Baudžiamoji byla Nr. 1-1092-825/2016

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00021-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.2.; 1.2.18.11.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Bostata“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1998 m. gruodžio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str. 2 d., 301 str., 42 str.; 2004 m. spalio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.; 2005 m. sausio 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.; 2015 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.,

nustatė:

D. B. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio mėn. 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktoriumi ir žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą“ 1 punktą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ yra atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų pateikimą, aplaidžiai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus - pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 – 19 straipsnio nuostatas „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjektų vadovų nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ – neišsaugojo ir neperdavė naujai paskirtam direktoriui jokių uždarosios akcinės bendrovės „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų; pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917) 12 str. 1 d. reikalavimus - „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“ Pagal to paties įstatymo 12 str. 2 d. „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar bendrovė turėjo visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, ar apskaitos registruose fiksavo visas ūkines operacijas, dėl nepateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti bendrovės ūkinės, komercinės veiklos rezultatų, įsipareigojimų, finansinės būklės, PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, įvertinti turto už 2015-01-01 iki 2016-01-31 laikotarpį.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (3 tomas, 11 b. l.), kad jis uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Įmonės pagrindinė veikla buvo įvairūs statybiniai darbai. Nepamena, kur tiksliai jie buvo atliekami ir kiek jų buvo atlikta, nes praėjo daug laiko. Statybiniai darbai pagal uždarosios akcinės bendrovės „C.“ užsakymą buvo atlikti kaip ir nurodyta uždarosios akcinės bendrovės „C.“ apskaitos dokumentuose. Buhalterinę apskaitą tvarkė pats, nors buhalterinio išsilavinimo neturi. Tvarkydamas apskaitą pasirašydavo įvairiuose dokumentuose ir sudėdavo juos į segtuvą, teikdavo VMI įvairias ataskaitas apie įmonės veiklą. Vėliau kažkur dokumentus padėjo ir jų nerado. Kur juos padėjo - nepamena, namuose jų tikrai nėra. Dėl ligos nepamena, kur padėjo dokumentus, nes tuo metu gydėsi nuo kepenų cirozės ir hepatito C, naudojo interferoną, buvo vykdomas intensyvus terapinis gydymas. Medikamento interferono šalutinis poveikis yra atminties praradimas, apakimas, infarktas. Jis įmonėje nebuvo nustatęs dokumentų saugojimo tvarkos ir naujam paskirtam direktoriui, kurio pavardės nepamena, dokumentų neperdavė, dokumentų perdavimo priėmimo aktai surašyti nebuvo.

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 tomas, 159 - 160 b. l.), kad jis uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktoriumi tapo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Direktoriumi jam pasiūlė tapti D. B.. Jis su juo susipažino kavinėje, kurios pavadinimo nepamena. Tai buvo jau seniai, datos nepamena. Už tai, kad taptų direktoriumi, jam buvo pažadėtas 1000 eurų atlygis. Jo išsilavinimas yra pagrindinis, jokios vadovavimo patirties įmonei jis neturi. D. B. jam nesumokėjo. Savanorių pr., Kaune, prie MacDonald restorano, D. B. davė jam įmonės pažymėjimą, kuriuo jis pasinaudojo Registrų centre Kaune, užregistruojant save uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktoriumi. Nepamena, ar buvo koks nors akcininkų sutikimas ar kitas dokumentas. Registrų centrui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, kad jis galėtų būti įregistruotas uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktoriumi. Registrų centre jis buvo vienas. Sodroje nebuvo, ten jokių duomenų nepateikė. Uždarosios akcinės bendrovės „M.“ vardu jokių sandorių nesudarė. Banke sąskaitos neatidarė. D. B. jam jokių uždarosios akcinės bendrovės „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, įmonės spaudo, bankinių kortelių neperdavė. Nebuvo sudarytas joks dokumentų ar daiktų perdavimo aktas.

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 tomas, 192 - 193 b. l.), kad 2016 m. vasarą susipažino su D. M. ir šis jam pasiūlė tapti įmonės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktoriumi. Minėjo, kad su uždarąją akcinę bendrovę „M.“ viskas yra tvarkoje, jokių skolų nėra, mokesčiai yra sumokėti. Jis jam perdavė originalų įmonės pažymėjimą. Su juo jis nuėjo į Registrų centrą Kaune ir įregistravo save kaip direktorių. Tai buvo apie 2016 m. rugpjūčio 10 d. D. M. jam jokių uždarosios akcinės bendrovės „M.“ buhalterinių apskaitos dokumentų neperdavė, nebuvo surašytas joks apskaitos ar kitų dokumentų perdavimo priėmimo aktas. Jis taip pat negavo jokių apskaitos dokumentų iš buvusių uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktorių. Kokios buvusių direktorių pavardės - nežino. Maždaug po savaitės gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijai, kad įmonė yra skolinga valstybei. Suma buvo didelė. Jis paskambino D. M. ir pasakė, kad įmonė turi skolų ir jis atsisako būti jos direktoriumi. Jis jam atsakė, kad jis pats nežinojo apie įmonės skolas. Tuomet jis nuėjo į Registrų centrą ir išregistravo save iš direktoriaus pareigų. Tai buvo apie 2016 m. rugpjūčio 23 d. Direktoriumi buvo maždaug apie 13 dienų. Per visą direktoriavimo laikotarpį jokių sandorių uždarosios akcinės bendrovės „M.“ vardu nebuvo sudaręs. DNB banke buvo atidaręs sąskaitą, tačiau jokių operacijų tuo laikotarpiu neatliko. Jis D. M. vėliau perdavė originalų uždarosios akcinės bendrovės „M.“ įmonės pažymėjimą. Daugiau jokių dokumentų neturėjo ir nieko neperdavė. Jokių asmenų įmonėje nebuvo įdarbinęs.

