LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arle“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revestus“, civilinėje byloje Nr. e2-3298-779/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arle“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revestus“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Arle“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Revestus“ 64 774, 46 Eur skolą, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Revestus“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas 64 774, 46 Eur sumai.

3.       Nurodė, kad atsakovės atžvilgiu jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas turtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17854-905/2020 areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 28 441,39 Eur sumą. LITEKO duomenimis, atsakovei yra iškelta ne mažiau kaip kelios dešimtys civilinių bylų dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Mano, kad atsakovė yra nesąžininga, nes iškėlus klausimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku atsiuntė 2020 m. gegužės 13 d. mokėjimo pavedimo kopiją. Mokėjimo pavedime atsakovė nurodė, kad sumokėjo 22 183,64 Eur ieškovei. Susipažinus su mokėjimo nurodymu paaiškėjo, kad atsakovė sumokėjo 22 183,64 Eur ne ieškovei, o pati sau į kito banko sąskaitą. Ši sąskaita yra pačios atsakovės ir ji nurodyta net sudarytoje rangos sutartyje. Atsakovė elgiasi visiškai nesąžiningai ir siekia apgauti ieškovę. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad pas atsakovę nuo 2020 m. kovo 23 d. iki ieškinio pareiškimo dienos darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 148 iki 65. Tai patvirtina, kad atsakovė prarado ir techninius – ekonominius pajėgumus toliau vykdyti įsipareigojimus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės UAB „Arle“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovei UAB „Revestus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą 64 774,46 Eur sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai – areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, turtines teises, neviršijant 64 774,46 Eur sumos, uždraudžiant jomis disponuoti.

5.       Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

6.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. atliko mokėjimą, kuriuo pervedė 22 183,64 Eur sumą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad mokama pagal sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėja – ieškovė. Iš byloje esančios šalių 2019 m. kovo 5 d. sudarytos statybos rangos sutarties nustatė, kad minėta banko sąskaita, į kurią atsakovė sumokėjo 22 183,64 Eur, yra ne ieškovės, o pačios atsakovės. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, sprendė, kad tokie atsakovės veiksmai sudaro pagrindą abejoti jos sąžiningumu.

7.       Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per 2020 metus atsakovei iškeltos 43 bylos dėl piniginių sumų išieškojimo. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, vykdant piniginius įsipareigojimus, todėl gali susidaryti situacija, kad, neužtikrinus ieškovės reikalavimo, atsakovės piniginės lėšos ir turtas bus panaudotas kitų kreditorių piniginiams reikalavimams patenkinti, o galimybės atsiskaityti su ieškove pasunkės arba pasidarys neįmanomos.

8.       Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

9.       Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė UAB „Revestus“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė nė vieno įrodymo ar duomenų, leidžiančių pagrįstai laikyti, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Teismas atsakovės turtinės padėties net nevertino. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė.

10.2.                      Atsakovė iš tiesų siekė atlikti mokėjimą ieškovei, tačiau per klaidą mokėjimas buvo atliktas į kitame banke esančią atsakovės sąskaitą. Klaida buvo pastebėta tik po kelių dienų, kai gavo iš ieškovės informaciją, kad mokėjimas nepasiekė ieškovės. AB Citadele banko sąskaitoje dėl negrąžinto kredito yra rezervuota banko reikalavimo suma, todėl bet kokius mokėjimus, patekusius į minėtą sąskaitą, bankas nurašo. Atlikus mokėjimą, bankas iškart sumą nusirašė sau, dėl ko atsakovė nebeteko galimybės atsiskaityti su ieškove. Atsakovė nesiekė suklaidinti ieškovės. Įvykusi klaida negali įrodyti atsakovės nesąžiningumo.

10.3.                      Vien tai, kad atsakovės atžvilgiu yra iškeltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo, neįrodo, kad atsakovė neketina vykdyti teismo sprendimo šioje byloje. Iškeltų civilinių bylų skaičius neįrodo grėsmės.

10.4.                      Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skolų neturi, apyvarta 2018 m. sudarė nuo 3 000 001 Eur iki 5 000 000 Eur, todėl akivaizdu, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ketintų turtą perleisti, slėpti ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų.

