Civilinė byla Nr. e2A-379-230/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01634-2018-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 2.6.16.10.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alrodis“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilroka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alrodis“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas dėl pirkėjo, įgijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Vilroka“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alrodis“ 5 440,80 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 161 Eur žyminį mokestį ir 1 300 Eur už suteiktą advokato teisinę pagalbą. Nurodė, kad pagal 2018 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo ir lizingo sutartis ieškovė įsigijo, o atsakovė pardavė naudotą automobilį IVECO 70C170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m., už 20 775,70 Eur. Transporto priemonė ieškovei buvo perduota 2018 m. balandžio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu. Po transporto priemonės perdavimo, važiuojant iš jos įsigijimo vietos (Alytaus miesto) į Rokiškio miestą, pradėjo kilti variklio tepalo temperatūra. Autoservise buvo pakeistas termostatas, tepalai ir sumokėta 659,45 Eur. Tačiau, ir pakeitus termostatą, variklio gedimas neišnyko, todėl transporto priemonė buvo nuvaryta į IVECO automobilių servisą „Mobilis“, kur buvo atlikta variklio diagnostika ir nustatytas rimtas variklio gedimas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad išmetamosios dujos į aušinimo sistemą patenka iš variklio trečio cilindro per nesandarų variklio galvutės tarpiklį. Apžiūrėjus variklio bloko gilzes, pastebėta, kad gilzių paviršius yra nelygus, tai galimai galėjo nutikti dėl per aukštos negu gamintojo leistina variklio temperatūros automobilio eksploatavimo metu. Ieškovė, įvertinusi remonto išlaidas ir atsižvelgusi į serviso darbuotojų rekomendacijas, nusprendė keisti variklį kitu (panaudotu). Ieškovė panaudotą variklį įsigijo iš D. P. už 2 205 Eur. V. R. autoserviso įmonė „Mobilis“ už variklio gedimo nustatymą, perrinkimą ir kitus darbus išrašė 2 733,35 Eur dydžio sąskaitą faktūrą. Ieškovė taip pat patyrė ir kitų remonto išlaidų – 300 Eur už kardaninio veleno remontą, 42,35 Eur už kardano nuėmimą ir uždėjimą, 160,10 Eur už termostato, guolio, riebokšlio įsigijimą. Atsakovė, kaip pardavėja, turi atlyginti parduoto nekokybiško automobilio trūkumų šalinimo išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „Alrodis“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2018 m. balandžio 3 d. priėmimo– perdavimo aktu automobilis buvo perduotas ieškovei be jokių pastabų ir trūkumų. Ieškovė patvirtino, kad priimamas turtas (automobilis), jo kokybė, komplektacija atitinka pirkimo–pardavimo ir lizingo sutarčių sąlygas, jai yra suteikta visa informacija ir t. t. Ieškovė, kaip pirkėja, prieš mokėdama už automobilį ar jį priimdama, turėjo teisę jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Ieškovė automobilio patikrą atliko tik 2018 m. balandžio 27 d., t. y. jau po jo priėmimo ir eksploatavimo 24 dienas. Apie jokius automobilio trūkumus iki 2018 m. balandžio 27 d. ieškovė neinformavo. V. R. autoserviso įmonės „Mobilis“ rašte nurodoma, kas užfiksuota patikrinus automobilį, tačiau nėra nustatyta, kada šie gedimai atsirado, nėra konstatuota, jog kažkokie trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovei. Nurodomi trūkumai, jeigu jie ir buvo, galėjo atsirasti dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių, eksploatuojant automobilį savarankiškai (automobilis eksploatuotas 1 334 km esant per didelei variklio temperatūrai), taip pat dėl nekokybiškai atliktų termostato keitimo darbų Rokiškio autoservise. Pardavus ieškovei automobilį, kokybės garantija nebuvo suteikta. 

3.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė ieškinį tenkinti, ieškovei įrodžius, kad dėl atsakovės kaltės atsirado prašomi priteisti nuostoliai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas Alytaus rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Vilroka“ iš atsakovės UAB „Alrodis“ 5 440,80 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 461 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo ir lizingo sutartimis ieškovė UAB „Vilroka“ įsigijo, o atsakovė UAB „Alrodis“ pardavė naudotą transporto priemonę IVECO 70C170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 775,70 Eur. Transporto priemonė ieškovei buvo perduota 2018 m. balandžio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu. Pravažiavus ieškovei minėtu automobiliu 726 kilometrus, automobilis sugedo. Automobilį nuvarius į V. R. autoserviso įmonę „Mobilis“ ir atlikus variklio aušinimo sistemos testavimą naudojant dujų analizatorių, buvo nustatyta, kad į variklio aušinimo sistemą papuola išmetamosios dujos ir aušinimo sistemoje susidaro neleistinas, per aukštas slėgis. Autoserviso specialistų išvadoje nutarta, kad variklis netinkamas tolimesnei eksploatacijai ir jo kapitalinis remontas kainuotų 9 000 Eur. Įvertinus remonto išlaidas, ieškovė nutarė variklį pakeisti kitu panaudotu varikliu, už kurį sumokėjo D. P. 2 205 Eur. Už variklio gedimo nustatymą, perrinkimą ir kitus darbus ieškovė autoserviso įmonei sumokėjo 2 733,35 Eur. Atsakovei pardavus nekokybišką automobilį, ieškovė taip pat patyrė ir kitų išlaidų – 300 Eur už kardaninio veleno remontą, 42,35 Eur už kardano nuėmimą ir uždėjimą, 160,10 Eur už transporto detalių (termostato, guolio, riebokšlio) įsigijimą.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovė, pirkdama iš atsakovės transporto priemonę, turėjo pagrįstą lūkestį įsigyti tinkamos kokybės daiktą. Nepakeitus variklio ir kitų detalių, neatlikus jo remonto, atsakovės parduota transporto priemone nebuvo įmanoma tinkamai naudotis, dėl to teismas laikė, kad jos nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovė ginčo automobilį naudojo tik nuvykti į autoservisus, nuo perdavimo momento automobiliu buvo pravažiuota tik 726 kilometrai.

7.       Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi ir parduodamas nenaujas automobilis, skirtas jį eksploatuoti, turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastinių to daikto eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių.

8.       Teismo vertinimu, ieškovė, būdama pirkėja, turi teisę reikalauti, kad atsakovė, kaip pardavėja, atlygintų išlaidas, kurias ji patyrė ištaisydama parduoto daikto trūkumus.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alrodis“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Byloje nėra ginčo, kad automobiliui nebuvo taikoma garantija, t. y. ieškovė pirko naudotą automobilį be garantijos. Atsakovė, kaip pardavėja, nesuteikė garantijos, kad tam tikrą laiką automobilis, kuris jau ne vieneri metai buvo eksploatuotas ir nuvažiavęs 192 000 km, bus tinkamas naudoti (jo neremontuojant) ir išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas tam tikrą laiko tarpą. Ieškovė su tokia sąlyga sutiko ir jos neginčija, tačiau įrodinėja ir teismas sprendime nurodė, kad tariamai atsakovė pardavė netinkamos kokybės automobilį, t. y. kad ieškovės nurodomi automobilio gedimai buvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

1.2.       Tiek ieškovė savo reikalavimui pagrįsti, tiek teismas sprendime išskirtinai rėmėsi V. R. autoserviso įmonės „Mobilis“ 2018 m. balandžio 27 d. raštu. Tačiau teismas nevertino įrodymų visumos, dėl daugelio kitų įrodymų visiškai nepasisakė. Vertindamas šalių, kaip pardavėjo ir pirkėjo, santykius, netaikė ir neaiškino materialinių teisės normų, neaiškino pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, nepasisakė dėl svarbių bylos faktinių aplinkybių.

1.3.       Ieškovė 2018 m. balandžio 3 d. priimdama automobilį perdavimo–priėmimo akte nurodė, kad automobilio kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jokių automobilio trūkumų (pastabų) šiame akte nenurodė. Ieškovė savo paaiškinimais pripažino, kad prieš perduodant turtą buvo atvykusi ir apžiūrėjo automobilį, važiavo su juo (jį vairavo), viskas veikė tinkamai, jokių trūkumų nebuvo, variklis dirbo tinkamai, nekaito, pašalinių garsų nebuvo, todėl jį ir pirko.

1.4.       Ieškovė nėra vidutinis pirkėjas, ji verslininkė, profesionalė, turinti ne vieną tokią transporto priemonę. Automobilio papildoma patikra autoservise ieškovė nusprendė nesinaudoti dėl papildomų išlaidų. Tačiau pagal pirkimo–pardavimo sutarties bendrąsias sąlygas būtent ieškovė privalėjo įsitikinti (tai reiškia ir įsitikino), kad automobilis yra kokybiškas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl darytina išvada, kad automobilis jo perdavimo ieškovei metu buvo tinkamos kokybės ir tinkamas naudoti pagal paskirtį.

1.5.       V. R. autoserviso įmonės „Mobilis“ 2018 m. balandžio 27 d. raštas, kaip įrodinėjimo priemonė, yra netinkamas, nes jame yra išvestiniai duomenys (tai nėra pačios patikros duomenys), t. y. nei teismas, nei atsakovė negali įsitikinti jame nurodomų duomenų patikimumu, tikrumu, negalima šių duomenų patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, rašte nėra nurodytas variklio gedimo atsiradimo laikas, nurodant, kad patikra atlikta 2018 m. balandžio 25 d., t. y. po 22 dienų po automobilio perdavimo bei nuvažiavus 726 km, apie patikros atlikimą atsakovė nebuvo informuota, nurodytas valandų skaičius, kai variklis dirbo per didele eksploatavimo temperatūra, nenurodant laikotarpio (nuo kada iki kada).

1.6.       Nors ieškovė teigia, kad variklis tariamai pradėjo kaisti iš karto po to, kai ji išvyko iš atsakovės, šių duomenų nepatvirtina jokie įrodymai. Priešingai, ieškovė automobilio patikrą atliko tik po 22 parų ir nuvažiavusi 726 km, o atsakovę informavo tik 2018 m. gegužės 3 d., t. y. po mėnesio, kai jau atliko automobilio remontą. Taigi ieškovė apie tariamai pastebėtą neatitikimą nepranešė atsakovei per protingą laiką ir nebendradarbiavo su atsakove.

1.7.       Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad ieškovė matė jau po automobilio perdavimo, kad automobilio variklis kaista, tačiau jį toliau eksploatavo, t. y. nuvažiavo dar 726 km. Tokiu būdu ieškovė pati naudojo daiktą netinkamai, pažeisdama eksploatavimo reikalavimus ir, tikėtina, jį sugadino, nes V. R. autoserviso įmonės „Mobilis“ 2018 m. balandžio 27 d. rašte nėra jokių duomenų, jog automobilio variklis jam kaistant buvo eksploatuojamas atsakovės (ar tuo metu kai automobilis buvo pas atsakovę).

1.8.       Teismas sprendimu netaikė ir neaiškino šalių pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.12.1. papunkčio, kuriame nurodyta, kad visa rizika ir atsakomybė, jei turtas (automobilis) anksčiau susidėvi, nesvarbu, kokia būtų priežastis, tenka ieškovei.

1.9.       Šalys pirkimo–pardavimo sutartimi sulygo, kad garantija automobiliui nebus taikoma. Taigi ieškovė turėjo numatyti, kad automobilio, įvertinus visus faktinius duomenis (192 000 km rida per 3 metus, t. y. intensyvi eksploatacija), techniniai trūkumai (gedimai) gali atsirasti bet kuriuo momentu, jo tolesnio eksploatavimo (po nupirkimo) metu (nes tai nenaujas ir intensyviai eksploatuotas automobilis), ir šalys susitarė, kad atsakovė nesuteikia garantijos, kad tam tikrą laiką automobilis bus tinkamas naudoti (jo neremontuojant, nekeičiant detalių) ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas.

10.       Ieškovė UAB „Vilroka“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Aplinkybė, kad lizingo teikimo verslo klientams taisyklėse yra numatyta pirkėjo pareiga įsitikinti, jog jis perka tinkamos kokybės transporto priemonę, bei tai, kad ieškovė yra verslininkė, nepašalina atsakovės atsakomybės už parduotą nekokybišką transporto priemonę.

2.2.       2018 m. balandžio 27 d. „Mobilis“ raštas patvirtina, kad nustatyto transporto priemonės gedimo nebuvo galima fiksuoti, neatliekant specialių testavimų, kurie įprastai nėra atliekami. Todėl, nepaisant to, kad ieškovė yra verslininkė ir lizingo teikimo verslo klientams taisyklėse yra numatyta pirkėjo pareiga įsitikinti, jog jis perka tinkamos kokybės transporto priemonę, akivaizdu, kad transporto priemonės perdavimo metu ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės žinoti apie transporto priemonės gedimą ir jį fiksuoti.

2.3.       Garantijos nesuteikimas nepanaikina pardavėjo pareigos parduoti pirkėjui kokybišką transporto priemonę, tinkamą naudoti pagal paskirtį, arba informuoti pirkėją prieš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą apie esamus transporto priemonės defektus. Nepriklausomai nuo to, ar yra parduodama nauja, ar naudota transporto priemonė, ar jai yra suteikiama garantija, ar ne, parduodamas daiktas turi būti kokybiškas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį.

2.4.       Atsakovei apie pakilusią įgytos transporto priemonės variklio temperatūrą, grįžtant iš Alytaus, buvo pranešta sekančią dieną telefonu. Apie tai, kad įgyta transporto priemonė buvo nuvaryta į servisą „Mobilis“ bei rastas rimtas variklio gedimas, taip pat buvo pranešta atsakovei telefonu. Į servisą „Mobilis“ buvo atvykęs UAB „Alrodis“ vadovo nurodymu jo tėvas ir pats įsitikino gedimu. Taigi atsakovės atstovas netgi bendravo su serviso specialistais, aiškinosi aplinkybes, tačiau pareiškė, kad šis gedimas jų neliečia, nes automobilis jau parduotas. Vėliau atsakovei buvo pareikšta ir raštiška pretenzija.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Ginčas byloje kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės)  trūkumus.

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilroka“ 2018 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo ir lizingo sutartimis įsigijo iš atsakovės UAB „Alrodis“ naudotą transporto priemonę IVECO 70C170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 775,70 Eur. Transporto priemonė ieškovei buvo perduota 2018 m. balandžio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu. Po automobilio pardavimo automobiliu grįžtant į ieškovės buveinės vietą (iš Alytaus m. į Rokiškio m.) pradėjo kilti variklio tepalo temperatūra, dėl ko buvo pakeistas termostatas ir tepalai, tačiau vėliau 2018 m. balandžio 27 d. V. R. autoserviso įmonėje „Mobilis“ atlikus variklio aušinimo sistemos testavimą naudojant dujų analizatorių, buvo nustatyta, kad į variklio aušinimo sistemą papuola išmetamosios dujos ir aušinimo sistemoje susidaro neleistinas, per aukštas slėgis. Buvo padaryta išvada, kad variklis netinkamas tolimesnei eksploatacijai ir ieškovė nutarė jį pakeisti kitu panaudotu varikliu.

14.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alrodis“ 5 440,80 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl patirtų, šalinant parduotos nekokybiškos transporto priemonės trūkumus, remonto išlaidų, ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, kadangi nustatė, jog atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę, kuria nebuvo įmanoma naudotis pagal tiesioginę paskirtį, todėl pardavėja privalo atlyginti išlaidas, kurias ieškovė turėjo šalindama transporto priemonės trūkumus.

16.       Su teismo sprendimu nesutinka atsakovė, nurodydama, kad ieškovei buvo parduotas naudotas automobilis ir jam nebuvo taikyta garantija, be to, ieškovė priėmimo–perdavimo akte nurodė, kad automobilio kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jokių trūkumų nenurodė, papildoma automobilio patikra nesinaudojo, nors tai buvo pirkėjos pareiga. Mano, kad buvo netinkamai įvertintas V. R. autoserviso įmonės „Mobilis“ raštas dėl transporto priemonės gedimo, ieškovė nevykdė pareigos pranešti apie trūkumus ir eksploatuodama automobilį, kai buvo nustatyta, jog kaista variklis, galimai jį sugadino.

Dėl pardavėjo atsakomybės už parduotos transporto priemonės trūkumus

17.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

18.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Įvertinus įstatymo reglamentuotas pardavėjo pareigas dėl parduodamo daikto kokybės, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė priėmimo–perdavimo akte nurodė, jog automobilio kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir nenurodė jokių trūkumų,  sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą neturi jokios reikšmės.

