Civilinė byla Nr. 2A-232-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00451-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.14; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „KARDOS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VINTEX“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir įmonę nuspręsta išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VINTEX“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VINTEX“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Ž. J.; teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 18 d.
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau patikslintas 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. gegužė 18 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., nutartimis. Bendrovę nutarta likviduoti dėl bankroto 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi, o 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.
3. Kauno apygardos teisme 2022 m. lapkričio 16 d. gautas atsakovės nemokumo administratorės prašymas priimti sprendimą dėl UAB „VINTEX“ pabaigos. Administratorė 2022 m. lapkričio 24 d. taip pat pateikė prašymą patikslinti įmonės kreditorių sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriams buvo išmokėtos galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu patvirtino BUAB „VINTEX“ bankroto byloje patikslintą likusių nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašą, BUAB „VINTEX“ veiklą pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nusprendė įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
5. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas patikslinti BUAB „VINTEX“ pirmos eilės kreditorių finansinius reikalavimus pagal teismui pateiktus nemokumo administratorės skaičiavimus ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą patikslintą likusių nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorės pateikta informacija leidžia teismui konstatuoti, kad bankroto proceso metu BUAB „VINTEX“ mokumas nebuvo atkurtas, taikos sutartis nesudaryta, įmonė neturi turto, likvidavimo procedūra – baigta. Nėra duomenų apie balanse apskaitomą turtą, pinigų sąskaitose nėra. Įmonė nevykdo veiklos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose nėra bylų, kuriose šalis būtų BUAB „VINTEX“. Byloje esanti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2021 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „VINTEX“ nekilnojamojo turto neturi, už aplinkos teršimą nebuvo bausta, nėra duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, taip pat neturi kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų. Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, kad bankroto procedūra negali būti baigiama, kad yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.
7. Teismas priėjo prie išvados, kad nemokumo administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus, tam, jog bankroto procedūra būtų užbaigta ir įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Kadangi galimybių tęsti atsakovės veiklą nėra, o nemokumo administratorė visiškai įvykdė įstatyme numatytus veiksmus likviduojant įmonę, teismas nusprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde kreditorė UAB „KARDOS“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Nemokumo administratorė neatliko visų įstatyme numatytų būtinųjų bankroto proceso darbų. Bankroto procedūros nėra baigtos tinkamai, nes neišnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Bankroto byloje buvo atliekami tik formalūs procedūriniai veiksmai, nemokumo administratorė išsamiai netikrino įmonės sudarytų sandorių, neteikė ieškinių dėl žalos atlyginimo, neiniciavo bylos dėl tyčinio bankroto ir t. t.
8.2. Nemokumo administratorė turėjo pareigą veikti aktyviai, siekti, kad bankroto proceso metu atsirastų kuo daugiau lėšų, jas prisiteisiant iš atsakingų asmenų, kad kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti maksimaliai. Liko nepadengta itin didelė kreditorių finansinių reikalavimų suma, dėl to nėra pagrįsta užbaigti atsakovės bankroto bylą. Nemokumo administratorė privalo atidžiau ir efektyviau vesti bankroto bylą, kad būtų apmokėta ne tik nemokumo administratorės išlaidų sąmata, bet ir patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „VINTEX“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, nemokumo administratorei įvykdžius JANĮ 100 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintus reikalavimus, pagrįstai konstatavo, jog nemokumo administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus bankroto procedūrai užbaigti ir įmonės veiklai pasibaigusia pripažinti, nes byloje ištirti įrodymai nesudarė pagrindo konstatuoti, kad būtų tikslinga tęsti bankroto procedūrą.
9.2. Apeliantė jokiais argumentais nepagrindė būtinybės išsaugoti atsakovę nelikviduotą. Teigdama, kad „nemokumo administratorė išsamiai netikrino įmonės sudarytų sandorių, neteikė ieškinių dėl žalos atlyginimo, neinicijavo bylos dėl tyčinio bankroto“, apeliantė nenurodė, kokį būtent sandorį nemokumo administratorė turėtų patikrinti išsamiau, kokius ir kam ieškinius dar galėtų pareikšti, nenurodė nė vieno atsakovės tyčinio bankroto požymio.
9.3. Nemokumo administratorės parengtoje rašytinėje informacijoje pirmajam kreditorių susirinkimui „Bankrutuojančios UAB „VINTEX“ nemokumo administratorės Ž. J. informacija pirmajam kreditorių susirinkimui bei bankroto proceso planas 2021 m.“, pateiktoje 2021 m. kovo 26 d. kiekvienam kreditoriui asmeniškai el. paštu, buvo įvardyti visi stambesni atsakovės sandoriai (patalpų nuoma, ūkinės–komercinės veiklos sutartys, ilgalaikio turto pirkimas, pardavimas bei nurašymas), sudaryti per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Išsamiai aprašytas ginčytinas sandoris dėl neteisėto pranašumo su įmone susijusiam asmeniui suteikimo, vykdant atsiskaitymus: įmonei jau esant nemokiai, vadovo sutuoktinei buvo grąžinta 5 000 Eur paskola. Detaliai išnagrinėtos ginčijamo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinio reikalavimo dydžio faktinės aplinkybės bei teisiniai pagrindai, paaiškinantys, kodėl nemokumo administratorė sumažino šio kreditoriaus 28 061,22 Eur finansinį reikalavimą (be procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų) iki 6 773,32 Eur. Šioje rašytinėje informacijoje nemokumo administratorė, išanalizavusi įmonės veiklą, be kita ko, konstatavo, kad nenustatyta tyčinio bankroto požymių. Nė vienas atsakovės kreditorius, tarp jų – ir apeliantė, nepareiškė pastabų ar nesutikimo su rašytinėje informacijoje pateiktais faktais bei išvadomis. Pirmasis pakartotinis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2021 m. balandžio 14 d., ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nusprendė nemokumo administratorės informaciją apie BUAB „VINTEX“ laikyti išklausyta ir patvirtino BUAB „VINTEX“ bankroto proceso planą 2021 m.
9.4. Pirmajame ir kituose penkiuose nemokumo administratorės inicijuotuose kreditorių susirinkimuose kreditoriai patvirtino įmonės turto pardavimo tvarką bei kainas. Pavyzdžiui, didžiausią balansinę vertę turintis įmonės turtas (įkeistos atsargos) – dėvėta galanterija, nuosaikiai mažinant kainą, buvo pardavinėjamos net aštuoniose varžytynėse, krovininis automobilis (duomenys neskelbtini) – penkiose varžytynėse.
9.5. Galutinėje bankroto ataskaitoje, pateiktoje kiekvienam kreditoriui įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtintai kreditorių susirinkimo, nemokumo administratorė pateikė išsamią ataskaitą apie bankroto procese gautas pajamas bei patirtas išlaidas.
9.6. Šios faktinės aplinkybės paneigia deklaratyvius apeliantės teiginius ir įrodo, kad yra atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, bankroto procedūros užbaigtos tinkamai, kad buvo išnaudotos visos galimybės kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, kaip galima brangiau parduodant įmonės turtą, ginčijant sandorius, pažeidžiančius kitų kreditorių interesus, prisiteisiant ir išieškant skolas iš įmonės skolininkų, be to taupiai naudotos bankroto procedūrai administruoti skirtos lėšos, padengiant ne tik administravimo sąmatą, bet ir tenkinant kreditorių reikalavimus.
9.7. Apeliantė, būdama tinkamai informuota, nedalyvavo nė viename iš septynių nemokumo administratorės organizuotų kreditorių susirinkimų. Bankroto byla nagrinėjama daugiau nei dvejus metus, todėl nepagrįstas reikalavimas toliau tęsti likvidavimo procedūrą, pažeidžiant bankroto proceso operatyvumo principą. Nepriėmus sprendimo dėl įmonės pabaigos, jos egzistavimas būtų vien tik formalus, o formalus likvidavimo procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos ir pažeistų bankroto proceso tikslus.
9.8. Atsakovės likvidavimas neužkerta kelio apeliantei reikšti ieškinį teisme, jeigu ji mano, kad buvo pažeisti jos, kaip likviduojamos įmonės kreditorės, interesai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas, konstatavęs, kad visos bankroto procedūros pabaigtos ir nėra aplinkybių, dėl kurių bankroto procesas turėtų būti tęsiamas, pripažino BUAB „VINTEX“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad, gavus bankrutavusios įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant įmonės pabaigos klausimą, teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai užbaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, kad priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo. Taigi bankroto procedūros gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui įstatyme nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialiojo pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų yra objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas, nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų apie egzistuojančią realią galimybę bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus patenkinti didesne apimtimi, neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 979/2014; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-490-407/2022). Taigi, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, svarbu šį institutą taikyti ne formaliai, o atsižvelgiant į jo paskirtį ir bankroto proceso tikslus.
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmė nustatęs, kad įvykdyti visi JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai: kreditorių reikalavimams patenkinti įmonė neturi lėšų ir kito turto, yra užbaigtos visos JANĮ numatytos ir būtinos procedūros, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, yra pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos pažyma, teismuose nėra nagrinėjamų bylų, kuriose BUAB „VINTEX“ dalyvautų kaip bylos šalis. Kreditoriai iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo nepateikė teismui jokių argumentų ar įrodymų, kad bankroto procedūra negali būti baigiama, kad yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.
15. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantė grindžia tuo, kad ne visos JANĮ numatytos ir būtinos procedūros atliktos tinkamai, apeliantės nuomone, nemokumo administratorė turėjo pareigą veikti aktyviau, siekti, kad įmonės bankroto proceso metu atsirastų kuo daugiau lėšų, priteisiant jas iš atsakingų asmenų, ir kad kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti maksimaliai.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratorė, kaip bankrutavusio juridinio asmens atstovė, turi teisę savarankiškai nuspręsti dėl būtinybės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, sandorių ginčijimo ir (arba) bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintas apeliantės 2 508,70 Eur finansinis reikalavimas BUAB „VINTEX“ bankroto byloje. Nemokumo administratorė bankroto procese iniciavo šešis kreditorių susirinkimus. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2021 m. balandžio 6 d., pakartotinis – 2021 m. balandžio 14 d. Jo metu buvo detalizuoti visi didesni BUAB „VINTEX“ sandoriai (patalpų nuoma, ūkinės–komercinės veiklos sutartys, ilgalaikio turto pirkimas–pardavimas bei nurašymas), sudaryti per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratorė, išanalizavusi įmonės veiklą, priėjo prie išvados, kad tyčinio bankroto požymių nenustatyta (t. 2, b. l. 158–198, t. 3, b. l. 3–30). Nė vienas iš BUAB „VINTEX“ kreditorių, taip pat ir apeliantė, neteikė nemokumo administratorei duomenų, kurie suponuotų pagrindą įžvelgti tyčinio įmonės bankroto požymių. Pirmajame ir kituose penkiuose nemokumo administratorės inicijuotose kreditorių susirinkimuose kreditoriai sprendė ir patvirtino įmonės turto pardavimo tvarką ir kainą. Nemokumo administratorė 2022 m. spalio 28 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą patvirtinti likviduojamos įmonės 2022 m. spalio 18 d. galutinę bankroto ataskaitą, kuriai buvo pritarta 2022 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkime, ir teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtino UAB „VINTEX“ galutinę bankroto ataskaitą.
18. Bylos duomenų analizė patvirtina, kad apeliantei, kaip ir kitiems kreditoriams, nemokumo administratorė teikė išsamią informaciją, susijusią su BUAB „VINTEX“ bankroto procesu. Nė viename iš nemokumo administratorės inicijuotų kreditorių susirinkimų apeliantė nereiškė pastabų, nesutikimo su nemokumo administratorės išvadomis. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kad nemokumo administratorė išsamiai netikrino įmonės sudarytų sandorių, neteikė ieškinių dėl žalos atlyginimo, neiniciavo bylos dėl tyčinio bankroto, o šiems teiginiams pagrįsti neįvardyta jokių konkrečių sandorių, konkrečių už galbūt įmonei sukeltą žalą atsakingų asmenų, nenurodyta, kokių yra realių, tačiau dar nemokumo administratorės neišnaudotų, teisinių galimybių prisiteisti, išsiieškoti bankrutavusios įmonės naudai lėšų, iš kurių būtų galima didesne dalimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.
19. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų formuojamoje praktikoje yra nurodyta, jog kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratorei privalomų nurodymų bankrutavusio juridinio asmens vardu reikšti ieškinius, susilaikyti nuo jų pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo (komiteto) nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Bankroto administratorė yra laisva pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Juridinio asmens kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš juridinio asmens, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, taip pat teismine tvarka ginti juridinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017; 2019 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-680-823/2019).
20. Pažymėtina tai, kad tuo atveju, jeigu po BUAB „VINTEX“ pabaigos atsirastų turto (pvz., būtų išieškotos priteistos sumos), iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti juridinio asmens kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai galėtų kreiptis į juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl turto paskirstymo, laikantis juridinio asmens bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).
21. Aptartos aplinkybės ir aktualus teisinis reglamentavimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog apeliantės, kaip kreditorės, reikalavimas galėtų būti patenkintas bent kažkokia dalimi, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Jau nurodyta, kad vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei pačios atsakovės interesų apsaugos, netgi galėtų pažeisti bankroto proceso tikslus.
22. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad kreditorės UAB „KARDOS“ apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju formalus bankroto procedūrų tęsimas pažeistų bankroto proceso tikslą – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Dėl to apskųstas Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Laima Ribokaitė
Tomas Venckus