11.       Ieškovė UAB „Arle“ pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovės atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Kartu su ieškiniu UAB „Arle“ pateikė įrodymus, pagrindžiančios antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą – realią grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė su atskiruoju skundu nepaneigė savo nesąžiningumo.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis, t. y. turto arešto aktų registro išrašu dėl atsakovės atžvilgiu taikyto turto arešto 28 441,39 Eur sumai, atsakovės 2020 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku, kuriuo buvo atsiųstas bankinis mokėjimo nurodymas į savo pačios sąskaitą, atsakovės 2020 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymu, kuriuo ji neva sumokėjo ieškovei skolą, tinklalapio rekvizitai.lt išrašu ir SODRA informacija apie darbuotojų skaičiaus mažėjimą, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašu, patvirtinančiu, kad atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 finansinius metus, LITEKO duomenimis apie atsakovės atžvilgiu iškeltas 43 civilines bylas dėl skolų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmės egzistavimą, nepagrįstas.

11.3.                      Atsakovės veiksmai, kuomet pinigines lėšas pervedė ne ieškovei, o į kitą savo pačios banko sąskaitą, pagrįstai pripažinti nesąžiningais. Atsakovės teiginiai dėl įvykusios klaidos ir kad bankas pervestą sumą nusirašė kredito dengimui yra deklaratyvūs. Atsakovė neįrodė, kad iš tiesų ketino atsiskaityti su ieškove, o ne ją apgauti ir laimėti daugiau laiko galimai iššvaistyti turimą turtą ir lėšas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad pastebėjusi klaidą būtų susisiekusi su ieškove ir bandžiusi ištaisyti klaidą.

11.4.                      Jei atsakovės finansinė padėtis būtų gera, pervestos lėšos banko nebūtų nurašytos. Atsakovės teiginys, kad ji prarado galimybę atsiskaityti su ieškove atlikusi bankinį mokėjimą pati sau į kitą sąskaitą, patvirtina, kad atsakovė neturi daugiau lėšų atsiskaityti su ieškove.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LITEKO duomenimis apie atsakovei iškeltas 43 civilines bylas dėl skolų išieškojimo. Ši situacija rodo prastą atsakovės finansinę padėtį ir negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Tokio kiekio civilinių bylų iškėlimas rodo ginčus su kreditoriais, neatsiskaitymą, nebendradarbiavimą ir nesąžiningumą.

11.6.                      Atsakovė ieškovės teiginių dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus, prarasto pajėgumo vykdyti įsipareigojimus atskirajame skunde net neneigė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Įrašai teismų informacinėje sistemoje patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 1 d., o 2020 m. rugsėjo 11 d. išduotas vykdomasis dokumentas. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. iškėlė UAB „Revestus“ nemokumo (bankroto) bylą (civilinė byla Nr. eB2-3535-340/2020). Paminėta nutartis per EPP sistemą šalims išsiųsta 2020 m. rugsėjo 7 d. ir, remiantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, laikoma įteikta 2020 m. rugsėjo 8 d. Taigi nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 15 d.

14.       Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 30 straipsnio 1 dalį juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas); užtikrina juridinio asmens turto apsaugą (14 punktas). 

15.       Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad atsakovei iškelta bankroto byla, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nebesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, pradeda veikti specialusis bankrutuojančios įmonės turto režimas, kurio valdymą atlieka teismo paskirtasis nemokumo administratorius, o klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto areštu, kaip minėta, sprendžia nemokumo bylą nagrinėjantis teismas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau pradėjus apeliacinį procesą, todėl šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

16.       Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, atsakovei (apeliantei) turi būti grąžintas jos sumokėtas žyminis mokestis. Pagal bylos duomenis atsakovė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (2020 m. balandžio 21 d. sumokėta 15 Eur, o 2020 m. gegužės 26 d. – 23 Eur) už pateiktą atskirąjį skundą, todėl remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, atsakovei grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revestus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. atliktais mokėjimais už atskirąjį skundą sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė