Administracinė byla Nr. I-9306-142/2015
Proceso Nr. 3-61-3-00067-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
n u s t a t ė :
V. F. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame teismo prašo: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 1D-596(11) (toliau – VRM sprendimas); 2) priteisti pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija) dalį (11 954,74 Lt).
2015 m. sausio 9 d. teismo nutartimi (b. l. 10–12) pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atmestas, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015 m. gegužės 20 d. priėmė nutartį (b. l. 26–30), kuria panaikino 2015 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį priteisti neišmokėtą pensiją už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 31 d. ir panaikinti VRM sprendimą. Šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą LVAT perdavė nagrinėti iš naujo. Kitą 2015 m. sausio 9 d. nutarties dalį LVAT paliko nepakeistą. 2015 m. birželio 3 d. teismo nutartimi (b. l. 32–34) netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą paduoti skundui dėl VRM sprendimo panaikinimo ir šioje dalyje skundą priimti atsisakyta. Minėta nutartimi teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija. Pareiškėjas nurodo, kad jam pensija buvo sumažinta dideliu mastu. Be to, anot pareiškėjo, pensijos mažinimo pratęsimas 2012–2013 metams buvo neteisėtas ir pažeidžiantis konstitucinius principus.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
VRM atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42). Nurodo, kad pareiškėjo pensija ginčo laikotarpius buvo sumažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, kurios atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo nutarimuose.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV Utenos skyrius) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–41). Paaiškina, kad pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 31 d. pensija buvo mokama sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad tai buvo atlikta pagrįstai ir teisėtai, nes Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – SPT) pateikė su ginču susijusią medžiagą (b. l. 44–63), atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismo posėdyje VRM, VSDFV Utenos skyriaus ir SPT atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 67).
Skundas netenkintinas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo pensijos sumažinimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, teisėtumo ir pagrįstumo.
SPT 2015 m. sausio 15 d. pažymos (b. l. 63) duomenimis byloje nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2 257,88 Lt iki 1 806,30 Lt, t. y. 451,58 Lt/mėn. sumažinta pensija. Dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas 2013 m. balandžio 2 d. prašymu kreipėsi į VRM (b. l. 51), kuri 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 1D-4253(11) „Dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo“ (toliau – VRM raštas) (b. l. 52–53) atsisakė pareiškėjui išmokėti pensijos nepriemoką. VRM rašte iš esmės buvo pakartota VRM sprendime padaryta išvada, kad VRM neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką.
Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas pagrįstai reikalauja išmokėti pensijos nepriemoką, ginčo laikotarpiu susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92).
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas) pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką pagrįstumą, aktualus taip pat ir Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktą išaiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VRM teisėtai ir pagrįstai ginčo laikotarpiu pareiškėjui skaičiavo ir mokėjo pensiją, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjui priteisti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią neišmokėtą pensijos dalį nėra teisinio pagrindo. Šios išvados teisingumą taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjui iki pritaikyto pensijos sumažinimo pensijos dydis (2 257,88 Lt per mėnesį), pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, sumažėjo iki 1 806,30 Lt per mėnesį, t. y. 451,58 Lt/mėn., arba 20,00 proc. (b. l. 63), t. y. neviršijo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime numatytos susidarius ypatingai situacijai leistinos ribos (ne daugiau 20 proc.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti sumažintą pensijos dalį, kuri susidarė pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Margarita Stambrauskaitė
Halina Zaikauskaitė