Baudžiamosios bylos Nr. e1-133-853/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54689-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 15 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, pensininkas, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2019-11-25 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,
n u s t a t ė :
A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. gruodžio 25 d. 16.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,89 promilių girtumas), rankos kumščiu trenkė žmonai D. F. K. į krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią A. K. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyveno ir iki šiol tebegyvena (duomenys neskelbtini), o jo žmona D. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš šventes 2019 metų gruodžio 24 dieną jis atvažiavo į Mažeikius pas žmoną, nes grįžo iš užsienio sūnus, tai norėjo kartu sutikti Kalėdas. Būnant pas D. Kalėdų dieną o būtent 2019-12-25 d., laiko nepamena jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, kurį parsinešęs pas žmoną D. namuose gėrė. Kadangi jis buvo išgėręs alkoholio, tai dabar neatsimena, kad Kalėdų dieną būtų buvęs labai sukonfliktavęs su D. ir sudavė jai kumščiu vieną kartą į krutinę. Jis atsimena tik tai, kad D. norėdamas padėkoti už iškeptą kūgelį, jai patapšnojo vieną kartą per petį, bet jei jau ji ir sūnus sako, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą tai tada dėl to labai gailisi (b. l. 66-67).
Kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
- 2019 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20);
- informaciniu pranešimu ROIK 0119000694759, kuriame nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 25 d. 16 val. 38 min. D. F. K. telefonu pranešė apie tai, kad vyras, kuriam taikoma kardomoji priemonė nesiartinti, atėjęs į namus, trenkė pranešėjai iš kumščio į krūtinę, grasina, GMP atsisakė (b. l. 13-15);
- tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš D. F. K. smurtavo jos vyras A. K.. Atvykus į įvykio vietą, D. F. K. paaiškino, kad jos vyras A. K., (duomenys neskelbtini), kumščiu jai trenkė į krūtinę, sukeldamas fizinį skausmą. Įvykį matė jų bendras sūnus A. K.. A. K. paaiškino, kad matė, kaip A. K. kumščiu trenkė į krūtinę D. F. K.. D. F. K. GMP pagalbos atsisakė, sumušta vieta neapžiūrėta. D. F. K. nustatytas 0.00 promilių girtumas (LŪŠĖ 2044 alkotesteris, 16.57 val. pūtimo laikas), A. K. nustatytas 1.89 promilių girtumas (LŪŠĖ 2044 alkotesteris, pūtimo laikas 17.19 val.) (b. l. 16-18);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios D. F. K. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2019-12-24 d. apie 11.00 val. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo jos vyras A. K., kurio ji tikrai nekvietė. Jam atvykus, jis pradėjo kelti konfliktus ir ji jo iš namų dėl to niekaip negalėjo išginti. 2019 m. gruodžio 25 d., valandos nepamena, A. K. į namus parsinešė alkoholio ir jį išgėręs pradėjo kelti konfliktus, ko pasėkoje jiems būnant virtuvėje, jis išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir kumščiu vieną kartą trenkė į krūtinę. Ji dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips. Byloje civilinio ieškinio nereikš tik nori, kad jis daugiau į jos namus nebegrįžtų ir prie jos nesiartintų, nes dabar jo bijo. A. K. turi teismo sprendimą gyventi skyrium nuo jos, tačiau jos leidimu gyveno namuose. Viską matė namie buvęs sūnus A. K. (b. l. 23-26);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. K. parodymais, kur jis parodė, kad jis 2019 m. gruodžio 24 d. vakare apie 16.00 val., grįžo namo iš (duomenys neskelbtini) pas savo mamą D. F. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jam grįžus namo jis pamatė, kad pas mamą yra atvažiavęs jo tėvas A. K., kuris kiek jam žinoma, dėl paskutinio smurto tarp tėvų, gyveno (duomenys neskelbtini) savo bute, nes prieš mėnesį ar porą, tėvas buvo smurtavęs prieš mamą, tai jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jo mamos, bet tėvas teigė, kad jam kardomoji priemonė jau yra pasibaigusi, todėl jis ir atvažiavo pabūti pas mamą per šventes. Kitą dieną o būtent 2019 m. gruodžio 25 d., tėvas pradėjo nuo ryto vartoti alkoholį ir maždaug apie 16.00 val., tėvams būnant virtuvėje jie pradėjo bartis ir dėl kažko konfliktuoti. Girdėjo, kaip tėvas pradėjo motiną plūsti necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jis buvo šalia kitame kambaryje, tačiau pro atviras duris pamatė, kaip konflikto metu tėvas motinai veną kartą kumščiu trenkė į krūtinę. Po šitokio jo elgesio, mama nuėjusi į savo kambarį paskambino policijos pareigūnams, kurie tėvą išsivežė. Mama tikrai pati jo nesikvietė sugrįžti pas ją gyventi ir jis pas ją atvyko savavališkai (b. l. 34-35).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo, t. y. trenkė vieną kartą rankos kumščiu savo sutuoktinei D. F. K. į krūtinę, ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Bylos aplinkybės yra aiškios, A. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, apžiūros protokolu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios D. F. K. bei liudytojo A. K. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo A. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. sausio 2 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. K. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 78-80).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.89 promilių girtumas (b. l. 16)) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė esant nusikaltimo recidyvui, anksčiau teismo teistas ir teistumas neišnykęs (b. l. 39-41) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 39-41, 42-44), administracine tvarka baustas (b. l. 45-47), nedirbantis (b. l. 49), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 48), pensininkas, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 52).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apibojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemones.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. lapkričio 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apibojimas su draudimais, įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 dalis, 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktai, 6 dalies 1 ir 4 punktai, 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktai, 721 straipsnis ir 722 straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 25 d. 17.00 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d. 14.00 val. (3 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitant 6 laisvės apribojimo bausmės dienas (b. l. 73, 74).
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. K. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-77).
A. K. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, visą bausmės laikotarpį įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei uždraudžiant turėti, naudoti, vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, visą bausmės laikotarpį įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei uždraudžiant turėti, naudoti, vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. lapkričio 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir A. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, visą bausmės laikotarpį įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei uždraudžiant turėti, naudoti, vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 721 straipsniu A. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusios D. F. K. ir nesiartinti prie nukentėjusios D. F. K. arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu A. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. K., kad:
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei A. K. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei A. K. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Andželika Butkuvienė