19.       Atsakovė 2018 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties specialiosiose sąlygose (e. b. t. 1, b. l. 17) patvirtino, kad turtas yra tinkamas naudoti ir atitinka įprastai tokios rūšies daiktams keliamus reikalavimus, tačiau, automobilį 2018 m. balandžio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavus pirkėjai – ieškovei ( e. b. t. 1, b. l. 18) ir automobiliu grįžtant į įmonės buveinės vietą, paaiškėjo automobilio eksploatacijos sutrikimai – pradėjo kilti variklio tepalo temperatūra, dėl ko buvo pakeistas termostatas ir tepalai, ką patvirtina pateikta PVM sąskaita faktūra apmokėjimui (e. b. t. 1, b. l. 41). Kadangi pakeitus termostatą transporto priemonės gedimas neišnyko, ieškovė atliko variklio patikrą ir diagnostiką V. R. autoserviso įmonėje „Mobilis“, kur 2018 m. balandžio 25 d. naudojant dujų analizatorių buvo nustatyta, kad į variklio aušinimo sistemą papuola išmetamosios dujos ir aušinimo sistemoje susidaro neleistinas, per aukštas slėgis. Nuėmus variklio galvutę buvo nustatyta, kad išmetamosios dujos į aušinimo sistemą patenka iš variklio trečio cilindro per nesandarų variklio galvutės tarpiklį. Apžiūrėjus variklio bloko gilzes, pastebėta, kad gilzių paviršius yra nelygus, tai galimai galėjo nutikti dėl per aukštos negu gamintojo leistinos variklio temperatūros automobilio eksploatavimo metu (e. b. t. 1, b. l. 28). Ieškovė, įvertinusi remonto išlaidas ir atsižvelgusi į serviso darbuotojų rekomendacijas, nusprendė keisti variklį kitu (panaudotu). Taigi byloje nustatyta, kad per pakankamai neilgą laikotarpį (apie 20 dienų) po transporto priemonės perdavimo ieškovei, automobiliu ieškovei nuvažiavus vos 726 kilometrus (193 334 km rida, fiksuota V. R. autoserviso įmonėje „Mobilis“, – 192 608 kilometrų rida, fiksuota techninės apžiūros rezultatų kortelėje (e. b. t. 1, b. l. 14)) buvo nustatytas transporto priemonės variklio gedimas, kuris turėjo įtakos tam, kad automobilis negalėjo būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį.

20.       Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė automobiliu netrukus po jo įsigijimo negalėjo naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta.

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei buvo parduotas naudotas automobilis, kuris ne vienerius metus buvo eksploatuotas ir nuvažiavęs pakankamai daug kilometrų, todėl jam negalėjo būti suteikta garantija, kad jis bus tinkamas naudoti ir išlaikys savo savybes tam tikrą laikotarpį jo neremontuojant. Iš tikrųjų parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti įmonės poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl nustačius, kad ieškovė ginčo automobiliu netrukus po jo įsigijimo nebegalėjo naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, yra pagrindas spręsti, kad parduotas daiktas buvo netinkamos kokybės.

22.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

23.       Taigi, pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

24.       Apeliantė nesutinka su ieškovės paaiškinimais, kad automobilio variklis pradėjo kaisti iš karto po to, kai išvyko su juo, kadangi patikra buvo atlikta po 22 parų ir ieškovė nuvažiavo 726 kilometrus, be to, ji automobilį eksploatavo net ir išryškėjus jo trūkumams, todėl tikėtina, kad ji automobilį ir sugadino. Nors automobilio defektai buvo nustatyti po 22 dienų, tačiau ieškovės nuvažiuotas atstumas (726 kilometrai), įvertinus atstumą nuo jo įsigijimo vietos (Alytaus m.) iki ieškovės buveinės (Rokiškio m.) ir vėliau vykstant patikrai į V. R. autoserviso įmonę „Mobilis“ (Kauno m.), nepatvirtina intensyvaus automobilio eksploatavimo, kuris galėjo turėti įtakos variklio gedimui atsirasti. Būtent V. R. autoserviso įmonėje iš variklio valdymo kompiuterio nustatyti faktai, kad variklis 99-104 laipsnių ribose buvo dirbęs 144 valandas 22 minutes ir 57 sekundes, o 104-109 laipsnių ribose – 4 valandas 36 minutes ir 45 sekundes, patvirtina, kad automobilis didžiąją laiko dalį su neleistinu, t. y. per aukštu, slėgiu aušinimo sistemoje buvo eksploatuojamas iki jo pardavimo ir šis gedimas jau buvo automobilio pardavimo metu (ieškovė, iš viso nuvažiavusi 726 kilometrus, galėjo sugaišti ne daugiau 10 val.). Todėl pardavėjas (atsakovė) atsako už šį parduoto automobilio kokybės trūkumą, kuris jau buvo pardavimo metu. Šios aplinkybės taip pat paneigia, kad būtent pirkėja (ieškovė) pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, dėl ko galėjo atsirasti gedimas.

25.       Atsakovė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, taip pat nurodo, kad ieškovė buvo atvykusi apžiūrėti automobilio, su juo važiavo ir tuomet viskas veikė tinkamai, neišryškėjo jokie trūkumai, o kaip verslininkė, profesionalė galėjo savo iniciatyva atlikti automobilio patikrą, todėl automobilis pardavimo metu buvęs tinkamos kokybės.

26.       Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

27.       Nagrinėjamu atveju automobilio defektai buvo nustatyti tik atlikus patikrą specializuotoje įmonėje bei atlikus tam tikrus testavimus, kas patvirtina, kad ieškovė transporto priemonės pardavimo metu faktiškai neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatyti automobilio gedimą ir jį fiksuoti, t. y. daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs ir juos pastebėti bei jiems nustatyti reikėjo tam tikro laiko ir tam tikrų priemonių. Šių trūkumų įprastai, apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti, automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, o atsakovė šių trūkumų ieškovei neatskleidė, todėl ji atsakinga už paslėptus šio automobilio trūkumus.

28.       Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).

29.       Atsakovė taip pat teigia, kad ji nėra atsakinga už nustatytus trūkumus, kadangi jai apie trūkumus nebuvo pranešta per protingą laiką. Pagal CK 6. 327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Ieškovė tvirtina, kad atsakovė apie transporto priemonės gedimus buvo informuota iš karto telefonu, o byloje pateikta 2018 m. gegužės 3 d. pretenzija (e. b. t. 1, b. l. 22-25) patvirtina, jog buvo pranešta per pakankamai protingą laiką. Pažymėtina, kad jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė šių aplinkybių neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 straipsnis).

30.       Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nurodytų teisės normų reikalavimus, o jo išvados dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto automobilio trūkumus laikytinos pagrįstomis.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

31.       Atsakovė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, kadangi išskirtinai rėmėsi V. R. autoserviso įmonės „Mobilis“ raštu, nors ši įrodinėjimo priemonė, apeliantės nuomone, yra netinkama, nes rašte nurodyti tik išvestiniai duomenys, kurių negalima patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, o dėl kitų įrodymų teismas visiškai nepasisakė.   

32.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).   

33.       Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Ieškovė paaiškėjusius įgytos transporto priemonės trūkumus įrodinėjo ne tik V. R. autoserviso įmonės „Mobilis“ raštu, bet ir savo paaiškinimais, pirkimo–pardavimo ir lizingo sutartimis, įrodymais apie remonto darbus ir patirtas išlaidas. Teismas, būtent remdamasis įrodymų visuma, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės pardavimu ir po to ją naudojant išaiškėjusiais gedimais, todėl negalima sutikti, kad buvo įvertintas vienintelis įrodymas – V. R. autoserviso įmonės „Mobilis“ raštas.

34.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad aukščiau minėtas įrodymas yra netinkamas. Rašte yra fiksuotos aplinkybės, susijusios su automobilio gedimais, nurodytas aušinimo sistemos testavimo būdas (naudojant dujų analizatorių), leidęs nustatyti, dėl ko aušinimo sistemoje susidaro per aukštas slėgis, o vėliau remontuojant nustatytos tikslesnės variklio gedimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad šiame įrodyme yra tik išvestiniai duomenys, atvirkščiai, jame yra nurodyti ne tik nustatyti gedimai, bet ir aprašyta jų nustatymo eiga ir koks nustatymo būdas buvo taikytas. V. R. autoserviso įmonės „Mobilis“ rašte fiksuoti duomenys apie variklio veikimo, esant per aukštam aušinimo sistemos slėgiui, trukmė suteikia galimybę nustatyti faktą, kad gedimas atsirado iki automobilio pardavimo, t. y. automobilis šį trūkumą turėjo jo pardavimo metu. Atsakovė, nesutikdama su šiais duomenimis, nepateikė jokių kitų šias išvadas paneigiančių įrodymų, o apeliaciniame skunde reiškia tik abstrakčias, jokiais įrodymais nepagrįstas abejones ieškovės pateikto įrodymo patikimumo.       

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Remiantis apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų sprendimą panaikinti, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl netenkinamas ir atsakovės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistinos atstovavimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 640 Eur, kurias patvirtina jas pagrindžiantys įrodymai – sąskaita ir mokėjimo nurodymas (e. b. t. 1, b. l. 9-10).    

36.       Valstybės apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alrodis“ (juridinio asmens kodas 149981022) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilroka“ (juridinio asmens kodas 173211960) 640 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Nijolia Indreikienė

Izolda Nėnienė

Albina Rimdeikaitė