Civilinė byla Nr. e2-1000-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02357-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės InnoForce atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės InnoForce prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Valnetas“, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei InnoForce, G. R. (G. R.), ir O. R. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei atskleidimo ir žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ERP“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valnetas“. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi.
2. Ieškovė bankrutavusi UAB (toliau – BUAB) „ERP“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. R. (G. R.), O. R. ir UAB InnoForce 936 455,80 Eur dydžio žalą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „ERP“ solidariai iš UAB InnoForce, G. R. ir O. R. 58 990,10 Eur žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB InnoForce 252 937,05 Eur žalos atlyginimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pareiškėja UAB InnoForce pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018, kuriuo prašė atnaujinti procesą byloje ir BUAB „ERP“ pareikštą ieškinį atmesti. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 vykdymą iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas vertino, kad nors esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau šioje proceso stadijoje byla jau yra užbaigta nagrinėti įsiteisėjusiu bei privalomu teismo sprendimu, todėl pareiškėjas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje proceso stadijoje, turi pagrįsti ne tik grėsmę, kad nesiėmus prašomų priemonių bus apsunkinta būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybė tuo atveju, jeigu procesas bus atnaujintas, bet ir pakankamai realų tikėtinumą, jog prašymas atnaujinti procesą bus patenkintas ir byla dėl ginčo esmės bus nagrinėjama pagal prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Tokią išvadą patvirtina ir CPK 372 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.
7. Teismas preliminariai įvertinęs prašyme dėl proceso atnaujinimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog UAB InnoForce reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštas prašymas aiškiai suformuluotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pateikti įrodymai, kuriais jos grindžiamos, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytinas prima facie (tikėtinai) pagrįstu.
8. Nurodė, kad sprendimo vykdymo sustabdymas yra išimtinė ir tik teise (įstatymais) grindžiama procesinė priemonė, antraip būtų paneigiamas teismo sprendimo privalomumo visiems be išimties asmenims ir jo vykdytinumo principas (CPK 18 straipsnis). Vertino, kad pareiškėja, prašydama sustabdyti 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 vykdymą, iš esmės jokių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę imtis prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje proceso stadijoje, nenurodė, tik rėmėsi faktu, jog vykdomas išieškojimas minėtos nutarties pagrindu. Nurodė, kad pagal CPK 372 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, prašymo atnaujinti procesą padavimas pats savaime nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymo. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų negalima spręsti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus atlieka antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą, kuo tai pažeidžia pareiškėjos turtinius interesus ir kelia grėsmę būsimo galbūt palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymo galimybėms. Iš pareiškėjos pateikto antstolio 2021 m. vasario 5 d. patvarkymo matyti, kad yra atnaujinti veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/00618, pareiškėjai nustatytas terminas sumokėti įsiskolinimą geruoju, tačiau daugiau duomenų apie konkrečius vykdymo veiksmus nepateikta. Atkreipė dėmesį, kad iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog dėl minėto patvarkymo pareiškėja yra pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje e2YT-8864-433/2021 sustabdyti antstolio A. N. vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/00618 pagal 2021 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S-21-157-3250, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog realūs išieškojimo veiksmai iš pareiškėjos turto nėra pradėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
9. Pareiškėja UAB InnoForce atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones; įpareigoti bankroto administratorę pateikti duomenis apie likusią BUAB „ERP“ bankroto administravimo lėšų sumą ir įsiskolinimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėja nurodė konkrečius argumentus, kuriais pagrindė būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Nesustabdžius nutarties vykdymo, pareiškėjai kiltų neigiamos finansinės pasekmės, kadangi antstolis priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus. Vien išieškomos sumos dydis – 252 937,05 Eur vertintinas kaip didelis finansinis nuostolis, kuris sukeltų neigiamas pasekmes atsiskaitant su darbuotojais, sumokant mokesčius Valstybės ir Sodros biudžetams.
9.2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10521-397/2021 atmetė skundą dėl antstolio veiksmų.
9.3. Įvykdžius nutartį byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išieškotos lėšos pareiškėjai nebūtų grąžintos, o būtų panaudotos bankrutavusios bendrovės administravimo išlaidoms padengti (tame tarpe išlaidas už teisines paslaugas apmokėti).
9.4. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad reikalinga turėti duomenis apie administravimui skirtų lėšų sumą bei įsiskolinimus, prašė išreikalauti iš UAB „Valnetas“ duomenis apie likusią BUAB „ERP“ bankroto administravimo lėšų sumą ir įsiskolinimus.
10. Atsakovas G. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį tenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties vykdymą civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atskirasis skundas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 vykdymo sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo rašytinio įrodymo (ne)pridėjimo prie bylos bei pareiškėjos reiškiamo prašymo
13. G. R. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė BUAB „ERP“ nemokumo administratorės duomenis apie kreditorių finansinių reikalavimų dydį bankroto byloje.
14. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad A. R. nepateikė prašymo priimti pateiktus duomenis į bylą. Antra, pateikti duomenys yra BUAB „ERP“ bankroto bylos dalis, todėl teismui turint galimybę naudotis duomenimis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų, pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos klausimas nespręstinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
16. Apeliantė prašo iš administratorės išreikalauti įrodymus apie likusią BUAB „ERP“ bankroto administravimo lėšų sumą ir įsiskolinimus. Nurodytina, kad prašomi išreikalauti duomenys apie likusią BUAB „ERP“ bankroto administravimo lėšų sumą ir įsiskolinimus iš esmės negali nei patvirtinti, nei paneigti turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybių – egzistuojančios realios grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, lemiančio poreikį rinkti naujus įrodymus ir juos vertinti apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis teismas nenustatė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymo dėl naujų duomenų išreikalavimo iš administratorės netenkina (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018, kurioje priteista ieškovei BUAB „ERP“ solidariai iš UAB InnoForce, G. R. ir O. R. 58 990,10 Eur žalos atlyginimas, bylinėjimosi išlaidos, atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB InnoForce 252 937,05 Eur žalos atlyginimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliantė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama stabdyti 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 vykdymą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nustatęs, kad negalima spręsti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus atlieka antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, kuo tai pažeidžia pareiškėjos turtinius interesus ir kelia grėsmę būsimo galbūt palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymo galimybėms. Taip pat nurodė, kad realūs išieškojimo iš pareiškėjos turto veiksmai, nėra pradėti.
19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent konkrečioje byloje.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atskirajame skunde dėl šios sąlygos argumentų nereiškiama, todėl dėl jos buvimo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą pareiškėja siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų sąrašo, kuriais remiantis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika. Todėl šis klausimas sprendžiamas įvertinus atskiros bylos faktines aplinkybes.
21. Nurodytina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019, 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-109-516/2019, 2020 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal CPK 372 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, prašymo atnaujinti procesą padavimas savaime nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymo.
23. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10521-397/2021 atmetė skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliantė nurodė, kad nesustabdžius nutarties vykdymo, pareiškėjai kiltų neigiamos finansinės pasekmės, kadangi antstolis priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus. Vien išieškomos sumos dydis – 252 937,05 Eur vertintinas kaip didelis finansinis nuostolis, kuris sukeltų neigiamas pasekmes atsiskaitant su darbuotojais, sumokant mokesčius Valstybės ir Sodros biudžetams.
24. Viena vertus, apeliantė nepagrindė argumento apie finansinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, kaip pažymėta įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje e2-1095-798/2021, sprendžiant tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iki įsiteisės sprendimas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje bankrotas pripažintas tyčiniu, „BUAB „ERP“ likvidavimo procedūra nėra užbaigta. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 14 d. rezoliucija pratęsė BUAB „ERP“ likvidavimo terminą 12 mėnesių laikotarpiui. BUAB „ERP“ kreditorių reikalavimai galės būti tenkinti iš turto (ir iš priverstinai išieškotų lėšų) ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimą iš įkeisto turto ir 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo 93 straipsnio 2 dalis; 95 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjų nuogąstavimai, kad priverstinai išieškojus iš UAB InnoForce pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, pareiškėjams nebus grąžinta 252 937,05 Eur, nes BUAB „ERP“ bankroto (nemokumo) administratorius šią gautą sumą, atskaitęs administravimo nei teisines išlaidas, paskirstytų kreditoriams, yra nepagrįsti ....>“.
25. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentus dėl nemokumo administratorės patiriamų teisinių išlaidų dydžio, (ne)atsiskaitymo konkrečiose bylose ar galimo mokesčių vengimo, priskyrimo prie bankroto administravimo išlaidų sąskaitų dėl teisinių paslaugų (ne)teikimo, vertina visiškai nepagrįstus ir nesusijusius su nagrinėjamu klausimu, todėl dėl jų plačiau nepasisako.
26. Vykdomas išieškojimas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis, pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas atveju, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu pareiškėjos prašymu būtų stabdytas išieškojimas vykdymo procese pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, būtų paneigtas šio instituto išimtinumas.
27. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Šiuo atveju prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės suvaržytų ne bylos šalių, o trečiųjų asmenų – suinteresuoto asmens BUAB „ERP“ kreditorių, kurių naudai yra išieškoma pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, teises ir interesus, būtų pažeisti teisėti trečiųjų asmenų interesai kuo greičiau gauti finansinį patenkinimą iš teisėtai vykstančio išieškojimo vykdymo procese. Nesant duomenų, kad išieškojimo procesas civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 yra vykdomas neteisėtai, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių išimtinį pobūdį, pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė