Civilinė byla Nr. e2-316-1200/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13842-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autopretenzija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autopretenzija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinusi (sumažinusi) prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ 4 749,33 Eur dydžio draudimo išmoką; 726 Eur papildomas išlaidas; 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2023 m. sausio 6 d. Kaune įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis, kuris buvo apdraustas atsakovės savanorišku transporto priemonių draudimu KASKO. Įvykio metu automobilio priekinis dešinys ratas nuslydo nuo kelio ir kelių susikirtime įkrito į šalia kelio kelininkų paliktą duobę, automobilio priekis apatine dalimi trenkėsi į kelio paviršių, kur buvo paliktas asfalto sluoksnis ir kitos kelio ardymo atliekos. Saugos sistemos nesuveikė; vairuotojas (R. M.), išlipęs iš automobilio, jį apžiūrėjo, jokių akivaizdžių sugadinimų, išsiliejusių skysčių nematė; užkūrus variklį nesklido jokie pašaliniai garsai. Palaukęs apie 5 min. vairuotojas tęsė kelionę į Vilnių. Įvažiavęs į Vilnių, sustojęs prie šviesoforų, pajuto, kad salono šildytuvas (pečiukas) nebepučia šilto oro, bet pajudėjus vėl pūtė. Grįžęs namo ir pastatęs automobilį vairuotojas dar kartą jį apžiūrėjo ir jokių trūkumų nepastebėjo. Kitą rytą užvedus variklį įsijungė aušinimo skysčio indikatorius, rodantis, kad trūksta aušinimo skysčio „LOW COOLANT LEVEL“ ir dar vienas įspėjimas „Turn off engine“ – išjungti (sustabdyti) variklį, ir įsijungė aukšto dažnio garsinis signalas. Vairuotojas papildė aušinimo skystį iki normos (2-3 litrai) ir išvažiavo; pravažiavus apie 23–25 km teko sustoti, buvo išjungtas (užgesintas) variklis, po 3–4 min. jį paleidus, vėl suveikė (įsijungė) aušinimo skysčio indikatorius ir garsinis signalas, kad trūksta aušinimo skysčio. Papildyta skysčiu (iki žymos ant išsiplėtimo bakelio). Paskambinus į UAB „TURBOBALTIC“, serviso darbuotojai pasakė pristatyti automobilį apžiūrai.

3.       Vairuotojas 2023 m. sausio 7 d. apie įvykį telefonu informavo atsakovę, pranešė, kad automobilis sugedo ir servisas per maždaug 1–2 savaites priims automobilį patikrai. Per šį laikotarpį atsakovė jokių nurodymų dėl draudiminio įvykio tyrimo neteikė. Automobilis pristatytas į servisą 2023 m. sausio 16 d.; iki to laiko juo nesinaudota. Iš draudimo bendrovės niekas nesusisiekė, neprašė automobilio pristatyti į draudimo nurodytas automobilių remonto dirbtuves. 2023 m. vasario 8 d. automobilis pradėtas tikrinti. 2023 m. kovo 1 d. draudimui pranešta, kad automobilis patikrintas ir remontuojamas. 2023 m. balandžio 11 d. į UAB „TURBOBALTIC“ servisą atvyko draudimo ekspertas. 2023 m. balandžio 25 d. vairuotojas iš serviso atsiėmė automobilį, kuriam buvo atliktas variklio remontas dėl perkaitimo. Iš UAB „TURBOBALTIC“ gauta PVM sąskaita faktūra buvo išsiųsta (duomenys neskelbtini). Ieškovė tik vėliau sužinojo, kad 2023 m. balandžio 11 d. į servisą buvo atvykęs draudimo ekspertas, kuris apžiūrėjęs automobilį 2023 m. gegužės 15 d. parengė ekspertinę pažymą Nr. 2386014, kurioje aprašė atliktą tyrimą ir nustatė, kad automobilio apgadinimas negalėjo įtakoti variklio gedimo.

4.       Ieškovė dėl kitų reikalų 2023 m. gegužės 19 d. nuvykusi į Lietuvos paštą sužinojo ir atsiėmė atsakovės atsiųstą registruotą laišką, apie kurį jokios informacijos neturėjo. Šiame laiške buvo nurodytas žalos numeris – 3286014, taip pat kad: 2023 m. vasario 4 d. ir 2023 m. kovo 7 d. pranešimais ieškovė buvo informuota, jog nepateikė dokumentų, aktualių sprendimui priimti; tačiau nei vieno pranešimo ieškovė negavo. Atsakovė nurodė ir, kad remonto darbai atlikti be suderinimo, tačiau draudimui buvo pateikti visi kontaktai ir informacija, kur yra automobilis ir sudarytos sąlygos dalyvauti automobilio apžiūroje, pati atsakovė tuo nepasinaudojo, o sąmatos suderinti neįmanoma, kol nebuvo išardytas visas variklis ir apžiūros metu nustatyti keistini komponentai. Draudimas baigė žalos administravimą ir atsisakė mokėti išmoką.

5.       Ieškovė pažymi, kad atsakovė buvo laiku ir tinkamai informuota, jos specialistai turėjo 2 savaites iki servisas priėmė automobilį apžiūrai ir beveik 3 savaites, kol automobilis buvo prie serviso, ir bet kuriuo metu galėjo atvykti ir jį apžiūrėti iki ardymo darbų pradžios. Tačiau niekas iš draudimo nesikreipė. Vairuotojas visais atvejais bendravo su draudimo specialistu A. N. bei teikė visą prašomą informaciją. Kiekvieną kartą skambindamas vairuotojas teiravosi, ko reikia, kad procesai vyktų sklandžiai, tačiau draudimo specialistas nieko nenurodė. A. N. paminėjo, kad du kartus ieškovei siuntė informaciją dėl dokumentų pateikimo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

6.       Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasi R. L. ekspertine pažyma; nors R. L. pripažino, kad automobilio variklis buvo perkaitintas, tačiau neišsamiai, paviršutiniškai ir subjektyviai ištyrė pateiktą informaciją.

7.       Ieškovei pateikus skundą dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką, šalys suderino automobilio apžiūrą UAB „Moller Auto Keturi žiedai“; apžiūroje dalyvavo vairuotojas, draudimo atstovas R. L., atsakovės pasamdytas V. V., ieškovės pakviestas ekspertas V. M.. Apžiūros metu visi susirinkusieji patvirtino, kad radiatorius pažeistas ir pažeidimo vietoje esantis patamsėjimas suponuoja, jog pro pažeistą vietą skverbėsi skystis, kuris paliko riebalo dėmę ant radiatoriaus. Vėliau tai raštu patvirtino ir R. L.

8.       2023 m. rugpjūčio 11 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstame elektroniniame laiške buvo pateiktas V. V. atsakymas, kurio pagrindu atsakovė sutiko kompensuoti dalį apgadintų detalių. Pažymi, kad atsakovė tik po pakartotinio skundo pakeitė priimtą sprendimą, kuriuo, iš pradžių visiškai atsisakė mokėti draudimo išmoką, o vėliau pripažino, kad eismo įvykio metu vis dėlto buvo apgadintas automobilis ir išmokėjo už radiatorių ir papildomas dalis 413,57 Eur, tuo pripažindama, kad pradiniame etape atlikta apžiūra buvo netinkama.

9.       Akcentuoja, kad įvykių seka atitinka faktines aplinkybes, o įvykio metu padaryti apgadinimai lėmė žalą, susijusią su variklio remonto išlaidomis. Ardydami automobilį serviso darbuotojai nustatė, kad yra variklio perkaitimas; kad labiausiai tikėtina tokia įvykių seka: dėl sulenkto radiatoriaus, kuris prakiuro, prasidėjo aušinimo skysčio „badas“ už radiatoriaus ir aušinimo sistemoje, ko pasekoje, nors sistemoje ir buvo skysčio, jis necirkuliavo, kol užkaitęs ir padidėjus slėgiui, aušinimo skystis rado mažą tarpelį, per kurį pateko į cilindrų blokus ir vėliau sukėlė hidro smūgį. Tai patvirtina ir V. V. išvadoje. Kaip matyti iš į bylą pateiktų tiek atsakovės samdyto eksperto V. V., tiek ieškovės samdyto eksperto V. M. išvadų, autoįvykio metu padaryti apgadinimai automobiliui įtakojo aušinimo sistemos ir tolimesnį jo variklio gedimą, būtent kurio remonto išlaidas ieškovė ir prašė atlyginti. Taigi, konstatavus, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, buvo sugadintas automobilio variklis, šie nuostoliai laikytini kylantys iš šalių sudarytos draudimo sutarties ir atsakovei kyla pareiga juos atlyginti.

10.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad šalys draudimo sutartį sudarė pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2021 m. gruodžio 14 d. redakcija) (toliau – Taisyklės). Ieškovė apie 2023 m. sausio 6 d. įvykį pranešė per draudiko savitarnos portalą SavasLD 2023 m. sausio 7 d. Registruojant žalą SavasLD kliento pasirinktas nuostolių nustatymas: transporto priemonė tvarkoma autoservise, su pasirinktu autoservisu suderinamas tvarkymas, pateikiamos reikalingos nuotraukos ir dokumentai. 2023 m. sausio 9 d. telefoninio pokalbio metu vairuotojui paaiškinta, kad remonto įmonė pagal žalos numerį turi susisiekti su draudiku ir suderinti planuojamus atlikti darbus. 

11.       Praėjus beveik mėnesiui nuo žalos registravimo, draudikui nebuvo pateikta jokia informacija: nei apie pasirinktą remonto vietą, nei apie nustatytus automobilio defektus. Atsižvelgęs į tai, draudikas išsiuntė ieškovei pranešimą tiek popieriniu laišku, tiek patalpino į SavasLD. 2023 m. kovo 1 d. ieškovė telefonu nurodė, kad automobilis jau mėnesį yra servise, ardomas visas variklis, jau pasiruošta jo sudėjimui. Ieškovė informuota, kad pagal sutarties sąlygas pasirinkus ne draudiko partnerį remonto darbų atlikimui yra taikomas 20 proc. išmokos mažinimas; taip pat nurodyta, kad remonto bei ardymo darbai pradėti nesuderinus su draudiku, negavus leidimo; įspėta, kad įvykis, pagal pateiktą informaciją, gali būti laikomas nedraudžiamuoju. Pokalbio metu sutarta, kad draudiko darbuotojas atvyks į nurodytą servisą apžiūrėti automobilio. Tą pačią dieną draudiko darbuotojas R. L. susisiekė su UAB „TURBOBALTIC“ dėl apžiūros. 2023 m. kovo 6 d. servisas atsiuntė išardyto variklio fotonuotraukas. 2023 m. kovo 7 d. draudikas pateikė antrąjį pranešimą, kodėl draudimo išmoka nėra išmokėta; nurodė, kad trūksta nurodytų duomenų ir dokumentų iš kliento, taip pat laukiama, kad servisas sudarys galimybę automobilį tinkamai apžiūrėti. Nesulaukęs prašytos informacijos, draudikas 2023 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą atsisakyti atlyginti nuostolius. Tą pačią dieną servisas pranešė, kad galima apžiūrėti automobilį. Draudiko atstovui R. L. nuvykus jį apžiūrėti, nebuvo parodytos variklio apsaugos, pažadėta pateikti vėliau. 2023 m. balandžio 24 d. servisas pateikė apsaugos nuotraukas. Ieškovas 2023 m. balandžio 25 d. informavo, kad pasiima suremontuotą automobilį. Draudiko ekspertas R. L., atlikęs tyrimą, pateikė 2023 m. gegužės 15 d. išvadą. Ieškovas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė skundą, inter alia (be kita ko) nesutikdamas su R. L. išvada. Draudikas, užsakė nepriklausomą variklių ekspertą V. V., atlikti tyrimą, apie tai informuojamas ir klientas. 2023 m. birželio 21 d. tyrimo metu V. V., R. L., vairuotojas ir ieškovės pasamdytas ekspertas V. M. UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ serviso patalpose apžiūrėjo transporto priemonę. V. V. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė savo išvadą, kurią įvertinęs draudikas 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateikė ieškovei atsakymą dėl situacijos vertinimo. Po šio atsakymo pateikimo, tolesnis bendravimas nevyko, ieškovė nepateikė nesutikimo su sprendimu, nepateikė V. M. išvados ar kitų duomenų, argumentų. Žalos administravimo veiksmų chronologija patvirtina, kad draudikas visuose etapuose veikė operatyviai ir tinkamai. Žalos administravimas užtruko būtent dėl nuo ieškovės ir jos pasirinkto serviso priklausančių aplinkybių.

12.       Atlikus žalos administravimo veiksmus, draudikas nustatė, kad variklio gedimas nėra kvalifikuotinas draudžiamuoju įvykiu. Draudiko ekspertas R. L. pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu galima teigti, jog nustatytas variklio sugadinimo pobūdis būdingas sugadinimams, kai automobilis buvo ilgą laiką eksploatuojamas su sugedusia aušinimo sistema; <...> nustatyti sugadinimai atsirado ilgą laiką eksploatuojant automobilį su blogai veikiančia variklio aušinimo sistema. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad po susidūrimo su kelio danga, automobilis toliau buvo ilgą laiką eksploatuojamas išbėgus aušinimo skysčiui, kas ir lėmė variklio gedimą. Remiantis Taisyklių 21.3 papunkčiu įvykis laikomas nedraudžiamuoju, o nuostoliai nėra atlyginami, kai žala atsirado dėl techninio transporto priemonės gedimo. Taisyklių 21.3.4 papunktis numato, kad techniniu gedimu sutarties šalys laiko ir tuos atvejus, kai gedimas atsiranda dėl netinkamo eksploatavimo, pvz., esant eksploatacinio skysčių trūkumui, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė nurodė, jog automobilis net kelis kartus indikavo apie tai, kad trūksta aušinimo skysčio, net papildžius skysčio, automobilio prietaisų skydelyje gretai vėl užsidegė identifikacinė klaidos lemputė. Nepaisant įspėjimų ir automobilio darbo trikdžių, vairuotojas po įvykusio kontakto nusprendė ne tik tęsti tos dienos kelionę, tačiau ir toliau eksploatuoti automobilį kitą dieną. 

13.       Pažymi, kad ieškovės veiklos specifika yra automobilio, įskaitant variklių, defektų nustatymas, vertinimas, teisinė pagalba; tad vairuotojui – ieškovės vadovui, turėjo būti žinoma informacija apie galimus automobilio variklio defektus po susidūrimo su kliūtimi (kontakto su kelio danga). Taigi automobilis po įvykusio įvykio, tiek tą, tiek kitą dieną, buvo valdomas valdytojo rizika, vietoj to, kad būtų iškviesta techninė pagalba (kuri galėjo būti kviečiama ir pagal sudarytą KASKO sutartį). 

14.       Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti; draudikas sudaryta sutartimi aiškiai nurodė, kad techniniai gedimai nėra draudžiami. Draudikas neprisiima ir tokių įvykių, kai automobilis naudojamas be eksploatacinių skysčių (alyvos, aušinimo skysčio ir pan.), kai tai vėliau lemia automobilio techninį gedimą. Draudikas atlygino ieškovei dėl šio įvykio žalą, padarytą pirminio kontakto metu: už pažeistą radiatorių ir plastikines apsaugas, tačiau pasekminiai nuostoliai, kurių buvo galima išvengti, tačiau valdytojas veikė rizikingai, draudiko nėra atlyginami. Atsakovės vertinimu, įvykis šioje dalyje pagrįstai kvalifikuotas kaip nedraudžiamasis. 

15.       Pažymi, kad V. V. išvada iš esmės patvirtino draudiko žalos administravimo metu atliktą tyrimą ir jo rezultatus: tai, kad variklio sugadinimas nulemtas ilgą laiką eksploatuojant automobilį su blogai veikiančia variklio aušinimo sistema. Draudikas priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl variklio žalos kvalifikavimo nedraudžiamuoju įvykiu (techninis gedimas). Abu ekspertai patvirtino aplinkybes, kad automobilio variklio gedimas yra susijęs su automobilio naudojimu pažeidžiant eksploatacijos taisykles (naudojant be pakankamo kiekio aušinimo skysčio). Nors ieškovė savo reikalavimą grindžia savo pasamdyto eksperto V. M. išvada, pastarasis taip pat sutinka su tuo, kad variklio gedimas yra dėl per mažo aušinimo skysčio kiekio. Atkreipia dėmesį, kad V. M. vertino techninius situacijos aspektus, nevertindamas gedimo draudimo sutarties kontekste. Esminė aplinkybė ta, kad variklio gedimas nėra laikytinas tiesiogine žala, jos buvo galima išvengti, jei po įvykio (tiek iš karto, tiek vėliau) automobilis nebūtų buvęs eksploatuojamas.

16.       Atsakovė kritikavo ieškovės pradiniu reikalavimu pareikštą žalos dydį dėl į remonto darbų sąmatą įtrauktų su įvykiu nesusijusių dalių, neįtraukto nusidėvėjimo, neatsižvelgus į taikytiną 20 proc. mažinimą bei nepagrįstai įtrauktą PVM, todėl net jei variklio sugadinimas ir būtų laikomas draudžiamuoju įvykiu, ieškovei priklausanti papildoma draudimo išmoka pagal pateiktą sąskaitą sudarytų ne daugiau nei 4 749,33 Eur.

17.       Teisme gautas ieškovės dublikas bei pareiškimas dėl reikalavimų tikslinimo (mažinimo). Sumažinusi reikalavimus prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą 4 749,33 Eur dydžio draudimo išmoką; 726 Eur papildomas išlaidas; 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; grąžinti permokėtą 157 Eur žyminio mokesčio dalį. Nesutinka su atsakovės dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis apie šalių bendravimą, datas, nurodo, kad telefonu informavo, jog automobilį pristatys į UAB „TURBOBALTIC“ automobilių remonto dirbtuves. Atsakovės siųstų pranešimų nėra gavusi. Nurodo, kad atsakovei pateikus atsisakymą išmokėti išmoką, ieškovė, nematydama galimybių gauti palankų sprendimą, nustojo bendrauti ir ieškojo advokato, padėsiančio išspręsti ginčą. Akcentuoja, kad operatyviai reagavo į atsakovės prašymus ir raginimus. Eksperto V. M. ir UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ išvadas pateikė su ieškiniu, dokumentuose yra jų sudarymo data.

18.       Akcentuoja, kad draudiko ekspertas R. L. nuo pat pirmo vertinimo klaidino atsakovę, nes teigė neobjektyvią informaciją. R. L. teiginiai buvo paneigti V. V. ir V. M. išvadomis. Atsakovė faktines aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme. Pažymi, kad apie aušinimo skysčio trūkumą indikatorius pirmą kartą pranešė tik 2023 m. sausio 7 d. rytą, sausio 6 d. jokių įspėjimų nebuvo. Atsakovė nepagrindžia įrodymais teiginių apie tinkamą ieškovės informavimą per SavasLD ar elektroniniu paštu. Pažymi, kad kai tik atsakovė pradėjo siųsti informaciją elektroniniu paštu, ieškovė nedelsdama reagavo. Akcentuoja, kad automobilio neslėpė, atsakovė buvo informuota, kur bus pristatytas ir yra automobilis. Atsakovė pateikė tik dalį Taisyklių 21.3.4 papunkčio nuostatų, jame nurodyta, kad netinkamo transporto priemonės eksploatavimo, pažeidžiant transporto priemonės gamintojo nustatytus eksploatavimo reikalavimus (pvz., eksploatacinių skysčių trūkumo, įskaitant atvejus, kai po sugadinimo transporto priemonė eksploatuojama ignoruojant perspėjamąsias indikacijas, dėl kurių toliau eksploatuoti draudžiama). Taigi ginčas kyla, ar vairuotojas matė / galėjo matyti perspėjamąsias indikacijas. Tai įrodinėdama atsakovė teikia į bylą dviejų Audi atstovų el. laiškus, kuriuose nurodoma teorinė informacija apie tai, ką automobilio sistemos turėtų indikuoti vairuotojui, tačiau atsakovė ignoruoja ieškovės pateiktus faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. UAB „Moller auto“ atsakymą, kuriame teigiama, kad būtent ginčo automobilis neindikavo vairuotojui jokio variklio perkaitimo (aušinimo sistemos gedimo). Taigi atsakovės teiginiai, kad pasekmės, dėl kurių reikalaujama žalos atlyginimo, kilo dėl ieškovės veiksmų / neveikimo atmestini kaip neįrodyti.

19.       Atsakovė pateiktame triplike prašo ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodo, kad dublike pateikti samprotavimai dėl datų, įvykio aplinkybių neturi įtakos draudiko priimtam sprendimui. Akcentuoja, kad 2023 m. sausio 9 d. telefoninio pokalbio metu ieškovė nenurodė, į kokį konkretų servisą bus pateiktas automobilis; apie tai, kad automobilis remonto dirbtuvėse draudikas sužinojo tik 2023 m. kovo 1 d., tai patvirtina pateikti pokalbių įrašai. Atsakovė visas savo prievoles, susijusias su informavimu, įvykdė tinkamai, net keliais skirtingais kanalais. Pateikti duomenys apie pašto dėžutę neįrodo, kad ji egzistavo pranešimų siuntimo metu, be to, draudikas pats pranešimų neįteikinėja, pranešimai siųsti per Lietuvos paštą. Pati ieškovė žalą registravo pasirinktu kanalu – per savitarnos portalą, todėl pranešimai pateikti tuo pačiu kanalu, taip pat laikytini tinkamu informavimu. Atkreipia dėmesį, kad pats klientas (ne servisas) dėl atliekamo remonto susisiekė su draudiku tik kovo mėn., kai prieš tai, dar sausio mėn. pradžioje jam paaiškinta, kad po atliktos apžiūros (kuri, pagal paties kliento pateiktą informaciją turėjo būti atlikta sausio viduryje) turi būti derinami remonto ir žalos klausimai tiesiogiai su draudiku, tačiau nei klientas, nei jo pasirinkta remonto įmonė to nedarė. Nurodo, kad esant ginčui organizavo papildomą apžiūrą Audi centre. Pažymi, kad draudikas, fiksavęs naujus sugadinimus, juos nedelsiant pripažino. Nesutinka su ieškove, kad ji bendradarbiavo, pažymi, kad šalys galėjo susitarti dėl bendro tyrimo užsakymo, suderinus bendrą (abiem šalims tinkančią) eksperto kandidatūrą. Draudikui nebuvo žinoma apie V. M. tyrimo rezultatus iki ieškinio gavimo (2023 m. spalio 23 d.), nors išvada datuojama 2023 m. rugpjūčio 29 d. Ieškovė nesilaikė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei pareigų: pateikti automobilį apžiūrai, neardyti automobilio iki apžiūros, suderinti remonto darbų apimtis, remontą atlikti draudiko partnerių servise ir pan. Abu ekspertai priėjo tos pačios pagrindinės variklio gedimo priežasties – automobilio eksploatacija esant blogai veikiančiai variklio aušinimo sistemai. Šią išvadą patvirtina ir ieškovės samdytas ekspertas V. M.. Kritiškai vertintini ieškovės subjektyvūs teiginiai, kad įvykio dieną automobilis neidentifikavo apie aušinimo skysčio trūkumą. Konkrečiame ieškovės automobilyje tokia identifikacinė lemputė yra ir buvo veikianti (vairuotojas pripažįsta, kad ji buvo užsidegusi). Tyrimą atlikę ekspertai taip pat nurodo, kad tokia lemputė vairuotoją įspėjo apie automobilio būklę. Atsakovės nuomone, vairuotojas, atsižvelgus į jo kompetenciją, kvalifikaciją galėjo suprasti, kad pečiuko neveikimas po įvykio yra susijęs su patirtu įvykiu (smūgiu) ir trūkstamu aušinimo skysčiu. Atsižvelgus į tai, automobilis turėjo būti nebeeksploatuojamas.

20.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Jonas Bložė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Akcentavo, kad vairuotojas nepastebėjo jokių indikacijų, dėl kurių negalėjo eksploatuoti automobilio. Atsakovės pateikti garso įrašai patvirtina, kad operatorė bendravo su R. M. pagal šablonines formas. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi informuodama klientą apie eigą, formaliai siuntė pranešimus paštu ir tik bylos nagrinėjimo metu pradėjo domėtis, ar jie buvo įteikti. Savitarnos sistemoje ieškovė nurodė visus kontaktinius duomenis, bet jais nebuvo susisiekta. Atsakovės pasyvumas lėmė, kad ji tik kovo 1 d. sužinojo, jog automobilis remontuojamas, bet sužinojo tik dėl to, kad R. M. buvo aktyvus. Ieškovė buvo suinteresuota greitesniu nagrinėjimu, nes remonto suma reikšminga. Nurodo, kad ekspertų išvados patvirtina, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys su sausio 6 d. įvykiu. Diagnostika patvirtina, kad prietaisų skydelis neindikavo jokių pranešimų. 

21.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas E. T. P. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, akcentavo, kad draudimo apsauga nėra absoliuti; sutartis parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Banko išaiškinimus. Įvyko techninis gedimas. Visi ekspertai konstatavo tą patį – žala varikliui padaryta dėl eksploatacinio skysčio trūkumo, o tai konkretus nedraudžiamasis įvykis numatytas sutartyje. Diagnostika turėjo būti atlikta prieš ardymą, nes po to nieko reikšmingo neparodo. Draudikas vykdė visas įstatyme ir sutartyje numatytas pareigas, pati ieškovė jų nesilaikė. Pasekminiai nuostoliai, kurių klientas gali išvengti, bet to nedaro, nėra draudiko atlyginami.

22.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. nurodė esantis ieškovės įkūrėjas, komunikacijos vadovas, vairavęs įmonei priklausantį automobilį, esantį ginčo objektu. Nurodė, kad sausio mėn. važiuodamas įmonės automobiliu nuslydo nuo kelio, automobilis priekine dalimi atsitrenkė į kelininkų paliktą asfalto dalį. Išvažiavęs iš duobės apžiūrėjo ar nėra atsilupusių detalių, tekančių skysčių, pastovėjo kelias minutes, patraukė automobilį į šoną, kad įsitikintų ar niekas nelaša. Nieko nepastebėjęs išvažiavo į Vilnių, grįžęs automobilį paliko namo kieme. Ryte užvedus įsijungė pranešimas, kad trūksta aušinimo skysčio, užgesino automobilį, pasipildė, kiek trūko, vėl užvedus variklį įspėjamųjų signalų nebebuvo, todėl išvežė vaikus į mokyklą, darželį. Pravažiavęs apie 15–17 km užsuko į degalinę, pasipildžius kuro ir užvedus automobilį vėl įsijungė įspėjimas, kad vėl trūksta aušinimo skysčio. Nusipirkęs papildė iki normos ir paskambino į servisą, pasakė atvažiuoti – pasižiūrės, kas atsitiko. Nuvažiavus į servisą ir vizualiai apžiūrėjus automobilį buvo pasakyta, kad reikės automobilį palikti patikrai, tačiau dėl užimtumo tik po kelių savaičių, tuomet grįžo namo, pastatė automobilį ir jo nenaudojo iki 2023 m. sausio 16 d. Įspėjamosios lemputės skydelyje – aušinimo skysčio trūkumo ir užgesinti variklį, užsidegdavo tik užvedus automobilį. Palikęs automobilį servise apie tai informavo draudimą, nurodė servisą ir adresą. Palikus automobilį servise vėliau nustatė, kad yra variklio gedimas – perkaitinimas ir reikalingas ardymas, remontas. Servisas paskambinęs klausė ką daryti, nes mašina stovi, užima vietą, o iš draudimo niekas neatvažiavo. Išardę variklį atsiuntė nuotraukas, pasakė maždaug kainą; prieš baigdami remonto darbus paskambino ir paprašė sumokėti dalį pinigų. Iš serviso gautą sąskaitą el. paštu išsiuntė draudimui, tačiau nepamena, ar draudimas sureagavo. Nuvykęs į pašto skyrių dėl kitų reikalų, pašte gavo atsakovės laišką, kad neišmokės draudimo išmokos. Nesutikus su išvada, prasidėjo komunikacija, automobilis nuvežtas į UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ papildomai patikrai, kurioje dalyvavo R. L., V. V., V. M., serviso darbuotojas. Patvirtino, kad smūgis buvo radiatoriaus vietoje. Serviso darbuotojas nurodė, kad galėjo būti, jog dėl nesuveikusio algoritmo, automobilis neindikavo perkaitimo. Po automobilio remonto buvo kreiptasi dėl diagnostikos atlikimo UAB „Moller Auto Keturi žiedai“, joje nenustatyta variklio perkaitimo, elektronika to neužfiksavo.

23.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. T. nurodė dirbantis UAB „TURBOBALTIC“, ieškovė yra jų klientas; aptarnavo automobilį Audi A8. Nurodė, kad apžiūrėjo, suderino ir atliko automobilio remontą. Automobilį pristatė valdytojas R. M., prieš tai paskambinęs kaip eilinis klientas, turintis įtarimų, kad kažkas negerai su varikliu; paminėjo apie įvykį kelyje, kad pažeistas radiatorius kažkur ar smūgis buvo, sulaužytos plastmasės, kad yra problema – dingsta aušinimo skystis. Pirminėje apžiūroje buvo nustatyta, kad sulaužytos variklio apsaugos priekinėje dalyje, ir pažeistas aušinimo radiatorius, matėsi aušinimo skysčio pratekėjimai. Virš apgadintų variklio apsaugų yra radiatorius. Buvo atlikti įvairūs patikros darbai, atliktas lakmuso testas automobilio aušinimo sistemos hermetiškumui patikrinti, kviečiamas klientas remonto eigai aptarti. Turėjo įtarimą, kad variklis perkaitęs. Išardžius pasitvirtino variklio perkaitimas, galimai galėjęs atsitikti dėl aušinimo skysčio trūkumo. Kiekvienas automobilis turi savo aušinimo skysčio normas, jei ta norma buvo ženkliai kritusi ir važiuotas tam tikras atstumas, variklis gavo apkrovos ir perkaito. Tokie gedimai identifikuojami ardymo metu. Pradinę informaciją apie automobilio būklę vairuotojui suteikia prietaisų skydelis. Negali tiksliai prisiminti, bet mano, kad pirmo apsilankymo metu buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika. Paprastai atliekama prieš remonto darbus ir po to. Draudimo atstovas derino apžiūros laiką, kontaktavo, norėjo atvykti, kai automobilis bus ant keltuvo. Gavus detales automobilį užkėlė ir pakvietė atstovą – R. L. Iki to įvykio automobiliui buvo atliekami standartiniai aptarnavimai. Nurodė, kad esant variklio perkaitimo požymių automobilį eksploatuoti draudžiama.

24.       Teismo posėdžio metu apklaustas V. M., inžinierius mechanikas. Nurodė, kad į jį kreipėsi ieškovės atstovas, advokatas J. Bložė, užsakė tyrimą. Palaikė 2023 m. rugpjūčio 29 d. ekspertizės išvadas. Nurodė, kad atlikus tyrimą pagal pateiktą medžiagą, taip pat apžiūrėjus automobilį buvo surašyta eksperto išvada, kurioje atsakyta į pateiktus klausimus, kad automobilio radiatoriaus sugadinimai galėjo susidaryti valdytojo nurodytomis aplinkybėmis, taip pat ir variklio perkaitimas. Automobilio apžiūros UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ metu apžiūrėjo, kur yra daviklis, fiksuojantis temperatūrą (ekspertizės akto 9 nuotrauka), jei skysčio lygis sumažėja, daviklį supa ne skystis, o oras, ir jo rodoma temperatūra gali neatitikti realių sąlygų, t. y. daviklis gali neparodyti tikrosios temperatūros, variklis gali būti perkaitinamas, o daviklis nereaguoja. Negali tiksliai prisiminti dėl pirminės diagnostikos protokolo pateikimo. Pravažiuoti 100 km atstumą, ar net mažesnį automobiliu, kurio aušinimas netinkamas arba nepakankamas, tikėtinas variklio perkaitimas; viskas priklauso nuo to, kiek laiko ta temperatūra buvo. Aušinimo skysčio bėgimo intensyvumą lėmė radiatoriaus darbo sąlygos – jo temperatūra, žemesnė aplinkos temperatūra iš dalies įtakoja radiatoriaus temperatūrą. Akivaizdžių kiauryminių pažeidimų apžiūros metu nenustatyta, nustatyta radiatoriaus apatinės dalies deformacija ir rausvo skysčio pėdsakai, akivaizdaus nesandarumo plika akim nebuvo matyti; jei būtų kiaurymė, nebūtų nuo Kauno iki Vilniaus atvažiavęs. Variklio perkaitimą lėmė sutrikęs jo darbo režimas, šiuo atveju aušinimo skysčio trūkumas, sutrikęs jo cirkuliavimas. Apžiūros metu variklis jau buvo suremontuotas. Be aušinimo skysčio automobilio eksploatavimas negalimas ir netoleruotinas, gali atsirasti kritinio pobūdžio sugadinimai. Padidinta temperatūra turėjo būti fiksuota ir išlikti automobilio atmintyje; neužfiksavimą galėjo lemti netinkamas daviklio darbas arba nepakankamas lygis, kuris nefiksuojamas atmintyje, kaip ir kuro trūkumas. Matyt buvo sutrikęs elektros grandies tiekimas ir daviklis nesuveikė. Jei variklis būtų stipriai perkaitęs, būtų kritinio pobūdžio sugadinimai ir galimai būtų kažkokie variklio garsai. Šiuo atveju nėra objektyvių duomenų apie tai. Kokiu principu daviklis šiuo atveju veikė, netirta; daviklio gedimas neidentifikuotas, todėl išvadoje ir parašyta, kad galėjo būti daviklio arba elektros grandies sutrikimas. Trūkstant skysčio turėtų būti perspėjantis pranešimas. Daviklis rodo aušinimo skysčio temperatūrą, kelionės metu nukritus aušinimo skysčio lygiui žemiau daviklio lygio, daviklis rodo oro temperatūrą. Ir tas parodymas gali būti neteisingas. 

25.       Teismo posėdžio metu apklaustas V. V., nepriklausomas autotechninių ekspertizių specialistas, atliekantis užsakomuosius darbus; tyrimą atliko atsakovės užsakymu. Pagal pateiktą išvadą variklio defektas įvyko dėl to, kad autoįvykio metu pramuštas radiatorius ir buvo važiuojama besisunkiant aušinimo skysčiui, variklio galvutėse skysčio nebebuvo, jos perkaito ir persikreipė. Vairuotojo paaiškinimai apie šilto oro nepūtimą sustojus prie šviesoforo, ir pūtimą pajudėjus, rodo aušinimo skysčio trūkumą, kad buvo žemiau galvučių. Automobilio nuotrauka patvirtina, kad jame yra aušinimo skysčio bakelis, turintis daviklį, parodantį, ar netrūksta aušinimo skysčio; skydelyje turi užsidegti – per mažas aušinimo skysčio lygis. Nors vairuotojas teigė, kad nedegė joks užrašas, bet kartu taip pat nurodo, kad buvo šilto oro pūtimo sutrikimai, o kitą dieną davikliai veikė, todėl negali būti, kad vieną dieną neveikė, o kitą – veikė. Perspėjamasis užrašas turėjo degti visą kelionės iš Kauno į Vilnių laiką, vairuotojas turėjo sustoti ir išsiaiškinti, kodėl sumažėjo skysčio kiekis. Dėl po varikliu esančių apsaugų, skystis galėjo tekėti at jų, ir vairuotojas to nepastebėti, o važiuojant išvis skystis gali dingti. R. M. pagal darbo pobūdį ir patirtį tikrai turėjo suprasti, kad šildymo nebuvimas indikuoja skysčio trūkumo problemas. Atvažiavus į servisą būtinai atliekama diagnostika, nuskaitanti klaidas, todėl būtų galima matyti visą istoriją, būna įrašomas net padangų slėgio nuokrypiai, alyvos lygio pokyčiai ir kt. Pateikti diagnostikos rezultatai po remonto – beprasmiai. Negalima eksploatuoti automobilio be aušinimo skysčio. Atliko bandymus su radiatoriumi apie skysčio ištekėjimą. Padaryta išvada, kad vairuotojas nesiėmė veiksmų nuotekiui suvaldyti, turėjo sustoti ir išsikviesti autovežį.