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 tomas, 195 - 196 b. l.), kad 2016 m. vasarą susipažino su M. B.. M. B. buvo užsiminęs, kad norėtų turėti bendrovę, kurioje galėtu įdarbinti savo brigadą. Su M. K. susipažino 2016 m. vasarą, dirbdamas įvairius atsitiktinius darbus. Paklausė jo, gal šis žino įmonę, kuri būtų neskolinga, kad galima būtų įsigyti išsimokėtinai transporto priemonę „Bobkat“. Ši įmonė buvo reikalinga M. B.. Po kiek laiko M. K. paprašė M. B. duomenų ir šis jam juos pateikė. M. K. ir M. B. nebuvo susitikę. Jis M. K. perdavė M. B. duomenis, o šis jam pateikė užpildytas Registrų centro formas, kuriose buvo surašyti visi reikalingi duomenys apie direktorių pasikeitimą. Juose buvo nurodyta, kad keičiasi uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktorius - iš direktoriaus pareigų atleidžiamas D. B., o į pareigas priimamas M. B.. Iš M. K. gautus dokumentus perdavė M. B.. Tuo metu jis D. B. nepažinojo. M. B. gautus dokumentus nunešė į Registrų centrą ir tapo naujuoju uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktoriumi. Jokie uždarosios akcinės bendrovės „M.“ buhalteriniai apskaitos dokumentai nei jam, nei M. B. nebuvo perduoti. Juos ateityje žadėjo perduoti M. K.. Praėjus maždaug savaitei M. B. gavo pranešimą apie tai, kad uždaroji akcinė bendrovė „M.“ yra skolinga apie 20000 eurų. Nežino, kam ji buvo skolinga. Tuomet kartu su M. B. pradėjo ieškoti M. K., tačiau šis telefonu neatsiliepė, namuose jo nebuvo. Jo motina paaiškino, kad jis yra Amerikoje, kada grįš - nežino. Tada pradėjo ieškoti buvusio direktoriaus D. B.. Jį susirado per viešąsias informacijos priemones. Gavo jo elektroninį paštą, telefoną. Su juo susitiko degalinėje „Statoil“ Šilainiuose, Kaune. Jis D. B. sakė, kad taip daryti yra blogai, jog įmonė yra skolinga. D. B. jam pasakė, kad sutvarkys tą reikalą. Po to dar kelis kartus kreipėsi į D. B. ir klausinėjo, kada šis sutvarkys reikalus. Po kiek laiko M. B. paskambino į Registrų centrą ir sužinojo, kad jis jau nėra įmonės direktoriumi. M. B. kaip ir negavo jokių uždarosios akcinės bendrovės „M.“ apskaitos dokumentų, jų niekam neperdavė, niekur nepasirašinėjo uždarosios akcinės bendrovės „M.“ vardu. Ar buvo atidarytos sąskaitos banke - nežino. Kas buvo kitas uždarosios akcinės bendrovės „M.“ direktorius - nežino.

Specialistė G. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (2 tomas, 198 - 199 b. l.), kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 03-6-00021-16 buvo nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „M.“ apžiūrai nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų (nei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, tokių kaip sutartys, sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai ir kt., nei apskaitos registrų). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalis „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 str. 1 d. „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917) 12 str. 1 d. „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“ Pagal to paties įstatymo 12 str. 2 d. „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. Neišsaugojus jokių buhalterinės apskaitos dokumentų (nei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nei apskaitos registrų) visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 13 d. rašte Nr. (15.1-04.7.1)-K-3308 nurodyta, kad nebuvo pateikti uždarosios akcinės bendrovės „M.“ apskaitos dokumentai (1 tomas, 23 b. l.).

Kauno Apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 25 d. uždarosios akcinės bendrovės „M.“ operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad įmonės vadovui buvo duoti nurodymai pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir įmonės vadovas D. B. dokumentų nepateikė ir paaiškino, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus prarado (1 tomas, 60 - 62 b. l.).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti siūlomos bausmės dydį arba leisti ją mokėti dalimi (3 tomas, 67 b. l.).

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo prisipažinimu, jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, liudytojų D. J., M. B., D. M. parodymais, specialistės G. S. paaiškinimais, byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. požymius, jo veika kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

D. B. teistas (3 tomas, 26 - 32 b. l.), administracine tvarka baustas (3 tomas, 25 b. l.).

Kaltinamasis D. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad jis prašo baudą sumažinti arba leisti baudą mokėti dalimis, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirtiną baudą leistina sumokėti per ilgesnį terminą, 10 (dešimt) mėnesių.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL, t. y. 1129,80 (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę bausmę – 20 MGL, t. y. 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Išaiškinti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo jo įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, esančios Europos prospektas 105, LT – 44500, Kaunas, įmonės kodas 188729019, biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismo raštinei. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                   Bronius Varsackis