra
darbas ir kad UAB „Vanlifa nebuvo užsiregistravusi laisvos darbo vietos bei
nesikreipė dėl leidimo Kinijos Liaudies Respublikos piliečiui M.
X. birbti restorane, teigia, kad jos vadovaujamos bendrovės restorane
„Didžioji Kinija“ dirbo virėjas Jian Xu iš Kinijos Liaudies Respublikos,
turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir jokio poreikio registruoti laisvą
darbo vietą ar kreiptis dėl papildomo leidimo nereikėjo. M. X.
neužėmė kitos darbo vietos ir nevykdė kitų darbo funkcijų, nes jis tik
apmokė personalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto Leidimo
dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 8.3 punktu iš
užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti, jeigu jis atvyksta tvarkyti
reikalų su personalo apmokymu ir panašia veikla ne ilgesniam kaip trijų mėnesių
laikotarpiui per metus. Pažymi, kad Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2010 m.
balandžio 29 d. nutarime nėra įrodyto nei vieno nelegalaus darbo objektyvaus
bei subjektyvaus požymio, kuriuos būtina ir privaloma nustatyti ir įrodyti.
Nėra pažeistos žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo
sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir nėra jokiu būdu iškreipta
padėtis darbo rinkoje, nes M. X. neužėmė jokios papildomos
darbo vietos Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų
įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų
tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), galiojusio
pažeidimo padarymo metu, 62 straipsnyje yra numatyta, kad leidimas dirbti
užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą
ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs.
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1 –
118 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos
aprašo“, galiojusio pažeidimo padarymo metu, 9 punkte nustatyta, kad leidimą
dirbti užsieniečiui išduoda Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos, o sprendimą dėl leidimo išdavimo minėta institucija priima
remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdama į Lietuvos
Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir darbo rinkos poreikius (18
punktas), todėl darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi užregistruoti
laisvą darbo vietą ir pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos
prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui (10 punktas).
Šio aprašo 171 punkte nurodyta, kad darbdavio prašymas išduoti
leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nenagrinėjamas, jeigu jis
prieš mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai teisės aktų
nustatyta tvarka neužregistravo laisvos darbo vietos. Pažymėtina, kad nors
minėtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m.
balandžio 24 d. įsakymas Nr. A1 – 118, 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1 –
500 nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. neteko galios, tačiau naujai priimta teisės
akto redakcija, nagrinėjamoje byloje aktualias leidimo dirbti užsieniečiams
išdavimo sąlygas, reglamentuoja taip pat.
Šių teisė normų analizė
leidžia suponuoti išvadą, jog užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje
tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiai aktais,
siekiant, kad užsieniečiai būtų įdarbinti, suteikiant prioritetą ieškantiems
darbo Europos Sąjungos piliečiams, bei atsižvelgiant į darbo rinkos konkrečioje
teritorijoje bei įmonėje poreikius. Analogišką teisės normų aiškinimo bei
taikymo praktiką yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas (žr. 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575
- 2884/2009).
Iš byloje esančios
medžiagos matyti, jog Kinijos Liaudies Respublikos pilietis M.
X. (leidimas Nr. U6-3629, b. l. 17) turėjo dirbti restorano virėju UAB
„Vanlikta“ restorane „Pekinas“ (Algirdo g. 28, Vilnius). Šis leidimas,
vadovaujantis minėtomis teisės normomis, užsieniečiui buvo išduoti atsižvelgus
į jo profesijos specialistų trūkumą konkrečioje įmonėje, t. y. UAB „Vanlikta“.
Tačiau Institucijos pareigūnams atlikus patikrinimą dėl galimų užsienio
valstybių piliečių nustatytos įdarbinimo tvarkos pažeidimų, buvo nustatyta, jog
minėtas užsienietis restorano virėju faktiškai buvo įdarbintas ir dirbo kitoje
įmonėje bei darbo vietoje, t. y. UAB „Vanlifa“ restorane „Didžioji Kinija“ (duomenys neskelbtini), Vilnius), tuo
nesilaikant leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytos įdarbinimo tvarkos.
Nors byloje yra tarp UAB „Vanlikta“ ir UAB „Vanlifa“ 2005 m. kovo 1 d. sudaryta
sutartis dėl UAB „Vanlikta“ virėjo darbo UAB „Vanlifa“ kinų restorano patalpose
(b. l. 5 – 6), kurios pagrindu UAB „Vanlikta“ darbuotojui (profesionaliam
virėjui) buvo pavesta teikti virėjo paslaugas UAB „Vanlifa“ kinų restorano
patalpose, tačiau pažymėtina, kad tokia tarp dviejų juridinių asmenų sudaryta
tarpusavio sutartis negali įtakoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka išduotuose leidimuose dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje
nurodytų duomenų - įmonės pavadinimo ir darbo vietos adreso - pakeitimo,
kadangi joks tarp ūkio subjektų sudarytas tarpusavio susitarimas negali turėti
aukštesnės galios už valstybėje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais
aktais nustatytą užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką.
Atsižvelgus į tai, kad J. V., būdama UAB „Vanlifa“ direktore, privalėjo užtikrinti,
kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir tuo pačiu
užsieniečių įdarbinimo tvarkos, konstatuotina, jog ji privalėjo nepriimti
dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduotai leidimai dirbti būtent jos
vadovaujamoje įmonėje. Leidusi dirbti užsieniečiui M. X. savo
vadovaujamojoje UAB „Vanlifa“, J. V. pažeidė norminių
teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką, todėl jos padaryta veika
teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 413 straipsnio 1
dalį.
Teisėjų kolegija taip pat
pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta versija, kad M. X. UAB „Vanlifa“
nedirbo, o tik apmokė šio restorano personalą naujų patiekalų gamybos, yra
paneigiama byloje esančiais įrodymais. 2005 m. kovo 1 d. sutartimi UAB
„Vanlikta“ įsipareigojo užtikrinti, kad jos darbuotojas (profesionalus virėjas)
UAB „Vanlifa“ priklausančio restorano patalpose teiks virėjo paslaugas. UAB
„Vanlifa“ įsipareigojo paruošti vieną darbo vietą UAB „Vanlikta“ darbuotojui
kinų virėjui, sudaryti tinkamas darbo sąlygas (b. l. 5 – 6). Pats M. X. 2008 m.
liepos 15 d. paaiškinime nurodė, kad 8 val. per dieną dirba virėju UAB
„Vanlifa“ priklausančiame restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl darbo sąlygų tarėsi su
direktore J. V. (b. l. 4).
Apibendrinusi išdėstytą,
teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra
pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos
administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bei
įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nutarimą pakeisti ar
panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl
apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r
i a :
J. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą
palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius