Byla Nr. 1S-94-307/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05908-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.16.1.2.2.; 2.1.16.1.3.; 2.1.16.1.7.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2019 m. balandžio 18 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,     

dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,

gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. P. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 30 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :                                                

1.       Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. vasario 6 d. apie 8 val. savo automobiliu „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis į Kauno r., (duomenys neskelbtini), po to laukė jų prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir stebėjo aplinką, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, panaudodami fizinį smurtą – papurškę nukentėjusiajai D. K. į veidą ašarinių dujų bei kumščiu sudavę vieną kartą į veidą, įsibrovė į nukentėjusiosios namą, kur, surišę jai rankas ir kojas, demonstruodami peilį bei grasindami supjaustyti nukentėjusiąją, grasindami padegti jos namus, po to tris kartus kumščiu sudavę nukentėjusiajai į pilvą ir vieną kartą įspyrę į pilvą, padarydami kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus abiejuose riešuose, dešinėje šlaunyje, kairio dilbio srityje, taip nežymiai sutrikdę nukentėjusiosios sveikatą, pagrobė: pinigus – 297 eurus įvairiomis kupiūromis, 300 eurų ir 200 eurų vertės dvi auksines grandinėles ant rankų, penkis auksinius žiedus, kiekvieną 200 eurų vertės, tris auksines grandinėles ant kaklo, kurių viena 900 eurų, kitos dvi – po 200 eurų vertės, 200 eurų vertės auksinį pakabuką, 200 eurų vertės auksinę monetą, bendros 8 eurų vertės du šampano butelius „A.“, 17 eurų vertės butelį brendžio, automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktus bei D. K. ir V. K. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus; po to pagrobė kieme stovėjusį nukentėjusiajai D. K. priklausantį 1 000 eurų vertės automobilį „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. K. 4 522 eurų turtinės žalos.

2.       M. P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. sausio 30 d. apie 10 val. Raseinių r., (duomenys neskelbtini), E. M. namų kieme, pirkdamas iš E. M. automobilį „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia įrašė į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, jog automobilio „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra V. J., t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Pirkėjas“ įrašė V. J. vardą, pavardę, asmens kodą, grafoje „Transporto priemonę pirko“ įrašė V. J. vardą, pavardę ir pasirašė V. J. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

3.       M. P. J. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. O. bei T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytą dieną, Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, jis ir L. O. susitarė su T. M., jog šis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. Jungtinėje Karalystėje, Londone, ir suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyvenimui būtinas lėšas. Po to, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 eurų skolos (pagal tarp jų (duomenys neskelbtini) pasirašytą vekselį), M. P. J., panaudodamas fizinį smurtą, 2017 m. kovo 22 d. nuo 19 val. 30 min. iki 21 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), prie kavinės „V.“, mažiausiai du kartus kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajam R. Č. į veidą, nuskėlė pirmo ir antro dantų implantus viršutiniame žandikaulyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Po to M. P. J. ir L. O. M. P. J. automobiliu „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį į rūsį Kaune, (duomenys neskelbtini), kur užrakinę laikė jį nelaisvėje apie dvi valandas. Be to, M. P. J. 2017 m. kovo 27 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipdamas laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia vieną kartą įspyrė jam į nugarą. Po to panaudoję apgaulę, pažadėję nukentėjusiajam darbą Jungtinėje Karalystėje, Londone, ardyti automobilius už 60 eurų per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 eurų per dieną, neva taip sudarydami nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakant, jog realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslėpę, kad nukentėjusysis taip pat bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, M. P. J. ir L. O. taip užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į Jungtinę Karalystę, Londoną. Po to laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo, M. P. J. bei L. O. apgyvendino nukentėjusįjį L. O. namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), taip jį kontroliavo. 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakė mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, L. O. susitarė su T. M., kad Jungtinėje Karalystėje, Londone, jis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č.. Po to 2017 m. kovo 30 d. apie 15 val. M. P. J. savo automobiliu „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „M.“ Kaune, (duomenys neskelbtini), sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 eurus už nukentėjusiojo kelionę ir jį įsodino į mikroautobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, tačiau 2017 m. kovo 30 d. apie 15 val. 20 min. Kauno rajone, Ringaudų sen., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „T.“, mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č..