26.       Teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukė į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu UAB „SME Capital 3“, paskyrė teismo posėdžio datą, pasiūlė šalims pateikti poziciją dėl rašytinio bylos nagrinėjimo.

27.       Trečiasis asmuo UAB „SME Capital 3“ atsiliepime į ieškinį palaiko ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės; prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad su UAB „Autopretenzija“ 2022 m. vasario 4 d. sudaryta lizingo sutartimi Nr. LCP3-22-0079 UAB „SME Capital 3“ perleido lizingo gavėjui UAB „Autopretenzija“ valdyti ir naudotis automobilį Audi A8. Remiantis sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 ir 7.8 papunkčiais, įprastais atvejais, jei nėra lizingo gavėjo įsiskolinimų pagal sutartį, neprieštaraujama, kad draudimo išmoka būtų išmokėta tiesiogiai lizingo gavėjui; šiuo atveju UAB „Autopretenzija“ neturi atitinkamų įsiskolinimų, todėl trečiasis asmuo nereikštų prieštaravimų, kad priskaičiuotą draudimo išmoką gautų ieškovė; nurodė negavusi atsakovės paklausimo, kam turi būti išmokėta draudimo išmoka.

28.       Šalių pritarimu byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmetamas.

29.       Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys – ieškovė UAB „Autopretenzija“ (draudėjas) ir atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) 2022 m. vasario 25 d. sudarė transporto priemonės Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį; draudimo laikotarpis nuo 2022 m. vasario 8 d. 16.33 val. iki 2023 m. vasario 7 d. 24.00 val. Draudimo liudijime nurodyta, kad nedraudžiamųjų įvykių ir neatlyginamų nuostolių sąrašas pateiktas Transporto priemonių draudimo taisyklių 021 B2 dalyje.

30.       Ieškovės teigimu, nurodytas automobilis, vairuojamas ieškovės atstovo R. M., 2023 m. sausio 6 d. eismo įvykio Kaune metu buvo apgadintas: įvykio metu automobilio priekinis dešinys ratas nuslydo nuo kelio ir kelių susikirtime įkrito į šalia kelio kelininkų paliktą duobę, o automobilio priekis apatine dalimi trenkėsi į kelio paviršių, kur buvo paliktas asfalto sluoksnis ir kitos kelio ardymo atliekos. Kaip nurodyta ieškinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino R. M., saugos sistemos nesuveikė, išlipus iš automobilio ir vizualiai jį apžiūrėjus jokių akivaizdžių sugadinimų nesimatė, jokių išsiliejusių skysčių nebuvo, užkūrus variklį jokie pašaliniai garsai nesklido. Vairuotojas tęsė kelionę į Vilnių. Kitą rytą užvedus variklį įsijungė aušinimo skysčio indikatorius, rodantis, kad trūksta aušinimo skysčio ir dar vienas įspėjimas – išjungti (sustabdyti) variklį, ir įsijungė aukšto dažnio garsinis signalas. Vairuotojas papildė aušinimo skystį iki normos (2-3 litrai) ir išvažiavo; pravažiavus apie 23–25 km teko sustoti, buvo išjungtas (užgesintas) variklis, po 3–4 min. jį paleidus, vėl suveikė (įsijungė) aušinimo skysčio indikatorius ir garsinis signalas, kad trūksta aušinimo skysčio. Papildyta skysčiu (iki žymos ant išsiplėtimo bakelio).

31.       Atsakovės pateikti AB „Lietuvos draudimas“ savitarnos portalo SavasLD išrašai rodo, kad 2023 m. sausio 7 d. ieškovas per draudiko savitarnos portalą SavasLD pranešė apie 2023 m. sausio 6 d. įvykį: vairuotojui nesuvaldžius automobilio ir priekiniais ratais atsitrenkė į duobę, kuri kelyje atsirado dėl vykdomų kelio darbų. Registruojant žalą SavasLD kliento pasirinktas nuostolių nustatymas: transporto priemonė tvarkoma autoservise, su pasirinktu autoservisu suderinamas tvarkymas, pateikiamos reikalingos nuotraukos ir dokumentai. Žalos registracijos Nr. 3286014.

32.       2023 m. balandžio 5 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad 2023 m. vasario 4 d. ir 2023 m. kovo 7 d. pranešimais informavo apie nepateiktus dokumentus (informaciją), aktualius sprendimui žalos byloje priimti; atkreipė dėmesį, jog remontas atliktas be suderinimo; atsižvelgiant į nebendradarbiavima su draudiku, savalaikį informacijos nepateikimą, draudimas baigė žalos bylos administravimą priimant sprendimą nemokėti draudimo išmokos.

33.       UAB „TURBOBALTIC“ 2023 m. balandžio 5 d. susisiekus su draudiku, atsakovės atstovas R. L. nuvyko apžiūrėti automobilį.

34.       Atsakovės žalų tyrimo ekspertas R. L., atlikęs užregistruoto įvykio aplinkybių tyrimą, 2023 m. gegužės 15 d. parengė ekspertinę pažymą, kurioje padarė išvadą, jog automobilio Audi A8 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklis negalėjo būti sugadintas nurodomomis aplinkybėmis atsitrenkus į neaukštą kliūtį 2023 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu. Nustatyti sugadinimai atsirado ilgą laiką eksploatuojant automobilį su blogai veikiančia variklio aušinimo sistema.

35.       Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. pateikė atsakovei skundą dėl priimto sprendimo žalos Nr. 3286014 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, kuriame pakartojo faktines įvykio aplinkybes, išdėstė tolesnių įvykių chronologinę seką, nurodė, jog negavo atsakovės 2023 m. vasario 4 d. ir 2023 m. kovo 7 d. pranešimų; nesutiko su atsakovės darbuotojų atliktu darbu, kurį vertino kaip atsainų ir padaryta išvada nemokėti draudimo išmokos. Skundu prašė panaikinti 2023 m. balandžio 5 d. priimtą išvadą; atlikti išsamų įvykio tyrimą, priimti sprendimą išmokėti teisėtai priklausančią išmoką.

36.       Atsakovė 2023 m. birželio 9 d. atsakydama į ieškovės skundą su juo nesutiko, nurodė neturinti pagrindo keisti priimto sprendimo; nepaisant to, siekdama išsklaidyti ieškovei kylančius neaiškumus, nusprendė kreiptis į nepriklausomus ekspertus tyrimo atlikimui, dėl kurio ieškovė bus informuota.

37.       2023 m. birželio 21 d. UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ įvyko automobilio apžiūra, kurioje dalyvavo V. V., R. L., R. M. ir V. M.

38.       V. V. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 2023/07-1, kurioje padaryta išvada, kad automobiliui važiuojant iš Kauno į Vilnių variklio galvutės buvo perkaitintos ir vėliau susikraipė dėl to, kad pro autoįvykio metu pažeistą aušinimo radiatorių ir aušinimo sistemos išbėgo aušinimo skystis. Apie skysčio lygio kritimą vairuotojas buvo perspėtas užrašu prietaisų skydelyje „Per žemas aušinimo skysčio lygis“, o gal ir raide „H“ – per aukšta temperatūra sistemoje, bet nesiėmė veiksmų nuotekiui suvaldyti.

39.       Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu informavo ieškovę, kad neturi pagrindo keisti priimto sprendimo dėl žalos atlyginimo už sugadintą variklį; geranoriškai sutinka atlyginti nuostolius, susijusius su radiatoriumi bei apgadintomis apsaugomis (413,47 Eur), pripažįstant tai tiesioginio kontakto pasekme ir atsisako atlyginti deklaruojamą variklio (ir kitų su šiuo įvykių nesusijusių detalių) žalą.

40.       Ieškovė, vertindama, kad atsakovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, nepagrįstai atsisakė atlyginti dalį žalos motyvuojant tuo, jog ši žala neturi priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu, pateikė ieškinį, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą 4 749,33 Eur draudimo išmoką bei 726 Eur papildomas išlaidas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovė žalos tyrimo eigoje tinkamai nebendradarbiavo, tinkamai neįvertino, kad įvykio metu padaryti apgadinimai lėmė žalą, susijusią su variklio remonto išlaidomis. Atskirsdama atsakovė teigia, jog priešingai – tinkamai nebendradarbiavo ieškovė, po įvykio automobilis buvo valdomas valdytojo rizika, draudikas atlygino žalą, padarytą pirminio kontakto metu, o pasekminiai nuostoliai, kurių buvo galima išvengti, tačiau valdytojas veikė rizikingai, nėra atlyginami. Taigi nagrinėjamu atveju kilo draudėjo ir draudiko ginčas dėl to, ar eismo įvykio metu padaryti pažeidimai lėmė variklio gedimą ir tai yra draudžiamasis įvykis, už kurį turi atlyginti atsakovė, bei šalių bendradarbiavimo pareigos (ne) tinkamo vykdymo.

41.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

42.       Remiantis CK 6.987 straipsniu, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 19 punktu, 98 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, tik pripažinus, kad konkretus įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

43.       DĮ 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo taisyklėse, be kitų reikalavimų, privalo būti nurodyti draudžiamieji įvykiai ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Taigi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

44.       Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

45.       Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal DĮ 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

46.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, nors nurodė neturinti pagrindo keisti priimto sprendimo dėl žalos atlyginimo už sugadintą variklį, tačiau geranoriškai sutikusi atlyginti nuostolius, susijusius su radiatoriumi bei apgadintomis apsaugomis (413,47 Eur), pripažįstant tai tiesioginio kontakto pasekme iš esmės pripažino 2023 m. sausio 6 d. autoįvykį draudžiamuoju. Atsisakydama atlyginti žalą už sugadintą variklį, be kita ko rėmėsi Taisyklių 21.3, 21.3.4 papunkčiais.

47.       Pagal Taisyklių B1 dalies 18 punktą – draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas dėl bet kokių atsitikimų, staiga ir netikėtai kilusių dėl eismo įvykio, ugnies, gamtos jėgų, kitų asmenų piktavališkos veiklos, vagystės (kaip ji apibrėžta Taisyklių 18.5 punkte) ar bet kokių kitų įvykių, išskyrus įvykius, kurie Taisyklėse įvardyti kaip nedraudžiamieji. Taisyklių 18.1 papunktyje apibrėžtas eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei ar transporto priemonės daliai žūsta ar sužalojama žmonių, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė.

48.       Nedraudžiamieji įvykiai išvardyti Taisyklių B2 dalies 21 punkte, atitinkamuose papunkčiuose, tarp kurių – žala atsirado dėl techninių transporto priemonės gedimų (21.3 papunktis), o 21.3.1-21.3.5 papunkčiuose detalizuojant, kas laikoma techniniais transporto priemonės gedimais, be kita ko ir gedimai, atsidarę dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo, pažeidžiant transporto priemonės gamintojo nustatytus eksploatavimo reikalavimus (pvz., eksploatacinių skysčių trūkumo, įskaitant atvejus, kai po sugadinimo transporto priemonė eksploatuojama ignoruojant perspėjamąsias indikacijas, dėl kurių toliau eksploatuoti draudžiama) (21.3.4 papunktis).

49.       Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas
(CK 6.38 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003, kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008).

50.       Ieškovė nurodo, kad vairuotojas 2023 m. sausio 7 d. apie įvykį telefonu informavo atsakovę, pranešė, kad automobilis sugedo ir servisas per maždaug 1–2 savaites priims automobilį patikrai. Per šį laikotarpį atsakovė jokių nurodymų dėl draudiminio įvykio tyrimo neteikė. Automobilis pristatytas į servisą 2023 m. sausio 16 d.; iki to laiko juo nesinaudota. Iš draudimo bendrovės niekas nesusisiekė, neprašė automobilio pristatyti į draudimo nurodytas automobilių remonto dirbtuves. 2023 m. vasario 8 d. automobilis pradėtas tikrinti. 2023 m. kovo 1 d. draudimui pranešta, kad automobilis patikrintas ir remontuojamas. 2023 m. balandžio 11 d. į UAB „TURBOBALTIC“ servisą atvyko draudimo ekspertas.

51.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė apie 2023 m. sausio 6 d. įvykį pranešė per draudiko savitarnos portalą SavasLD 2023 m. sausio 7 d. Registruojant žalą SavasLD kliento pasirinktas nuostolių nustatymas: transporto priemonė tvarkoma autoservise, su pasirinktu autoservisu suderinamas tvarkymas, pateikiamos reikalingos nuotraukos ir dokumentai. 2023 m. sausio 9 d. telefoninio pokalbio metu vairuotojui paaiškinta, kad remonto įmonė pagal žalos numerį turi susisiekti su draudiku ir suderinti planuojamus atlikti darbus.

52.       Kaip matyti iš bylos duomenų, to neneigia ir automobilio vairuotojas, kad 2023 m. sausio 7 d. ieškovas per draudiko savitarnos portalą SavasLD pranešė apie 2023 m. sausio 6 d. įvykį. Savitarnos portale buvo pateikti ieškovės kontaktai: adresas (duomenys neskelbtini), email2 info@autopretenzija.lt bei telefono numeris. Ieškovė, registruodama žalą pasirinko, kad nuostolis bus nustatomas pagal suderintas remonto apimtis (sąmatą) su servisu, pateikiant reikiamus dokumentus.

53.       Pateikta SavasLD išklotinė rodo, kad ieškovė prie sistemos buvo prisijungusi 2023 m. sausio 7 d. registruodama įvykį bei 2023 m. sausio 9 d. gavusi tos dienos atsakovės darbuotojo P. V. žinutę (prašant patikslinti ar apie įvykį pranešta policijai; taip pat per 5 darbo dienas pasirinkti servisą ir suderinti remonto laiką), kurią peržiūrėjo ir atrašė – kad policijai nepranešta; laukiama kol priims servisas.

54.       Atsakovės į bylą pateiktas 2023 m. sausio 9 d. garso įrašas patvirtina, kad susisiekęs dėl žalos Nr. 3286014 asmuo (R. M.) paminėjo, jog gavo informaciją per 5 dienas susisiekti su servisu, nurodė, kad susisiekė, bet servisas priimsi tik 16 d. Operatorė informavo, kad perduotų servisui žalos numerį, toliau servisas susisieks su draudimu ir derins remonto darbus, sąmatą. Įvertinęs įrašo turinį teismas sprendžia, kad draudikė nebuvo informuota apie konkretų servisą, į kurį ketinama pristatyti ginčo automobilį, kitų duomenų, kad atsakovė tuo laikotarpiu buvo informuota apie konkretų servisą, į bylą nepateikta. 

55.       2023 m. kovo 1 d. garso įrašas patvirtina, kad vairuotojas nurodė, jog automobilis jau mėnesį servise, išardytas ir teiravosi dėl draudimo specialisto nuvykimo apžiūrai, kad įsitikintų faktinėmis aplinkybėmis, ar užteks nuotraukų. Taip pat nurodė, kad servisas – UAB „TURBOBALTIC“. Į operatorės klausimą dėl informacijos, nuotraukų siuntimo draudimo bendrovei, skambinusysis nurodė – jei nematote greičiausiai gal nesiuntė. Operatorė pateikė atsakingo darbuotojo A. N. kontaktus. 

56.       Pateiktas 2023 m. kovo 1 d. garso įrašas su atsakovės darbuotoju A. N. patvirtina, kad buvo nurodyta, jog mašina išardyta, variklis išardytas, gal būtų tikslinga atvykti.

57.       Taigi iš pateiktų garso įrašų, nesant kitų duomenų (CPK 178, 185 straipsniai), darytina išvada, kad atsakovė tik 2023 m. kovo 1 d. buvo informuota apie ieškovės pasirinktą servisą, į kurį buvo pristatytas patikrai, o tuo metu jau ir išardytas ginčo automobilis. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė tinkamai nebendradarbiavo, nesiekė išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Priešingai – savo veiksmais ieškovė užkirto atsakovei galimybę dalyvauti pirminiuose ginčo automobilio apžiūros servise veiksmuose ar sužinoti pradinius duomenis apie jam padarytus pažeidimus iki išardymo.

58.       Atsakovės pateiktas el. susirašinėjimas rodo, kad 2023 m. kovo 1 d. R. L. išsiuntė laišką „žalos byla Nr. 3286014 dėl (duomenys neskelbtini) variklio“ UAB „TURBOBALTIC“; atsakydama UAB „TURBOBALTIC“ 2023 m. kovo 6 d. atsiuntė automobilio apžiūros nuotraukas; R. L. atrašė – lauksiantis, kada bus galimybė aprodyti automobilį iš apačios.

59.       Atsakovė pateikė duomenis, kad buvo patalpinti į savitarnos sistemą SavasLD (kurioje patalpintus pranešimus ieškovė anksčiau peržiūrėjo) bei ieškovei jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 4 d. ir 2023 m. kovo 7 d. buvo siųsti pranešimai apie draudžiamojo įvykio administravimo eigą, prašant patikslinti duomenis nuostolio dydžiui ir aplinkybėms įvertinti, kurie buvo grąžinti atsakovei, grąžinimo priežastis – nėra pašto dėžutės. Teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktą vaizdo medžiagą apie laiptinėje esančią UAB „Autopretenzija“ pašto dėžutę, kadangi pašto dėžutės egzistavimas filmuotas po pašto korespondencijos nepristatymo, pašto korespondenciją pristatinėjo ne pati atsakovė, o AB „Lietuvos paštas“ ir nurodė nepristatymo priežastis. Pažymėtina, kad pačiai ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, tenka pareiga užtikrinti korespondencijos gavimą jos nurodytu buveinės ar kitu adresu (CK 2.49 straipsnis). Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad atsakovė tinkamai neatliko informavimo pareigos.

60.       Atsakovė 2023 m. balandžio 5 d., nesulaukusi prašytos informacijos, priėmė sprendimą atsisakyti atlyginti nuostolius. Tą pačią dieną, UAB „TURBOBALTIC“ pranešė, kad galima apžiūrėti automobilį. 2023 m. balandžio 11 d. atsakovės atstovas R. L. nuvyko į servisą automobilio apžiūrai.

61.       Pateiktas el. susirašinėjimas patvirtina, kad 2023 m. balandžio 24 d. UAB „TURBOBALTIC“ R. L. atsiuntė papildomas variklio apsaugų nuotraukas.

62.       Pateiktas 2023 m. balandžio 25 d. garso įrašas patvirtina, kad R. M. informavo atsakovę, jog atsiimantis automobilį iš serviso, norintis užvežti dokumentus. 

63.       Ieškovei pateikta 2023 m. gegužės 15 d. R. L. išvada.

64.       Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. pateikė skundą.

65.       UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ serviso patalpose 2023 m. birželio 21 d. vyko ginčo automobilio apžiūra, kurioje dalyvavo V. V., R. L., R. M. ir V. M..

66.       V. V. 2023 m. rugpjūčio 1 d. parengė išvadą, kuri 2023 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateikta ieškovei.

67.       Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu informavo ieškovę, kad neturi pagrindo keisti priimto sprendimo dėl žalos atlyginimo už sugadintą variklį; geranoriškai sutinka atlyginti nuostolius, susijusius su radiatoriumi bei apgadintomis apsaugomis (413,47 Eur), pripažįstant tai tiesioginio kontakto pasekme ir atsisako atlyginti deklaruojamą variklio (ir kitų su šiuo įvykių nesusijusių detalių) žalą.

68.       V. M. 2023 m. rugpjūčio 29 d. išvada atsakovei pateikta tik su ieškiniu.

69.       Nustatytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė būtų pažeidusi bendradarbiavimo pareigą, priešingai – leidžia spręsti, kad ieškovė, nors kaip nurodo, buvo suinteresuota visų aplinkybių ištyrimu, tačiau pati nesavalaikiai teikė informaciją (pasirinkto serviso pavadinimą ir adresą nurodė tik 2023 m. kovo 1 d.), neužtikrino galimybės draudikei atvykti į automobilio apžiūrą iki jo išardymo, neužtikrino korespondencijos gavimo buveinės adresu, netikrino pranešimų savitarnos sistemoje SavasLD. Teismo vertinimu, nepakankamas bendradarbiavimas iš ieškovės pusės lėmė, kad ginčo automobilis buvo servise patikrintas ir suremontuotas iki atsakovei jį apžiūrint, atitinkamai tai sąlygojo ilgesnę žalos bylos nagrinėjimo trukmę, papildomus tyrimus ir kaštus.

70.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; kt.).

71.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovės žalų tyrimo ekspertas R. L., atlikęs užregistruoto įvykio aplinkybių tyrimą, 2023 m. gegužės 15 d. parengė ekspertinę pažymą. Nurodė, kad techniniu požiūriu galima teigti, jog nustatytas variklio sugadinimo pobūdis būdingas sugadinimams, kai automobilis buvo ilgą laiką eksploatuojamas su sugedusia aušinimo sistema. Apie tokį gedimą techniškai tvarkingame automobilyje turi signalizuoti aušinimo skysčio temperatūros rodyklė, skysčio lygio signalinė lemputė. Apžiūros metu nustatyta, kad variklio aušinimo radiatoriaus apatinė dalis kiek dešiniau nuo centro apie 20 cm plotyje nežymiai deformuota iš apačios į viršų. Kiauryminio pažeidimo, aušinimo skysčio skverbimosi požymių čia nėra. Padaryta išvada, kad automobilio Audi A8 variklis negalėjo būti sugadintas nurodomomis aplinkybėmis atsitrenkus į neaukštą kliūtį 2023 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu. Nustatyti sugadinimai atsirado ilgą laiką eksploatuojant automobilį su blogai veikiančia variklio aušinimo sistema.

72.       2023 m. birželio 21 d. UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ įvyko automobilio apžiūra, kurioje dalyvavo V. V., R. L., R. M. ir V. M.

73.       V. V. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovės užsakymų atliktą techninę ekspertizę su specialisto išvada Nr. 2023/07-1. Jam buvo suformuluotas prašymas atlikti techninį tyrimą ir pateikti išvadą dėl automobilio Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio bloko galvučių perkaitimo ir susikraipymo po autoįvykio bei atsakyti į klausimus: 1) kokia automobilio variklio galvučių perkaitimo priežastis? Ar tai sietina su autoįvykiu? 2) kokie signalai prietaisų skydelyje turėjo perspėti vairuotoją apie galimą variklio perkaitimą? 3) ar radiatoriaus sulenkimas sutampa su apsaugų pažeidimais? 4) ką galėtų parodyti variklio diagnostika (klaidos) jei būtų atlikta iki remonto? Ekspertui pateikti duomenys apie įvykių eigą, R. L. ekspertinė pažyma, UAB „TURBOBALTIC“ sąskaita faktūra, nuotraukos su komentarais, taip pat jis dalyvavo automobilio apžiūroje 2023 m. birželio 21 d. Ekspertas padarė išvadą, kad automobiliui važiuojant iš Kauno į Vilnių variklio galvutės buvo perkaitintos ir vėliau susikraipė dėl to, kad pro autoįvykio metu pažeistą aušinimo radiatorių iš aušinimo sistemos išbėgo aušinimo skystis. Apie skysčio lygio kritimą vairuotojas buvo perspėtas užrašu prietaisų skydelyje „Per žemas aušinimo skysčio lygis“, o gal ir raide „H“ – per aukšta temperatūra sistemoje, bet nesiėmė veiksmų nuotekiui suvaldyti. Ekspertizės akte nurodyta, tai pakartojo ir teismo posėdžio metu, kad važiuodamas iš Kauno į Vilnių, pakilus temperatūrai ir tuo pačiu slėgiui visoje aušinimo sistemoje, skystis pradėjo bėgti sparčiau ir kai tai įvyko vairuotojas turėjo prietaisų skydelyje pamatyti užrašą „per žemas aušinimo skysčio lygis“, kuris turėjo degti iki kelionės pabaigos. Skysčiui likus tik variklio bloke, daviklis, rodantis kritinę temperatūrą „H“, taip pat privalėjo įsijungti, bet dėl nepateiktos variklio diagnostikos nežinoma, kada jis įsijungė, o daviklis, esantis galvutes jungiančiame aušinimo skysčio vamzdyje galėjo nieko nerodyti ar rodyti kažkokią temperatūrą, nes nebuvo apiplaunamas skysčiu. Ryte galėjo įvykti hidrosmūgis. Atsakydamas į 1) klausimą ekspertas nurodė, kad automobilio galvutės buvo perkaitintos ir vėliau susikraipė dėl to, kad pro autoįvykio metu pažeistą aušinimo radiatorių iš aušinimo sistemos išbėgo aušinimo antifrizas. Apie skysčio lygio kritimą vairuotojas buvo perspėtas užrašu prietaisų skydelyje „Per žemas aušinimo skysčio lygis“, o gal ir raide „H“ – per aukšta temperatūra aušinimo sistemoje, bet nesiėmė jokių veiksmų nuotekiui sustabdyti. Tyrimo metu nustatyta, kad autoįvykio metu buvo pažeistas automobilio aušinimo radiatorius, pro pažeistą vietą sunkėsi aušinimo skystis, todėl variklio gedimas sietinas su autoįvykiu Kaune. Atsakydamas į 2) klausimą ekspertas nurodė, kad šiuo atveju, kai aušinimo skystis bėgo iš radiatoriaus palaipsniui, pirmiausia jam išbėgus iš išsiplėtimo bakelio jau turėjo užsidegti užrašas prietaisų skydelyje „Per žemas aušinimo skysčio lygis“, o dar vėliau ir raidė „H“ – per aukšta temperatūra aušinimo sistemoje. 3) klausimu nurodė, kad radiatoriaus sulenkimas / pažeidimas ir vizualiai, ir matavimo būdu sutampa su variklio plastmasių apsaugų pažeidimu. Jis yra nežymus, todėl net neįrašytas į PVM sąskaitą faktūrą. 4) klausimu pasisakė, kad variklio diagnostika (klaidos), atlikta iki automobilio remonto, parodytų laiką ir automobilio ridą, kada užsidegė perspėjantis užrašas prietaisų skydelyje „Per žemas aušinimo skysčio lygis“, o ir temperatūros „H“ atsiradimo momentą. 

74.       Ieškovės užsakymu atlikęs ekspertizę V. M. parengė 2023 m. rugpjūčio 29 d. ekspertizės išvadą MV 2023-47. Ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus: 1) Ar automobilio Audi A8 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) radiatoriaus sugadinimai galėjo susidaryti jo valdytojo nurodytomis 2023 m. sausio 6 d. eismo įvykio aplinkybėmis? 2) Ar techniniu požiūriu galima pagrįsti, kad automobilio variklis galėjo perkaisti, jo valdytojo nurodytomis aplinkybėmis? Ekspertui buvo pateikta įvykio informacija, UAB „TURBOBALTIC“ sąskaita faktūra, nuotraukos, 2023 m. gegužės 23 d. diagnostikos protokolas; automobilis buvo apžiūrėtas 2023 m. birželio 21 d. Atsakydamas į pateiktus klausimus padarė tokias išvadas: 1) automobilio Audi A8 radiatoriaus sugadinimai galėjo susidaryti valdytojo nurodytomis aplinkybėmis – automobilio priekiniam dešiniam ratui įkritus į šalia kelio buvusią gilesnę duobę, o automobilio priekiui apatine dalimi atsitrenkus į kelio viršų, ant kurio gulėjo asfalto nuolaužos, galėjo susidaryti automobilio apatinės priekinio bamperio apdailos pažeidimas bei variklio radiatoriaus apatinės dalies deformacija. Šiuo atveju taip pat bent iš dalies galėjo būti apgadinta apatinė variklio apsauga. 2) techniniu požiūriu pagrindžiama, kad automobilio variklis galėjo perkaisti jo valdytojo nurodytomis aplinkybėmis. 

75.       Šalys skirtingai vertina specialistų padarytas išvadas, ieškovės vertinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp įvykio ir variklio gedimo, atsakovės teigimu, nepaisant įvykio, variklio gedimą nulėmė automobilio valdytojo veiksmai po įvykio eksploatuojant automobilį.

76.       Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, kt.).

77.       Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, šalys savo iniciatyva dar iki ginčo nagrinėjimo teisme kreipėsi į atitinkamus specialistus, bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti teismo ekspertizės, todėl į bylą pateiktas išvadas teismas vertina kaip rašytinius įrodymus visų byloje pateiktų (surinktų) įrodymų visumoje, o ne kaip specialią įrodinėjimo priemonę. 

78.       Kaip nustatyta, 2023 m. sausio 6 d. eismo įvykio Kaune metu ieškovei priklausančio automobilio, vairuojamo R. M., priekinis dešinys ratas nuslydo nuo kelio ir kelių susikirtime įkrito į šalia kelio kelininkų paliktą duobę, o automobilio priekis apatine dalimi trenkėsi į kelio paviršių, kur buvo paliktas asfalto sluoksnis ir daug kitų kelio ardymo atliekų. Kaip nurodyta ieškinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino R. M., saugos sistemos nesuveikė, išlipus iš automobilio ir vizualiai jį apžiūrėjus jokių akivaizdžių sugadinimų nesimatė, jokių išsiliejusių skysčių nebuvo, užkūrus variklį k jokie pašaliniai garsai nesklido. Vairuotojas tęsė kelionę į Vilnių; įvažiavęs į Vilnių, sustojęs prie šviesoforų, pajuto, kad salono šildytuvas (pečiukas) nebepučia šilto oro, bet pajudėjus vėl pūtė; grįžęs namo ir pastatęs automobilį bei dar kartą jį apžiūrėjęs jokių trūkumų nepastebėjo. Kitą rytą užvedus variklį įsijungė aušinimo skysčio indikatorius, rodantis, kad trūksta aušinimo skysčio „LOW COOLANT LEVEL“ ir dar vienas įspėjimas „Turn off engine“ – išjungti (sustabdyti) variklį, ir įsijungė aukšto dažnio garsinis signalas. Vairuotojas papildė aušinimo skystį iki normos (2-3 litrai) ir išvažiavo; pravažiavęs apie 23–25 km (teismo posėdžio metu nurodė apie 17 km) sustojo degalinėje, užgesino variklį, po 3–4 min. jį paleidus, vėl suveikė (įsijungė) aušinimo skysčio indikatorius ir suveikė garsinis signalas, kad trūksta aušinimo skysčio. Papildyta skysčiu (iki žymos ant išsiplėtimo bakelio). Paskambinus į UAB „TURBOBALTIC“, serviso darbuotojai pasakė pristatyti automobilį apžiūrai, tai ir buvo padaryta. 

79.       Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė nurodė, jog automobilis net kelis kartus indikavo apie tai, kad trūksta aušinimo skysčio, po to papildžius skysčio, automobilio prietaisų skydelyje vėl užsidegė identifikacinė klaidos lemputė. Nepaisant įspėjimų vairuotojas eksploatavo automobilį – nuvažiavo apie 20 km (ieškinyje ir posėdžio metu nurodyto atstumo vidurkis), tuomet iki serviso, po to namo, kur automobilis buvo pastatytas. Po poros savaičių – vėl iki serviso. Pastebėtina, kad į bylą nepateikti duomenys, ar po maždaug dviejų savaičių nenaudojimo (kaip teigė vairuotojas) vykstant į servisą suveikė aušinimo skysčio indikatorius, garsinis signalas, ar buvo poreikis papildyti aušinimo skysčio, juolab kad nustatytas radiatoriaus įtrūkimas, pagal pateiktus paaiškinimus ir išvadas, per tokį laikotarpį turėjo lemti aušinimo skysčio išbėgimą iš sistemos.

80.       Kaip akcentavo V. V., esant nustatytam radiatoriaus pažeidimui, jau po įvykio, važiuojant iš Kauno į Vilnių automobilio prietaisų skydelyje turėjo užsidegti „Per žemas aušinimo skysčio lygis“ („LOW COOLANT LEVEL“), o gal ir raide „H“ – per aukšta temperatūra aušinimo sistemoje. V. M. samprotavimus, kad dėl daviklio klaidos ar klaidos elektros grandies tiekimo sutrikimo kelionės iš Kauno į Vilnių metu prietaisų skydelyje galėjo neužsidegti įspėjamasis signalas, iš esmės paneigia R. M. nurodytos aplinkybės apie šilto oro pūtimo (pečiuko) veikimo sutrikimus bei tai, kad kitą dieną davikliai suveikė net du kartus. Pastebėtina, kad duomenų apie nustatytus ar galimus prietaisų skydelio veikimo trikdžius ar elektros grandies tiekimo sutrikimus, ar pan. nepateikta.

81.       Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad pagal civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

82.       Nagrinėjamu atveju ieškovės veiklos specifika (matoma iš viešai prieinamos informacijos jos internetiniame puslapyje www.autopretenzija.lt) – automobilio, įskaitant variklių, defektų nustatymas, vertinimas, teisinė pagalba, leidžia spręsti, kad vairuotojui – ieškovės vadovui, turėjo būti žinoma informacija apie galimus automobilio variklio defektus po susidūrimo su kliūtimi (kontakto su kelio danga). Nustatytos aplinkybės, kad atsakovė savalaikiai neinformuota apie automobilio pristatymą į konkretų servisą, ir pradėtus remonto darbus; nei teismui, nei atsakovei, nei tyrimus atlikusiems ekspertams nepateikti pirminės diagnostikos (iki remonto pradžios) duomenys, nors E. T. teigimu įprastai tokia diagnostika atliekama ir duomenys turėtų būti. Aplinkybė, kad kitą dieną prietaisų skydelio indikatoriai veikė tinkamai. Visų šių aplinkybių visuma lemia išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog po įvykio vykstant iš Kauno į Vilnių nedegė joks automobilio prietaisų skydelio įspėjamasis užrašas. Vairuotojui, kaip turinčiam didelę vairavimo patirtį ir profesinės veiklos patirtį (ieškovės įkūrėjas) šilto oro pūtimo sutrikimai turėjo sukelti įtarimų dėl ne visiškai tinkamo automobilio veikimo.

83.       Teismo vertinimu, ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovė neįrodė 2023 m. sausio 6 d. nesuveikusių įspėjamųjų signalų, taigi darytina išvada, kad automobilis po įvykusio įvykio, tiek tą, tiek kitą dieną, buvo valdomas valdytojo rizika. Teismas sprendžia, kad atsakovė byloje įrodė, jog automobilio variklio gedimą lėmė netinkamas automobilio eksploatavimas, variklio gedimas nėra laikytinas tiesiogine žala, jos buvo galima išvengti, jei po įvykio (tiek iš karto, tiek vėliau) automobilis nebūtų buvęs eksploatuojamas, atitinkamai esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo ieškovės reikalavimu atlyginti variklio remonto išlaidas, todėl ieškinys atmetamas. 

84.       Teismo vertinimu, kiti šalių pateikti argumentai neturi lemiamos įtakos nagrinėjamam ginčui, todėl teismas detaliau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85.       Ieškovei, sumažinusiai ieškinio reikalavimus nuo 12 445,43 Eur (11 719,43+726) iki 5 475,33 Eur (4749,33+726), grąžinama už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis – 157 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

86.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

87.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė 145,20 Eur išlaidas už vertimo paslaugas (2024 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas) ir 481,50 Eur išlaidas už liudytojų V. M. ir V. V. dalyvavimą teismo posėdyje (2024 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymas). Ieškinį atmetęs teismas atsakovei priteisia 626,70 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 89 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

88.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, procesinius dokumentus įteikdamas elektroninių ryšių priemonėmis, jų siuntimo išlaidų nepatyrė, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos draudimas, juridinio asmens kodas 110051834, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autopretenzija“, juridinio asmens kodas 305076528, 626,70 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus, 70 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autopretenzija“, juridinio asmens kodas 305076528, 157 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugsėjo 21 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZM30056.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Aušra Mazaliauskienė