4.       M. P. J. pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. kovo 17, 18, 19 dienomis Raseinių r., (duomenys neskelbtini), savo močiutės S. A. T. namuose, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, jog jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 eurų skolos (pagal tarp jų (duomenys neskelbtini) pasirašytą vekselį), neteisėtai vertė nukentėjusįjį R. Č. glaistyti sienas, klijuoti plyteles bei atlikti kitus vonios remonto darbus.

5.       M. P. J. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, 2017 m. kovo 30 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, įgijo, t. y. pirko iš V. B. už 25 eurus, R. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

6.       M. P. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje turtą – pinigus, po 2016 m. gruodžio 28 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo naudojamas automobilis „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas L. Š. vardu), draustas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, veikdamas kartu su V. T., jam padedant daryti šį nusikaltimą, t. y. M. P. J. prašymu 2017 m. kovo 31 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.“ patalpose, suklastojus PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apie tariamai atliktus automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – 526,36 eurų vertės dažymo darbus, nors darbai realiai nebuvo atlikti, bei persiuntus šią PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), M. P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12 val. 19 min. persiuntė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje šią žinomai suklastotą 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apie tariamai atliktus automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – 526,36 eurų vertės dažymo darbus. Po to 2017 m. kovo 23 d. į L. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavo draudimo išmoką – 526,36 eurus, tokiu būdu įgijo svetimą AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje priklausantį turtą – 526,36 eurus.

7.       M. P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su V. T., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, turtą – pinigus, 2017 m. kovo 21 d. paprašė UAB „A. D.“ direktoriaus V. T. suklastoti PVM sąskaitą faktūrą dėl tariamai atliktų automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – dažymo darbų. 2017 m. kovo 21 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.“ patalpose, UAB „A. D.“ direktoriui V. T. UAB „A. D.“ vardu išrašius 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 526,36 eurų sumai apie tariamai atliktus automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – dažymo darbus, nors darbai realiai nebuvo atlikti, bei minėto dokumento tikrumą patvirtinus UAB ,,A. D.“ antspaudu bei parašu ir tą pačią dieną persiuntus šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), M. P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12 val. 19 min. šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą persiuntė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.

8.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. P. J. 2017 m. kovo 30 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

9.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

10.       Kaltinamasis M. P. J. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir jį iš suėmimo paleisti, paskirti jam vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

10.1.                      Skunde nurodo, kad baudžiamoji byla nagrinėjama nepagrįstai ilgai ir nebaigta nagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką ne dėl jo ar jo gynėjo kaltės. Apygardos teismo teisėjas A. Urbšys pradėjo nagrinėti šią baudžiamąją bylą, tačiau 2018 m. spalio 24 d. atleistas iš Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Vadovaujantis BPK 223 straipsniu, byla paskirta nagrinėti teisėjui V. Preikšui ir buvo nagrinėjama iš naujo, tačiau 2019 m. kovo 12 d. teisėjas V. Preikšas taip pat buvo atleistas iš teisėjo pareigų. Vadovaujantis BPK 223 straipsniu, teisėjas vėl buvo pakeistas, bylą pradėjo nagrinėti teisėja J. Vasiliauskienė, tačiau įrodymų tyrimas byloje nėra pradėtas, 2019 m. balandžio 1 d. numatytas posėdis neįvyko, nes neatvyko nukentėjusysis R. Č. ir kaltinamasis T. M.. Kiti posėdžiai numatyti 2019 m. balandžio 16 d. ir gegužės 5 d. Gynėjas skunde cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje V. ir kiti prieš Lietuvą, kuriame nurodoma, jog ilgi tarpai tarp teismo posėdžių rodo, kad teismai nesiėmė priemonių procesui paspartinti. Teismas padarė išvadą, kad šalies tarnybos nepademonstravo reikiamo uolumo nagrinėjant pareiškėjams iškeltą baudžiamąją bylą per ilgą jų sulaikymo laikotarpį. Kaltinamasis pabrėžia, jog jis laikomas suimtu daugiau nei dvejus metus.

10.2.                      Skunde nurodoma ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant suėmimo teisėtumo klausimą, reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes: padaryto nusikaltimo sudėtingumą, bylos tyrimo eigą atitinkamose institucijose; paties suimtojo asmens elgesį procese, įvertinant jo pabėgimo galimybes; taip pat aplinkybes, kiek tas asmuo gali įtakoti procesą ir kitus asmenis; kiek šio asmens paleidimas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir t. t. Byloje J. prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad suėmimas gali būti taikomas tik tokiu atveju, kai egzistuojantys viešieji interesai aiškiai rodo tokio suėmimo taikymo būtinumą ir kai šie interesai nusveria asmens teisę į laisvę. Teismas pabrėžė, kad būtina įvertinti pateiktus teisminių institucijų argumentus, ar jie yra „pakankami“ ir „svarbūs“ asmens laisvės suvaržymo atžvilgiu. Byloje S. prieš Rusiją šis teismas nusprendė, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimo pratęsimas, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio nuostatas. Šioje byloje, teismas taip pat konstatavo, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai. Suėmimo paskyrimo/pratęsimo pagrįstumas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Kaltinamojo nuomone, išdėstyta teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu jis jau atlieka (dar nepaskirtą) laisvės atėmimo bausmę suėmimo sąlygomis ir tokiu būdu yra apsunkinama jo teisinė padėtis, nes nuteistieji turi geresnes sąlygas atlikinėdami bausmę pataisos namuose, negu jis laikomas suimtu tardymo izoliatoriuje. Laikant jį suimtu daugiau kaip 2 metus, iš esmės visi skundžiamoje nutartyje nurodyti pagrindai yra išnykę, teismas pratęsdamas suėmimo terminą nesivadovavo BPK 122 straipsnio 7 dalimi ir nepaskyrė švelnesnės kardomosios priemonės, kuria būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

10.3.                      Kaltinamasis nesutinka su teismo nustatytais suėmimo pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Atkreipia dėmesį, jog naujai paskirta teisėja dar nepradėjo įrodymų tyrimo, nėra pagarsintas kaltinamasis aktas. Taigi naujai bylą nagrinėti paskirta teisėja neturėjo galimybių tinkamai susipažinti su visa bylos medžiaga, todėl negalėjo tinkamai ir išsamiai motyvuoti kiekvieno suėmimo pagrindo. Skundžiamoje nutartyje suėmimo pagrindai grindžiami formaliais argumentais, t. y. formaliai nurodyti ankstesni teistumai, inkriminuotų nusikaltimų sunkumas, ryšiai užsienyje, tačiau tokius ryšius užsienyje gali turėti kiekvienas Lietuvos pilietis. Teismų praktikoje konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalūs teiginiai, kad asmuo galimai padarė jam inkriminuojamas veikas, bėgs (slėpsis), darys naujus nusikaltimus ar trukdys teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.

10.4.                      Kaltinamasis tvirtina, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. M. P. J. nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą; sūnų, kuriuo rūpinosi iki suėmimo; nors santuoka buvo nutraukta, su buvusia sutuoktine palaiko glaudžius ryšius; turi motiną, su kuria taip pat palaiko glaudų ryšį; turi močiutę, kuria jis vienintelis rūpinosi; iki suėmimo dirbo, t. y. pirkdavo ir perparduodavo įvairius daiktus, kartu su buvusia sutuoktine prekiavo mugėse, buvo įsigiję verslo liudijimą; paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog įsipareigoja tinkamai vykdyti jam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę. Ankstesni teistumai, įvertinus, kad paleistas iš suėmimo jis galėtų įsidarbinti, nesuteikia pagrindo išvadai apie ypatingą jo pavojingumą visuomenei ir būtinybę laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės. Be to, jis niekada nėra bėgęs (slėpęsis) nuo teisėsaugos pareigūnų.

10.5.                      BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatos įpareigoja teismą kiekvienu atveju įvertinti, ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suėmimas - tai kraštutinė priemonė, skiriama tik išimtinais tikslais, kai padaroma motyvuota ir pagrįsta išvada, kad kitos kardomosios priemonės neužtikrins procesinių tikslų.

10.6.                      Skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas ir tuo pagrindu, kad jis (M. P. J.) ateityje gali daryti kitus nusikaltimus. Šis pagrindas nulemia ir sėmimo skyrimo tikslą - užkirsti kelią, neleisti daryti naujų nusikaltimų. Tačiau tokiu atveju teismas turėjo spręsti ar šio tikslo negalima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones, kurios yra pakankamai veiksmingos vykdant asmens veiksmų kontrolę ir priežiūrą, atgrasant nuo nusikalstamų veiksmų. Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas kompleksas efektyvių kitų kardomųjų priemonių, leidžiančių kontroliuoti asmenį ir užkirsti kelią galimam nusikalstamam elgesiui – tai intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir kt. Ypatingai efektyvi kardomoji priemonė yra intensyvi priežiūra - įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, leidžianti nepertraukiamai kontroliuoti asmens buvimo vietą elektroniniu stebėjimo įrenginiu. Ši priemonė leidžia policijos pareigūnams bet kuriuo metu kontroliuoti ir žinoti įtariamojo/kaltinamojo buvimo vietą ir bet kuriuo momentu daryti poveikį jo elgesiui. Skundžiamoje nutartyje teismas nesvarstė kitų kardomųjų priemonių paskyrimo galimybės, nenurodė argumentų, kodėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti jam paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones.

10.7.                      Kaltinamojo nuomone, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Nors jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus, tačiau šiuo metu suėmimo trukmė nėra pateisinama įvertinus šios bylos aplinkybių visetą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką. Šis teismas, spęsdamas asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, yra ne kartą kategoriškai pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (spendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalūs teiginiai, kad asmuo galimai padarė jam inkriminuojamas veikas, bėgs (slėpsis), darys naujus nusikaltimus ar trukdys teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą, nes net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino tęsimas galėtų būti vertinamasi kaip Žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką iš esmės reiškia tai, kad institucijos ir jų pareigūnai privalo imtis priemonių, kad procesas vyktų išvengiant nereikalingo delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad toks jo teisių ribojimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, kaltinamasis prašo jį iš suėmimo paleisti, paskirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

11.       Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo M. P. J. skundas tenkinamas

12.       Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę nevertina. Kaltinamojo kaltės klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų R. Č., R. K., kaltinamųjų V. T., V. B., liudytojų (D. R. ir kt.) parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. P. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

13.       Kauno

13.1.                      Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13.2.                      M. P. J. kaltinamas padaręs keturis nesunkius, vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Bylos duomenimis M. P. J. teistas, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs vėliausiu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iki sulaikymo jis oficialiai nedirbo. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiką, paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokių aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis saistomas itin stipriais socialiniais ryšiais. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

13.3.                      BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Kauno apygardos teismas turėjo formalų pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja tikimybė, jog M. P. J. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

14.       Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Šiuo atveju yra nustatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, tačiau skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, jog po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Kaltinamajam M. P. J. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2017 m. kovo 30 d., t. y. daugiau nei dvejus metus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Be to, ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. 

15.       Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs ir tai, kad kiekvieną kartą privalo būti įvertintas suėmimo trukmės pagrįstumas, taip pat, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai, o pareiga užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas neviršytų pagrįsto termino, tenka nacionaliniams teismams. Be to, šis teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, kompetentingos nacionalinės institucijos baudžiamajame procese suimtojo kaltinamojo asmens atžvilgiu turi dirbti su „deramu stropumu“ (sprendimas byloje L. prieš Italiją, Nr. 2677/95 ir kt.). Vertindamas ar buvo laikomasi „deramo stropumo“ reikalavimo, Europos Žmogaus Teisių Teismas be kita ko atsižvelgia į proceso sudėtingumą, į tai, ar buvo nepagrįsto vėlavimo atvejų, ar institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti (sprendimas byloje S. prieš Rusiją, Nr. 2366/07 ir kt.). Bylose W. prieš Lenkiją, B. prieš Lenkiją Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pažymėjo, kad vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą, būtina išsiaiškinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti. Viename iš naujausių sprendimų (byla V. ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 56998/16, 56998/16, 58761/16, 60072/16 ir 72001/16) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Lietuvos teismai, tęsdami pareiškėjams taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, nes pareiškėjų suėmimo trukmė buvo pernelyg ilga. Sprendime atkreipė dėmesį, kad nebuvo imtasi kokių nors priemonių bylos nagrinėjimui paspartinti, atsižvelgiant į pertraukas tarp posėdžių. Teismas neįžvelgė jokių valdžios institucijų pastangų nustatant griežtesnį ir veiksmingesnį teismo posėdžių tvarkaraštį, siekiant išvengti pasikartojančių bylos nagrinėjimo atidėjimų ir atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad valdžios institucijos neparodė „reikiamo stropumo“ organizuojant pareiškėjams iškeltos baudžiamosios bylos, kurios metu jie buvo kardomajame kalinime, nagrinėjimą.

16.       Baudžiamoji byla 2017 m. spalio 3 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos nagrinėjimas dar nėra baigtas. Bylos nagrinėjimas buvo atidedamas ir skelbiamos pertraukos, nes į posėdžius neatvykdavo kaltinamieji (V. B., T. M., V. T.), kaltinamųjų gynėjai (A. Fominienė, R. Mazurovas), nukentėjusysis R. Č.. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamąją bylą buvo paskirtas nagrinėti teisėjas A. Urbšys, kuris 2018 m. spalio 24 d. atleistas iš Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų. 2018 m. spalio 29 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjui V. Preikšui, 2019 m. kovo 12 d. teisėjas V. Preikšas atleistas iš Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų, 2019 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamajai bylai nagrinėti paskirta teisėja J. Vasiliauskienė. Taigi bylos išnagrinėti nepavyko dėl objektyvių priežasčių.

17.       Jau minėta, kad kaltinamasis M. P. J. praeityje teistas, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais (paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti), tačiau pagrindo išvadai apie ypatingą jo pavojingumą visuomenei nėra. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių nėra baigtas, teismo posėdžiai numatyti 2019 m. balandžio – gegužės mėnesiais, tačiau šiuo metu įrodymų tyrimas byloje nėra pradėtas, 2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdis neįvyko, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Taigi atsižvelgiant į bylos apimtį bei proceso dalyvių skaičių, teisminis bylos nagrinėjimas gali užtrukti. Esant tokioms aplinkybėms didėja tikimybė, jog tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Skundžiamoje nutartyje bei ankstesnėse Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse konstatuota, jog kaltinamasis M. P. J. būdamas laisvėje gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, tačiau tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą pakankamai ilgą laiką, šis pagrįstas manymas, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nėra pakankamas ir toliau tęsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad kaltinamasis M. P. J. laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiką, t. y. daugiau negu dvejus metus, bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, taip pat įvertinusi šios baudžiamosios bylos trukmę ir eigą, galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad tolimesnis BPK 119 straipsnio nuostatų įgyvendinimas gali būti pasiektas kaltinamajam M. P. J. taikant kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 134 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamojo M. P. J. skundą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į kitas kardomąsias priemones:

- intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį M. P. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose arba darbu. Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

- dokumentų paėmimą.

Išaiškinti kaltinamajam M. P. J., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties vykdymą dėl paskirtų kardomųjų priemonių pavesti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį M. P. J. paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Albinas Bielskis

                                                                                           Laima Garnelienė

           Regina Pocienė